Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį (patikslintą) atsakovui V. M. (V. M.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog su atsakovu kartu negyvena nuo 2009 m. kovo 9 d., kai atsakovas smurtavo prieš ieškovės tėvus. Nuo to laiko su atsakovu nebendravo. Nurodė, jog apie atsakovo skolinius įsipareigojimus sužinojo tik iškėlus teisme civilinę bylą. Papildomai paaiškino, jog atsakovas yra konfliktiškas, ūmaus būdo, linkęs smurtauti. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog šalių santuoka faktiškai nutrūko 2009 m. kovo 9 d. dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog nėra pagrindo abejoti ieškovės ir liudytojo parodymais. Prašo ieškinį tenkinti.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis), gautas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime pateikė prašymą bylą nagrinėti bendrovės atstovams nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į atsakovo procesiniame dokumente išreikštą prašymą, civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 3 dalis, 378 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė A. M. ir atsakovas V. M. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, remiasi įstatyme įtvirtinta sutuoktinio kaltės prezumpcija. Bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2012 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą bei vieną apysunkį nusikaltimą, jam paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžio dalis atsakovo atžvilgiu 2013 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista nebuvo. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog su atsakovu kartu negyvena nuo 2009 m. kovo 9 d., po incidento, kai atsakovas panaudojo fizinį smurtą ieškovės tėvų atžvilgiu, su atsakovu jokių ryšių nepalaiko. Byloje liudytoju apklaustas V. Z. (ieškovės brolis), paaiškino, jog pats išvarė atsakovą iš tėvų namų, patvirtino aplinkybes, jog tarp atsakovo ir ieškovės tėvų įvyko incidentas, nors ir neįvardijo konflikto pobūdžio, nurodė, jog tai vyko 2009 m. pradžioje. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės ir/ar liudytojo paaiškinimų patikimumu (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors atsakovas teismui pateiktame procesiniame dokumente nesutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nurodė, jog ieškovė klaidina teismą, tačiau duomenų ir/ar įrodymų sudarančių pagrindą abejoti byloje esančiais duomenimis nepateikė. Atsakovas, prieštaraudamas dėl savo kaltės, faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nenurodė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Minėta, jog esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog dėl santuokos išrimo yra kaltas atsakovas. Byloje nustatytos aplinkybės, jog sutuoktiniai daugiau nei dešimt metų kartu negyvena, atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, padarė tyčinį nusikaltimą, dėl ko atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 186 straipsnis, 197 straipsnis, Civilinio kodekso 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 3.61 straipsnio 1 dalis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 6 dalis).

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, atsakovui nereiškiant prieštaravimo bei atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu įgyta pavardė ,,M.“, o atsakovui – ,,M.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo neprašo, todėl išlaikymas jai nepriteistinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Ieškovė byloje pareiškė prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. kovo 9 d., nurodė, jog 2009 m. kovo 8 d. atsakovas panaudojo smurtą ieškovės tėvų atžvilgiu, nuo to laiko sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium. Teismo posėdyje paaiškino, jog po incidento su atsakovu ryšio nepalaikė. Teismo posėdyje liudytojas V. Z. patvirtino, jog incidentas tarp ieškovės tėvų ir atsakovo buvo, nurodė, jog pats reikalavo atsakovo išeiti iš tėvų namų, kur tuo metu sutuoktiniai gyveno, paaiškino, jog tai vyko 2009 m. pradžioje. Liudytoja A. R. teismo posėdyje paaiškino, jog yra ieškovės draugė, moterys pažįstamos apie dešimt metų, gal nuo 2010 m., per šį laikotarpį ieškovės sutuoktinio A. R. nė karto nematė.

Įstatymas numato, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalis). Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalis).Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad ieškovė savo teise piktnaudžiauja ar siekia išvengti prievolių, teismas sprendžia esant pagrindą ieškovės prašymą tenkinti ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2009 m. kovo 9 d. (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (el. b. l. 4, 59). Ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių (el. b. l. 39). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenims, atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (el. b. l. 56-58, 59-65).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nesprendžiamas (Civilinio proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktas, Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.127 straipsnio 1 dalis).

Dėl prievolių kreditoriams

Bylos duomenimis, antstolio N. A. žinioje yra: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-110-360 dėl 5 792,40 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo V. M. išieškotojos I. B. naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-110-360 dėl 1 076,27 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo V. M. išieškotojos I. B. naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-394-813 dėl 396,78 Eur skolos išieškojimo iš V. M. išieškotojos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1958-03/2004 dėl 418,10 Eur skolos, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-2498-06/2003 dėl 1 031,45 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo V. M. išieškotojos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai (el. b. l. 23-24, 54-55). Ieškovė taip pat nurodė, jog antstolio A. Š. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-604/1998 dėl 415,93 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo V. M. išieškotojai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (buvęs išieškotojas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) (el. b. l. 52, 54-55).

Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, nurodo, jog tikslina reikalavimus dalyje dėl atsiskaitymo su kreditoriais. Tačiau iš procesinio dokumento turinio matyti, jog ieškovė materialinio teisinio reikalavimo dėl skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims pripažinimo atsakovo asmenine prievole iš esmės nekeičia, o šalina rašymo apsirikimus (pašalino pasikartojančius duomenis apie vykdomą išieškojimą), todėl teismas atskirai dėl pareiškimo nepasisako. Ieškovė prašo prievoles kreditoriams I. B., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis laikomos tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (Civilinio kodekso 3.111 straipsnio), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmeninės sutuoktinio prievolėmis taip pat laikomos tokios, kurias sutuoktinis prisiėmė be kito sutuoktinio sutikimo, kai tai nėra būtina šeimos poreikiams tenkinti (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo V. M. prievolė kreditorei I. B. kyla iš atsakovo prievolės atlyginti dėl padarymo nusikaltimo patirtą žalą. Kreditorė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepime pateikė duomenis, jog atsakovas su bendrove 2011 m. birželio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kreditorė nurodė neprieštaraujanti, jog po santuokos nutraukimo šie skoliniai įsipareigojimai liktų asmenine atsakovo prievole. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo byloje neteikė, byloje nėra duomenų, jog kreditorė prieštarauja reikalavimui prievoles kreditoriui pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog skoliniai įsipareigojimai kreditoriui kilę iš atsakovui nuosavybės teise valdyto turto išlaikymo. Duomenų, jog pagal šias prievoles turėtų atsakyti ir ieškovė, byloje nėra pateikta. Be to, nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2009 m. kovo 9 d.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus skolinių įsipareigojimų kilmę bei pobūdį, byloje nesant duomenų, jog prievolės kreditoriams UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prisiimtos šeimos interesais, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriams I. B., UA ,, (duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalis, 3.110 straipsnis, 3.111 straipsnis, 3.115 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Dėl kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys nepilnamečių vaikų neturi, klausimai, susiję nepilnamečiais vaikais (gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir kt.) nespręstini (Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei buvo teikiama 50 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovė nuo 50 proc. žyminio mokesčio atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 20 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti duomenys, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio dalį (el. b. l. 66), o dėl ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos buvo patirtos 157,86 Eur išlaidos (el. b. l. 43).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje už ieškinio pareiškimą mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, Civilinio kodekso 3.59 straipsnis). Teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos 38 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis) .

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsniu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 37 Eur žyminio mokesčio dalis ir 78,93 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos.

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. M. (V. M.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M. palikti santuokinę pavardę „M.“, o atsakovui V. M. (V. M.) – ,,M.“.

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės A. M. ir atsakovo V. M. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. kovo 9 d.

- I. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-110-360/2012 dėl 5792,40 Eur ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-110-360/2012 dėl 1 076,27 Eur išieškojimo,

- uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-394-813/2012 dėl 396,78 Eur skolos išieškojimo,

- uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1958-03/2004 dėl 418,10 Eur skolos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-2498-06/2003 dėl 1 031,45 Eur skolos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“) pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-604-1998 dėl 415,93 Eur skolos išieškojimo,

po santuokos nutraukimo yra asmeninės atsakovo V. M. (V. M.) prievolės.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. M..

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio dalį valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) 78,93 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.