Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-11 · Civilinė byla Nr. e2A-157-273/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
e2A-157-273/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02078-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bartninkas, Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas
M. M. T.
Atsakovas
D. P., V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-157-273/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02078-2017-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.20.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-432-559/2018 pagal ieškovės M. M. T. patikslintą ieškinį atsakovams D. P. ir V. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. M. T. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų V. P. ir D. P. 427,40 Eur turtinės ir 2 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 3 027,40 Eur bei valstybei bylinėjimosi išlaidas. Paskutiniame teismo posėdyje prieš baigiamąsias kalbas ieškovės atstovė žodžiu patikslino ir padidino prašomos priteisti turtinės žalos dydį iki 669,51 Eur, o neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 357,89 Eur.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , bendraturčiai. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovimo. Šis statinys stovi netoli atsakovų sklypo ribos, jo galinė siena ribojasi su šalių sklypus skiriančia tvora. Atsakovai nusprendė, kad ieškovės ūkinis pastatas jiems trukdo, todėl pastoviai bando nugriauti šį statinį. Į ieškovės pretenzijas dėl jos ūkinio pastato sienų griovimo atsakovai atsikerta, kad tos sienos griūva pačios. Kad ieškovės ūkinį pastatą griauna atsakovai ar jų prašymu kiti asmenys, įrodo 2017-09-15/18 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK KPS raštas Nr.20-S-96/81, kuriame konstatuota, kad ieškovės ūkinį pastatą griauna atsakovų pažįstamas asmuo A. T.. 2016 m. gruodžio 22 d. antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 26 yra užfiksuotas apgadintas statinys. Ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją dėl atsakovų neteisėtų veiksmų naikinant jos turtą, tačiau reikiamos pagalbos nesulaukė. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovės turtinę žalą sudaro atsakovų apgadinto jos ūkinio pastato remonto išlaidos pagal parengtą sąmatą 403,20 Eur ir sąmatos parengimo išlaidos 24,20 Eur, viso: 427,40 Eur. Ieškovės neturtinė žala yra patirta dėl jos neigiamų išgyvenimų, matant kaip griaunamas jai priklausantis statinys, patirto streso, nemigos.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai D. P. ir V. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai šioje byloje yra netinkami atsakovai, nes jokių ieškovei priklausančio turto griovimo darbų neatliko, o ir ieškovė nepateikė tai įrodančių įrodymų. Ieškovė turėtų pretenzijas reikšti būtent tiems asmenis, kurie galimai pagal jos nurodymą ir ardė jos ūkinį pastatą ir taip savo veiksmais padarė žalą. Ieškovė nuolatos ieško būdų kaip jiems trukdyti ramiai gyventi savo turto dalyje, nes valdžios institucijoms rašinėja įvairius ir nepagrįstus skundus, dėl ko jie nuolatos patiria įvairių nepatogumų. Mano, kad ir šis atvejis su tariamu jos ūkinio pastato dalies nugriovimu yra ne kas kita, kaip tik siekis dar kartą nepagrįstai sutrikdyti jų šeimos gyvenimą ir dar iš to pabandyti gauti naudos. Ginčas tarp atsakovų ir ieškovės dėl jai priklausančio ūkinio pastato yra kilęs dar 2013 metais, kai po 2010 m. birželio 26 d. atliktų jų žemės sklypo kadastrinių matavimų, buvo ketinama pastatyti tvorą. Jau tuo metu paaiškėjo, kad ieškovės ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis patenka į jų žemės sklypą ir taip sumažina jų turimą žemės sklypo plotą 2 kv. m. 2010 metais ieškovei buvo žinoma ir tai, kad ūkinio pastato dalį jai ateityje teks iš atsakovams priklausančio žemės sklypo pašalinti. Ieškovė į prašymus gera valia pašalinti pažeidimus nereagavo, 2014 m. rugsėjo 24 d. jų žemės sklype buvo pastatyta tvora, kurios galai rėmėsi į ieškovei priklausantį ūkinį pastatą. Tuo metu ieškovė ūkinio pastato viduje jau buvo pastačiusi papildomą sieną savo žemės sklypo pusėje. Pastatyta tvora stovėjo iki 2016 m. balandžio mėn. galo. 2016 m. balandžio 30 d. tvoros statyba buvo pabaigta. Nurodė, kad ieškovė prašo atlyginti jau 403,20 Eur žalą už ūkinio pastato dalį, kai viso ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė yra tik 49 Eur, kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąžiningumo ir noro nepagrįstai praturtėti. Ieškovė nepateikė žalos vertinimo ataskaitos, kurią būtų sudarę turintys teisę atlikti statinių ekspertizę asmenys, ir kurioje būtų nurodyti sugadinto daikto konkretūs defektai, nurodytos defektų atsiradimo priežastys, šių defektų konkretus lokališkumas ir dydžiai. Nurodė, kad lokalinėje sąmatoje nurodytos papildomos sumos, viršijančios 259,84 Eur sumą, kurios pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, negali būti ieškovės patirtais nuostoliais. Ieškovė ūkinio pastato sieną atstatė, bet atstatė medžiagomis, kurios net nebuvo nurodytos lokalinėje sąmatoje. Atsakovų nuomone, ieškovės nurodyta neturtinė žala yra nepagrįsta jokiais įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui V. P. 420 Eur turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kiekvienas iš jų valdo po ½ dalį namo. Ieškovė nuosavybės teise valdo šalia namo esantį ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1971 m. statybos, 7 kv. m ploto), kuris yra šios bylos ginčo objektas. Tarp šalių buvo nesutarimai dėl namų valdų žemės sklypų bendros ribos, nes prie gyvenamojo namo buvo suformuoti du savarankiški žemės sklypai, kurie paaštrėjo, kai 2010 m. tikslinant suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų ribas, paaiškėjo, jog ieškovei priklausančio ginčo ūkinio pastato dalis patenka į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Bendrą šalių žemės sklypų ribą buvo bandoma koreguoti, tačiau registrą tvarkanti įstaiga savo sprendimu atsisakė suderinti naujas atsakovo žemės sklypo ribas, nes gautas sklypo plotas ir ribos neatitiko registro duomenų. Išliko faktinė situacija, jog dalis ieškovės ūkinio pastato pateko į atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovas ne kartą informavo ieškovę apie būtinumą pašalinti iš jam priklausančio žemės sklypo ūkinio pastato dalį, tačiau ieškovė su tokiu reikalavimu nesutiko, nes laikė neišspręstą šalių ginčą dėl pačios sklypo ribos. 2013-2014 m. atsakovas pradėjo statyti tvorą, skiriančią šalių žemės sklypus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškovės ūkio pastato pateko į atsakovo žemės sklypą, tvora tuo momentu buvo užtverta iš abiejų pusių iki šio ūkio pastato šoninių sienų. Ieškovės aiškina, atsakovai, norėdami pašalinti jos ūkinį pastatą iš savo teritorijos, pastoviai šį pastatą ardė ir gadino, t. y. atsakovė nuardė vieną šiferio lapą nuo ūkinio pastato stogo, pastoviai liejo vandenį šalia pastato sienos, dėl ko supuvo lentos, o 2016 m. balandžio 27 ir 28 d. atsakovas, padedamas kitų asmenų, nupjovė ar išardė jos pastato visą galinę sieną, dėl ko ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovai neigė padarę žalą ieškovei.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą atlyginti padarytą žalą grindė 2016 m. gruodžio 22 d. antstolės S. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus pateikta medžiaga dėl ieškovės 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimo, liudytojo O. Z. rašytiniais parodymais bei lokaline sąmata.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti ieškovės pateiktus liudytojo rašytinius parodymus leistinais įrodymais, t. y. atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus, todėl teismas šio liudytojo parodymų nevertino.

8. Įvertinęs ieškovės pateiktų įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad byloje nepakanka duomenų išvadai, jog ieškovei priklausantis ūkinis pastatas buvo apgadintas (išgriauta siena) būtent dėl atsakovų veiksmų. Teismas, įvertinęs, kad ginčo pastatas yra pastatytas 1971 metais, jo 70 proc. fizinį nusidėvėjimą, sprendė, kad egzistuoja reali tikimybė, jog pastato galinės sienos lentos, kurios buvo nedažytos ir veikiamos išorės veiksnių (oro ir kritulių), galėjo sugriūti dėl senumo arba ir kitų nenustatytų asmenų veiksmų, nes ir pati ieškovė nepaneigė tos aplinkybės, jog 2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. balandžio 28 d. jos kieme kiti asmenys vykdė darbus, kas teismo vertinimu daro abejotinu ir patį žalos atsiradimo faktą.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovei neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir padarytos žalos, bei kilus abejonei dėl paties žalos fakto, žalos dydžio nustatymo klausimas tampa nereikšmingas. Teismas sutiko, kad galima priteisti ir būsimas remonto išlaidas, tačiau šiuo atveju patikslinto ieškinio pateikimo momentu sienos atstatymo darbai faktiškai jau buvo atlikti ir faktinės atstatymo išlaidos ieškovei buvo žinomos. Teismas atkreipė dėmesį, kad faktiškai atlikti darbai ir faktiškai panaudotos medžiagos visiškai neatitiko lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų kainos ir medžiagų, nes sąmatoje buvo numatytas karkaso apkalimas dailylentėmis ir sienų antiseptikavimas skiediniais, o faktiškai medinės konstrukcijos buvo apkaltos skarda, ką patvirtino ir pati ieškovė bei atsakovo su patikslintu atsiliepimu pateiktos fotonuotraukos. Nurodė, kad nepateiktas darbų atlikimo aktas, kuriame būtų detaliai išvardyti atlikti darbai, panaudotos medžiagos ir jų kaina. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas atlyginti būsimas atstatymo išlaidas, kai jau buvo žinomos faktinės patirtos išlaidos, kurios neatitiko lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų bei neįvertinus daikto nusidėvėjimo, yra aiškiai nepagrįstas.

10. Teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais ar kai ji padaryta asmens sveikatai ir kt. Byloje nebuvo patiekti jokie duomenys, patvirtinantys, kad dėl padarytos žalos buvo sutrikdyta ieškovės sveikata ir kokios to pasekmės. Teismo vertinimu, ieškovės sveikatos sutrikdymui galėjo turėti įtakos ir kiti konfliktai, šiuo atveju byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp konkretaus šalių konflikto dėl turto sugadinimo ir padarytos žalos sveikatai.

11. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė visas jo patirtas 420 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisė, kadangi ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo yra atleista, jai suteikta antrinė teisinė pagalba.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, pakeisti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės atkartojo teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, kad teismas sprendime rėmėsi ne ieškovės pateiktais ir nenuginčytais rašytiniais įrodymais, o ėmėsi šių rašytinių įrodymų paneigimo veiksmų, todėl teismas išėjo iš pareikšto ieškinio ribų, ne analizuodamas atsakovų veiksmus, o imdamas atsakovus ginti savo iniciatyva. Pažymėjo, kad byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad jos pateikti dokumentai būtų suklastoti ar negaliojantys. Apeliantės vertinimu, teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas, neteisingas, kadangi priimtas neišanalizavus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei įrodymų.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei iš ieškovės atsakovo V. P. naudai priteisti visas atsakovų patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino liudytojų parodymus bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra naikintinas. Pažymėjo, kad nors ieškovė apeliaciniame skunde ir nepagrįstai nurodo, jog teismas šioje byloje savo iniciatyva ėmėsi ginti atsakovus, bet iš bylos medžiagos darytina priešinga išvada. Teismas ieškovei ir jos atstovei ne kartą sudarė galimybę pateikti į bylą papildomus įrodymus apie galimos žalos dydį, leido tikslinti ieškinį ir net keisti savo atstovę. Atsakovų nuomone, ieškovė savaip supranta ją supančią tikrovę, o tai nėra ir negali būti pagrindas priimtam teismo sprendimo panaikinti. Nurodė, kad ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovai patyrė 70 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15. Apeliantė M. M. T. 2019 m. sausio 15 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad ji kreipėsi į aplinkos ministeriją ir tikisi gautą medžiagą pateikti teismui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl apeliantės nurodytos priežasties žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliaciniame skunde keliami faktinių aplinkybių bei pateiktų į bylą įrodymų vertinimo klausimai, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

16. Be to, sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą 2019 m. sausio 15 d. apeliantės pateiktus naujus įrodymus (t. 2, b. l. 177-196), t. y. žemės sklypo planus, jos įvairioms institucijoms rašytus raštus dėl žemės sklypo ir šių institucijų atsakymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, apeliantė nepagrindė šių įrodymų reikalingumo apeliacinėje instancijoje.

17. Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovimo, kuris stovi netoli atsakovų sklypo ribos, o jo galinė siena ribojasi su šalių sklypus skiriančia tvora. Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad jos ūkinį pastatą griauna atsakovai ar jų prašymu kiti asmenys, dėl ko jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala: turtinę žalą sudaro atsakovų apgadinto jos ūkinio pastato remonto išlaidos pagal parengtą sąmatą 403,20 Eur ir sąmatos parengimo išlaidos 24,20 Eur, viso: 427,40 Eur; neturtinė 2600 Eur žala yra patirta dėl ieškovės neigiamų išgyvenimų, matant kaip griaunamas jai priklausantis statinys, patirto streso, nemigos.

18. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinys atmestas, nurodo, kad teismas sprendime rėmėsi ne ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o ėmėsi šių rašytinių įrodymų paneigimo veiksmų, todėl teismas išėjo iš pareikšto ieškinio ribų, Apeliantės vertinimu, teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas, neteisingas, kadangi priimtas neišanalizavus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei įrodymų.

19. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, iš esmės sutikdama ir su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė teisingas byloje pateiktais įrodymais pagrįstas išvadas, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko šio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, pasisako tik dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

21. Vertindamas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

22. Ieškovė savo reikalavimą atlyginti padarytą žalą grindė šiais rašytiniais įrodymais: 2016-12-22 d. antstolės S. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus pateikta medžiaga dėl ieškovės 2017-08-30 pareiškimo, liudytojo O. Z. rašytiniais parodymais bei lokaline sąmata, kurios duomenimis grindžiamas padarytos turtinės žalos dydis.

23. Ieškovės pateiktame 2016-12-22 antstolės S. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole B-11034528 yra konstatuota, kad ieškovės ūkinio pastato viena siena iš kaimyno pusės yra išardyta, o kaimyninis sklypas aptvertas metalinio tinklo tvora, kuri yra arti ūkinio pastato, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo protokolu yra užfiksuotas tik pastato sienos nugriovimo faktas.

24. 2017-09-15/18 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK KPS rašte Nr.20-S-96/81 yra nurodyta, kad 2017-08-31 buvo gautas ieškovės prašymas nustatyti asmenį galimai sugadinusį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), ir informuojama, kad patrulis R. D., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad tai pilietis A. T.. Jonavos PK reagavimo skyriaus vyr. patrulis R. D. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad juos į vietą iškvietusi ieškovė nurodė, kad ūkinis pastatas 2016 m. buvo perpjautas kaimyno, o policiją ji iškvietė, kad nustatytų žmogaus, kuris galimai dalyvavo tame pjovime, duomenis. 2017-08-30 atvykę į vietą policijos pareigūnai nustatė, kad tuo metu atsakovų žemės sklype kartu su atsakovais buvo A. T.. A. T. teismo posėdyje nurodė, kad jis tik 2017 metais padėjo atsakovui užpildyti užtvertos tvoros tarpus specialia juosta ir kad tuo metu (2017-08-30) buvo atvykusi policija, kuri klausė jo asmens duomenų. Liudytojų parodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017-08-30 policijos iškvietimo tikslas buvo nustatyti tam tikro asmens asmenybę, kuris, kaip paaiškėjo, visiškai neturi jokio ryšio su 2016 m. balandžio mėn. įvykiais, kai buvo išgriauta arba nuvirtusi ieškovės pastato siena.

25. Ieškovė teismui pateikė rašytinius liudytojo O. Z. parodymus (patvirtintus 2018-06-27 Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės; reg. Nr. GP-4221), kuriuose jis nurodė prieštaringas aplinkybes, t. y. kad 2016 m. balandžio 27-28 d. ieškovės sandėliuko sienas išgriovė kaimynė Š., o 2016 m. balandžio 28 d. Š. vyras su benzopjūklu nupjovė sandėliuko kampus, jam padėjo dar vienas žmogus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šie rašytiniai liudytojo parodymai yra prieštaringi, O. Z. kvietė į teismo posėdį apklausai du kartus, tačiau liudytojas neatvyko nenurodydamas jokių neatvykimo priežasčių, dėl to teismas pagrįstai šiuos rašytinius liudytojo parodymus nepripažino atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus ir jų nevertino.

26. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, t.y. atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, atsakovų kaltės (CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai). Be to, sprendžiant dėl prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas atlyginti būsimas ūkinio pastato atstatymo išlaidas, kai jau buvo žinomos faktinės patirtos išlaidos, kurios neatitiko lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų bei neįvertinus daikto nusidėvėjimo, yra aiškiai nepagrįstas. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šį sprendimą teisėjų kolegija palieka nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28. Kadangi pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, todėl atsakovų turėtos išlaidos už advokato padėjėjo T. D. surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą, neatlyginamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė