Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011 m. liepos 21 d., apie 13.30 val., O. R. su V. M. atvažiavo pas jį į namus. V. M. yra jo buvusios uošvės O. R. sugyventinis. Pasikalbėję su V. M. nusprendė švęsti jo gimtadienį, būsiantį (duomenys neskelbtini) gamtoje. Apie 15–16 val. nutarė nuvažiuoti nusipirkti kuro, nes žinojo, kur jo galima gauti pigiau. Jie su V. M. nuėjo ieškoti to žmogaus, kuris pardavinėja kurą. Duris atidarė žmona ir pasakė, kad to žmogaus nėra ir ji nežino, kur jis gyvena, tuomet jie apie 15.30 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančius sandėliukus. V. M. buvo išgėręs. Prie sandėliukų vis dar ieškojo asmens, pardavinėjančio kurą, pravarde, K. Ten prie stalo sėdėjo du vyrai, po to suprato iš nuotraukų, kad tai buvo V. Č. ir V. G. V. M. priėjo ir jų paklausė, kur yra K., jie atsakė, kad šio asmens nematė. Tuomet prasidėjo kalba apie R. Vyrai pasakė, kad R. yra sandėliukuose. V. M. apžiūrėjo du ar tris sandėliukus ir atsivedė jį. Pastarasis buvo girtas, todėl V. M. jam padėjo ateiti iki stalo. Pakeliui einant jie pradėjo aiškintis santykius. R. B., t. y. R., prisėdo prie stalo. V. M. pradėjo šaukti ant V. Č., kiek suprato, kad jis kažką pavogęs iš V. M. V. Č. atsistojo ir pradėjo rankomis mosikuoti. Jis buvo girtas. V. M. V. Č. vieną kartą trenkė su kumščiu į krūtinę ir šis atsisėdo ant žemės. Smūgis buvo pastumiantis. Tuomet V. M. pradėjo kalbėti su R. B. Tuo metu V. Č. atsistojo ir pradėjo pulti V. M. Tuo metu V. M. su R. B. jau aiškinosi santykius. V. M. rodė savo kaklą. Jis iš anksčiau žinojo, kad V. M. kažkas supjaustė. Anot kaltinamojo, jis ne iš karto suprato, kad tai ir yra tie patys žmonės, kurie supjaustė V. M. V. M. R. B. rodė kaklą ir po to trenkė jam vieną kartą kumščiu sėdinčiam prie stalo į veidą. R. B. nuo kėdės nenukrito, tačiau atsirėmė rankomis į žemę ir vėl atsisėdo. Tuo metu V. Č. pradėjo šaukti ant jo, prisilietė prie jo ir jį necenzūriniais žodžiais iškeikė. Tuo metu jis jau kumščiu trenkė V. Č. į galvą, o V. M. tuo metu sudavė R. B. kelis smūgius, bet jis nematė, nei kaip, nei į kurią vietą. Tik pamatė, kad R. B. jau gulėjo ant žemės. Po to niekas nebesimušė. V. Č., kuriam trenkė jis, jau gulėjo, bet buvo sąmoningas. Tada priėjo pražilęs vyras, kaip vėliau sužinojo, kad tai V. G. V. G. pradėjo su V. M. kalbėtis. V. M. V. G. papasakojo, kad jiems kartu geriant jam buvo perpjautas kaklas ir jis buvo apvogtas. Jie kalbėjo rusiškai. V. G. užsimojo ir pradėjo spardyti R. B. Jis sudavė gal 6–7 smūgius. Tada V. M. ištraukė iš R. B. raudonu apvalkalu pasą ir įsidėjo į kišenę. Tuomet jie nuėjo namo.

Kaltinamasis vėliau savo parodymus patikslino ir parodė, kad V. M. R. B. iš viso sudavė apie 10–15 smūgių rankomis, kai R. B. sėdėjo, o V. M. stovėjo. Po to užlipo ant krūtinės, apsižergė R. B. ir su rankomis sudavė apie 10–15 smūgių į veidą, į krūtinę, atsistojęs dar apie 3–4 kartus spyrė kojomis. Tuo metu, kai V. M. buvo užsilipęs ant R. B., daužė jam į krūtinę, tai V. G. R. B. daužė su kojomis į kojas, į krūtinę. V. M. R. B. buvo apsižergęs per juosmenį. V. G. ėjo aplinkui ir visur daužė, o jis tuo metu sudavė mažiausiai 4 smūgius V. Č. Vienu momentu jis pamatęs, kad jie R. B. jau per daug muša, paėmė V. M. už pakarpos, nutempė kelis metrus į šalį. R. B. liko gulėti, V. Č. taip pat. Jis R. B. smūgių nesudavė. Kai jie išeidinėjo, R. B. buvo kruvinas. Vėliau važiavo prie sandėliukų grąžinti jo pasą, bet nuėjęs prie sandėliukų nieko nerado. Viso įvykio metu jokio peilio nematė. Nežino, ar mušimo metu R. B. buvo praradęs sąmonę, nes jis buvo susikoncentravęs tik į V. Č. A. P. nepažinojo ir neturi jokių paaiškinimų, kodėl jis galėtų juos apkalbėti. Kitą dieną važiavo deginti laidus, tačiau kartu sudegino ir savo drabužius su R. B. pasu. Pas jį ryte atvažiavo O. R. ir jis iš jos sužinojo, kad kažkas mirė, tik nežinojo, kas tiksliai. Jis bijojo, kad mirė tas, kurį jis daužė, t. y. V. Č.

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė ir nurodė, kad jo parodymai yra užrašyti. Prašo remtis jo parodymais, kurie yra parašyti jo ranka. Be to, papildomai parodė, kad prieš kurį laiką jis buvo peiliu į kaklą sužalotas R. B. Anot kaltinamojo, jis vieną vakarą užėjo į sandėliukus. Ten sėdėjo V. Č., V. G. ir dar buvo trečias žmogus, kurio nepažįsta. Visi buvo išgėrę. V. Č. pradėjo priekabiauti ir pradėjo muštis, po to jį puolė ir V. G. Jie jį mušė, spardė, tuomet iššoko R. B. iš tamsos. Jis išsitraukė atlenkiamą peilį ir atsistojo priešais jį sakydamas, tuoj padursiu. Iš kairiojo šono jį laikė V. Č., o iš dešinės pusės V. G.. Priešais jį stovėjo tas trečias nežinomas žmogus. R. B. buvo ketvirtas asmuo. Jis tuo metu R. B. beveik nepažinojo. Galvojo, kad jam suduos smūgį į pilvą, o tuo metu tas nepažįstamasis, stovėdamas iš dešinės pusės, stengėsi jam suduoti į veidą, tai jis pasisuko, norėdamas išvengti smūgio, ir tuo metu R. B. sudavė jam smūgį peiliu. Jis pataikė į kaklą. Pasileido kraujas. V. Č. ir V. G. jį paleido. Jis norėjo išeiti. Buvo tamsu ir bijojo, kad jam dar gali būti suduotas koks nors smūgis. Pasakė, kad ateis rytoj ir išsiaiškins. Jis norėjo išeiti, tačiau tuo metu V. G. pasakė: ,,o pinigai?“. V. Č. jį apglėbė, o V. G. tuo metu ištraukė pinigus ir telefoną. Jis net nesipriešino, nes R. B. netoliese stovėjo tamsoje ir jei jis jau buvo pradėjęs, manė, kad gali jį pribaigti. Greitoji medicinos pagalba jį paėmė ties 132 namu, ją iškvietė jauni vaikinai.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį matė įvykį pro namuose esantį langą. Jis gyvena antrame aukšte. Iki įvykio vietos atstumas yra apie 40 metrų, gal ir mažiau. Veidų nematė, tačiau matė, kas vyksta. Jis pažįsta iš matymo asmenis, kurie gyvena sandėliukuose. Įsidėmėjo tuos asmenys, kurie ten dažnai būdavo. Minėtą dieną apie 15.30 val. jis rūkė ir pro langą pamatė, kaip du vyrai muša žmogų. Iš tų asmenų, kurie mušė, vienas buvo vyresnis, o kitas jaunesnis, ir vienas buvo iki pusės nuogas. Jie tam asmeniui suduodavo į veidą, spirdavo koja. Jis negali pasakyti, ar tai tikrai buvo kaltinamieji. Mušė abu, ir jaunesnis ir vyresnis, vienas kitą atitraukdami. Matė, kad nukentėjusysis buvo spardomas į veidą, krūtinę, buvo pasisodintas ant kėdės, po to jam buvo spirta koja, šis nuvirto. Taip pat mušė gulintį, atsisėdus ant jo, mušė jam į veidą. Vienu momentu vienas iš sandėliukų gyventojų mėgino juos išskirti, tačiau buvo nustumtas. Nematė, kuris konkrečiai taip darė, kadangi jie buvo šiek tiek toliau nutempę jau tą žmogų. Kaip jis suprato, jie tarpusavyje kažką aiškinosi. Buvo sunku suprasti, kas ten vyko. Mušamas asmuo nesipriešino. Kiek truko muštynės, pasakyti negali. Matė, kad vyriškis, kuris buvo be marškinėlių, kažką panašaus į voką įsikišo į kelnių kišenę. Mušamas buvo tik vienas žmogus. Kokia kalba tie asmenys kalbėjo, pasakyti negali. Kaip jie išėjo, nebematė. Jis apie šį įvykį pranešė policijai. Kai paskambino į policiją, prisistatė, nurodė, kur gyvena. Paskambinus į policiją jo klausė, ar reikės greitosios medicinos pagalbos, kadangi jis matė, kad to žmogaus, kurį mušė, marškinėliai yra kruvini, tai atsakė, kad reikės. Paskambinęs policijai, išvyko savo reikalais, nesulaukęs, kol ji atvyks. Kai baigė stebėti, tas mušamas asmuo jau buvo be sąmonės, jie jį nutempė toliau ir jam jau sunkiai matėsi. Grįžęs vakare, to sumušto asmens nematė. Ar tą naktį dar buvo girtaujama, nematė, kadangi miega kambaryje, kuris yra kitoje pusėje. Kitą dieną jis pamatė, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policija, jis priėjo prie policijos ir pasakė, kad prieš tai dieną jis kvietė pareigūnus ir papasakojo, kas įvyko.

Liudytoja E. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žino, kad buvo incidentas, muštynės. Tai įvyko 2011 metų liepos mėn. Tą dieną ji dirbo. Vakare, apie 19.30 val., su sese G. I. nuvažiavo pas O. R. ir ten pabuvo keletą valandų. Matė J. M. neblaivų sėdintį pas O. R. virtuvėje, o V. M. miegantį lovoje. Ji tuo metu draugavo su J. M. Ant J. M. muštynių žymių nematė, jis kruvinas taip pat nebuvo. O. R. buvo blaivi, ji pavalgė, po to ją atgal išvežė į darbą. O. R. J. M. yra buvusi uošvienė, o V. M. yra O. R. sugyventinis. Kai ji atvyko pas O. R. į namus, J. M. buvo be marškinėlių, su šviesiomis kreminės spalvos kelnėmis ir juodais batais. Jo viršutinė kūno dalis buvo nuoga. Kai ji po darbo skambino J. M., jis jai minėjo, kad kažkas įvyko, kažkokios muštynės kieme. Pakeliui, kai ją vežė į darbą jie buvo sustoję prie parduotuvės, kieme prie sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. To paprašė J. M., jis tik minėjo, kad jam reikia ten nueiti, o dėl kokių priežasčių, ji nežino, kadangi jie tarpusavyje bendravo rusų kalba, o ji rusiškai nelabai supranta. Matė tik, kaip jis nuėjo į tuos sandėliukus, kažką pasižiūrėti ir grįžo. Grįžo už vienos, gal dviejų minučių. Iš sandėliukų nieko neparsinešė. J. M. grįžo pas ją į namus vakare. Jis sakė, kad su kažkuo susimušė, tačiau nesakė, kas dalyvavo muštynėse nei kas ką mušė, smulkmenų apie muštynes nepasakojo, nesakė, ar kas nors skauda nei kam nei su kuo sudavė. Minėjo, kad muštynės buvo kažkur Minijos–Naikupės gatvės kieme. Jai nežinoma, kad J. M. būtų buvęs poreikis pirkti kurą, jis neturėjo automobilio.

Liudytoja G. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. vasarą liepos mėn. atvažiavo pas seserį į darbą, nes ji turėjo kelias laisvas valandas. Sesei paskambino J. M. ir jos nuvažiavo pas O. R. Kai nuvyko pas O. R., pamatė, kad J. M. sėdi su ja ir išgėrinėja. Jos pavalgė. Nežino, ką jie kalbėjo valgydami, nes jie kalbėjo rusų kalba, todėl nelabai suprato. Jie kažką kalbėjo apie O. vyrą ir jo darbdavį, nelabai pamena. Sakė, kad V. M. miega kitame kambaryje. Vėliau visi išvažiavo, sustojo prie garažų. Į sandėliukus važiavo J. M. prašymu, kadangi jis norėjo kažką ten pasižiūrėti. Ji žiūrėjo pro automobilio langą, kur J. M. eina. Jai atrodo, kad jis įėjo į vieną sandėliuką, po to į kitą, tiksliai nebepamena. Jis nuėjo vienas ir greitai sugrįžo, gal už poros minučių. Sugrįžęs buvo šiek tiek susijaudinęs ir liepė greitai važiuoti. Automobilį vairavo O. R. Automobilyje visi bendravo rusiškai. Kai buvo pas O. R., J. M. buvo apsivilkęs tik kelnes ir apsiavęs batus, viršutinių rūbų nebuvo apsivilkęs. Viršutinis drabužis mėtėsi automobilyje pas O. R. Ant J. M. kelnių lyg ir buvo šiek tiek kraujo. J. M. nesiskundė jokiais negalavimais ar skausmais. O ar plovė rankas, ji nematė. Prisimena, kad kažkuriuo metu J. M. sakė, kad su ,,uošvienės vyru“, t. y. su O. R. sugyventiniu, V. M., kažką „sudaužė“ ir paliko.

Liudytojas S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. M. pažįsta, yra kartu su juo dirbęs. Buvo iškviestas pas tyrėją apklausai dėl įvykio. Nukentėjusysis gyveno tame pačiame name kaip ir jis. Su nužudytuoju nieko bendra neturėjo. Atrodo, kad apie R. B. mirtį sandėliukuose (duomenys neskelbtini) jam pranešė J. P. telefonu. Jis kartais užeidavo į tuos sandėliukus. Ten daug kas gyveno. Telefonu jam pasakė, kad nukentėjusįjį užspardė, kiti teigė, kad su beisbolo lazda sumušė, dar kiti, kad su peiliu prismeigė. Kai dirbo su V. M., jie nuolat susiskambindavo. Nebepamena, ar kalbėjo su juo apie nužudymą, nes praėjo metai laiko. V. M. yra jam sakęs, kad susimušė su R. B. Tai buvo mėnuo iki nužudymo. Matė, kad V. M. buvo sužalotas kaklas, tai buvo durtinė žaizda. Jų susipykimo priežasties jis nežino.

Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena, jog vieną dieną (duomenys neskelbtini) gatvėje jis girtavo su V. Č., V. M. ir R. B. Vėliau V. M. su R. B. susipyko. Kai jie pradėjo pyktis, jis išėjo. Dėl ko jie susibarė, nežino. Vėliau kažkur po valandos ar po pusantros jis grįžo ir jam pasakė, kad kažkas susimušė. Sakė, kad tas „mažuliukas“ R. perpjovė gerklę V. M. ir jį išvežė greitoji, o „mažuliuką“ išvežė policija. Po kurio laiko vieną dieną prie sandėliukų atėjo V. M. su E. M. ir pamatė, kad prie stalo sėdėjo jis, V. Č. ir R. Tą dieną jis vartojo alkoholį, tačiau nebuvo labai stipriai apsvaigęs ir viską atsimena. V. M. pradėjo klausti: „už ką tu man taip padarei“, jie pradėjo aiškintis. R. B. buvo šiek tiek išgėręs, pradėjo sklaidytis ir keiktis. V. M. sudavė R. B., pastarasis nukrito. Tada V. M. pradėjo R. B. mušti. Dar V. Č. kažką norėjo pasakyti, tai E. M. ir jam trenkė. V. M. pirmiausiai R. B. trenkė už tai, kad jis buvo perpjovęs jam gerklę. Po to, kai R. B. nukrito, V. M. jį pradėjo mušti kumščiais į veidą, smūgių buvo gal 5 ar 6. V. M. jam gulinčiam vienas sudavė tuos smūgius, paskui ir su koja spardė. Smūgiai buvo suduoti į veidą ir į šonus. Kojomis sudavė keletą smūgių. Kai V. Č. pradėjo kažką prieštarauti, E. M. liepė jam sėdėti. Bet V. Č. nesiliovė, todėl E. M. trenkė jam ir šis taip pat nukrito. Tada E. M. dar sudavė smūgį į veidą ir per šonkaulius, bet daugiau nelindo, nes V. Č. tyliai gulėjo. R. B. vis dar šūkavo, jis buvo labai kruvinas. E. M. pasakė V. M., kad užteks mušti, nes gali jį užmušti. Matė, kad keletą kartų (apie 3–4 smūgius) R. B. sudavė ir E. M. Smūgius jis sudavė į pilvą ir krūtinę. E. M. mušė tik su kojomis ir spardė į šonus. Jo smūgiai koja buvo nestiprūs, stipriau daužė V. M., nes visas R. B. veidas buvo kruvinas. Jo niekas nemušė, nes jam E. M. pasakė: „tu žinai tėvai, geriau išeik iš čia, čia bus „razborkė“, kad dėdę V. M. perpjovė nė už ką ir mes čia „razbiriomsia“. Tai jis po tų žodžių ir pasitraukė. Po to, kai V. M. su E. M. išėjo, jis pakėlė V. Č., nuvedė jį į sandėliuką ir paguldė. Grįžęs pakėlė R. B. ir jį taip pat paguldė sandėliuke. Kai pakėlė R. B., jis kažką „burbuliavo“, nerišliai sakė: „daeisiu daeisiu“. Taip viskas ir pasibaigė. Kitą dieną, kai atsikėlė, pamatė, kad R. B. guli prie sandėliuko be marškinėlių ir su suplėšytomis kelnėmis. Jis gulėjo ant grindų, o ne ant lovos. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Vėliau, po to įvykio, jis su V. Č. vakare dar girtavo. Tą naktį daugiau nieko negirdėjo, kad būtų kas nors atėjęs į sandėliukus.

Liudytojas V. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. M. pažįsta seniai, o E. M. yra matęs vieną ar du kartus. Įvykį, kuris įvyko praėjusių metų liepos mėnesį, šiek tiek pamena. Tą dieną jis girtavo ir ar dėl girtumo ar dėl kitų priežasčių, nebepamena, kodėl, bet jam V. G. sakė, kad jį nutempė į sandėliuką miegoti, o kas toliau buvo, jis nežino, nieko nekalbėjo. Kitą dieną po įvykio jis atrado negyvą R. B. R. B. gyveno už jo sandėliuko sienos, arčiau vartų. Kadangi jis miegojo už sienos, mano, kad jei ten būtų kas nors vykę, tai jis būtų girdėjęs, tačiau nieko negirdėjo. Pamena, jog tą dieną, kai buvo sumuštas, matė E. M., jis buvo atėjęs kartu su V. M. Prisimena, kad jį sumušė iš vakaro, kai rado R. B. negyvą. Kada V. M. buvo sužalotas kaklas, negali pasakyti, jis apie tai sužinojo iš V. G. V. G. sakė, jog R. B. su peiliu sužalojo V. M. kaklą ir kad šis dėl to gulėjo ligoninėje. Dėl ko visa tai įvyko, jis nežino. Po to, kai jis išėjo iš ligoninės, jis su V. M. kartu gėrė, tačiau sužaloto kaklo nematė, gal buvo girtas. Sandėliukuose tuo metu su jais dar gyveno vyras, kurį vadino „barzda“, vardu R., tačiau jis taip pat nepasakojo apie V. M. kaklo sužalojimą.

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Asmenis, gyvenančius sandėliukuose, jis pažinojo. Pažįsta tik V. M., kito kaltinamojo nepažįsta. Apie įvykį sužinojo iš V. G. Jis tik iš matymo pažįsta nužudytąjį asmenį. Jam kažkas sakė, kad pas juos sandėliukuose yra dar vienas lavonas, net nepagalvojo, kad tai galėjo padaryti V. M. Matė, kad V. M. buvo su pleistru ant kaklo. Paklaustas, kas jam nutiko, V. M. atsakė, kad čia jo reikalas.

Liudytojas O. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. M. yra jo sūnėnas, jis gyvena jų šeimoje nuo to laiko, kai maždaug jam buvo 4–5 metai. Apie įvykdytą nusikaltimą E. M. nieko nėra sakęs. Kokie buvo E. M. ir V. M. santykiai, jis nežino. Tai, kad įvyko nelaimė, jam pasakė paskambinusi O. R.

Ekspertas R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog po patirtų trauminių poveikių R. B. galėjo judėti kurį laikotarpį, tačiau tiksliai pasakyti to negali. Mirtis įvyko laikotarpiu nuo keliolikos minučių iki valandų. Įvykus pakraujavimui į pilvo ertmę atsiranda silpnumas, be to, nukentėjusysis dar buvo neblaivus. Po sužalojimo mažėjant kraujui žmogus nejuda. Jis dar būna kurį laikotarpį gyvas. Tai priklauso nuo susikaupusio kiekio pilvo ertmėje, o šiuo atveju buvo rasta virš litro kraujo. Kol žmogaus kraujagyslės buvo pilnos kraujo, kraujavimas vyko greičiau. Mažėjant kraujui, kraujavimas lėtėjo, laikas nusitempė. Todėl tiksliai pasakyti, per kiek žmogus galėjo nukraujuoti, negali. Buvo nurodytas laiko tarpas nuo keliolikos minučių iki valandų. R. B. sužalojimai – šonkaulių lūžimai, blužnies ir inksto plyšimai – sukelia didelį skausmą. Per kiek laiko žmogus neteks sąmonės, kai vyksta vidinis kraujavimas, priklauso nuo galvos smegenų apvogimo. Kai nepakanka kraujotakos smegenims, tada įvyksta apalpimas. Šiuo atveju nukentėjusiojo galva nebuvo traumuota. Kai pritrūko kraujo, tuomet jis neteko sąmonės, tačiau nėra galimybės tiksliai pasakyti, kada. Tikrai ne iš karto po sužalojimo. Jei asmenys šokinėjo ant žmogaus, t. y. šoko kojomis, tai ribotą paviršių turintis bukas daiktas. Bet tokiu atveju žmogus turėjo būti ant vieno šono, tuomet ant jo pašokinėjo, po to – jis pasisuko ant kito šono, vėl ant jo pašokinėjo. Nes yra lokalūs lūžimai abiejose pusėse. Nuo vieno šokinėjimo kitoje pusėje neįvyktų lokalus lūžimas arba žmogus turėjo gulėti ant kažkokio paviršiaus ir buvo suduodami trauminiai poveikiai į šonus, spiriant kojomis. Pasak eksperto, atsižvelgiant į gautus papildomus duomenis, išmatuotas temperatūras, buvo patikslinta išvada. Išvada apie 10–12 val. iki temperatūros matavimo įvykio vietoje nurodyta teisingai. Eksperto teigimu, nukentėjusiojo girtumas šiek tiek mažino skausmą, tačiau tai yra individualu. Alkoholis veikia kaip nuskausminamieji. Sužalojimai, patirti galvoje, buvo suduoti ne visi kumščiais, jei smūgiuojant asmuo neturėjo kažko užsidėjęs ant rankos, t. y. žiedo ar dar ko nors. Sužalojimai yra padaryti bukabriauniais daiktais, o kumščiai prie jų nepriskiriami. Smūgio stiprumas į šonkaulius turėjo būti pakankamas, kad įvyktų lūžimas. Spiriant koja dažniausiai lūžta šonkauliai, nuo rankos smūgio – ne. Nukentėjusiojo apatinėje dalyje buvo sužalojimai – dešinėje šlaunyje gumburo projekcijoje kraujosruva, dešinės blauzdos ir ant kelio keturios kraujosruvos, tačiau jos buvo įgytos prieš savaitę. Taigi, įvertinus rastus sužalojimus, jų įvairią lokalizaciją, galima teigti, kad žmogus galėjo būti įvairiose padėtyse, pasakyti vienos ar kitos pozos išskirtinumą negalima. Nukentėjusysis galėjo būti mušamas tiek vertikalioje padėtyje, tiek ir būdamas pasilenkęs ar pritūpęs. Sėdint ant kėdės galėjo būti padaryti galvos, rankų sužalojimai, kraujosruva ant dešinio šlaunikaulio gumburo projekcijoje, ant kairiojo kelio galėjo būti padaryta tiek įspiriant, tiek ir nukentėjusiajam griūnant. Šonkaulių lūžimai labiau tikėtina, kad buvo padaryti nukentėjusiajam gulint.

Iš policijos informacinės sistemos išrašo matyti, kad 2011-07-21 15.47 val. policijai telefonu pranešta apie muštynes garažuose (duomenys neskelbtini) kieme (t.1, b. l. 26).

Iš policijos informacinės sistemos išrašo matyti, kad 2011-07-22 7.48 val. policijai telefonu pranešta apie galbūt mirusį žmogų prie sandėliukų (t.1, b. l. 27–30).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti nusikaltimo vietos aplinka – sandėliukai (duomenys neskelbtini) kieme, Klaipėdoje, – 2011-07-22 8.30 val. ir R. B. lavonas bei jo aplinka (t.1, b. l. 7–25).

Iš R. B. lavono teismo medicininio tyrimo ir papildomo tyrimo specialisto išvadų Nr. M 469/11 ir pM26/11 matyti, kad R. B. mirė dėl nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę iš sužalotų vidaus organų (kairio inksto ir blužnies). R. B. mirė dėl nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę iš sužalotų vidaus organų (kairio inksto ir blužnies). Remiantis kūno tyrimo metu rastais lavoniniais reiškiniais, tikėtina, kad R. B. mirė 2011-07-21 paros antroje pusėje ar naktį iš 21 į 22 d. R. B. kūno tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: daugybiniai šonkaulių lūžimai krūtinės ląstos abiejose pusėse, blužnies ir kairio inksto kapsulės ir audinio plyšimai, kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse ir retroperitoniniame tarpe, abiejų inkstų projekcijoje, poodinės kraujosruvos šonkaulių lanko projekcijoje dešinėje pusėje, pilvo sienos vidurio linijoje, muštinės žaizdos galvoje, veide, pjautinė žaizda ant kairio dilbio, odos nubrozdinimai veide, dešinėje rankoje, krūtinės nugariniame paviršiuje, kairėje kojoje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose. Daugybiniai šonkaulių lūžimai krūtinės ląstos abiejose pusėse, blužnies ir kairio inksto kapsulės ir audinio plyšimai, kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse ir retroperitoniniame tarpe, abiejų inkstų projekcijoje susidarė dėl trauminių poveikių į krūtinės ląstos ir juosmens nugarines sritis. Šie sužalojimai – sunkūs ir yra susiję priežastiniu ryšiu su mirtimi. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl keturių trauminių kontaktinių smūginių poveikių kietais bukais ir bukabriauniais daiktais per parą (paros laikotarpiu) iki mirties, muštinės žaizdos galvoje, veide, odos nubrozdinimai veide, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose padarytos paros laikotarpiu (per parą) iki mirties dėl kietų bukų ir bukabriaunių daiktų poveikio ne mažiau kaip dėl septynių trauminių smūginių poveikių. Sužalojimai priskiriami nežymių sužalojimų kategorijai. Pjautinė žaizda kairio dilbio srityje padaryta ne mažiau kaip dėl vieno poveikio daiktu, pasižyminčiu pjaunančiomis, galbūt ir duriančiomis savybėmis. Sužalojimas padarytas paros laikotarpiu iki mirties. Sužalojimas nežymus. Odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, kairėje kojoje padaryti dėl kietų bukų ir galbūt bukabriaunių daiktų poveikio, paros laikotarpiu iki mirties. Sužalojimai priskiriami nežymių sužalojimų kategorijai. Poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, dešiniajame dilbyje galėjo susidaryti R. B. pasyviai dengiantis nuo ji žalojusio daikto ar įrankio poveikio. Odos nubrozdinimai dešinės plaštakoje, ant krumplių susidarė kontaktuojant šiai kūno sričiai su kietais paviršiais ar daiktais. Sužalojimai bendrinio pobūdžio neatspindintys žalojusio daikto formos, individualių savybių.

Nuo sužalojimų iki R. B. mirties praėjo nuo keliolikos minučių iki valandų. Mirtis įvyko 2011-07-21 paros antrojoje pusėje, 10–12 valandų iki temperatūros matavimo įvykio vietoje (matuota 2011-07-22 8.50 val.). R. B. kraujyje rasta 3,45 promilės etilo alkoholio. Abejojama, ar R. B. po patirtų sužalojimų galėjo savarankiškai judėti (t. 1, b. l. 34–49, 50–52).

Iš V. M. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados matyti, kad 2011-07-26 apžiūros metu užfiksuoti sužalojimai dešinėje čiurnoje ir pėdoje, kurie buvo padaryti prieš 5–7 dienas iki apžiūros, ir senesni sužalojimai (t. 2, b. l. 119).

Iš E. M. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados matyti, kad 2011-07-26 apžiūros metu užfiksuoti sužalojimai kairėje rankoje ir kairėje kojoje, jie buvo padaryti prieš 3–5 dienas iki apžiūros (t. 3, b. l. 28).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad V. M. iš komandiruotės (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą grįžo 2011-07-21, apie 15 val. (t. 2, b. l. 155).

Iš UAB „Lukoil Baltija“ pateikto esančios degalinės vaizdo įrašo kopijos matyti, kad 2011-07-22 11.52 val. į degalinę atvyko automobilis ,,Mazda 121”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi O. R.). Automobilyje sėdi moteris ir dar du asmenys. Iš automobilio išlipa ir į degalinę įeina, kurą į plastikinę talpyklą pila E. M. (t. 2, 78–80).

Iš policijos informacinės sistemos išrašo matyti, kad 2011-07-04 23.07 val. (duomenys neskelbtini) 3 laiptinėje, vyrui perpjauta gerklė. Dėl įvykio į policiją pristatytas R. B. (t. 2, b. l. 122–123, 124).

Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad kaltinamieji tyčia nužudė nukentėjusįjį R. B.. Byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 21 d., laikotarpiu tarp 15–16 val. lauko sandėliukų masyve prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kaltinamieji E. M. ir V. M. smurtavo prieš nukentėjusįjį, jie R. B. sudavė smūgius kumščiais ir spardė jį kojomis, o E. M. dar ir pjovė peiliu. Nustatyta, jog kaltinamieji sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius nukentėjusiajam į galvą, ne mažiau kaip 4 smūgius į krūtinę, pilvą bei juosmenį, ne mažiau kaip 4 smūgius į kitas kūno vietas, iš viso bendrai R. B. sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių. Pastarasis buvo sužalotas ir mirė. Mirties priežastis – nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę iš sužalotų vidaus organų (kairio inksto ir blužnies). Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam suduotų smūgių ir atsiradusių padarinių – R. B. mirties – yra priežastinis ryšys, tai ir yra konstatuota specialisto išvadoje.

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus ir nurodė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių V. M. parodymų matyti, kad jis savo kaltės dėl žmogžudystės nepripažįsta ir tvirtina, jog sužalojimus R. B. padarė kartu su juo įvykio metu buvęs sandėliukuose kitas kaltinamasis E. M., smūgiuodamas nukentėjusiajam daugybinius smūgius, šokinėdamas ant jo krūtinės rankų ir kojų bei atlikdamas veiksmus peiliu ir padarydamas nežymius pjautinius sužalojimus. Kaltinamasis pripažino tik kaltinimą dėl nukentėjusiojo asmens dokumento pagrobimo, nurodydamas, jog iš R. B. kišenės ištraukė pasą ir jį nusikaltimo vietoje perdavė E. M. Nukentėjusiojo pasą kitą dieną jie sudegino.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad jis nors ir buvo įvykio vietoje, tačiau sužalojimus nukentėjusiajam padarė ne jis, o V. M. ir liudytojas V. G.

Šias kaltinamųjų pozicijas teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamieji viso proceso metu buvo nenuoseklūs, keitė parodymus sau naudingesne linkme, ir nors abu kaltinamieji savo kaltę neigia, tačiau šiuos jų parodymus paneigia byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Kaltinamųjų kaltę nužudžius R. B. patvirtina liudytojo A. P. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolai, liudytojų V. G., V. Č., E. ir G. I., E. P., S. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros duomenis, specialisto išvados.

Abiejų kaltinamųjų parodymai apie tai, kad nors abu ir buvo įvykio vietoje, tačiau jie prieš R. B. smurto nevartojo, visiškai paneigti vienodais ir nuosekliais A. P. – tiesioginio įvykio liudytojo – parodymais. Liudytojas A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisme patvirtino, jog jis gyvena šalia nusikaltimo vietos. Iki įvykio vietos atstumas yra apie 40 metrų. Jo buto langas yra priešais įvykio vietą. 2011 m. liepos 21 d. Jis, būdamas namuose, išgirdo sandėliukų teritorijoje triukšmą. Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas patvirtino, jog pro savo buto langą jis matė, kaip vieną vyrą muša du asmenys, vienas iš jų jaunesnis tamsiaplaukis iki pusės nuogas, kitas vyras vyresnio amžiaus. Mušamas asmuo iš pradžių sėdėjo ant kėdės, jam buvo smūgiuojama, pastarasis nugriūdavo nuo kėdės, tuomet jį ir vėl pasodindavo ant jos. Po to jie dviese, apstoję gulintį nukentėjusįjį, spardė jam į krūtinę, pilvą ir nugarą. Vienu momentu vyresnis vyras rankomis nukentėjusiajam daužė į veidą ir krūtinę, o jaunesnis toliau spardė jį. Liudytojas pastebėjo, jog asmenys, kurie smurtavo prieš nukentėjusįjį, nebuvo sandėliukų gyventojai, kadangi jis iš matymo pažįsta ten gyvenančius asmenis. Liudytojas nurodė supratęs, kad jie tarpusavyje kažką aiškinosi. Mušamas asmuo nesipriešino. A. P. taip pat patvirtino, jog matė, kad vienas iš tų vyrų, kuris buvo be marškinėlių, kažką panašaus į voką įsikišo į kelnių kišenę. Teismui netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, jie nuoseklūs, logiški. Teismas nenustatė jokių motyvų, kodėl liudytojas A. P. turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamuosius. Be to, šio tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo metu buvo siekiama įvertinti ir užfiksuoti liudytojo galimybes matyti nusikaltimo vietą. Atlikti matavimai patvirtina, kad nusikaltimo vieta iš liudytojo nurodytos vietos, t. y. jo buto lango, yra matoma.

Vienu ar kitu aspektu kaltinamųjų kaltę patvirtina ir liudytojo V. Č. parodymai. Nors liudytojas nurodė gerai įvykio aplinkybių neatsimenantis, tačiau vis dėlto patvirtino, kad įvykio dieną buvo atėjęs V. M. su jaunu vaikinu. Šie jam sudavė ir jis neteko sąmonės. Ryte buvo rastas negyvas R. B. Liudytojas savo parodymus patvirtino įvykio vietoje ir iš nuotraukų atpažino kaltinamuosius kaip asmenis, atėjusius į sandėliukus įvykio dieną. Fizinio smurto pavartojimo prieš jį aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1122/11 (03), kurioje konstatuota, jog V. Č. nustatyti sužalojimai, sužalojimai įgauti dėl bukos traumos paveikus nurodytas kūno sritis kietais bukais daiktais, galbūt sumušant, atsitrenkiant maždaug prieš 5–7 paras laiko iki apžiūros.

Liudytojas J. P. taip pat patvirtino visų kitų liudytojų parodymų teisingumą ir parodė, kad apie tai, jog nužudytas R. B., jis sužinojo iš benamio „V.“, kuris gyvena sandėliukuose. Pastarasis jam minėjo, kad jį žiauriai sumušė V. M. su kažkokiu vaikinu.

Taigi šių duomenų visuma neleidžia patikėti kaltinamųjų, kurių parodymai prieštarauja vieni kitiems, pateiktomis versijomis. Teisme apklaustų visų liudytojų parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa. Nelieka jokių abejonių, kad nusikaltime dalyvavo būtent kaltinamieji ir tik jie smurtavo prieš nukentėjusįjį. Įrodymų visuma nustatyta, kad būtent kaltinamieji atliko smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį, tai ir tapo jo mirties priežastimi.

Atmetus visus kaltinamųjų argumentus ir versijas apie tai, kad R. B. jie nenužudė, teismas daro išvadą, kad nukentėjusįjį R. B. sumušė ir specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, tapusius nukentėjusiojo mirties priežastimi, padarė būtent kaltinamieji V. M. ir E. M.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Šiuo atveju kaltinamieji V. M. ir E. M. smurtaudami ir suduodami smūgius R. B. numatė, kad gali atimti jam gyvybę, nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamieji numatė, kad gali atimti gyvybę R. B., tačiau savo veikos pasekmėms buvo visiškai abejingi, o pasekmė – mirtis, todėl kaltinamųjų V. M. ir E. M. veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. Jie veikė netiesiogine tyčia.

Ekspertas apklaustas teisme patvirtino, kad nukentėjusiojo būsena įvykio metu buvo sunkaus girtumo laipsnio. Sunkus girtumo laipsnis iškreipia skausmo suvokimą, dėl to nukentėjusiojo pojūčiai buvo prislopinti. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusysis buvo nužudytas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji smurtaudami siekė nukentėjusiajam sukelti dideles fizines bei dvasines kančias, padaryti sužalojimai taip pat nėra kankinančio pobūdžio, todėl iš kaltinimo šalintinas nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis, nužudymas itin žiauriai.