Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, šio poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu D. J. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal BK 243 straipsnį nutrauktas.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. J. išieškotina konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „BMW“ vertę atitinkanti pinigų suma – 4 030 Eur (keturi tūkstančiai trisdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.27 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,15 promilių neblaivumas.

2. Be to, D. J. buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, būdamas pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metus, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2020 m. rugpjūčio 20 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 20.27 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,15 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo D. J. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, visų pirma teigiant, kad nepagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nurodant, kad ji yra per griežta bei taip pat skunde nurodytas alternatyvus prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi apelianto manymu yra visos sąlygos, reikalingos atidėti paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. J. paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga. Skunde nurodoma, kad apeliantas gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, davė aiškius, tikslius bei nuoseklius parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad šiuo metu mokosi, visas baudžiamasis procesas jam jau padarė neigiamą įtaką ir jis supratęs kaip blogai pasielgė, todėl jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė turi būti pakeista į kitą bausmės rūšį, arba paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Dėl bausmės

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. J. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu D. J. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad D. J. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam D. J. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, parinkdamas D. J. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, D. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad D. J. anksčiau teistas penkis kartus, šis teistumas jam šeštasis, tai jau yra antrasis atvejis, kai jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas dėl to, kad vairavo apsvaigęs, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis prilyginamas sunkiam (1 t., b. l. 96-103), 6 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, dalis nusižengimų už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 90–94). Apylinkės teismas, parinkdamas tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesniais procesiniais sprendimais jam buvo skiriamos bausmės, kurios nesusijusios su terminuotu laisvės atėmimu (baudos, laisvės apribojimas), taip pat areštas, tačiau tai D. J. nesulaikė nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, jis sistemingai vairuoja transporto priemones, neturėdamas tam teisės. Nustatyta, kad šiuo metu nedirba, tačiau mokosi, siekia pozityvaus užimtumo, palaiko šeiminius ryšius. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad D. J. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas. Nusikalstama veika, dėl kurios nagrinėjamas apeliacinis skundas, padaryta dėl menkavertės dingsties – susipykus su drauge norėjo parvairuoti automobilį namo. Tai įrodo nuteistojo atsainų požiūrį į draudimus, kurių įpareigoja laikytis kelių eismo taisyklės, kiti įstatymai reguliuojantys saugaus eismo keliais tvarką. Teismas atsižvelgė ir į nustatyto neblaivumo laipsnį (3,15 promilių neblaivumas). Šios aplinkybės leido apylinkės teismui teisingai spręsti, kad D. J. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įvertinus nuteistojo elgesį prieš šioje baudžiamojoje byloje minimo nusikaltimo padarymą, buvo pagrindas išvadai, jog jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, parenkant dydį mažesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012). Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, taip pat ir dėl analogiško nusikaltimo padarymo, akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, todėl jam tinkamai, teisingai bei pagrįstai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę (4 mėnesius laisvės atėmimo). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

14. Apeliantas prašo įvertinti išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad jis šiuo metu mokosi, palaiko šeiminius santykius, kad visas baudžiamasis procesas jam jau padarė neigiamą įtaką ir supratęs savo klaidas, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai atsilieps tiek jam, tiek jo artimiesiems. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme, jos egzistavo priimant skundžiamą nuosprendį ir jos neatgrasė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

15. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti D. J. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kad kaip to prašė apeliaciniu skundu nuteistasis. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

16. Apeliantas skunde taip pat buvo išreiškęs alternatyvų prašymą, jeigu nebūtų paskirta švelnesnę bausmė, tuomet prašo jam paskirtos galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas D. J. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų. Tačiau būtina pažymėti, kad net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

19. Skundžiamu nuosprendžiu D. J. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kuris pasižymėjo ypatingu pavojingumu visuomenei – apeliantas vairavo transporto priemonę „BMW“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 3,15 promilių neblaivumas. Po nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino savo kaltę, nurodė besigailintis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šios aplinkybės turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai. Tačiau vien jos savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti D. J. realiai neatliekant jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir D. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Kaip matyti iš šios nutarties 11-13 punktų, aiškiai ir detaliai yra apibūdinta nuteistojo D. J. asmenybė, jį charakterizuojantys duomenys bei aplinkybės, ankstesni teistumai, todėl papildomai teisėjų kolegija jų nekartoja. Iš baudžiamosios bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. J. anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, todėl vien ši aplinkybė suponuoja tikslią išvadą, kad D. J. linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir ypač kelių eismo srityje. Nagrinėjamoje byloje neblaivus vairavo transporto priemonę, nepasibaigus teismo anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones) terminui, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo sunkų. Anksčiau jam buvo skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas), tačiau kaltinamasis pakartotinai nusikalto. Jis yra sistemingai baudžiamas ir administracine tvarka, įskaitant ir už tai, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Tai patvirtina D. J. polinkį nusikalsti ir nenorą keisti savo teisei priešingo elgesio.

21. Taigi, visos šioje nutartyje išdėstytos bei aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei nuteistajam D. J. paskirtos švelnesnės bausmių rūšys, nei jo atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė bei įpareigojimai, jo nepataisė, nepadarė poveikio, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. J. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastarąją išvadą patvirtina ne tik nuteistojo įvykdytų tyčinių nusikalstamų veikų skaičius, tačiau ir duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. J. per paskutinius penkerius metus yra padaręs 6 (šešis) administracinius nusižengimus (administracinio nusižengimo registro išrašą sudaro 5 lapai), dauguma administracinės nuobaudos paskirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Konstatuojama, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistasis nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymo reikalavimus, susijusius su draudimais vairuoti transporto priemones neturint teisės tai daryti.

22. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant apeliantui tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir atitinkamai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

23. Apygardos teisme 2023 m. gegužės 24 d. buvo gauti papildomi nuteistojo dokumentai su prašymu juos prijungti prie apeliacinio skundo. Pateiktuose papildomuose dokumentuose nurodyta, kad apeliantas 2023 m. gegužės 11 d. registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo ir artimiausias vizitas Užimtumo tarnyboje paskirtas 2023 m. birželio 8 d. bei kitas dokumentas, nurodantis kad jis nuo 2022 m. gegužės 5 d. MB „R k“ gydosi priklausomybę nuo alkoholio. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo pažangą bei elgesio korekciją dėl užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje ir siekį gydytis nuo priklausomybės, tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos jo apeliacinio skundo nagrinėjimui ir jo tenkinimui. Pažymėtina tai, kad iš medicininių dokumentų matyti, jog gydymas D. J. buvo pradėtas taikyti 2022 m. gegužės 5 d., tačiau nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas buvo įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 19 d., t. y. nuo gydymo pradžios praėjus kiek daugiau nei 3 mėnesiams. Akivaizdu, jog net gydymasis nuo priklausomybės nenustabdė D. J. nuo alkoholio vartojimo ir naujos nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės įrodo, kad D. J. nėra linkęs koreguoti savo nederamo elgesio teigiama linkme, savo tokio elgesio jis nevertina kritiškai, jo neanalizuoja ir tai tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad D. J. yra linkęs nusikalsti asmuo ir jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo galima atgrasyti tik paskyrus jam griežtą bausmę. Todėl teisėjų kolegijai, įvertinusiai papildomai apelianto pateiktus dokumentus, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais prašymais ir skundą tenkinti, paskiriant švelnesnę bausmę, ar paskirtos bausmės vykdymą atidedant.

24. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis, jos dydis nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, be to, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.