Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei N. O., ieškovės atstovui advokatui R. L., atsakovui P. O., atsakovo atstovei advokato padėjėjai D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. O. patikslintą ieškinį atsakovui P. O. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovo P. O. patikslintą priešieškinį ieškovei N. O. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys kreditoriai „Swedbank“ AB, R. Z., A. Z., E. G., institucija teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus, išdėstytus 2016 m. balandžio 8 d. patikslintame ieškinyje dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl neturtinės žalos priteisimo, santuokinės pavardės po ištuokos palikimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems iš atsakovo priteisimo, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kreditorinių prievolių padalinimo, o taip pat 2017 m. vasario 28 d. patikslinto ieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Nurodė, kad atsisako savo reikalavimų dėl pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame pastate įrengtos dažyklos, sutinka, kad nurodytas turtas būtų pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe, o visos prievolės, kylančios iš nurodyto turto, tame tarpe prievolė trečiajam asmeniui E. G., būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovė paaiškino, kad minėto reikalavimo atsisako, atsižvelgdama į tai, jog bylos nagrinėjimo eigoje į dalintiną turtą įtrauktame pastate-sandėlyje su jame buvusia įrengta dažykla kilo gaisras, kurio metu buvo padaryta žala minėtam turtui bei trečiųjų asmenų automobiliams adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovas patyrė didelių nuostolių. Taip pat ieškovė nurodė, kad neprieštarauja atsakovo reikalavimui dėl bendravimo su vaikais tvarkos papildymo. Dėl kitų atsakovo priešieškinio reikalavimų nesutinka, prašė juos atmesti. Nurodė, kad taikytis su atsakovu nenori, santuokiniai ryšiai nutrūkę neatstatomai.

Trečiasis asmuo kreditorius A. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (6 tomo 11 b.l.), neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. 2016 m. liepos 11 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes jis šioje byloje nė vienai šaliai jokių pretenzijų ir reikalavimų neturi (5 tomo 27 b.l.).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (6 tomo 12 b.l.). Dalyvaudamas 2016 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje institucijos teikiančios išvadą byloje atstovas nurodė, jog palaiko pateiktą teismui rašytinę išvadą (5 tomo 45 b.l.), kurioje teigiama, kad pagal šeimoje susidariusią padėtį šalių vaikai gyvena su motina jiems įprastoje aplinkoje. Sprendžiant iš ieškovės namų aplinkos, kartu su ja gyvenantiems vaikams sudarytos tinkamos sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis. Vaikai visą laiką gyvena su motina, jie yra mažamečiai ir tokiame raidos tarpsnyje jiems reikalinga motinos meilė ir švelnumas. Skyrius neturi duomenų, kad N. O. nepanaudotų motinos valdžios arba panaudotų ją priešingai vaikų interesams, todėl mano, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesams. Skyriaus nuomone ieškovės siūloma bendravimo tvarka taip pat atitinka vaikų interesams. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo mažamečiams vaikams dydis atitinka vaikų poreikių tenkinimą, kadangi iki santuokos nutraukimo jie buvo visiškai tenkinami, todėl ir po santuokos nutraukimo vaikų poreikių tenkinimas neturėtų nukentėti. Išvadoje nurodoma, kad svarstant socialiniu požiūriu labai aktualius nepilnamečiams vaikams klausimus, byla turėtų būti išnagrinėta vadovaujantis CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, ir visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turėtų būti vertinamos vaikų interesų naudai (1 tomo 166-167 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini dalinai.

Dėl santuokos nutraukimo

Nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (santuokos liudijimo originalas atskirame voke 1-ame tome).

Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų : (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini), gimė sūnus A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 tomo 10-11 b.l.).

Ieškovė prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.60 str. 3 d. numatytą prezumpciją ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, kadangi atsakovas buvo jai neištikimas, o vykstant ginčui dėl santuokos nutraukimo, jis demontavo buitinę techniką ir baldus, ir paslėpė juos, siekdamas nesąžiningai pasisavinti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Nurodo, kad atsakovas savo veiksmais iš esmės pažeidė CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose įtvirtintas sutuoktinių lojalumo, abipusės pagarbos ir moralinės paramos pareigas, dėl ko nuo 2015 m. kovo 14 d. neveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo, santuoka faktiškai iširo ir nėra galimybės jos išsaugoti, prašo neskirti termino susitaikymui.

Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ieškovė įrodinėja savo ir trečiojo asmens kreditorės R. Z. paaiškinimais, o taip pat pateiktu į bylą telefoninio pokalbio įrašu (kompaktinis diskas atskirame voke 2 tomo 203 l.).

Ieškovė nurodė, kad santuokos pradžioje su atsakovu sugyveno normaliai, tačiau šeimoje dažnai kildavo nesutarimų, niekada iš savo vyro nejautė pagarbos. Dideli nesutarimai šeimoje prasidėjo apie 2013 m. gruodžio mėn., kai ji pradėjo lauktis antro vaiko. Atsakovas pasidarė priekabus, jam viskas netiko, ką ji darė ar kalbėjo. Kadangi nėštumas buvo komplikuotas, ji du kartus gulėjo ligoninėje dėl gręsiančio persileidimo, atsakovas ateidavo aplankyti į ligoninę piktas. S. A. gimė nepilnai septynių mėnesių, ji su vaiku du mėnesius praleido Kauno klinikose, atsakovo apsilankymai buvo reti : kartą arba du kartus per savaitę. Grįžus namo su vaiku iš ligoninės, atsakovas niekur nenorėdavo vykti kartu su šeima, pradėjo sakyti, kad jam atsibodo šeima ir vaikai. Atsakovas gyveno savo atskirą gyvenimą, savaitgaliais nebūdavo su šeima, išvažiuodavo pramogauti su keturračiais motociklais, grįždavo vėlai. 2015 m. kovo 14 d. ji sužinojo, kad atsakovas turi kitą moterį - A. P.. Apie atsakovo neištikimybę jai papasakojo žmonės, kurie apie atsakovo nesantuokinius ryšius žinojo, matė juos ne kartą važiuojant kartu, matė atsakovo mašiną, pastatytą prie A. P. namų. Sužinojusi šią aplinkybę, ji su vaikais tą pačią dieną, tai yra 2015 m. kovo 14 d., išėjo gyventi pas mamą R. Z.. Po kurio laiko ji paskambino atsakovui ir pasakė, kad jis išeitų iš šeimos namų, nes ji su vaikais grįžta gyventi į savo butą. Ieškovė nurodė, kad ji skambino A. P. ir ši prisipažino, jog su atsakovu jie kartu jau apie metai laiko. Ieškovė padarė pokalbio su A. P. įrašą ir pateikė teismui kaip įrodymą, patvirtinantį atsakovo neištikimybę.

Trečiasis asmuo kreditorė R. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad ji besąlygiškai palaiko savo dukros ieškovės N. O. pusę, kadangi matė dukros bendrą gyvenimą su sutuoktiniu P. O.. Iš žento niekada nematė pagarbos ir pagalbos šeimai, visur ir visada dukra viena rūpinosi vaikais ir buitimi, netgi ligos atveju nesulaukdavo iš sutuoktinio pagalbos nei sau, nei vaikams, o gimus antram anūkui Aironui žentas atvažiuodavo retai ir dukrai sunkiu metu jos nepalaikydavo. Todėl yra įsitikinusi, kad santuoka nutrūko tikrai dėl žento kaltės, nes šiuo metu P. O. gyvena su jos kaimyne A. P., matė, kaip žentas su savo automobiliu Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į A. P. namų kiemą ir automobilį pastatė garaže.

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu ir nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, nepripažįsta savo artimų nesantuokinių ryšių su A. P., pateiktame priešieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės CK 3.60 str. 2 d. pagrindu, nes būtent ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str. ir kt. : lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kitas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, kadangi sutuoktinė dar jiems gyvenant santuokoje užmezgė artimus ryšius su kitu vyru - sūnaus A. treneriu A. L., kas patvirtina pačios ieškovės nelojalumą; vaikų akivaizdoje jį pastoviai žemino, niekino, nuolat priekabiaudavo kaltindama nebūtais dalykais, bet kokį konfliktą pirmiausia aptardavo su savo mama ir kitais pašaliniais asmenimis, kas jį labai žeidė. Ieškovė yra nesugyvenamo ir konfliktiško būdo, ji nenori ieškoti kompromisų, išspręsti visus konfliktus ir nesutarimus abipusių nuolaidų būdu. Dėl šių priežasčių su sutuoktine tapo svetimi, tolimesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas, kartu nebeveda bendro ūkio, šeima faktiškai iširusi, gyventi kartu nėra jokios galimybės ir prasmės.

Atsakovas nurodė, kad nors oficialiai santuoką su ieškove įregistravo 2007 m. rugsėjo 22 d., tačiau kartu kaip šeima pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2005 m. lapkričio 18 d., kai jis atsikraustė į ieškovės, su kuria tuo metu draugavo, tėvų namus po 2005 m. lapkričio 18 d. kilusio gaisro jo motinos name, esančiame Slyvų g. 3B, Marijampolėje. Nesutarimai šeimą lydėjo nuo pat pradžių, tiek prieš santuoką, tiek po jos įregistravimo, nes jau 2007 m. lapkričio 1 d. sutuoktinė pirmą kartą po vestuvių paliko jį ir išėjo gyventi pas savo mamą. Tai kartodavosi pastoviai, iškilus bet kokiai problemai, ieškovė išeidavo pas savo mamą, po kurio laiko vėl grįždavo į šeimą. Teigė, kad jis visuomet rūpinosi šeima, jos gerove, stengėsi, kad nieko šeimai netrūktų, tačiau iš bet kokių smulkmenų kildavo barniai, nesutarimai. Sutuoktinei gulint Kauno klinikose po antrojo sūnaus gimimo, pastoviai ją lankė, bet visuomet susilaukdavo nepelnytų priekaištų, kad per mažai ja rūpinasi, kad dėl visko jis yra kaltas. Kadangi tuo metu sunkiai susirgo vyresnysis sūnus A., kurį jis su savo mama slaugė ir prižiūrėjo, todėl neturėjo galimybės kiekvieną dieną iš Marijampolės važinėti į Kauną lankyti ieškovės, tačiau visada palaikė ryšį su ieškove telefonu kelis kartus per dieną ir daugiau.

Atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su tariama jo neištikimybe, yra tik tariami ieškovės įsivaizdavimai, įtarinėjimai, jog jis susitikinėdavo jų bute su kita moterimi, visiškai nepagrįsti, prasilenkiantys su tikrove. Priešingai, pati ieškovė nutyli esminę aplinkybę, jog būtent ji buvo neištikima, dar neprasidėjus santuokos nutraukimo procesui, ji pradėjo susitikinėti su kitu vyru, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio palaiko artimus ryšius su sūnaus A. treneriu A. L., su kuriuo jis aptiko ieškovę savo šeimos bute, esančiame Kosmonautų g. 18-3, Marijampolėje, 2015 m. birželio 27 d. ryte apie 6 val., grįžęs iš Lenkijos ir atvykęs pasiimti keletą asmeninių daiktų. Atsirakinęs buto duris, savo lovoje rado gulintį A. L., tame pačiame bute buvo ir ieškovė, dėvėdama tik apatinius, šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos foto nuotraukos. Toks ciniškas sutuoktinės elgesys atsivedant kitą vyrą į jų bendrus namus jį itin įskaudino ir pažemino. Pasklidus gandams apie jo tariamą neištikimybę, ieškovė neišklausiusi jo paaiškinimų, tik vadovaudamasi kitų žmonių apkalbomis, su vaikais eilinį kartą išsikraustė pas savo mamą. Mėnesį pagyvenęs vienas šeimos bute, jis apsigyveno pas savo mamą, o ieškovė su vaikais grįžo gyventi į šeimos butą. Nurodo, kad jis visuomet būdavo linkęs nusileisti, taikiai spręsti kilusias problemas, tačiau ieškovė šių jo pastangų visiškai nevertino, kilus bet kokiam barniui ar konfliktui šeimoje, ieškovė užuot jas sprendusi, išeidavo pas savo mamą, kas kartojosi ne kartą, po to, sumažėjus pykčiams vėl grįždavo į namus. Visa tai rodo, jog pati ieškovė nesistengė išsaugoti šeimos, elgdavosi spontaniškai ir neapgalvotai, išsikraustydama iš namų, užuot mėginusi spręsti iškilusias problemas, kurios pasitaiko kiekvienoje šeimoje.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 str. 3 d. nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011 ir kt.).

Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių ir įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, daro išvadą, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovės pateikto pokalbio įrašas nepatvirtina, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Iš pokalbio turinio galima spręsti tik apie draugiškus kalbėjusios su ieškove moters santykius su atsakovu, o taip pat ir su ieškove, kalbančioji ne kartą išsakė ieškovei savo poziciją susidariusioje tarp ieškovės ir atsakovo situacijoje, kad bendraudama su atsakovu visada palaiko ieškovę ir ją remia, skatina atsakovą rūpintis šeima, žmona, vaikais, o ieškovės paklausta ar kalbasi su atsakovu apie bendrą ateitį, nedviprasmiškai atsakė, jog su tokiu kaip jis ji jokių ateities planų nekurianti. Teismas atkreipia dėmesį, kad klausantis garso įrašo susiformuoja nuomonė, jog ieškovės klausimai pašnekovei buvo provokuojantys.

Trečiojo asmens R. Z. parodymai dėl atsakovo neištikimybės vertintini kaip nepatikimi, kadangi ji yra ieškovės motina, jų santykiai artimi ir todėl ji neabejotinai yra suinteresuota bylos baigtimi ieškovės naudai, jos nuomonė apie ieškovės ir atsakovo santykius yra subjektyvi.

Atsakovo pateiktos nuotraukos, kuriomis jis įrodinėja ieškovės neištikimybę, laikytinos nepakankamais įrodymais konstatuoti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nuotraukose užfiksuotas 2015 m. birželio 27 d. įvykis, kurio atsakovė neneigia, praėjus trims mėnesiams po santuokinių ryšių nutrūkimo tarp šalių. Byloje nėra patikimų duomenų, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko būtent dėl atsakovo pateiktose nuotraukose užfiksuotų aplinkybių, kaip ir nėra pakankamai patikimų įrodymų, kad santuoka iširo dėl atsakovo bendravimo su A. P. ir kitomis moterimis ar jo neištikimybės. Atsakovas neigė artimus, intymius santykius su A. P., teigia, kad lankosi ne pas ją, o pas jos tėvą, su kuriuo turi bendrų interesų ir kuris gyvena ieškovės motinos R. Z. kaimynystėje. Bet kokie draugiški atsakovo santykiai su priešingos lyties asmenimis nesudaro pagrindo teigti, kad jis neištikimas ieškovei. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių leistinų ir neabejotinų įrodymų dėl kurio nors sutuoktinio neištikimybės ir sutuoktinių pareigų pažeidimo iš esmės. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą įrodymais ieškinio ir priešieškinio reikalavimą pripažinti santuoką nutrūkus tik dėl atsakovo ar tik dėl ieškovės kaltės. Teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, paremtu byloje nustatytais faktais, mano, kad tikrosios santuokos iširimo priežastys tikrai nebuvo atsakovo neištikimybė ar vien tik ieškovės kaip sutuoktinės esminis pareigų pažeidimas. Santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas paaštrėjusių santykių šeimoje laikotarpiu nesugebėjo surasti abiems sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos išsprendimo būdo, jie abu netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas : nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, nevykdė bendro visapusiško rūpinimosi šeimos ūkio gerove, savo asmenines ambicijas iškėlę aukščiau šeimos ir joje augančių nepilnamečių vaikų interesų neieškojo kompromisų, nebuvo vienas kitam nuolaidūs, šalių elgesys jų pačių nurodytose konfliktinėse situacijose leidžia spręsti, kad sutuoktiniai tarpusavyje netgi nebandė pirmiausia vienas kitą išklausyti, išgirsti kito sutuoktinio nuomonę dėl susidariusios krizinės situacijos, o iš karto stojo į kaltintojų pozicijas vienas kito atžvilgiu, kas dar labiau užaštrino jų santykius ir sukėlė negrįžtamas pasekmes šeimos išsaugojimui (CK 3.60 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šeima iširusi galutinai, šalių sutaikyti nėra galimybės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.).

Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio (jeigu tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyta), nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių

CK 3.69 str. 1 d. numatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Atsižvelgiant į šalių pageidavimus, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – O, o atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo prigimtinė pavardė – O (CK 3.69 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos, prašydama pripažinti santuoką iširus dėl atsakovo neištikimybės.

CK 3.70 str. 2 dalis numato, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Teismui pripažinus, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kad ieškovė neįrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės (CK 3.60 str. 3 d.), teismas atmeta ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš atsakovo kaip teisiškai nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str.).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Teismas, atsižvelgdamas į išreikštą šalių valią, patvirtina ieškovės ir atsakovo atsisakymą nuo išlaikymo priteisimo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina.

Institucija teikianti byloje išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad patikrinus ieškovės namų aplinką nustatyta, jog kartu su ja gyvenantiems vaikams sudarytos tinkamos sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis. Skyrius neturi duomenų, kad N. O. nepanaudotų motinos valdžios arba panaudotų ją priešingai vaikų interesams, todėl mano, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesams (1 tomo 166-167 b.l.).

Atsižvelgiant į pateiktą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir į tai, kad vaikai A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena su ieškove, ji vaikais rūpinasi, pagal vaikų amžių jie labiau prisirišę prie mamos, todėl tenkina šioje dalyje ieškinio ir priešiekinio reikalavimus ir po šalių santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustato su motina - ieškove N. O. (CK 3.59 str., 3.169 str.).

Dėl vaikų išlaikymo

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (CK 3.138 str.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus(CK 3.192 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo P. O. nepilnamečių sūnų A. O. ir A. O., išlaikymui priteistina po 175 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki 2016 m. liepos 1 d. Kadangi nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali alga pakilo iki 380 Eur, todėl nuo šios datos prašo priteisti kiekvienam vaikui po 190 Eur. Prašo ją paskirti sūnų A. O. ir A. O. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jų pilnametystės.

Nurodo, kad nutrūkus santuokiniams ryšiams, atsakovas vaikų išlaikymui duodavo po 500 Eur, liepos mėnesį pravedė 375 Eur, o rugpjūčio mėnesį vėl pervedė 500 Eur.

Paaiškino, kad išlaidas vaikų išlaikymui sudaro maistas, buto išlaikymas, drabužiai, sūnui A. O. papildomos išlaidos yra skiriamos futbolo treniruotėms po 5 Eur, o išvykos į turnyrus, kurių kartais per mėnesį būna 4, kainuoja po 10 Eur. Už sūnaus A. O. darželį reikia mokėti po 62 Eur, sūnus dažnai serga, o tai sudaro papildomas išlaidas vaistams. Vaikų poreikių tenkinimui būtinas išlaidas ieškovė grindžia į bylą pateiktomis medicininėmis pažymomis (4 tomo 115, 116, 119 b.l.),vaikų poreikių lentelėmis (1 tomo 113-114 b.l.), kvitais, sąskaitomis (1 tomo 93-112 b.l.), išrašais iš sąskaitų (1 tomo 131-158 b.l.).

Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, priešieškiniu prašo priteisti iš jo vaikų išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad jis visuomet prisidėjo prie vaikų išlaikymo gera valia, nevengė ir šiuo metu nevengia vykdyti savo pareigų, abiems sūnums išlaikymą teikia pagal savo finansines galimybes, pervesdamas išlaikymo sumą abiems vaikams į ieškovei priklausančią banko sąskaitą. Kai vaikai būna pas jį, visuomet pasirūpina jų poreikiais, nuperka maisto, pasirūpina vaikų pramogomis, nuperka žaislų. inventoriaus ir kt. Atsakovas nurodo, kad jis nėra finansiškai pajėgus skirti ieškovės prašomos išlaikymo sumos vaikams, ši suma neproporcinga jo gaunamoms pajamoms ir patiriamoms išlaidoms. Teigia, kad neturi pastovaus darbo, užsiima tarpininkavimu parduodant ir perkant automobilius užsieniečiams, o tai rodo, kad jo pajamos iš vykdomos veiklos nėra pastovios ir stabilios.

Tačiau toks atsakovo aiškinimas teismui kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios jo turtinės padėties, gaunamų pajamų. Atsakovas dirba pagal individualųjį verslo pažymėjimą, jo pajamų teismas negali savo iniciatyva patikrinti VSDFV registre, o atsakovas taip pat nepateikė teismui jokių duomenų apie pajamas. Ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovas vaikų išlaikymui duodavo po 500 Eur, liepos mėnesį pravedė 375 Eur, o rugpjūčio mėnesį vėl pervedė 500 Eur, patvirtina ieškovės išrašai iš jos sąskaitos. Atsakovas taip pat nepaneigė šios aplinkybės. Todėl, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004), teismas nagrinėjamojoje byloje abejones dėl atsakovo turtinės padėties vertina vaikų interesų naudai, t. y. laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti iš jo ieškovės prašomą vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Ieškovės prašoma priteisti vaikų išlaikymo suma vertintina kaip galinti užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius. Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

Todėl nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ir atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes bei vaikų interesus, teismas ieškovės reikalavimą šioje ieškinio dalyje tenkina pilnai, o priešieškinio – atmeta ir iš atsakovo P. O. nepilnamečių sūnų A. O. ir A. O. išlaikymui priteisia po 175 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki 2016 m. liepos 1 d., o nuo 2016 m. liepos 1 d. priteisia kiekvienam vaikui po 190 Eur. Sūnų A. O. ir A. O. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jų motina N. O. iki jų pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo P. O. bendravimo su vaikais tvarką : 1) tėvas P. O. gali paimti sūnus A. O. ir A. O. bendravimui nelyginę metų savaitę šeštadienį nuo 10.00 val. ir atvežti sūnus namo sekmadienį iki 18.00 val.; 2) mokslo metų eigoje vaikų atostogų metu gali paimti sūnus pusei jų atostogų laiko, skaičiuojant nuo atostogų pradžios; 3) vasaros metu gali paimti vaikus praleisti su jais pusę savo atostogų laiko, skaičiuojant, kad atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos; 4) nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs praleidžia su motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną sūnūs praleidžia su tėvu; 5) lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs praleidžia su tėvu, o antrąją Šv. Kalėdų dieną sūnūs praleidžia su motina; 6) Šv. Velykų pirmą dieną sūnūs praleidžia su tuo iš tėvu, kuriam sutampa bendravimo savaitgalis; 7) antrą Šv. Velykų dieną sūnūs praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo savaitgalis nesutampa su šia švente; 8) Motinos dieną vaikai praleidžia su motina, Tėvo dieną - su tėvu; 9) motinos gimimo dieną vaikai švenčia su motina, tėvo gimimo dieną - su tėvu; 10) vaikų gimimo dieną lyginiais metais vaikai švenčia su motina, nelyginiais metais - su tėvu; 11) atostogų ir švenčių dienos, praleistos su vaikais pagal šią nustatytą bendravimo tvarką, kitam iš tėvų nekompensuojamos.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje pateiktai jo ir vaikų bendravimo tvarkai iš esmės neprieštarauja, tačiau nesutinka su nustatytu bendravimo apsiribojimu tik savaitgaliais, vaikų atostogomis ir kasmetinėmis šventėmis, nes jis pageidauja su vaikais bendrauti ir dalyvauti jų auklėjime ne epizodiškai, o betarpiškai, leidžiant jam su vaikais matytis ir darbo dienomis. Todėl prašo prie ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos įtraukti du punktus: 1) leisti jam su vaikais matytis ir bendrauti darbo dienomis: antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir parvežant tą pačią dieną vaikus į ieškovės namus, iš anksto suderinus laiką su pačia ieškove; 2) nustatyti, kad ieškovė be išankstinio jo sutikimo negalėtų išsivežti vaikų į užsienį ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui.

Institucija teikianti byloje išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad, jos nuomone, šalių siūloma bendravimo tvarka atitinka vaikų interesams.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra, šalių prašoma bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams ir leidžia skyrium nuo vaikų gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, bei vadovaujantis CK 3.59 str. nuostata, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą, tenkina ieškovės ir atsakovo reikalavimus šioje dalyje ir nustato atsakovo P. O. bendravimo su vaikais tvarką : 1) tėvas P. O. gali paimti sūnus A. O. ir A. O. bendravimui nelyginę metų savaitę šeštadienį nuo 10.00 val. ir atvežti sūnus namo sekmadienį iki 18.00 val.; 2) mokslo metų eigoje vaikų atostogų metu gali paimti sūnus pusei jų atostogų laiko, skaičiuojant nuo atostogų pradžios; 3) vasaros metu gali paimti vaikus praleisti su jais pusę savo atostogų laiko, skaičiuojant, kad atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos; 4) nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs praleidžia su motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną sūnūs praleidžia su tėvu; 5) lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs praleidžia su tėvu, o antrąją Šv. Kalėdų dieną sūnūs praleidžia su motina; 6) Šv. Velykų pirmą dieną sūnūs praleidžia su tuo iš tėvu, kuriam sutampa bendravimo savaitgalis; 7) antrą Šv. Velykų dieną sūnūs praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo savaitgalis nesutampa su šia švente; 8) Motinos dieną vaikai praleidžia su motina, Tėvo dieną - su tėvu; 9) motinos gimimo dieną vaikai švenčia su motina, tėvo gimimo dieną - su tėvu; 10) vaikų gimimo dieną lyginiais metais vaikai švenčia su motina, nelyginiais metais - su tėvu; 11) atostogų ir švenčių dienos, praleistos su vaikais pagal šią nustatytą bendravimo tvarką, kitam iš tėvų nekompensuojamos; 12) tėvas gali matytis ir bendrauti su vaikais darbo dienomis: antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir parvežant tą pačią dieną vaikus į ieškovės namus, iš anksto suderinus laiką su pačia ieškove; 13) nustatyti, kad ieškovė be išankstinio jo sutikimo negalėtų išsivežti vaikų į užsienį ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui (CK 3.170 str.).

Dėl turto padalinimo

Ieškovė pirminiuose ieškiniuose į dalintino turto balansą įtraukė santuokos metu įgytą turtą : žemės sklypą 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 153 705,60 Eur, su jame esančiais baldais ir buitine technika, kurių bendra vertė 3678 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); automobilinę priekabą RYDWAN EURO A750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 5 600 Eur vertės; 27 857 Eur pinigines lėšas, bendrai gautas už parduotus automobilius MERCEDES ML 320, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) AUDI A5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą T. T. V 701, valstybinis Nr. DVI 10; pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27.141,55 Eur, pastate-sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtą dažyklą 6890,00 Eur vertės. Dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 700 Eur vertės laikė savo asmeniniu turtu ir į dalintiną turtą neįtraukė.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė šešis kartus tikslino savo reikalavimus dėl turto padalinimo. Galutiniai ieškovės reikalavimai išdėstyti 2016 m. balandžio 8 d. (4 tomo 83-90 b.l.) ir 2017 m. vasario 28 d. (5 tomo 182-185 b.l.) patikslintuose ieškiniuose. Ieškovė atsisakė reikalavimo dalinti pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27.141,55 Eur, ir jame įrengtą dažyklą 6890,00 Eur vertės. Sutiko su atsakovo reikalavimais pripažinti minėtą turtą jo asmenine nuosavybe, o taip pat sutiko pripažinti dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Kosmonautų g. 18-3, Marijampolėje, 24 700 Eur vertės, bendrąją jungtine nuosavybe ir įtraukti jį dalintino turto balansą. Kitus ankstesnių ieškinių (1 tomo 127-130 b.l., 2 tomo 84-91 b.l., 3 tomo 48-55, 115-122 b.l.) reikalavimus dėl turto padalinimo nekeičia.

- atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 197 712,60 Eur ir natūra jam paskirti : 1) žemės sklypą 0,2 ha, unikalus Nr.4400-1017-27, ir jame esantį nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą, unikalus Nr.4400-1597-7001, kurio vertė 153 705,60 Eur, su jame esančiais baldais ir buitine technika, kurių bendra vertė 3678 Eur, adresu Liepynų g. 43, Narto k., Liudvinavos sen, Marijampolės sav.; 2) automobilinę priekabą RYDWAN EURO A750, valstybinis Nr.FD796, 1000 Eur vertės; 3) 27 857 Eur pinigines lėšas, bendrai gautas už parduotus automobilius MERCEDES ML 320, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) AUDI A5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą T. T. V 701, valstybinis Nr. DVI 10; 4) priteisti iš ieškovės N. O. kompensaciją 12 350 Eur už jai atitenkantį dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr.l899-0001-1012:0003, esantį adresu Kosmonautų g. 18-8, Marijampolėje, ir 2800 Eur kompensaciją už automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), viso kompensaciją 15 150 Eur;

- ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 113.851,58 EUR ir natūra jai paskirti :1) automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 5 600 Eur vertės; 2) dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. 1899-0001-1012:0003, esantį adresu Kosmonautų g. 18-3, Marijampolėje, 24 700 Eur vertės; 3) iš atsakovo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją 83 551,58 Eur už atsakovui natūra tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4359,78 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančios mokėti banko paskolos ½ dalį.

Ieškovė nurodė, kad namų valdoje, esančioje adresu Liepynų g. 43, Narto k., Liudvinavos sen, Marijampolės sav., buvo sumontuoti baldai už 18 380 Eur: virtuvės baldų komplektas 8 700 Eur; stalviršis 2400 Eur; spintos su stumdomosiomis durimis 2 vnt. po 1300 Eur, viso 2600 Eur; spinta su stumdomosiomis durimis 930 Eur; durys be stiklo 2 vnt. po 550 Eur, viso 1100 Eur; durys be stiklo su plačia stakta 650 Eur; durys su stiklu 4 vnt. po 500 Eur, viso 2000 Eur, o taip pat 2014 metais buvo supirkta ir sumontuota buitinė technika už 12 700 Lt, kas atitinka 3678 Eur: šaldytuvas Liebherr, orkaitė BOSCH, indukcinė kaitlentė, mikrobangė BOSCH, indaplovė SMEG, gartraukis. Kadangi baldai ir buitinė technika pritaikyta namo patalpoms, be to, atsakovas didesnę jų dalį demontavo ir paslėpė, todėl mano, kad baldai su buitine technika natūra nedalintini ir turi atitekti tam sutuoktiniui, kuriam paskiriamas namas.

Ieškovė nurodė, kad po 2015 m. kovo 14 d., kai tarp šalių nutrūko santuokiniai ryšiai, atsakovas be jos sutikimo pardavė šeimos turtą : 2015 m. rugpjūčio 4 d. pardavė automobilį MERCEDES ML 320, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 13 000 Eur vertės; 2015 m. balandžio 15 d. pardavė automobilį Audi A5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 14090 Eur vertės, ir automobilinę priekabą Tauriga, Tauras V 701, valstybinis Nr. DVI 10, 767Eur vertės. Todėl prašo atsakovo visas gautas lėšas už parduotus automobilius priteisti jai – 27 857 Eur.

Ieškovė nurodė, kad žemės sklypo ir namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įgijimui ji panaudojo 28 962,00 Eur (100 000 Lt) asmeninių lėšų, kurias 2010 m. gruodžio 16 d. notariškai patvirtinta sutartimi jai padovanojo motina R. Z.. Todėl prašo atsakovui natūra priteisus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 28 962,00 Eur jos investuotų asmeninių lėšų į nekilnojamąjį turtą.

Ieškovė nurodė, kad pagal 2006 m. sausio 6 d. su Swedbank, AB pasirašytą būsto kredito sutartį Nr.06-000512-FA/06-000518-FA, kuria buvo suteikta paskola su vėlesniais papildymais 59.400, Lt (17.203,43 Eur) buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir jo remontui, ji nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio pagal kredito sutartį Nr.06-000518-FA bankui sumokėjo 700, 81 Eur paskolos dengimui, 48,49 EUR palūkanų ir 18,28 Eur draudimo įmoką. Viso pagal nurodytą sutartį sumokėjo 767,59 Eur, negrąžinta paskolos dalis sudaro 5703,10 Eur. Taip pat nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio pagal kredito sutartį Nr.06-000512-FA bankui sumokėjo 129,14 Eur paskolos grąžinimui, 17,26 Eur palūkanų, viso 146,4 Eur, negrąžinta paskolos dalis 2102,45 Eur. Viso nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio ji sumokėjo bankui 913,99 Eur, o negrąžintas paskolos likutis yra 7805,55 Eur. Kadangi atsakovas priešieškiniu reikalauja butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, tuo pagrindu atsakovas turėtų padengti pusę jos sumokėtos bankui nuo 2015 m. kovo mėnesio sumos 457 Eur (913,99:2) ir pusę likusios mokėtinos paskolos sumos 3902,78 Eur (7805,55:2). Todėl prašo priteisti iš atsakovo jai 4359,78 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančios mokėti banko paskolos ½ dalį.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimais dėl dalintino turto balanso ir turto padalinimo reikalavimų, pateikė priešpriešinius reikalavimus, kuriuos bylos nagrinėjimo eigoje tikslino 4 kartus (3 tomo 1-12, 125-135 b.l., 4 tomo 67-79 b.l., 5 tomo 160-161 b.l.). Priešieškinio reikalavimų tikslinimas buvo susijęs su ieškinio tikslinimais ir pasikeitusiomis bylos nagrinėjimo eigoje aplinkybėmis, 2016 m. spalio 17 d. kilus gaisrui atsakovo vardu registruotame pastate-sandėlyje adresu Sasnavos g. 74A, Marijampolė.

- atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1)žemės sklypą 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu įrengti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 83 000 Eur, ieškovei priteisiant iš atsakovo ½ dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją 41 500 Eur; 2) atsakovo vardu registruotą automobilinę priekabą RYDWAN EURO A750, valstybinis Nr.FD796, kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur, ieškovei priteisiant iš atsakovo ½ dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją 350 Eur.;

- ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1) 1) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra rinkos vertė 24 700 Eur, atsakovui priteisiant iš ieškovės ½ dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją 12 350 Eur.; 2) ieškovės vardu registruotą automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6500 Eur, atsakovui priteisiant iš ieškovės ½ dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją 3250 Eur;

- priteisti iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją 26 250 Eur, išminusavus mokėtinas kompensacijas vienas kitam už tenkančias turto dalis, už atsakovui natūra tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą, išmokant šią sumą dalimis.

Atsakovas nesutinka ir kad į dalintino turto balansą būtų įtrauktos 27 857 Eur piniginės lėšos, gautos už parduotus automobilius MERCEDES ML 320, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) AUDI A5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą T. T. V 701, valstybinis Nr. DVI 10, kadangi šie automobiliai niekada nebuvo šeimos turtu, jų nevaldė, realiai neturėjo nuosavybės į šias transporto priemones, o jo vardu jos buvo registruotos labai trumpą laiką ir laikinai, nes tai buvo susiję su jo darbine veikla – jis legaliai vykdo tarpininkavimo paslaugas brangių automobilių pardavime, todėl kad būtų paprasčiau tvarkyti automobilių pargabenimo, jų parengimo pardavimui dokumentus, jis kartais laikinai užregistruoja parduodamus automobilius savo vardu. Nurodo, kad automobilis MERCEDES ML 320, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) buvo ne jų šeimos turtas, o ieškovės motinos R. Z. vardu registruotas, kuri paprašė, kad jis padėtų parduoti šį automobilį, o kad būtų paprasčiau tvarkyti dokumentus R. Z. perleido jam minėtą automobilį, o jis po kelių dienų suradęs pirkėją pardavė naujam savininkui S. R.. Automobilį AUDI A5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir automobilinę priekabą T. T. V 701 jis taip pat vykdydamas savo darbinę veiklą K. L. užsakymu ir jo lėšomis nupirko užsienyje ir parvežęs į Lietuvą, laikinai užregistravo savo vardu, paruošė šias transporto priemones pardavimui ir pardavė jas 2015 m. balandžio 15 d. K. L..

Nurodo, kad neprieštarauja išmokėti ieškovei skirtumą tarp ieškovės ir atsakovo panaudotų asmeninių lėšų žemės sklypo ir namo įgijimui, kadangi jis taip pat panaudojo 13 902 Eur (48 000 Lt) jam motinos dovanotų lėšų.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės nurodytomis tiek žemės sklypo 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu įrengti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), tiek ir su transporto priemonių vertėmis.

Teismas, išklausęs šalių ir jų atstovų, trečiojo asmens R. Z. paaiškinimus, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad nesant ginčo tarp šalių dėl atsakovo reikalavimų pripažinti jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe ir neįtraukti į dalintiną turtą (1 tomo 16-21 b.l., 3 tomo 37-47 b.l., 4 tomo 146-151 b.l.), o ieškovės vardu registruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (1 tomo 15 b.l., 2 tomo 19-25, 26-29 b.l.), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalinamo turto balansą, šiuos priešieškinio reikalavimus tenkina. Taip pat nesant ginčo tarp šalių dėl buto vertės, kuri nustatyta atsakovo užsakymu atlikto turto vertinimu (3 tomo 136-166 b.l.), teismas vadovaujasi minėta turto (buto) vertinimo ataskaita ir nustato, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 24 700 Eur.

Šalys pripažįsta aplinkybę, kad žemės sklypą 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu įrengti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruotą automobilinę priekabą RYDWAN EURO A750, valstybinis Nr.FD796 ir ieškovės vardu registruotą automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos įgijo santuokos metu ir šis turtas abiejų šalių yra įtrauktas į dalintino turto balansą. Byloje esantys duomenys iš viešų registrų patvirtina, kad žemės sklypas 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 28 d. įregistruoti ieškovės ir atsakovo nuosavybe (1 tomo 12-14 b.l.), automobilinė priekaba RYDWAN EURO A750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota atsakovo P. O. vardu (1 tomo 22-23b.l.), automobilis TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės N. O. vardu (1 tomo 118 b.l.), todėl šis turtas įtrauktinas į dalintino turto balansą.

Tarp šalių kilęs ginčas dėl minėto dalintino turto vertės. Šalys savo iniciatyva atliko nekilnojamojo turto žemės sklypo 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą. Ieškovės užsakymu atlikto minėto turto vertinimu šio turto vertė nustatyta 150 027,60 Eur (3 tomo 124 b.l., atskirame voke), atsakovo užsakymu atlikto turto vertinimu šio turto vertė nustatyta 83 000 Eur (4 tomo 16-61 b.l.). Teismas 2016 m. spalio 27 d. apklausė turto vertinimą atlikusius ekspertus J. U. ir V. G. dėl taikytų nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodikų. Taigi teismas, išklausęs šalių ir ekspertų pasisakymus, įvertinęs juos kartu su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir vidiniu įsitikinimu sprendžia, kad eksperto J. U. atliktas nekilnojamojo turto žemės sklypo 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertinimas labiau atitinka šio nekilnojamojo turto realią vertę, kadangi, kaip paaiškino ekspertas J. U., tiriamas nekilnojamasis turtas buvo įvertinas individualiai, jį išsamiai apžiūrėjus ir įvertinus panaudotas statybines, apdailos ir vidaus įrengimo medžiagas, šio turto vertė buvo individualizuota. E. V. G. nurodė, kad jo atliktame nekilnojamojo turto vertinime buvo atsižvelgiama daugiau į abstrakčius, būdingus į daugelio panašaus su tiriamuoju turtu nekilnojamojo turto aspektus, o ne prioritetą teikiant individualiems tiriamoji turto požymiams. Todėl teismas vadovaujasi eksperto J. U. atlikto nekilnojamojo turto žemės sklypo 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertinimu ir nustato, kad minėto nekilnojamojo turto vertė yra 150 027,60 Eur (3 tomo 124 b.l., atskirame voke).

Ieškovė nurodo, kad namų valdoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumontuoti baldai už 18 380 Eur: virtuvės baldų komplektas 8 700 Eur; stalviršis 2400 Eur; spintos su stumdomosiomis durimis 2 vnt. po 1300 Eur, viso 2600 Eur; spinta su stumdomosiomis durimis 930 Eur; durys be stiklo 2 vnt. po 550 Eur, viso 1100 Eur; durys be stiklo su plačia stakta 650 Eur; durys su stiklu 4 vnt. po 500 Eur, viso 2000 Eur, o taip pat 2014 metais buvo supirkta ir sumontuota buitinė technika už 12 700 Lt, kas atitinka 3678 Eur: šaldytuvas Liebherr, orkaitė BOSCH, indukcinė kaitlentė, mikrobangė BOSCH, indaplovė SMEG, gartraukis. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja trečiojo asmens kreditorės R. Z. paaiškinimais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, foto nuotraukomis. Trečiasis asmuo R. Z. paaiškino, kad 2014 m. kovo mėnesio pradžioje, ji su vyru bei dukra N. O. ir jos vyru P. O. nuvyko į Alytuje esančią įmonę „Vektrona“ padėti išsirinkti buitinę techniką į statomą dukros namą. Dukra su žentu užsisakė įmontuojamus šaldytuvą Liebherr, orkaitę Bosch, indukcinę kaitlentę Bosch, mikrobangų krosnelę Bosch, indaplovę Smeg, gartraukį S. I., sumoje 3678 Eur (12700 Lt). Su uždaraja akcine bendrove „Vektrona“ buvo sutarta, kad visa buitinė technika bus atvežta į jų uždarąją akcinę bendrovę „Sollor“, kur buvo gaminami virtuvės baldai su integruota buitine technika, 2014 m. kovo 26 d. buitinė technika buvo pristatyta. Atsakovas nesutinka, kad gyvenamasis namas buvo apstatytas ieškovės nurodytais baldais, taip pat kad name buvo baldai su integruota buitine technika.

Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus pagal jų pakankamumo taisyklę ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu sprendžia, kad labiau tikėtina, jog namų valdoje, esančioje adresu Liepynų g. 43, Narto k., Liudvinavo sen, Marijampolės sav., buvo sumontuoti baldai už 18 380 Eur: virtuvės baldų komplektas 8 700 Eur; stalviršis 2400 Eur; spintos su stumdomosiomis durimis 2 vnt. po 1300 Eur, viso 2600 Eur; spinta su stumdomosiomis durimis 930 Eur; durys be stiklo 2 vnt. po 550 Eur, viso 1100 Eur; durys be stiklo su plačia stakta 650 Eur; durys su stiklu 4 vnt. po 500 Eur, viso 2000 Eur, tačiau faktui, kad jame buvo sumontuota ir buitinė technika: šaldytuvas Liebherr, orkaitė BOSCH, indukcinė kaitlentė, mikrobangė BOSCH, indaplovė SMEG, gartraukis už 3678 Eur, byloje nėra pateiktą pakankamai patikimų įrodymų. Trečiojo asmens kreditorės R. Z. paaiškinimai laikyti subjektyviais, ji yra ieškovės motina, kuri suinteresuota bylos baigtimi ieškovės naudai. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės ir jis motinos R. Z. nurodytas aplinkybes. Nei trečiasis asmuo A. Z., nei buitinę techniką galimai montavę asmenys į teismo posėdį neatvyko, parodymų nedavė, nors pirminiuose ieškiniuose ieškovė buvo nurodžiusi juos savo liudytojais, tačiau vėliau atsisakė nuo jų apklausos teisme. R. Z. parodymai, kad ji apmokėjo už buitinę techniką grynais pinigais, prieštarauja byloje esančiam mokėjimo nurodymui, iš kurio matyti, kad 2014 m. kovo mėnesį A. Z. bankiniu pavedimu sumokėjo 3678 Eur (12700 Lt) uždarajai akcinei bendrovei „Vektrona“ (5 tomo 15 b.l.). Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ( 2 tomo 68 b.l.), kuriame nurodyta, jog gyvenamajame name nėra nė vienų vidinių durų, virtuvėje nėra buitinės technikos, virtuvėje esantys baldai be durelių, gyvenamajame name visos spintos be durų, nepatvirtina fakto, kad iki šių aplinkybių konstatavimo gyvenamajame name buvo ieškovės nurodyta buitinė technika. Taip pat nėra patikimi įrodymai ir ieškovės pateiktos nuotraukos (2 tomo 57-65 b.l.), nes jose padaryti aprašai nepatvirtina aplinkybės, kad nuotraukose užfiksuoti baldai su buitine technika buvo montuojami būtent namų valdoje, esančioje adresu Liepynų g. 43, Narto k., Liudvinavo sen, Marijampolės sav. Aplinkybę, kad name buvo ieškovės nurodyti baldai (be buitinės technikos), teismas vertina kaip įrodyta, kadangi tai patvirtina byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, o taip pat atlikti turto vertinimo ataskaitoje esančios foto nuotraukos (3 tomo 124 b.l., atskiras vokas).

Nustatydamas gyvenamajame name sumontuotų baldų vertę, teismas vadovaujasi ieškovės nurodytomis kainomis, kadangi atsakovas jų neginčijo.

Nustatydamas transporto priemonių automobilio TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilinės priekabos RYDWAN EURO A750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais duomenimis (3 tomo 17-20 b.l.), kadangi ieškovė, nors iš nurodė kitas šių transporto priemonių vertes, tačiau jų nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis tik apie transporto priemonių MERCEDES ML 320, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) AUDI A5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) automobilinės priekabos T. T. V 701, valstybinis Nr. DVI 10, vertes.

Ieškovės prašymą į dalintino turto balansą įtraukti 27 857 Eur pinigines lėšas, bendrai gautas už parduotus automobilius MERCEDES ML 320, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) AUDI A5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą T. T. V 701, valstybinis Nr. DVI 10, teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Kaip jau buvo minėta, atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko. Ieškovė savo teiginius, kad minėtos transporto priemonės buvo bendroji jungtinė nuosavybė turėjo pagrįsti įrodymais, tačiau jokių patikimų ir leistinų įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas atsakovo aiškinimą dėl transporto priemonių MERCEDES ML 320, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) AUDI A5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą T. T. V 701, valstybinis Nr. DVI 10, vertina kaip labiau tikėtiną, kadangi jis neprieštarauja byloje pateiktiems duomenims iš VĮ Regitra, o taip pat šių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių kopijoms (2 tomo 94-101, 102 b.l., 3 tomo 106-110 b.l.).

Taigi, teismas nustato kad į dalintiną turto balansą trauktinas šis šalių turtas : butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 700 Eur; žemės sklypas 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 150 027,60 Eur, bei name esantys baldai už 18 380 Eur: virtuvės baldų komplektas 8 700 Eur; stalviršis 2400 Eur; spintos su stumdomosiomis durimis 2 vnt. po 1300 Eur, viso 2600 Eur; spinta su stumdomosiomis durimis 930 Eur; durys be stiklo 2 vnt. po 550 Eur, viso 1100 Eur; durys be stiklo su plačia stakta 650 Eur; durys su stiklu 4 vnt. po 500 Eur, viso 2000 Eur; ieškovės vardu registruotas automobilis YOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6500 Eur; atsakovo vardu registruotas automobilinė priekaba RYDWAN EURO A750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur.

Šalys nėra sudarę vedybų sutarties, todėl aukščiau paminėtam šalių įgytam turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas – CK 3.87 str.

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 st. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto.

Ginčo tarp šalių dėl jų dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra, abi šalys prašo taikyti lygių dalių principą ir kiekvienam iš jų paskirti turto po ½ idealiosiomis dalimis.

Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl turto paskirstymo natūra jų asmeninėn nuosavybėn po idealiųjų dalių nustatymo. Todėl atsižvelgiant į šalių abipusį pageidavimą, gyvenamąjį namą su žemės sklypu bei jame esančiais baldais ir butą, nutraukiant santuoką tikslinga būtų priteisti kiekvienai šaliai atskirai, atitinkamai vienam iš kito priteisiant pinigines kompensacijas už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Transporto priemones taip pat tikslinga padalinti pagal šalių reikalavimus.

Taigi, teismas nustato, kad bendra santuokoje įgyto ir dalintino turto vertė yra 200 308 Eur, o kiekvienai šaliai atitenka ½ dalis, tai yra turto už 100 154 Eur.

Padalinus tarp šalių santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, natūroje turtas dalintinas pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę :

- ieškovei į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra rinkos vertė 24 700 Eur; automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6500 Eur, viso ieškovei paskirti natūra turto už 31 200 Eur;

- atsakovui į žemės sklypą 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu įrengti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 150 027 Eur su jame esančiais baldais : virtuvės baldų komplektas 8 700 Eur vertės; stalviršis 2400 Eur vertės; spintos su stumdomosiomis durimis 2 vnt. po 1300 Eur, viso 2600 Eur vertės; spinta su stumdomosiomis durimis 930 Eur vertės; durys be stiklo 2 vnt. po 550 Eur, viso 1100 Eur vertės; durys be stiklo su plačia stakta 650 Eur vertės; durys su stiklu 4 vnt. po 500 Eur, viso 2000 Eur vertės, viso baldų bendra vertė 18 380 Eur; automobilinę priekabą RYDWAN EURO A750, valstybinis Nr.FD796, kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur, viso atsakovui natūra paskirti turto už 169 108 Eur. Iš atsakovo priteistina ieškovei piniginė kompensacija 68 954 Eur už atsakovui natūra tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą (CK 3.118 str, 3.127 str.)

Atsakovas prašė priteistą ir jo kompensaciją leisti mokėti dalimis. Ieškovė nesutiko su tokiu atsakovo prašymu. Teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė šio prašymo, todėl jo netenkina.

Atsakovas apskritai nesutikdamas su ieškinio reikalavimais dėl turto padalinimo, jokių argumentų dėl ieškovės prašomos 4359,78 Eur kompensacijos už jam tenkančios mokėti banko paskolos ½ dalies priteisimo neišsakė. Teismas sprendžia, kad patenkinus atsakovo priešieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti ieškovės vardu registruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei įtraukus butą į dalinamo turto balansą bei paliekant nemodifikuotą ieškovės prievolę kreditoriui Swedbank, AB pagal 2006 m. sausio 6 d. būsto kredito sutartį Nr.06-000512-FA/06-000518-FA su vėlesniais papildymais, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jai 4359,78 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančios mokėti banko paskolos ½ dalį yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas sprendžia esant nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 28 962,00 Eur jos asmeninių lėšų, investuotų į nekilnojamąjį turtą, kadangi nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nekilnojamojo turto žemės sklypo 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu įrengti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įgijimui investavo asmenines lėšas. Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje sutuoktinių dalys pripažintos lygiomis. Todėl nesant reikalavimo pripažinti ieškovei didesnę dalį nuosavybės minėtame nekilnojamame turte dėl panaudotų didesne dalimi asmeninių lėšų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti iš atsakovo 28 962,00 Eur.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Šalys nurodė, kad turi šiuos asmeninius kreditorius : ieškovė – Swedbank, AB ir R. bei A. Z., o atsakovas – E. G..

Nustatyta, kad Swedbank, AB ir ieškovė N. O. 2006 m. sausio 6 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 06- 00512-FA/06-000518-FA su visais pakeitimais ir papildymais, remiantis kuria bankas jai suteikė 17203,43 Eur dydžio kreditą. N. O. papildomai užtikrindama prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą bankui hipotekos lakštu Nr. 07120060000066 įkeitė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomo 26-35 b.l.).

Be to, Swedbank, AB ir ieškovė N. O. 2015 m. gegužės 7 d. pasirašė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį bendrai vartojimo kredito sumai 1416,49 Eur (1 tomo 35 b.l.).

Kreditorius pateiktame atsiliepime nurodė, kad prievolės pagal Kredito sutartį Nr. 06- 00512-FA/06-000518-FA su visais pakeitimais ir papildymais bei Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį yra asmeninės, todėl kreditorius neprieštarauja, kad suteiktų kreditų dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo toliau vykdytų ieškovė N. O. (3 tomo 82 b.l.).

Atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo neišreiškė.

Nesant ginčo dėl tolimesnio prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo kreditoriui Swedbank, AB pagal 2006 m. sausio 6 d. Kredito sutartį Nr. 06- 00512-FA/06-000518-FA su visais pakeitimais ir papildymais bei Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį, ieškinio reikalavimas tenkintinas : pripažintina asmeninėmis ieškovės prievolėmis dėl likusios neišmokėtos kredito dalies kreditoriui Swedbank, AB pagal 2006 m. sausio 6 d. Kredito sutartį Nr. 06- 00512-FA/06-000518-FA su visais pakeitimais ir papildymais ir pagal 2015 m. gegužės 7 d. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį.

Prievolės kreditoriui E. G.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 17 d. kilus gaisrui atsakovui priklausančiame pastate-sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sudegė trečiajam asmeniui kreditoriui E. G. priklausanti transporto priemonė BMW 5 ER REIHE (5 tomo 85 b.l.). Dėl sudegusio automobilio kreditorius patyrė nuostolius 17 892,16 Eur sumai. Atsakovui neatlyginus dėl gaisro patirtų nuostolių kreditorius kreipėsi į teismą ir Marijampolės rajono apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla Nr.2-871-329/2017 atsakovui P. O. pagal E. G. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Atsakovas prašo šią prievolę pripažinti jo asmenine.

Kreditorius E. G. ir ieškovė N. O. tokiam atsakovo reikalavimui neprieštarauja.

Nesant ginčo ir atsižvelgiant į kilusios prievolės prigimtį, atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas : pripažintina asmenine atsakovo P. O. prievolė kreditoriui E. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Prievolės kreditoriams R. Z. ir A. Z.

Ieškovė prašo prievolę R. Z. už nesumokėtą buitinę techniką 3678 Eur sumai pripažinti asmenine ieškovės prievole ir priteisti jai iš atsakovo šią sumą kaip kompensaciją už atsakovo išmontuotą ir paslėptą buitinę techniką iš namų valdos, esančios adresu Liepynų g. 43, Narto k., Liudvinavos sen, Marijampolės sav.

Nurodė, kad už buitinę techniką į šalių santuokos metu įsigytą ir įrenginėjamą namą pinigus sumokėjo jos mama R. Z., kai ši buitinė technika buvo atvežta į R. Z. ir jos sutuoktinio A. Z. įmonę, gaminusią jiems baldus su integruota buitine technika. Teigia, kad pinigai R. Z. iki šiol negrąžinti. Nors kreditorės pinigai buvo sumokėti už ieškovei ir atsakovui priklausantį bendrą turtą, tačiau prievolę grąžinti pinigus R. Z. ieškovė prašo nelaikyti solidaria, atsižvelgiant į tai, kad kreditorė yra jos mama.

Atsakovas nepripažįsta šios prievolės, neigia, kad iš viso buvo perkama buitinė technika integruoti į virtuvės baldus, nurodo, kad jam nieko nėra žinoma apie tokios technikos buvimą.

Trečiasis asmuo kreditorė R. Z. paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo išsirinkta buitinė technika pagal susitarimą buvo atvežta į jos įmonę „Sollor“, kuri gamino ieškovei ir atsakovui baldus, už visą atvežtą įrangą ji sumokėjo 3678 Eur grynais pagal pateiktą sąskaitą. Nurodė, kad pinigai jai negrąžinti.

Trečiasis asmuo A. Z. dėl 3678 Eur, kurie pagal ieškovės ir kreditorės aiškinimą, buvo sumokėti iš bendrų santuokinių lėšų, teismo posėdžiuose nedalyvavo, pateiktame pareiškime nurodė, kad niekam jokių pretenzijų ar reikalavimų neturi (5 tomo 27 b.l.).

Teismas vertindamas šalių paaiškinimus, byloje pateiktą mokėjimo nurodymą (5 tomo 15 b.l.), sprendžia, kad byloje nėra pakankamų įrodymų darytai išvadai, kad 2014 m. kovo mėnesį 3678 Eur (12700 Lt) uždarajai akcinei bendrovei „Vektrona“ sumokėjo trečiasis asmuo R. Z. ir kad tai buvo mokama būtent už ieškovės nurodomą buitinę techniką. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje jau konstatuotas faktas, jog ieškovė neįrodė, kad namų valdoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumontuota buitinė technika: šaldytuvas Liebherr, orkaitė BOSCH, indukcinė kaitlentė, mikrobangė BOSCH, indaplovė SMEG, gartraukis. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė prašė ieškinį patenkinus priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė turėjo šias išlaidas: 91 Eur sumokėto žyminio mokesčio (1 tomo 2 b.l.), 700 Eur atstovavimo išlaidų (4 tomo 160, 170-171 b.l.), 819,13 Eur kitos, susijusios su bylos nagrinėjimu (turto vertinimo, kadastrinių matavimų, faktinių aplinkybių konstatavimo ir pan.) išlaidos (2 tomo 104 b.l., 4 tomo 160, 170-171 b.l.), viso 1610,13 Eur.

Atsakovas taip pat prašė patenkinus jo priešieškinį, priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas turėjo šias išlaidas: 300 Eur sumokėto žyminio mokesčio (3 tomo 13 b.l.), 700 Eur kitos, susiję su bylos nagrinėjimu, išlaidos (4 tomo 81-82 b.l., 5 tomo 3-4, 12-14 b.l.), 2450 Eur atstovavimo išlaidų (3 tomo 23-25 b.l., 4 tomo 80-81 b.l., 6 tomo 24 b.l.), viso 3450 Eur.

Teismui ieškinio ir priešieškinio reikalavimus patenkinus dalinai, remiantis CPK 93 str. 2 d., šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš priešingos šalies proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė buvo pareiškusi 9 reikalavimus. Teismas 4 ieškinio reikalavimus patenkino pilnai (dėl išlaikymo vaikams priteisimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kreditorinės prievolės kreditoriui Swedbank, AB pripažinimo asmenine prievole, kompensacijos už atsakovui tenkančią mokėti dalį priteisimo) bendravimo su vaikais tvarkos pavardės), 3 reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalinimo) patenkino iš dalies, 3 reikalavimus atmetė (dėl neturtinės žalos, panaudotų asmeninių lėšų, kompensacijos už parduotas transporto priemones priteisimo). Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 70 %, o atmestų - 30%.

Atsakovas priešieškinėje buvo pareiškęs 8 reikalavimus. Teismas 5 priešieškinio reikalavimą tenkino pilnai (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto pripažinimo asmeniniu, turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, dėl prievolės kreditoriui E. G. nustatymo), 2 reikalavimus tenkino iš dalies (dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo), 1 reikalavimą atmetė (dėl išlaikymo dydžio priteisimo). Taigi, patenkintų atsakovo priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 90% , o atmestų - 10%.

Iš atsakovo priteistina ieškovei 1127,09 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (1610,13 Eur x 70% ).

Iš ieškovės priteistina atsakovui 3105 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (3450 Eur x 90%).

Valstybė patyrė 35,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (1 tomo 2 b.l.).

Ieškovė už pateiktus ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 2844 Eur žyminio mokesčio, ji sumokėjo 91 Eur, o likusios dalies mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (4tomo 123-124 b.l.). Kadangi ieškovės reikalavimai buvo atmesti 30%, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 826 Eur (2844 Eur -91 Eur x30%) žyminio mokesčio ir 25,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso iš ieškovės valstybei priteistina 851,09 Eur išlaidų .

Atsakovas už pateiktus priešieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 716 Eur žyminio mokesčio, jis sumokėjo 300 Eur, o likusios dalies mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (3tomo 32-33 b.l., 4 tomo 121-122 b.l.). Kadangi atsakovo reikalavimai buvo atmesti 10%, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 42 Eur (716 Eur-300 Eur x10%) žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo priteistina 137 Eur žyminio mokesčio valstybei nuo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Taip pat iš atsakovo priteisti valstybei 10,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 189,75 Eur išlaidų.

Netenkinti eksperto J. U. prašymo priteisti 100 Eur už dalyvavimą 2016 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, kadangi perrašomis priteisti išlaidos nepagrįstos raštiniais įrodymais, pateikta teismui PVM sąskaita faktūra už turto vertės aktą, tačiau 2016 m. spalio 27 d. joks turto vertinimo aktas nebuvo rašomas, o už ieškovės užsakymu atliktą vertinimo aktą ieškovė ekspertui yra sumokėjusi ir pateikusi į bylą tai patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę O., atsakovui – prigimtinę pavardę O.

Patvirtinti ieškovės ir atsakovo atsisakymą nuo išlaikymo sau priteisimo.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 175 Eur nuo ieškinio pateikimo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. liepos 1 d., o nuo 2016 m. liepos 1 d. kiekvienam po 190 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki A. O. ir A. O. pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų A. O. ir A. O. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jų pilnametystės skirti motiną N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo P. O. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. O. ir A. O. tvarką: 1) tėvas P. O. gali paimti sūnus A. O. ir A. O. bendravimui nelyginę metų savaitę šeštadienį nuo 10.00 val. ir atvežti sūnus namo sekmadienį iki 18.00 val.; 2) mokslo metų eigoje vaikų atostogų metu gali paimti sūnus pusei jų atostogų laiko, skaičiuojant nuo atostogų pradžios; 3) vasaros metu gali paimti vaikus praleisti su jais pusę savo atostogų laiko, skaičiuojant, kad atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos; 4) nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs praleidžia su motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną sūnūs praleidžia su tėvu; 5) lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs praleidžia su tėvu, o antrąją Šv. Kalėdų dieną sūnūs praleidžia su motina; 6) Šv. Velykų pirmą dieną sūnūs praleidžia su tuo iš tėvu, kuriam sutampa bendravimo savaitgalis; 7) antrą Šv. Velykų dieną sūnūs praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo savaitgalis nesutampa su šia švente; 8) Motinos dieną vaikai praleidžia su motina, Tėvo dieną - su tėvu; 9) motinos gimimo dieną vaikai švenčia su motina, tėvo gimimo dieną - su tėvu; 10) vaikų gimimo dieną lyginiais metais vaikai švenčia su motina, nelyginiais metais - su tėvu; 11) atostogų ir švenčių dienos, praleistos su vaikais pagal šią nustatytą bendravimo tvarką, kitam iš tėvų nekompensuojamos; 12) tėvas gali matytis ir bendrauti su vaikais darbo dienomis: antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir parvežant tą pačią dieną vaikus į ieškovės namus, iš anksto suderinus laiką su pačia ieškove; 13) nustatyti, kad ieškovė be išankstinio jo sutikimo negalėtų išsivežti vaikų į užsienį ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui.

Pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengta dažykla, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo P. nuosavybe ir į dalintino turto balansą neįtraukti.

Butą su rūsiu, unikalus Nr. 1899-0001-1012:0003, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto balansą.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½, kiekvienam paskiriant turto už 100 154 Eur ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę:

- ieškovei N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra rinkos vertė 24 700 Eur; automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6500 Eur, viso ieškovei paskirti natūra turto už 31 200 Eur;

- atsakovui P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 150 028 Eur su jame esančiais baldais : virtuvės baldų komplektas 8 700 Eur vertės; stalviršis 2400 Eur vertės; spintos su stumdomosiomis durimis 2 vnt. po 1300 Eur, viso 2600 Eur vertės; spinta su stumdomosiomis durimis 930 Eur vertės; durys be stiklo 2 vnt. po 550 Eur, viso 1100 Eur vertės; durys be stiklo su plačia stakta 650 Eur vertės; durys su stiklu 4 vnt. po 500 Eur, viso 2000 Eur vertės, viso baldų bendra vertė 18 380 Eur; automobilinę priekabą RYDWAN EURO A750, valstybinis Nr.FD796, kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur, viso atsakovui natūra paskirti turto už 169 108 Eur.

Iš atsakovo priteisti ieškovei piniginė kompensacija 68 954 Eur už atsakovui natūra tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą.

Priteisti ieškovei N. O. iš atsakovo P. O. 4359,78 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 78 ct) kompensaciją ieškovei tenkančios banko paskolos ½ dalį.

Pripažinti asmeninėmis ieškovės N. O. prievolėmis dėl likusios neišmokėtos kredito dalies kreditoriui Swedbank, AB pagal 2006 m. sausio 6 d. Kredito sutartį Nr. 06- 00512-FA/06-000518-FA su visais pakeitimais ir papildymais ir pagal 2015 m. gegužės 7 d. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį.

Pripažinti asmenine atsakovo P. O. prievolę kreditoriui E. G. dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių 2016 m. spalio 17 d. gaisro metu atsakovui priklausančiame pastate-sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, prievolės R. Z. už nesumokėtą buitinę techniką 3678 Eur sumai pripažinimo asmenine ieškovės N. O. prievole, 3678 Eur prievolės kompensacijos, 28 962,00 Eur asmeninių lėšų, investuotų į bendro nekilnojamojo turto įsigijimą bei 27 857 Eur piniginių lėšų gautų už parduotus automobilius MERCEDES ML 320, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) AUDI A5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą T. T. V 701, valstybinis Nr. DVI 10, priteisimo iš atsakovo P. O. atmesti.

Priešieškinį dalyje dėl išlaikymo vaikams po 150 Eur dydžio priteisimo atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1127,09 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 9 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3105 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkis eurus) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 851,09 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 9 centus) bylinėjimosi išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k.188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 189,75 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k.188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.