- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-2216-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04321-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- P. O.
- Ieškovas
- N. O.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, R. Z., A. Z., E. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. O. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. O. ieškinį atsakovui P. O. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo P. O. priešieškinį ieškovei N. O. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Swedbank“, R. Z., A. Z., E. G., išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 362, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nustatyti nepilnamečių vaikų A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 175 Eur, o nuo 2016 m. liepos 1 d. po 190 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskirti nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jų pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas gali paimti sūnus bendravimui nelyginę metų savaitę šeštadienį nuo 10.00 val. ir atvežti sūnus namo sekmadienį iki 18.00 val.; 2) mokslo metų eigoje vaikų atostogų metu gali paimti sūnus pusei jų atostogų laiko, skaičiuojant nuo atostogų pradžios; 3) vasaros metu gali paimti vaikus praleisti su jais pusę savo atostogų laiko, skaičiuojant, kad atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos; 4) nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs praleidžia su ieškove, o antrąją Šv. Kalėdų dieną sūnūs praleidžia su atsakovu; 5) lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs praleidžia su atsakovu, o antrąją Šv. Kalėdų dieną sūnūs praleidžia su ieškove; 6) Šv. Velykų pirmą dieną sūnūs praleidžia su tuo iš tėvų, kuriam sutampa bendravimo savaitgalis; 7) antrą Šv. Velykų dieną sūnūs praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo savaitgalis nesutampa su šia švente; 8) Motinos dieną vaikai praleidžia su ieškove, Tėvo dieną – su atsakovu; 9) ieškovės gimimo dieną vaikai švenčia su ieškove, atsakovo gimimo dieną – su atsakovu; 10) vaikų gimimo dieną lyginiais metais vaikai švenčia su ieškove, nelyginiais metais – su atsakovu; 11) atostogų ir švenčių dienos, praleistos su vaikais pagal šią nustatytą bendravimo tvarką, kitam iš tėvų nekompensuojamos; padalinti santuokos metu įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant turto už 197 712,6 Eur, t. y. 0,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais ir buitine technika, esančius (duomenys neskelbtini), 153 705,6 Eur vertės (150 027,6+3 678), automobilinę priekabą „Rydwan Euro A750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės, 27 857 Eur lėšas, gautas už parduotus automobilius „Mercedes ML 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilinę priekabą „Tauriga Tauras V 701“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui iš ieškovės 12 350 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2 800 Eur kompensaciją už automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 15 150 Eur kompensaciją; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant turto už 113 851,58 Eur, t. y. automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 600 Eur vertės, dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 24 700 Eur vertės; priteisti ieškovei iš atsakovo 83 551,58 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį: 75 013,38 Eur kompensaciją už ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, 3 678 Eur kompensaciją už buitinę techniką, 500 Eur kompensaciją už automobilinę priekabą „Rydwan Euro A750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4 359,78 Eur kompensaciją už ½ dalį ieškovei tenkančios banko paskolos, 13 928 Eur kompensaciją už atsakovo parduotus automobilius; priteisti ieškovei iš atsakovo 28 962 Eur piniginę kompensaciją ieškovės investuotų asmeninių lėšų į bendro nekilnojamojo turto įgijimą; pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis likusią prievolę bankui „Swedbank“, AB, pagal būsto kredito sutartį Nr. 06-000512-FA/06-000518-FA ir prievolę bankui „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. gegužės 7 d. lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį; pripažinti asmenine ieškovės prievole kreditorei R. Z. grąžinti 3 678 Eur skolą už buitinę techniką; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2015 m. kovo 14 d., ieškovei sužinojus, kad atsakovas turi kitą moterį. Nuo to laiko šalys neveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo. Viso šalių santuokos metu įgyto turto vertė – 212 862,6 Eur. Atsakovui priteistina didesnė dalis santuokoje įgyto turto natūra, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Kadangi santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės, ieškovei iš atsakovo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsakovas iš dalies nesutiko su ieškiniu, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 362, dėl ieškovės kaltės; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį kiekvienam po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; prie ieškovės pateiktos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos įtraukti du punktus: atsakovas bendrauja su vaikais antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir parvežant tą pačią dieną vaikus į ieškovės namus, iš anksto suderinus laiką su pačia ieškove; ieškovė be išankstinio atsakovo sutikimo negali išsivežti vaikų į užsienį ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui; pripažinti atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe; ieškovės vardu registruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalinamo turto balansą; padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant 0,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu nebaigtu įrengti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 83 000 Eur, ieškovei priteisiant iš atsakovo ½ dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją – 41 500 Eur, atsakovo vardu registruotą automobilinę priekabą „Rydwan Euro A750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur, ieškovei priteisiant iš atsakovo ½ dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją – 350 Eur; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 24 700 Eur, atsakovui priteisiant iš ieškovės ½ dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją – 12 350 Eur, ieškovės vardu registruotą automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 6 500 Eur, atsakovui priteisiant iš ieškovės ½ dalį šio turto vertės piniginę kompensaciją – 3 250 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei 26 250 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą, išmokant šią sumą dalimis; prievolę kreditoriui E. G. pripažinti atsakovo asmenine prievole; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nesistengė išsaugoti santuokos, šalims nenutraukus santuokos, pradėjo susitikinėti su kitu vyru. Atsakovas nori bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime ne tik savaitgaliais ir per šventes, bet ir darbo dienomis. Pagal savo finansines galimybes atsakovas gali tenkinti tik būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius, skirdamas jų išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Dėl šalių konfliktinių santykių ginčo turto padalinimas natūra neįmanomas. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta nekilnojamojo turto – žemės sklypo su jame esančiu nebaigtu įrengti gyvenamuoju namu – verte (150 027,6 Eur). Atsakovo prašymu atlikus šio turto vertinimą, nustatyta, kad jo vertė – 83 000 Eur. Viso santuokoje įgyto ir dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė yra 114 900 Eur. Atsakovui tenka turto už 83 700 Eur, ieškovei – už 31 200 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 26 250 Eur piniginė kompensacija už atsakovui natūra tenkančią didesnės vertės santuokoje įgyto turto dalį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 362, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę O., atsakovui – prigimtinę pavardę O.; patvirtino šalių atsisakymą nuo išlaikymo sau priteisimo; nustatė nepilnamečių vaikų A. O. ir A. O. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 175 Eur nuo ieškinio pateikimo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. liepos 1 d., o nuo 2016 m. liepos 1 d. kiekvienam po 190 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jų pilnametystės skyrė ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas gali paimti sūnus bendravimui nelyginę metų savaitę šeštadienį nuo 10.00 val. ir atvežti sūnus namo sekmadienį iki 18.00 val.; 2) mokslo metų eigoje vaikų atostogų metu gali paimti sūnus pusei jų atostogų laiko, skaičiuojant nuo atostogų pradžios; 3) vasaros metu gali paimti vaikus praleisti su jais pusę savo atostogų laiko, skaičiuojant, kad atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos; 4) nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs praleidžia su ieškove, o antrąją Šv. Kalėdų dieną sūnūs praleidžia su atsakovu; 5) lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs praleidžia su atsakovu, o antrąją Šv. Kalėdų dieną sūnūs praleidžia su ieškove; 6) Šv. Velykų pirmą dieną sūnūs praleidžia su tuo iš tėvų, kuriam sutampa bendravimo savaitgalis; 7) antrą Šv. Velykų dieną sūnūs praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo savaitgalis nesutampa su šia švente; 8) Motinos dieną vaikai praleidžia su ieškove, Tėvo dieną – su atsakovu; 9) ieškovės gimimo dieną vaikai švenčia su ieškove, atsakovo gimimo dieną – su atsakovu; 10) vaikų gimimo dieną lyginiais metais vaikai švenčia su ieškove, nelyginiais metais – su atsakovu; 11) atostogų ir švenčių dienos, praleistos su vaikais pagal šią nustatytą bendravimo tvarką, kitam iš tėvų nekompensuojamos; 12) atsakovas gali matytis ir bendrauti su vaikais darbo dienomis: antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir parvežant tą pačią dieną vaikus į ieškovės namus, iš anksto suderinus laiką su pačia ieškove; 13) nustatyti, kad ieškovė be išankstinio atsakovo sutikimo negalėtų išsivežti vaikų į užsienį ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui; pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengta dažykla, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine atsakovo nuosavybe ir į dalintino turto balansą neįtraukė; butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto balansą; padalino santuokoje įgytą turtą šalims lygiomis dalimis po ½, kiekvienam paskiriant turto už 100 154 Eur ir pripažino asmeninės nuosavybės teisę: ieškovei į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra rinkos vertė – 24 700 Eur, automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 6 500 Eur, iš viso ieškovei paskyrė natūra turto už 31 200 Eur; atsakovui į 0,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 150 028 Eur su jame esančiais baldais: virtuvės baldų komplektu, 8 700 Eur vertės, stalviršiu, 2 400 Eur vertės, spintomis su stumdomosiomis durimis, 2 vnt. po 1 300 Eur, iš viso 2 600 Eur vertės, spinta su stumdomosiomis durimis 930 Eur vertės; durimis be stiklo, 2 vnt. po 550 Eur, iš viso 1 100 Eur vertės, durimis be stiklo su plačia stakta 650 Eur vertės, durimis su stiklu, 4 vnt. po 500 Eur, iš viso 2 000 Eur vertės, iš viso baldų bendra vertė 18 380 Eur, automobilinę priekabą „Rydwan Euro A750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 700 Eur, iš viso atsakovui natūra paskyrė turto už 169 108 Eur; iš atsakovo priteisė ieškovei 68 954 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą; priteisė ieškovei iš atsakovo 4 359,78 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančios banko paskolos ½ dalį; pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis kreditoriui Swedbank, AB, pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-00512-FA/06-000518-FA su visais pakeitimais ir papildymais, 2015 m. gegužės 7 d. lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį; pripažino asmenine atsakovo prievole kreditoriui E. G. dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių 2016 m. spalio 17 d. gaisro metu atsakovui priklausančiame pastate-sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); atmetė ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, prievolės R. Z. už nesumokėtą buitinę techniką 3 678 Eur sumai pripažinimo asmenine ieškovės prievole, 3 678 Eur prievolės kompensacijos, 28 962 Eur asmeninių lėšų, investuotų į bendro nekilnojamojo turto įsigijimą, 27 857 Eur piniginių lėšų, gautų už parduotus automobilius „Mercedes ML 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilinę priekabą „Tauriga Tauras V 701“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo iš atsakovo; atmetė priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams po 150 Eur priteisimo; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 127,09 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovui 3 105 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 851,09 Eur, iš atsakovo – 189,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių ir įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, padarė išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė leistinų ir neabejotinų įrodymų dėl kurio nors sutuoktinio neištikimybės ir sutuoktinių pareigų pažeidimo iš esmės. Pripažinęs, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į šalių išreikštą valią, patvirtino jų atsisakymą nuo reikalavimo priteisti išlaikymą. Įvertinęs Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir aplinkybę, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri jais rūpinasi, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė ieškove. Teismas laikė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti iš jo ieškovės prašomą, vaikų poreikius atitinkantį, išlaikymo dydį, todėl patenkino šį ieškinio reikalavimą. Atsižvelgęs į tai, kad nėra ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams ir leidžia skyrium nuo vaikų gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, teismas patenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
Teismas, išklausęs šalių ir ekspertų pasisakymus, įvertinęs juos kartu su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir vidiniu įsitikinimu, sprendė, kad eksperto J. U. atliktas nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)), vertinimas labiau atitinka šio nekilnojamojo turto realią vertę, kadangi, kaip paaiškino ekspertas J. U., tiriamas nekilnojamasis turtas buvo įvertinas individualiai, jį išsamiai apžiūrėjus ir įvertinus panaudotas statybines, apdailos ir vidaus įrengimo medžiagas, šio turto vertė buvo individualizuota. Teismas pažymėjo, kad ekspertas V. G. nurodė, jog jo atliktame nekilnojamojo turto vertinime buvo atsižvelgiama daugiau į abstrakčius, būdingus į daugelio panašaus su tiriamuoju turtu nekilnojamojo turto aspektus, o ne prioritetą teikiant individualiems tiriamojo turto požymiams. Dėl to teismas vadovavosi eksperto J. U. atlikto nekilnojamojo turto vertinimu ir nustatė, kad šio turto vertė yra 150 027,6 Eur. Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus pagal jų pakankamumo taisyklę ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendė, kad labiau tikėtina, jog namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo sumontuoti baldai už 18 380 Eur: virtuvės baldų komplektas (8 700 Eur), stalviršis (2 400 Eur), 2 vnt. spintų su stumdomosiomis durimis (po 1 300 Eur, iš viso 2 600 Eur), spinta su stumdomosiomis durimis (930 Eur), 2 vnt. durų be stiklo (po 550 Eur, iš viso 1 100 Eur), durys be stiklo su plačia stakta (650 Eur), 4 vnt. durų su stiklu (po 500 Eur, iš viso 2 000 Eur), tačiau byloje nėra pateikta pakankamai patikimų įrodymų pagrįsti faktui, kad jame buvo sumontuota ir buitinė technika: šaldytuvas „Liebherr“, orkaitė „Bosch“, indukcinė kaitlentė, mikrobangų krosnelė „Bosch“, indaplovė „Smeg“, gartraukis už 3 678 Eur. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog gyvenamajame name nėra nė vienų vidinių durų, virtuvėje nėra buitinės technikos, virtuvėje esantys baldai be durelių, gyvenamajame name visos spintos be durų, nepatvirtina fakto, kad iki šių aplinkybių konstatavimo gyvenamajame name buvo ieškovės nurodyta buitinė technika. Teismas sprendė, kad nėra patikimi įrodymai ir ieškovės pateiktos nuotraukos, nes jose padaryti aprašai nepatvirtina aplinkybės, jog nuotraukose užfiksuoti baldai su buitine technika buvo montuojami būtent namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad name buvo ieškovės nurodyti baldai (be buitinės technikos), teismas vertino kaip įrodytą, kadangi tai patvirtina byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, turto vertinimo ataskaitoje esančios foto nuotraukos. Nustatydamas gyvenamajame name sumontuotų baldų vertę, teismas vadovavosi ieškovės nurodytomis kainomis, kadangi atsakovas jų neginčijo.
Nustatydamas automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilinės priekabos Rydwan Euro A750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis, kadangi ieškovė nurodytų transporto priemonių verčių nepagrindė įrodymais. Ieškovės prašymą į dalintino turto balansą įtraukti 27 857 Eur pinigines lėšas, gautas už parduotus automobilius „Mercedes ML 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilinę priekabą „Tauriga Tauras V 701“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas nustatė, kad bendra santuokoje įgyto ir dalintino turto vertė yra 200 308 Eur, o kiekvienai šaliai atitenka po ½ dalį. Teismas sprendė, kad, patenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtraukus jį į dalinamo turto balansą ir paliekant nemodifikuotą ieškovės prievolę kreditorei Swedbank, AB, pagal 2006 m. sausio 6 d. būsto kredito sutartį Nr. 06-000512-FA/06-000518-FA su vėlesniais papildymais, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 359,78 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančios mokėti banko paskolos ½ dalį yra pagrįstas. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 28 962 Eur jos asmeninių lėšų, investuotų į nekilnojamąjį turtą, kadangi nustatė, jog abi šalys nekilnojamojo turto įgijimui investavo asmenines lėšas. Nesant ginčo, prievoles kreditoriams „Swedbank“, AB, ir E. G. teismas pripažino asmeninėmis atitinkamai ieškovės ir atsakovo prievolėmis.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį dėl priteistinų baldų, kurių bendra vertė 18 300 Eur, ir nustatytos turto vertės, priimti naują sprendimą šioje dalyje ir atmesti ieškinio reikalavimus bei tenkinti priešieškinio reikalavimus šioje dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukti sumontuoti baldai, kurių 18 380 Eur vertė nustatyta remiantis tik ieškovės paaiškinimais ir teismo vidiniu įsitikinimu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad name nebuvo baldų durų, vidinių durų, buitinės technikos. Dėl to nepagrįstai laikyta, kad gyvenamajame name buvo baldai, nesumažintas ieškovės reikalavimas dėl baldų verčių, nevertinti įrodymai dėl buitinės technikos įsigijimo ir montavimo gyvenamajame name. Neatsižvelgta, kad pirminiuose ieškiniuose buvo nurodyta baldų ir buitinės technikos 3 678 Eur bendra vertė. Neteisingai nurodyta, kad atsakovas neginčijo gyvenamajame name sumontuotų baldų vertės. Atsakovas atsiliepimuose, taip pat bylą nagrinėjant teisme buvo nurodęs, jog name nėra ieškovės nurodytų baldų ir buitinės technikos. Nevertinta, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių baldų įsigijimą. Neatsižvelgta į atsakovo paaiškinimus, kad namas nebuvo įrengtas. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog atsakovas demontavo ir paslėpė didesnę dalį nurodytų baldų ir buitinės technikos. Nesant neginčijamų įrodymų apie ieškovės nurodomų baldų egzistavimą, jų padalinimo klausimas neturėjo būti sprendžiamas.
Nepagrįstai nustatyta, kad ieškovės pateiktas eksperto J. U. vertinimas labiau atitinka nekilnojamojo turto realią vertę. Tinkamai neįsigilinta į eksperto V. G. išsakytus argumentus, kurie buvo pagrįsti paaiškinimais, rašytinais dokumentais. Neatsižvelgta, kad V. G. atliktas vertinimas nėra abstraktus, o kiek įmanoma individualizuotas pagal individualius požymius, tai rodo ataskaitos tekste parinktų analogų pagrindimo aplinkybės ir pataisų skaičiavimai. Vertinamo žemės sklypo ir pastato-gyvenamojo namo rinkos vertės nustatymui lyginamųjų pardavimų požiūriu vertintojas V. G. pasirinko lyginamąjį metodą, o rinkos vertė nustatyta palyginus panašaus turto faktinių pardavimo sandorių kainas, kartu atsižvelgus į vertinamo turto ir lyginamųjų objektų skirtumus. V. G. lyginamajai analizei paėmė žymiai daugiau objektų, nei tai padaryta ieškovės pateiktame turto vertinime. Ekspertas J. U. nekilnojamojo turto vertinimą atliko nesilaikydamas rinkos ekonomikos logikos ir kriterijų, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatų, kurių taikymas nurodytas Turto ir verslo vertinimo metodikoje, eksperto J. U. pateiktas turto vertinimas neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Iš ieškovės pateikto ekspertizės akto 2.7.1 skirsnio matyti, kad paimti lyginamieji objektai yra nepanašūs savo fizinėmis, funkcinėmis ir ekonominėmis charakteristikomis. Lyginimui paimti tik 6 objektai, visos lyginamos namų valdos yra Marijampolės mieste, o ginčo turtas yra Marijampolės rajone. 5 iš 6 lyginamųjų objektų yra 100 proc. baigtumo, dauguma senesnės statybos (1989–1991 m.). Tai reiškia, jog nurodyti gyvenamieji namai yra visiškai įrengti, o ginčo turtas yra 95 proc. baigtumo, nevisiškai įrengtas, be baldų ir buitinės technikos, aplink namą nesutvarkyta aplinka. Neatsižvelgta, jog ginčo namų valda yra rajone, susisiekimas su miesto centru yra prastas. Šie veiksniai įtakoja žemesnės nekilnojamojo turto kainas šioje vietovėje, lyginant su Marijampolės miestu. Lyginimui paimti patys brangiausi sandoriai, kurių vertė svyruoja nuo 95 719,42 Eur iki 110 000, 120 000 Eur, o tai rodo neobjektyvumą vertinant ginčo turtą. Ekspertas J. U. tik žodžiu yra paaiškinęs, kad buvo įvertintos panaudotos statybinės medžiagos, apdailos ir vidaus įrengimo medžiagos, tačiau pateiktame vertinime paskaičiavimai nenurodyti. Neatsižvelgta, kad ekspertas J. U. nevertino žemės sklypo. Atlikus detalią analizę, būtent vertintojo V. G. vertinimas labiau atitinka nekilnojamojo turto realią vertę ir juo turėtų būti vadovaujamasi.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 29 000 Eur asmeninių lėšų kompensaciją, 13 928 Eur už atsakovo parduotus automobilius („Mercedes ML 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 13 000 Eur, „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 14 090 Eur, automobilinė priekaba „Tauriga, Tauras V 701“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 767 Eur), 3 678 Eur kompensaciją už buitinę techniką, pakeisti ieškovei priteisto automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę pagal pirkimo dokumentus (5 600 Eur). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Ieškovė neturėjo pinigų sumokėti žyminį mokestį ir advokatui už apeliacinio skundo surašymą, todėl neturėjo galimybės pateikti apeliacinį skundą.
10.2. Ieškovė sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, materialinės teisės normas. Įrodymų vertinimas privalėjo būti pagrįstas visapusišku aplinkybių vertinimu bendrame kontekste, o ne šališkai remiantis nepagrįstais atsakovo paaiškinimais.
10.3. Pažeidžiant CPK 179 straipsnio 1 dalį, nevertinta, kad šalių santuoka nutrūko 2015 m. kovo 14 d., ieškovei sužinojus, kad atsakovas turi kitą moterį.
10.4.Išaiškėjus atsakovo neištikimybei, atsakovas, neketindamas atkurti santuokinio gyvenimo, įformino automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilinės priekabos „Tauriga, Tauras V 701“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, taip pat pardavė automobilį „Mercedes ML 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), demontavo ir iš gyvenamojo namo išgabeno integruotą buitinę techniką, duris ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Pirmosios instancijos teismas į dalintino turto balansą neįtraukė automobilių „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes ML 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilinės priekabos „Tauriga, Tauras V 701“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas CK 3.88, 3.118 straipsnius.
10.6. Ieškovės už 5 600 Eur nupirktą automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismas į balansą įtraukė atsakovo nepagrįstai nurodyta 6 500 Eur verte.
10.7. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad virtuvės baldai yra su integruota buitine technika. Atsakovas nenurodė, kur dingo virtuvės baldų dalys, nepateikė įrodymų, kad virtuvės baldai buvo nebaigti gaminti.
Žemesnės instancijos teismas
10.8. Pateikta notarinė dovanojimo sutartis patvirtina, kad ieškovei buvo padovanoti 100 000 Lt, kurie buvo panaudoti namui pirkti. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo tik šališkai pasiremdamas atsakovo paaiškinimais, kad jis taip pat investavo asmenines lėšas.
10.9. Atsakovo turto vertinimas atliktas neobjektyviai, siekiant sumažinti atsakovui priteistino turto vertę. Atsakovo pasirinktas vertintojas parinko palyginimui neteisingus vertinimo atžvilgiu objektus – ne iš tos pačios vietovės, o iš gretimų kaimų, kai šalių įgytas nekilnojamasis turtas yra ties Marijampolės miesto riba, yra numatyta šią teritoriją įtraukti į miesto teritoriją. Atsakovo pasirinktas vertintojas nekilnojamąjį turtą vertino abstrakčiai, pasiremdamas vien tik neobjektyviais sandoriais ir teorine metodika. Ieškovės pateiktas turto vertinimas atliktas įvertinus vertinamo turto fizinę būklę ir prabangią apdailą. Ieškovės pateikto turto vertinimo išvados yra realios ir atitinka VĮ Registrų centro nurodytus atkuriamuosius kaštus.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du sūnūs ((duomenys neskelbtini) A. ir (duomenys neskelbtini) A.).
Ieškovė ieškiniu, atsakovas priešieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto, prievolių padalijimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka atsakovas. Jis ginčija sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo.
Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad dėl finansinės padėties neturėjo galimybės pateikti apeliacinį skundą, nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir pati dėl atsiliepime nurodytų argumentų prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.
16. Kadangi, kaip minėta nutarties 12 punkte, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis), ieškovė nepateikė apeliacinio skundo, teisėjų kolegija nenagrinėja ieškovės argumentų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertės nustatymo
17. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas teikė įrodymus apie nekilnojamojo turto – 0,2 ha žemės sklypo ir 347,06 kv. m gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertę. Ieškovė pateikė eksperto J. U. ginčo turto vertinimą (nustatyta turto vertė 150 027,60 Eur). Atsakovo pateiktu eksperto V. G. vertinimu ginčo turto vertė 83 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą, rėmėsi ieškovės pateiktu vertinimu. Minėta, kad atsakovas nesutinka su šia sprendimo dalimi, teigia, kad nepagrįstai remtasi eksperto J. U. nustatyta ginčo turto verte, neįsigilinta į eksperto V. G. išsakytus argumentus.
18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių neprašė teismo skirti teismo ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti. Šalys pateikė jų iniciatyva atliktus ginčo turto vertinimus, kurie byloje vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais..
19. Pažymėtina ir tai, kad net ir eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
20. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju abu ekspertai naudojo tą patį lyginamąjį metodą, tačiau pažymėtina, kad vertinant turtą, paprastai tarp vertinamo ir lyginamo turto yra nemažai skirtumų, kurie lemia vertinamo turto rinkos kainą. Tokiais veiksniais gali būti pardavimo data, architektūra, konstrukciniai sprendiniai, stilius, dizainas, namo dydis, sienų medžiaga, apdailos medžiagos, patrauklumas, vietovės sąlygos, sklypo dydis ir pan.
21. Šalių pateiktais vertinimais dalintino turto vertė žymiai skiriasi. Esant tokiam dideliam turto verčių skirtumui, šalims neprašant skirti teismo ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, teisėjų kolegija šalių nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertę nustato atsižvelgdama į šalių pateiktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ir sprendžia, kad įgyto turto vertė yra 116 513,80 Eur ((150 027,60+83 000):2).
Dėl kilnojamojo turto padalijimo
22. Apeliantas (atsakovas) teigia, kad į dalintino turto balansą nepagrįstai įtraukti baldai, kurių vertė 18 380 Eur nustatyta remiantis tik ieškovės paaiškinimais ir teismo vidiniu įsitikinimu, neteisingai vertinti įrodymai, neteisingai nurodyta, kad atsakovas neginčijo gyvenamajame name sumontuotų baldų vertės, kadangi jis nurodęs, jog baldų ir buitinės technikos nebuvo.
23. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad gal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
24. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus.
25. Nesutiktina su apeliantu, jog nepagrįstai nustatyta, kad gyvenamajame name buvo baldai. Iš 2016 m. sausio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, pridėtų fotonuotraukų matyti, kad gyvenamajame name baldai faktiškai sumontuoti, tik, kaip konstatuota antstolio, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sumontuoti virtuvės baldai yra be durelių, sumontuotos spintos – be durų, name nėra nė vienerių durų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad baldai nebaigti montuoti, nereiškia, jog jų gyvenamajame name iš viso nebuvo ir nėra.
26. Iš tų pačių fotonuotraukų matyti, kad įstatytos durų staktos, atlikta durų apdaila, matosi ir lankstų dalis, todėl tikėtina, kad pačios durys yra, tik jos neįstatytos arba, kaip nurodė ieškovė, išimtos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino ieškovės reikalavimo dėl baldų sumos. Tačiau apeliantas pagrįstai abejoja teismo nustatyta dalintino turto su baldais verte. Iš ieškovės reikalavimo, pateiktų įrodymų matyti, kad ji nurodė, jog 0,2 ha žemės sklypo, jame nebaigto statyti gyvenamojo namo su jame esančiais baldais, kurie įvertinti 18 380 Eur, vertė yra 150 027,60 Eur, atskirai nurodo, jog buvo supirkta ir sumontuota buitinė technika už 3 678 Eur, todėl viso aptarto turto vertė (ieškovės teigimu) yra 153 705,60 Eur. Iš pirmosios instancijos teismo spręstina, kad jis baldų verte (18 380 Eur) padidino žemės sklypo, jame nebaigto statyti gyvenamojo namo su jame esančiais baldais vertę (150 027,60+18 380=168 407,6), nors, kaip minėta, pati ieškovė šį turtą įvertinusi 150 027,60 Eur.
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų baldų vertės. Nors apeliantas teigia, kad jis nurodė, jog gyvenamajame name baldų nėra, tačiau ieškovei teigiant priešingai, teikiant tai pagrindžiančius įrodymus, nurodant baldų vertę, atsakovas, manydamas, kad baldų vertė yra neteisinga, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Apeliantas pats jokių įrodymų ginčijamo turto vertei pagrįsti nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.
28. Pažymėtina, kad dispozityviose bylose teismas neprivalo išreikalauti ar priversti šalį pateikti visus turimus įrodymus. Nepateikdama visų turimų įrodymų, kad ir prieštaringų arba jai nepalankių, šalis rizikuoja, kad įrodymų nepakaks ir reikalavimas kaip neįrodytas bus atmestas. Bet kokiu atveju tai negali būti vertinama kaip teismo padarytas įrodymų rinkimo ar vertinimo taisyklių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl baldų gyvenamajame name padarė iš įrodymų visumos, nepažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsnis), tačiau, kaip minėta nutarties 26 punkte, nepagrįstai jų vertę dar kartą įtraukė į dalintino turto vertę, todėl ši sprendimo dalis tikslintina, nurodant, kad atsakovui priteistinas 0,2 ha žemės sklypas, jame esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas su jame esančiais baldais 116 514 vertės (nutarties 21 punktas).
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.
31. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad bendra dalintino turto vertė yra ne 200 308 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet 148 414 Eur (116 514+31 200+700). Kadangi ieškovei priteista 31 200 Eur vertės turtas, todėl jai iš atsakovo priteistina 43 007 Eur vertės kompensacija už atsakovui natūra tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą.
32. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, tačiau nepagrįstai nustatė žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertę ir į dalintino turto masę įtraukė ieškovės nurodytų baldų vertę, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. Šalys pateikė prašymus priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 straipsniai). Apeliantas (atsakovas) už apeliacinį skundą sumokėjo 1 995 Eur žyminį mokestį. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 300 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apelianto apeliacinis skundas tenkinamas 60,80 procento (ginčijo 85 327,60 Eur, patenkinama 51 893,80 Eur (18 380+33 513,80), todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis) – apeliantui iš ieškovės priteistinas 1 213 Eur žyminis mokestis, ieškovei iš apelianto – 117,60 Eur už advokato teisinę pagalbą. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), darytinas priešpriešinių sumų užskaitymas ir iš ieškovės atsakovui (apeliantui) priteistina 1 095,4 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ją išdėstant taip:
Padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½, kiekvienam paskiriant turto už 74 207 Eur ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę:
- ieškovei N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra rinkos vertė 24 700 Eur; automobilį „Toytota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6 500 Eur, iš viso ieškovei paskirti natūra turto už 31 200 Eur;
- atsakovui P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą 0,2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (su jame esančiais 18 300 Eur vertės baldais), iš viso 116 514 Eur vertės; automobilinę priekabą „Rydwan Euro A750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur, iš viso atsakovui natūra paskirti turto už 117 214 Eur.
Iš atsakovo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją 43 007 Eur už atsakovui natūra tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. O., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliantui P. O., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 095,4 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.