- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2-91-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00647-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. B., R. B., A. S., V. T.
- Trečiasis asmuo
- D. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-288-538/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams R. B., A. S., V. T., A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. B., A. S., V. T. ir A. B., kurį 2019 m. birželio 10 d. patikslinusi, o 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškimu patikslinusi alternatyvių reikalavimų išnagrinėjimo eiliškumą, prašė: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo pat sudarymo momento 2013 m. liepos 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais: 2013 m. liepos 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimą dėl atsakovės R. B. atšaukimo iš pareigų ir atsakovo V. T. paskyrimo direktoriumi; 2013 m. liepos 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, 2013 m. rugsėjo 5 d. pakvitavimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktų ir dokumentų grąžinimo atsakovui V. T., 2013 m. lapkričio 5 d. pakvitavimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktų grąžinimo atsakovui V. T., 2013 m. lapkričio 20 d. pakvitavimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktų grąžinimo atsakovui V. T.; 3) ieškovei solidariai iš atsakovų R. B., A. S. priteisti 257 119,72 Eur žalos, padarytos neperdavus 2010 m. balanse apskaityto turto, atlyginimą; 4) ieškovei solidariai iš atsakovų A. B., R. B., A. S. priteisti 218 911,96 Eur žalos, padarytos praradus (nuslėpus) nuo bendrovės kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytą pinigų likutį, atlyginimą; 5) ieškovei iš atsakovų R. B., ir A. S. solidariai priteisti 434 452,47 Eur padarytos žalos, kuri yra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu apskaičiuotomis baudomis ir delspinigiais, atlyginimą; 6) atmetus (visa apimtimi ar iš dalies) 5 punkte nurodytą ieškinio reikalavimą, alternatyviai ieškovei iš atsakovų R. B. ir A. S. solidariai priteisti 1 047 416,16 Eur padarytos žalos, kuri yra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos konstatuotais mokestiniais pažeidimais, atlyginimą; 7) atmetus (visa apimtimi ar iš dalies) 3 punkte nurodytą ieškinio reikalavimą, alternatyviai ieškovei iš atsakovų R. B., ir A. S. solidariai priteisti 1 106 755,49 Eur padarytos žalos atlyginimą (susijusį su kreditoriniais reikalavimais bendrovei esant nemokiai); 8) ieškovei iš atsakovų solidariai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išlaidas už advokatą pagalbą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2019 m. birželio 13 d. nutartimi areštavo atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose, taip pat pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 218 911,96 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš nurodytų lėšų atsiskaityti su ieškove.
3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. B. atskirąjį skundą, 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1214-790/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Atsakovas A. B. 2020 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą panaikinti 2019 m. birželio 13 d. nutartimi jam pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad 2019 m. birželio 10 d. patikslintame ieškinyje teigiama, jog pas atsakovą A. B. pagal mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2011 m. kovo 31 d. duomenis liko nepanaudoti 218 911,96 Eur, nes jis disponavo 7 037 800 Lt suma ir panaudojo bendrovės naudai 405 477 Lt bei į banko Snoras sąskaitą pervedė 5 877 093 Lt. Liko nepanaudota ir administratoriui po bankroto bylos neperduota 755 859 Lt (arba 218 911,96 Eur) suma. Remiantis tuo ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau 2019 m. lapkričio 18 d. AB Šiaulių bankas teismui pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog po 2011 m. kovo 31 d. atsakovas A. B. į bendrovės banko sąskaitą banke AB Šiaulių banke dar įnešė 530 000 USD (arba 1 371 428 Lt arba 397 193 Eur), t. y. net didesnę sumą nei nurodoma ieškinyje.
5. Atsakovo įsitikinimu, po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gauti duomenys paneigia patikslinto ieškinio teiginius, kad A. B. gali disponuoti bendrovei priklausiusiomis lėšomis, taigi, ieškinys jau nėra tikėtinai pagrįstas. Nėra ir duomenų, kad atsakovas yra nesąžiningas (jų nebuvo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu). Vadinasi, išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir prielaidos, todėl atsakovas prašo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kaip nebereikalingas, neproporcingas ir perteklines.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovo A. B. prašymo dėl šio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi šio atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
7. Visų pirma teismas pažymėjo, kad 2019 m. birželio 13 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas, 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi palikdamas minėtą nutartį nepakeistą, nurodė, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
8. Nustatęs, kad atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojamas tuo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina jo į ieškovės banko sąskaitą po 2011 m. kovo 31 d. įneštą 530 000 USD (397 193 Eur) sumą, t. y. didesnę sumą nei nurodyta ieškinyje, bet ieškovei tvirtinant, kad A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad jo į AB Šiaulių banką įnešti 530 000 USD yra tos pačios piniginės lėšos, kurių priteisimo yra reikalaujama iš šio atsakovo, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo įneštų į ieškovės banko sąskaitą piniginių lėšų.
9. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / panaikinimo, byla nėra nagrinėjama iš esmės, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka konstatuoti, kad ieškinys preliminariai pagrįstas ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės konstatuojamas ieškinio pagrįstumas / nepagrįstumas.
10. Byla nėra dar išnagrinėta iš esmės, ją nagrinėjant šalys galės teikti paaiškinimus ir įrodymus dėl atsakovo į ieškovės banko sąskaitą įneštų piniginių lėšų paskirties, taigi tik ištyrus visus įrodymus ir bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovui A. B. pagrįstumo. Todėl šioje bylos stadijoje nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės pareikštas reikalavimas atsakovui A. B. yra akivaizdžiai nepagrįstas.
11. Teismas taip pat nurodė, kad A. B. nesąžiningumas yra konstatuotas įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, todėl papildomai dėl atsakovo A. B. nesąžiningumo nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškinys A. B. atžvilgiu nėra tikėtinai pagrįstas. Byloje atsirado nauji duomenys apie tai, kad ženkliai didesnė suma, nei nurodyta avanso apyskaitoje, buvo įnešta į bendrovės sąskaitą. Esant šiems duomenims, ieškinio tikėtinas pagrįstumas turi būti įvertintas iš naujo. Negalima teigti, kad nauji duomenys, kurių nebuvo priimant nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepaneigia ieškinio pagrįstumo ir laikinosios apsaugos priemonės neturi būti naikinamos.
12.2. Negalima areštuoti bankrutuojančio juridinio asmens buvusio darbuotojo, kuris jo atleidimo dieną su darbdaviu atsiskaitė visiškai, turto vien tik dėl to, kad bankroto administratorius tarp dokumentų rado to darbuotojo (kuris, be kita ko, nebuvo atskaitingu asmeniu) vardu sudarytų niekieno nepasirašytų avansinės apyskaitos išrašų, kuriuos direktorius, siekdamas VMI patikrinimo metu pateisinti tariamo turto egzistavimą, pateikė mokesčių administratoriui.
12.3. Teismo teiginys, kad nauji duomenys nepatvirtina fakto, jog įnešta buvo būtent reikalaujama priteisti avansinėje apyskaitoje nurodyta suma, yra nelogiškas. Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro tai, ar pagal dabar jau teismo turimus duomenis, po įrašų tariamai teisėtuose avansinės apyskaitos išrašuose padarymo, tačiau dar iki darbuotojo atleidimo iš darbo, jo vardu į bendrovės banko sąskaitą buvo įnešta net didesnė suma nei nurodyta paskutiniame avansinės apyskaitos išraše. Šioje byloje nėra įrodinėjama, kad darbuotojas padarė nusikalstamą veiką, ar buvo bendrovės dalyvis arba faktinis vadovas.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Teismas, pasisakydamas apie darbuotojo nesąžiningumą, remiasi teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau vertinamas turi būti darbuotojo sąžiningumas santykyje su byloje pareikštais reikalavimais ir galimybe įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų ir net neįrodinėjama, kad atsakovas A. B. galėtų nesąžiningai veikti bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu, todėl teismo teiginiai dėl jo nesąžiningumo nepagrįsti.
Atsiliepimas
13. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašo atsakovo A. B. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį aplikti nepakeistą. Taip pat prašo atsakovui A. B. nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už paduotą atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė nesutinka, kad ji nėra tikėtinai pagrindusi pateikto ieškinio. Atsakovas A. B. kitokią nuomonę įrodinėja atsietai nuo visų bylos aplinkybių.
13.2. Ieškovė atkreipia dėmesį į nenuoseklią šio atsakovo poziciją byloje. Viena vertus, byloje pareiškus patikslintą ieškinį, A. B. nurodė, kad iš viso neturėjo jokių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų po 2011 m. kovo 31 d. (ieškovės byloje pateiktos pažymos laikotarpio pabaiga). Tuo tarpu dabar jau ėmė teigti priešingai, t. y. kad lėšas turėjo, tačiau jas įnešė į ieškovės banko sąskaitą.
13.3. Svarbu ir tai, kad A. B., kaip atskaitingas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo (nes bendrovės vardu gavo pinigus, kuriuos įnešinėjo į bankų sąskaitas), pinigus gaudavo litais, tačiau pateiktas Šiaulių banko išrašas parodo įnešimus doleriais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo į Šiaulių banką įnešti 530 000 USD yra tos pačios piniginės lėšos, kurių priteisimo iš jo yra prašoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą
14. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą suformulavo prašymą nustatyti apeliantui terminą jo atskirojo skundo trūkumams pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti. Kadangi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš prielaidų apeliaciniam procesui prasidėti, pirmiausia pasisakytina dėl tokio ieškovės prašymo.
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
16. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Kaip matyti, nurodytose normose nėra tiesiogiai įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo, kai jį paduoda subjektas, atitinkantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytus atvejus, pagrindas.
17. Tačiau, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, suvienodinama Lietuvos apeliacinio teismo praktiką žyminio mokėjimo už paduodamus atskiruosius skundus klausimu, sistemiškai įvertinusi CPK 80 straipsnio, 83 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei atsižvelgusi į žyminio mokesčio lengvatų nustatymu siekiamus tikslus, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, pasisakė, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, nustatyti CPK bei kituose įstatymuose, turi būti taikomi visiems apmokestinimo žyminiu mokesčiu objektams (procesiniams dokumentams), tarp jų ir dokumentams, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiriesiems skundams dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiriesiems skundams bankroto ar restruktūrizavimo bylose).
18. Teisėjų kolegija konstatavo, kad esant CPK ir kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodytus procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020).
19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, o atskirąjį skundą padavė kitas tokio subjekto inicijuotoje byloje dalyvaujantis asmuo, t. y. atsakovas A. B. (apeliantas), jis yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustatyti apeliantui terminą sumokėti žyminį mokestį už šį atskirąjį skundą.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos
20. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – eliminuoti riziką (grėsmę), kad teismo priimtas sprendimas bus neįvykdytas. Jų taikymui būtina nustatyti kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje abiejų šių sąlygų buvimas konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi, kurios teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka jau yra patikrinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas apelianto A. B. atskirąjį skundą 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1214-790/2019.
21. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą panaikinti jam pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir šį prašymą grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl tikėtinai nepagrįsto ieškinio, kurių Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2019 m. birželio 13 d. nutartį, neturėjo. Skųsdamas teismo nutartį, kuria tokį jo prašymą pirmosios instancijos teismas patenkinti atsisakė, apeliantas kelia netinkamo naujų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų įvertinimo klausimą, taip pat įrodymų, kad nėra jokių duomenų apie jo nesąžiningumą, stokos klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.
22. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018; 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-679-302/2018; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1714-881/2020).
23. Taigi, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones gali ir turi būti grindžiamas tik pasikeitusiomis, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne nutarties motyvų, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vėlesniu kvestionavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019). Dėl šios priežasties tokie prašyme bei atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad byloje nėra nustatytas apelianto nesąžiningumas ar kad jis nepagrįstai buvo siejamas su teismo baudžiamajame įsakyme nustatytomis aplinkybėmis, nebegali būti iš naujo vertinami, kadangi apelianto nesąžiningumas jau yra konstatuotas šiame teismo procese priimtomis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartimis. Tokia aplinkybė pagrįstai nurodyta ir atskiruoju skundu skundžiamoje teismo nutartyje.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto vertinimu, kad su jo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad ieškinys tapo tikėtinai nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatinėjama ir nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019).
25. Pažymėtina, kad apeliantui tiek jau ne kartą minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1214-790/2019, tiek atskiruoju skundu skundžiamoje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartyje pakartotinai buvo išaiškinta, jog teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1055-790/2020; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-464/2020).
26. Nagrinėjamu atveju yra galimas (įmanomas) toks reikalavimas, koks yra apeliantui pareikštas ieškinyje, ieškovė suformavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie ieškinio savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, o ar šių įrodymų pakanka apelianto civilinei atsakomybei taikyti, ar apelianto pateikti nauji įrodymai, susiję su atitinkamų piniginių lėšų įnešimu į banko sąskaitą, paneigia civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, yra šios bylos (ginčo) išnagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsikirtimų pagrindu pateikti įrodymai, nepriklausomai nuo to, ar jie pateikti iki išsprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar po to, kai šis klausimas jau buvo išspręstas, patys savaime negali paneigti ieškinio kaip tikėtinai pagrįsto vertinimo, nes toks vertinimas buvo atliktas pagal preliminaraus vertinimo doktriną, bet ne išnagrinėjus ginčą iš esmės pagal visas CPK nustatytas įrodinėjimo procedūras, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikuojant.
27. Apeliantas, nors atskirajame skunde teigia nereikalaujantis tokio įrodymų vertinimo, koks būtų atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės, visgi nurodo argumentus apie ieškinio reikalavimų jo atžvilgiu nepagrįstumą ir tai, jo teigimu, patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytais argumentais siekiama fakto pripažinimo, kad apeliantas nėra padaręs žalos ieškovei, tačiau į tokį klausimą sprendimu atsakys bylą nagrinėjantis teismas.
28. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą išsprendė teisingai ir pagrįstai jo netenkino, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.