Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-432-559/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-24
Bylos Nr.
e2-432-559/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas
M. M. T.
Atsakovas
D. P., V. P.
Advokatai
Tomas Damulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-432-559/2008Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02078-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 24 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,dalyvaujant ieškovei M. M. T., jos atstovei advokatei D. I. Vinklerytei,atsakovei D. P.,atsakovui V. P., jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. T. patikslintą ieškinį atsakovams D. P. ir V. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. M. T. prašo priteisti iš atsakovų 427,40 Eur turtinės ir 2600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Paskutiniame teismo posėdyje prieš baigiamąsias kalbas ieškovės atstovė žodžiu patikslino ir padidino prašomos priteisti turtinės žalos dydį iki 669,51 Eur, o neturtinės žalos dydį pakeitė į 2357,89 Eur. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji su atsakovais yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), griovimo. Šis statinys stovi netoli atsakovų sklypo ribos, jo galinė siena ribojasi su šalių sklypus skiriančia tvora. Atsakovai nusprendė, kad ieškovės ūkinis pastatas jiems trukdo, todėl pastoviai bando nugriauti šį statinį. Į ieškovės pretenzijas dėl jos ūkinio pastato sienų griovimo atsakovai atsikerta, kad tos sienos griūva pačios. Kad ieškovės ūkinį pastatą griauna būtent atsakovai ar jų prašymu atvykę atsakovų draugai, įrodo 2017-09-15/18 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK KPS raštas Nr.20-S-96/81, kuriame konstatuota, kad ieškovės ūkinį pastatą griauna atsakovų pažįstamas asmuo A. T.. Nors A. T. neigė griovęs ieškovės statinį, o vyr. patrulis R. D. pakeitė parodymus, duotus tyrimo metu, tai nepaneigia policijos tyrimo nustatytų aplinkybių. Byloje pateiktas 2016-12-22 antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 26, kuriame užfiksuotas apgadintas statinys. Be to, byloje pateikti notaro patvirtinti liudytojo O. Z. parodymai, kuris matė, kaip atsakovas V. P. benzopjūklu nupjaustė ieškovės sandėliuko kampus. Atsakovui padėjo dar vienas žmogus, kuris lipo ant sandėliuko stogo ir pjaustė vijoklius. Ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją dėl atsakovų neteisėtų veiksmų naikinant jos turtą, tačiau reikiamos pagalbos nesulaukė. Į paskutinį ieškovės pareiškimą policijai ieškovė atsakymo apskritai nesulaukė. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovės turtinę žalą sudaro atsakovų apgadinto jos ūkinio pastato remonto išlaidos pagal parengtą sąmatą 403,20 Eur ir sąmatos parengimo išlaidos 24,20 Eur, viso: 427,40 Eur. Ieškovės neturtinė žala patirta dėl jos neigiamų išgyvenimų, matant kaip griaunamas jai priklausantis statinys, patirto streso, nemigos. Neturtinę žalą ieškovė vertina 2600,00 Eur. Viso ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 3027,40 Eur žalos.

Teismo posėdyje ieškovė M. M. T. papildomai paaiškino, kad atsakovai periodiškai per visą gyvenimo laikotarpį gadina jos ūkinį pastatą, faktiškai pastatą gadina atsakovė P., kuri lieja vandenį ant ūkinio pastato. Pirmą kartą griovė 2015-04-29 atsakovas, pasamdęs keturis vyrus išvežti atliekas. Matė A. S. ir G. K.. Tada atsakovas sakė tiems vyrams, kad reikia jos sandėliuką griauti, tačiau to nepadarė, nes pas ją buvo žmonės, t. y. bandė ardyti. Bet iki to sandėliuko kampas jau buvo nuardytas P.. Antrą kartą po metų 2016 m. balandžio 27-28 d. atsakovai ir T. būdami savo kieme kalbėdami tarpusavyje gąsdino ją kastetu. Vėliau T. ėmė iš jos malkas šašlykui kepti. Tas žmogus, kai tankino atsakovų tvorą, pjaustė vijoklius. P. ir toliau griauna jos sandėliuką per savo pastatytą tvorą. Ieškovė pati matė, kad „kaimynė kai tik laisto, tai ir griauna“. Pateikus teismui patikslintą ieškinį, ieškovė patikslino, kad pastato griovimas prasidėjo anksčiau, prieš keletą metų. Pradėjo nuo stogo, pirma nuardė šiferį (1 lapą) P. apie pusę metro. Po to ji galimai užpildavo vandenį, kad pakenkti. Atsakovė laistė iš laistytuvo, nes prie pat sandėliuko pasodino krūmą ir laistė jį, kad sugadintų sandėliuką. Jos sandėliuko apatinė lentos dalis sugadinta. Sąskaitoje nurodyti statybiniai darbai: atstatyta trijų metrų dviejų metrų ilgio lentų siena ir apskardinta. Dar liko neatstatytos durys, kurias ji remontuos iš tos pačios medienos. Pagal sąmatą ji suprato, kad ten tik darbai yra įvardinti, o medžiagos turėjo būti jos (ieškovės) sąskaita, todėl lentas ji pati pirko. Atsakovė dar ir 2018-05-29, 2018-05-30,2018-05-31 krapštė jos šoninę sieną. Atsakovai aptvėrė jos sandėlį, kad ji negalėtų jų matyti. Siena buvo nugriauta 2015 m balandžio mėn. per dvi dienas. Ji matė, kad griovė P. (kur buvo nupūdžiusi), o P. su benzopjūklu nupjovė dalį sienos iš abiejų pusių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė D. I. Vinklerytė žodžiu patikslino, kad ieškovės patirta turtinė žala sudaro 669,51 Eur, atsižvelgiant į po patikslinto ieškinio pateikimo faktiškai patirtas papildomas išlaidas, o neturtinę žalą ieškovė atitinkamai sumažino iki 2357,89 Eur, t. y. bendra reikalavimo suma nesikeičia.

Atsiliepimas

Atsakovai D. P. ir V. P. su ieškinio reikalavimais nesutinka visiškai ir prašo jį atmesti. Savo bendrame atsiliepime į patikslintą ieškinį jie nurodė, kad šioje byloje jie yra netinkami atsakovai, nes jokių griovimo darbų ieškovei priklausomo turto neatliko, o ir ieškovė su patikslintu ieškiniu nepateikė teismui tai įrodančių įrodymų. Ieškovė turėtų pretenzijas reikšti būtent tiems asmenis, kurie galimai pagal jos nurodymą ir ardė jos ūkinį pastatą ir taip savo veiksmais padarė žalą. Ieškovė nuolatos ieško būdų kaip jiems trukdyti ramiai gyventi savo turto dalyje, nes valdžios institucijoms rašinėja įvairius ir nepagrįstus skundus, dėl ko jie nuolatos patiria įvairių nepatogumų. Mano, kad ir šis atvejis su tariamu jos ūkinio pastato dalies nugriovimu yra ne kas kita, kaip tik siekis dar kartą nepagrįstai sutrikdyti jų šeimos gyvenimą ir dar iš to pabandyti gauti naudos. Ginčas atsakovų ir ieškovės dėl jai priklausančio ūkinio pastato yra kilęs dar 2013 metais, kai po 2010-06-26 atliktų jų žemės sklypo kadastrinių matavimų, buvo ketinama pastatyti tvorą. Jau tuo metu paaiškėjo, kad ieškovės ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), dalis patenka į jų žemės sklypą ir taip sumažina jų turimą žemės sklypo plotą 2 kv. m. 2010 metais ieškovei buvo žinoma ir tai, kad ūkinio pastato dalį jai ateityje teks iš jiems priklausančio žemės sklypo pašalinti. Ieškovė pastato dalies pašalinimo darbų neskubėjo atlikti. 2013 metų vasarą buvo pradėta daryti atsakovų žemės sklypo nuo ieškovės sklypo skirianti tvora ir įkalti pirmieji tvoros kuolai. Kadangi ieškovė nuo 2010 metų per 3 metus pažeidimų pašalinti nesugebėjo, žinant jos ūmų charakterį ir pomėgį bet kokiu atveju rašyti įvairius skundus, buvo imtasi teisinių būdų ginčui išspręsti. 2013-09-02 antstolis N. A. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0165/13/7, kuriuo konstatavo, jog ieškovei priklausančio ūkinio pastato dalis patenka į atsakovų žemės sklypą iš vienos kampo pusės - 36 cm, o iš kito kampo pusės 24 cm. 2013 metų pabaigoje ieškovei buvo nusiustas prašymas geruoju pašalinti pažeidimus. Kadangi ieškovė į prašymus gera valia pašalinti pažeidimus nereagavo, 2014-09-24 jų žemės sklype buvo pastatyta tvora, kurios galai rėmėsi į ieškovei priklausantį ūkinį pastatą. Tuo metu ieškovė ūkinio pastato viduje jau buvo pastačiusi papildomą sieną savo žemės sklypo pusėje. 2014-09-24 pastatyta tvora stovėjo iki 2016 m. balandžio galo. 2016-04-27 V. P. paskambino sutuoktinė D. P. ir pasakė, kad jų žemės sklype vaikšto darbininkai, kurie kažką dirba prie ieškovei priklausančio ūkinio pastato. Sutuoktinė iškvietė policiją, kuriai atvykus, darbininkai jau buvo išsiskirstę. V. P. grįžus iš darbo, jis rado, kad ieškovei priklausantis ūkinis pastatas buvo be vienos sienos, kuri gulėjo atsakovų žemės pusėje. Tam, kad pastatas visai nenusvirtų į jų žemės sklypo pusę, pastarasis buvo paremtas. Kadangi ieškovė pati gera valia pašalino pažeidimus ir atlaisvino atsakovų žemės sklypą, 2016-04-30 buvo pabaigta tvoros statyba. Ieškovė ne kartą duodama parodymus teismo posėdyje taip ir nesugebėjo nurodyti, nei kas konkrečiai iš atsakovų ir kokius griovimo darbus bei kada atliko, ji pastoviai painiojosi savo parodymuose. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ginčo pastatas buvo pradėtas griauti dar 2015 metais, bet nepateikė teismui jokių tai įrodančių įrodymų. Nepateikė teismui ieškovė įrodymų ir apie tai, kad jos turtą atsakovai griovė ir 2016 metais. Ieškovei priklausančio ūkinio pastato jokiais teisėtais ar neteisėtais būdais jie negriovė ir negadino, nes gerai žinodami ieškovės ūmų charakterį ir jos polinkį savotiškai vertinti ją supančius įvykius bei norą apie viską skunduose nedelsiant išdėstyti valdžios institucijoms, visą laiką visais būdais stengėsi nesutrikdyti ieškovės rimties ir elgėsi nepažeidžiant jos teisių. Prašo teismo pasiūlyti ieškovei atsakovais šioje byloje įtraukti būtent tuos asmenis, kurie ir nugriovė jos ūkinio pastato dalį. Ieškovės nurodoma jos patirta turtinė žala, nepriklausomai nuo to kokiems asmenims kiltų prievolė ją atlyginti, yra aiškiai neproporcingai didelė ir teisiškai nepagrįsta, nes viso ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė yra tik 49,00 Eur). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl 2016-04-27 pastato dalies pažeidimo pastatas yra griūvantis ir yrantis, nes buvo pažeistos ūkinio pastato sienos, jo izoliacija ir, kad dėl to pastatas neteko savo vertės, laikytinos nesąžiningomis ir melagingomis. Minėtas pastatas buvo gerokai sutrūnijęs dar iki 2014 m., jis neturėjo jokios izoliacijos, o temperatūros pokyčiai ir drėgmė jį netrukdomai veikė jau ne vienus metus dar iki 2014 metų. Be to ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių rašytinių įrodymų nei apie žalos pagrįstumą, nei apie jos dydį. Ieškovė patirtos žalos tiksliai nenustatė ir jos neįvertino, nes nepateikė teismui žalos vertinimo ataskaitos, kurią būtų sudarę turintys teisę atlikti statinių ekspertizę asmenys, ir kurioje būtų nurodyti sugadinto daikto konkretūs defektai, nurodytos defektų atsiradimo priežastys, šių defektų konkretus lokališkumas ir dydžiai, nurodyti sugadintų statybinių medžiagų kiekiai bei jų vertės, bet pateikė tik subjektyvią nuomonę apie nepagrįstą norą iš atsakovų gauti 403,20 € sumą pagal lokalinę sąmata. Lokalinėje sąmatoje yra nurodytos papildomos sumos, viršijančios 259,84 Eur sumą, kurios pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, tiesiog nėra ir negali būti ieškovės patirtais nuostoliais. Be to ieškovė ūkinio pastato sieną atstatė, bet atstatė medžiagomis, kurios nebuvo nurodytos lokalinėje sąmatoje. Reikalavimas atlyginti 2600,00 Eur neturtinę žalę yra nepagrįstas. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie jos galimai patirtą neturtinę žalą dėl jos ūkinio pastato dalies nugriuvimo. Ieškovė patikslintą ieškinį šioje dalyje grindžia tik savo subjektyviais apmąstymais apie neigiamus išgyvenimus, patirtą stresą ir nemigą, kas nėra ir būti negali reikalavimo pagrindu šioje byloje. Dar prieš metus, paduodama ieškinį teismui, ieškovė net neužsiminė nei apie patirtą stresą, nei apie nemigą, o apie tai prisiminė tik tada, kai suprato, jog pirminiu ieškiniu reikalaujama atlyginti 3000,00 Eur suma yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Visa tai parodo, jog ieškovė tiesiog piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovas V. P. papildomai paaiškino, kad jis negriovė jokio pastato, jis tik tvarkė šiukšlyną, kurį po to sukrovė šalia ieškovės statinio. Jam būnant darbe, paskambino sutuoktinė, kad po jų kiemą vaikšto žmonės ir griauna ieškovės malkinę. Jie atvykę rado išgriautą sieną. Jis su bendradarbiu iškritusias lentas perkėlė į jos sklypą. Į ieškovės teritoriją jie neįėjo. Po to jie baigė surinkti savo tvoros segmentus. Buvo atvykusi policija. Jų šeimos atžvilgiu apie keturiolika metų vyksta melas ir šmeižtas. Iki sandėliuko sienos tvora buvo pastatyta 2014 m., o po to kai nukrito pastato siena, jis baigė tverti tvorą. Tvora apipinta juosta buvo 2017 m.

Teismo posėdyje atsakovė D. P. papildomai paaiškino, kad ji negadino ieškovei priklausančio pastato, ieškovė reiškia jiems melagingus reikalavimus. Jie stengiasi su ieškove nebendrauti ir neturėti su ja jokių kontaktų, nes ji išsigalvoja visokias nesąmones. Ji šiferio nenuėmė, galinės sienos neardė, vandens nepylė. Tvorą jie tvėrė 2014 m.

Liudytojas R. D. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Jonavos PK reagavimo skyriaus vyr. patrulis. 2017 m. rugpjūčio mėnesį jis patruliavo, gavo iškvietimą į Geležinkelio gatvę, dėl ūkinio pastato pjovimo. Jis nuvyko (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja (ieškovė), kuri pasakė, kad ūkinis pastatas 2016 m. buvo perpjautas kaimyno, o juos iškvietė, kad nustatytų vieno žmogaus, kuris galimai dalyvavo tame pjovime, duomenis. Tas žmogus buvo pas kaimynus už tvoros. Jie apžiūrėjo ūkinį pastatą, šalia kurio kaimynai buvo pastatę tvorą. Pastatas nenaudojamas, apaugęs vijokliais. Jie nustatė tą pilietį, jo duomenis pateikti buvo advokatui. Kitas patrulis R. kalbėjo su kaimynu ir sakė, kad tas žmogus tik padeda kaimynui tvorą tverti. Buvo nupjauta dalis pastato šalia tvoros, pastatas buvo be galinės sienos prie tvoros. Apie jo pranešime nurodytą aplinkybę, kad pjaunamos šakos, jis sužinojo iš budėtojo. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės pagal pareiškėjos paaiškinimus, nes tuo metu jokių griovimo darbų nebuvo. T. nebuvo apklaustas, nes pareiškėjos tikslas buvo nustatyti tik jo asmenybę.

Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas yra jo buvęs bendradarbis. Jis padėjo atsakovui padaryti tvoros užpildymą juostomis. Atvyko policija ir jo paklausė jo asmens duomenų. Tuos darbus jis atliko praeitais metais. Jis su ieškove nekalbėjo. Anksčiau jis sklype jokių darbų nedarė. Su atsakovės sandėliuku jis nieko nedarė. Jam atlikti darbus niekas netrukdė ir vijoklių pjauti nereikėjo. Jo įrankis buvo žirklės.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad jis atsakovę yra matęs kelis kartus, kai lankėsi pas atsakovą, kurį pažįsta apie dešimt metų. Gal apie porą metų atgal su atsakovu po darbo atvyko į namus. To sandėliuko siena buvo išgriuvusi į atsakovo kiemo pusę. Viktoras paprašė padėti sutvarkyti, jie abu tuos daiktus sunešė į ieškovės kiemą ir sudėjo. Kelios lentos gulėjo atskirai, kitos sukaltos. Sudėjo jas kairėje pusėje. Tuo metu tvoros dar nebuvo, jie patraukė lentas ir uždėjo tvoros segmentus (apie tris, nuo ūkinio pastato pusės). Kuolai jau buvo sukalti. Ieškovė buvo į kiemą išėjusi, po to buvo iškviesta policija dėl ieškovės skundo, kad gadinamas jos turtas. Tai buvo apie 2015-2016 m. Ant stogo jis nelipo. Gulinčias lentas jie rado su atsakovu grįžę iš darbo.

Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba UAB „Jonavos paslaugos“ vadybininke. Ji sudarė ieškovei sąmatą pagal nustatytus įkainius. Ji nuvyko į vietą, apžiūrėjo. Ieškovė prašė paskaičiuoti, kiek kainuotų atstatyti galinę pastato sieną. Sandėliukas buvo be galinės sienos. Sąmatoje nurodytos darbų ir medžiagų kainos. Pastatas buvo iš lentų, o sąmatoje numatytas atstatymas dailylentėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pateiktais duomenimis bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad šalys (M. M. T. ir V. P.) yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kiekvienas iš jų valdo po ½ dalį namo. Ieškovė taip pat nuosavybės teise valdo šalia namo esantį ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini); 1971 m. statybos, 7 kv. m ploto), kuris yra šios bylos ginčo objektas. Atsakovė D. P. yra atsakovo V. P. sutuoktinė. Kaip nurodė abi šalys, tarp jų buvo nesutarimai dėl namų valdų žemės sklypų bendros ribos (nes prie gyvenamojo namo buvo suformuoti du savarankiški žemės sklypai). Šie nesutarimai paaštrėjo, kai 2010 m. tikslinant suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų ribas, paaiškėjo, jog ieškovei priklausančio ginčo ūkinio pastato dalis patenka į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Iš byloje pateiktų matininko J. K. 2010-10-27 teikimo ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-11-09 sprendimo Nr. GIS-1992/2010 matyti, kad bendrą ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribą buvo bandoma koreguoti, tačiau registrą tvarkanti įstaiga savo sprendimu atsisakė suderinti naujas atsakovo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribas, nes gautas sklypo plotas ir ribos neatitiko registro duomenų. Tokiu būdu išliko faktinė situacija, jog dalis ieškovės ūkinio pastato pateko į atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį. Šias aplinkybes patvirtina kartu su pradiniu ieškiniu teismui pateikta topografinės nuotraukos ištrauka ir atsakovo pateiktas 2013 m. rugsėjo 2 d. antstolio N. A. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog ieškovei priklausančio ūkinio pastato dalis patenka į atsakovų žemės sklypą iš vieno kampo pusės - 36 cm, o iš kito kampo pusės 24 cm.

Kaip nurodė atsakovas, paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, jis ne kartą informavo ieškovę apie būtinumą pašalinti iš jam priklausančio žemės sklypo ūkinio pastato dalį, tačiau ieškovė su tokiu reikalavimu nesutiko (nes tikėtina liko neišspręstas šalių ginčas dėl pačios sklypo ribos). 2013-2014 m. atsakovas pradėjo statyti tvorą, skiriančią šalių žemės sklypus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškovės ūkio pastato pateko į atsakovo žemės sklypą, tvora tuo momentu buvo užtverta iš abiejų pusių iki šio ūkio pastato šoninių sienų (kartu su pradiniu atsiliepimu pateiktos fotonuotraukos Nr. 1-4).

Ieškovės paaiškinimu, atsakovai, tikslu pašalinti jos ūkinį pastatą iš savo teritorijos, pastoviai šį pastatą ardė ir gadino, t. y. atsakovė nuardė vieną šiferio lapą nuo ūkinio pastato stogo, pastoviai liejo vandenį šalia pastato sienos, dėl ko supuvo lentos, o 2016-04-27 ir 2016-04-28 atsakovas, padedamas kitų asmenų, nupjovė ar išardė jos pastato visą galinę sieną, dėl ko ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Šiuo atveju ieškovė, pareiškusi atsakovams ieškinį dėl jų kaltais veiksmais padarytos žalos (turto sugadinimo) atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Ieškovė savo reikalavimą atlyginti padarytą žalą ir tuo pačiu minėtų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą grindžia rašytiniais įrodymais: 2016-12-22 d. antstolės S. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus pateikta medžiaga dėl ieškovės 2017-08-30 pareiškimo, liudytojo O. Z. rašytiniais parodymais bei lokaline sąmata, kurios duomenimis grindžiamas padarytos turtinės žalos dydis.

Ieškovės pateiktame 2016-12-22 antstolės S. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole B-11034528 yra konstatuota, kad ieškovės ūkinio pastato viena siena iš kaimyno pusės yra išardyta, o kaimyninis sklypas aptvertas metalinio tinklo tvora, kuri yra arti ūkinio pastato. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo protokolu yra užfiksuotas tik pastato sienos nugriovimo faktas. Aplinkybę, kad 2016 m. balandžio mėnesį ieškovės ūkinio pastato galinė siena, esanti iš atsakovų žemės sklypo pusės, buvo išgriauta arba išvirto, patvirtina ir prie minėto protokolo pateiktos fotonuotraukos bei atsakovo pateiktos fotonuotraukos Nr. 6 ir Nr. 7 (prie pirminio atsiliepimo į ieškinį), šio fakto neginčija ir atsakovai, tačiau jie kategoriškai neigia nugriovę ginčo sieną, t. y. savo neteisėtus veiksmus ir galimą priežastinį ryšį. Atsakovo paaiškinimu, 2016-04-27 jis buvo darbe, kai paskambino atsakovė ir pranešė, jog jų žemės sklype prie ieškovės ūkinio pastato vaikšto svetimi žmonės. Jis pasiūlė sutuoktinei iškviesti policiją. Jam grįžus į namus, pastebėjo, kad kitų žmonių jų teritorijoje jau nebebuvo, o kaimynės (ieškovės) ūkinio pastato galinė siena išvirtusi. Jis, padedamas bendradarbio V. K., surinko išvirtusios sienos lentas ir kitus daiktus bei sudėjo juos kaimyninio sklypo teritorijoje, o pastatą, kuris pagal savo būklę galėjo visiškai sugriūti, jie parėmė atrama. Vėliau jie baigė užtverti likusią tvoros dalį ir ieškovės ūkinis pastatas liko kitoje tvoros pusėje. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. K., kuris nurodė, kad jiems atvykus po darbo į atsakovo namus, ūkinio pastato siena jau buvo išvirtusi. Šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės, kad sieną išvertė (nupjaudamas su benzopjūklu) atsakovas, dėl ko ji iškvietė policiją, nėra patvirtintos jokiais įrodymais bei paneigtos minėto liudytojo parodymais. Priešingai, iš Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pateiktų duomenų matyti, kad Policijos informacinėje sistemoje yra duomenys, patvirtinantys, kad 2016-04-27 17 val. 26 min. buvo gautas ne ieškovės, o atsakovo pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo (triukšmas, konfliktas viešoje vietoje), kas labiau patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, nes mažai tikėtina, kad atsakovas, padaręs pažeidimą (sugadinęs svetimą turtą), kviestų policiją.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2017-09-15/18 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK KPS rašte Nr.20-S-96/81 yra konstatuota, kad ieškovės ūkinį pastatą griauna atsakovų pažįstamas asmuo A. T., tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės, nes minėtame policijos rašte ieškovei yra nurodyta, jog 2017-08-31 buvo gautas ieškovės prašymas nustatyti asmenį galimai sugadinusį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), ir informuojama, kad patrulis R. D., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad tai pilietis A. T.. Pati ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji policiją kvietė tikslu nustatyti ne turto sugadinimo faktą ir tai darantį asmenį, o nustatyti asmenį (jo asmens duomenis), kuris 2017-08-30 buvo atvykęs pas atsakovus, nes ieškovės nuomone šis asmuo galimai prieš metus laiko, t. y. 2016 m. galimai padėjo atsakovui nugriauti jos ūkinio pastato sieną. Ieškovė 2017-08-30 savo prašyme policijai taip pat nurodė, kad 2015 m. balandžio mėn. (prašyme nurodyta data neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių) buvo nupjauta jos pastato dalis, toje vietoje atsakovas užtvėrė tvorą, o dabar ji pastebėjo, jog jam padeda tverti tvorą asmuo, kuris tuo metu buvo užlipęs ant jos ūkinio pastato ir naikino vijoklius, todėl ji prašo nustatyti šį asmenį. Jonavos PK reagavimo skyriaus vyr. patrulis R. D., apklaustas teismo posėdyje, taip pat parodė, kad juos į vietą iškvietusi ieškovė nurodė, kad ūkinis pastatas 2016 m. buvo perpjautas kaimyno, o policiją ji iškvietė, kad nustatytų žmogaus, kuris galimai dalyvavo tame pjovime, duomenis. Šie liudytojo parodymai, priešingai negu nurodo ieškovė savo patikslintame ieškinyje, atitinka ir jo 2017-08-30 Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-08-30 atvykę į vietą policijos pareigūnai nustatė, kad tuo metu atsakovų žemės sklype kartu su atsakovais buvo A. T., tačiau kaip matyti iš anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių, 2016-04-27, kai galimai buvo nugriauta ar išvirto ieškovės pastato siena, išvirtusias pastato sienos lentas sudėti gretimame sklype ir užtverti likusią tvoros dalį padėjo visiškai kitas asmuo - V. K., kuris tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. A. T. teismo posėdyje nurodė, kad jis tik 2017 metais padėjo atsakovui užpildyti užtvertos tvoros tarpus specialia juosta ir kad tuo metu (2017-08-30) buvo atvykusi policija, kuri klausė jo asmens duomenų. Šios nustatytos aplinkybės taip pat visiškai nepatvirtina atsakovų ar kartu su jais buvusių asmenų neteisėtų veiksmų fakto, nes 2017-08-30 policijos iškvietimo tikslas buvo nustatyti tam tikro asmens asmenybę, kuris, kaip paaiškėjo šios bylos nagrinėjimo metu, visiškai neturi jokio ryšio su 2016 m. balandžio mėn. įvykiais, kai buvo išgriauta arba nuvirtusi ieškovės pastato siena.

Ieškovė kaip įrodymų šaltinį pateikė teismui rašytinius liudytojo O. Z. parodymus (patvirtintus 2018-06-27 Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės; reg. Nr. GP-4221), kuriuose jis nurodė prieštaringas aplinkybes, kad 2016 m. balandžio 27-28 d. ieškovės sandėliuko sienas išgriovė kaimynė Š., o 2016 m. balandžio 28 d. Š. vyras su benzopjūklu nupjovė sandėliuko kampus, jam padėjo dar vienas žmogus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šie rašytiniai liudytojo parodymai yra prieštaringi, du kartus kvietė šį liudytoją papildomai apklausai į teismo posėdį (teismo šaukimai jam įteikti asmeniškai 2018-06-30 ir 2018-08-31), tačiau jis dėl neaiškių priežasčių teismo šaukimus ignoravo ir į teismo posėdžius neatvyko.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015 yra nurodyta, kad liudytojų apklausa turi vykti laikantis tvarkos, nustatytos CPK 192 straipsnyje. Pagrindinė liudytojų parodymų gavimo taisyklė – liudytojas apklausiamas teismo posėdyje, teisėjo ir posėdyje dalyvaujančių asmenų akivaizdoje. Tokiu būdu geriausiai užtikrinamas proceso betarpiškumo principas, įtvirtintas CPK 14 straipsnyje, sudaroma galimybė teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims užduoti liudytojui klausimus ir taip išsamiai nustatyti bylai reikšmingus faktinius duomenis. Tik išimtiniais atvejais, kai liudytojo negalima ar jį sudėtinga apklausti teismo posėdyje, teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus įrodymus, duotus notaro akivaizdoje ir jo patvirtintus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Taigi galimybė remtis liudytojo rašytiniais parodymais yra labai ribota, taikytina tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių liudytojas negali būti apklaustas teismo posėdyje, ir tik teismui nusprendus, kad tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti prieš tai minėto liudytojo rašytinius parodymus leistinais įrodymais, t. y. atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad liudytojui yra daromas poveikis, nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais, todėl teismas plačiau dėl šio liudytojo parodymų nepasisako ir jų nevertina.

Įvertinęs ieškovės pateiktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje nepakanka duomenų išvadai, jog ieškovei priklausantis ūkinis pastatas buvo apgadintas (išgriauta siena) būtent dėl atsakovų veiksmų. Byloje, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus, taip pat nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė pastoviai daro žalą jos pastatui liedama vandenį arba gadindama pastato stogą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas yra pastatytas 1971 metais, t. y. prieš 47 metus, pagrindinės jo konstrukcijos – medinis karkasas, apkaltas nedažytomis lentomis. Kadastro duomenų nustatymo momentu (1999-09-23) šio pastato fizinis nusidėvėjimas buvo 70 proc., duomenų apie šio pastato rekonstrukciją iki 2016 m. byloje nėra, todėl šiuo momentu tikėtina, kad pastatas yra nusidėvėjęs visiškai ir egzistuoja reali tikimybė, kad pastato galinės sienos lentos, kurios buvo nedažytos ir veikiamos išorės veiksnių (oro ir kritulių), galėjo sugriūti dėl senumo arba ir kitų nenustatytų asmenų veiksmų, nes ir pati ieškovė nepaneigė tos aplinkybės, jog 2016-04-27 ir 2016-04-28 jos kieme kiti asmenys vykdė darbus. Šiuo atveju, atsižvelgiant į pastato visišką nusidėvėjimą, yra abejotinas ir pats žalos atsiradimo faktas.

Ieškovei šioje byloje neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir padarytos žalos, bei kilus abejonei dėl paties žalos fakto, žalos dydžio nustatymo klausimas tampa nereikšmingas, todėl dėl žalos dydžio teismas pasisako trumpai. Ieškovė turtinės žalos dydį 427,40 Eur grindžia UAB „Jonavos paslaugos“ pateiktos lokalinės sąmatos duomenimis, kurioje numatyta, kad numatoma ūkinio pastato galinės sienos atstatymo darbų kartu su medžiagomis kaina – 403,20 Eur. Sąmatos sudarymo išlaidos - 24,20 Eur. Teismas sutinka, kad galima priteisti ir būsimas remonto išlaidas, tačiau šiuo atveju patikslinto ieškinio pateikimo momentu sienos atstatymo darbai faktiškai jau buvo atlikti ir faktinės atstatymo išlaidos ieškovei buvo žinomos. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad faktiškai atlikti darbai ir faktiškai panaudotos medžiagos visiškai neatitiko lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų kainos ir medžiagų, nes sąmatoje buvo numatytas karkaso apkalimas dailylentėmis ir sienų antiseptikavimas skiediniais, o faktiškai medinės konstrukcijos buvo apkaltos skarda, ką patvirtino ir pati ieškovė bei atsakovo su patikslintu atsiliepimu pateiktos fotonuotraukos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąmatoje numatyta ne tik darbų kaina, bet ir medžiagų, o ieškovė nurodė bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad medžiagas (medieną ir skardą) pirko ji pati. Teismui nepateiktas darbų atlikimo aktas, kuriame būtų detaliai išvardyti atlikti darbai, panaudotos medžiagos ir jų kaina, todėl visiškai nepagrįstas ir neaiškus yra neatitikimas sąmatoje numatytų darbų kainos – 93,01 Eur (be PVM) ir faktiškai atliktų darbų kainos – 280 Eur (be PVM), kuri išaugo tris kartus, nes kaip jau buvo minėta, darbai buvo atlikti iš ieškovės pirktų medžiagų. Pažymėtina, kad turto atkūrimo sąnaudos turi būti tolygios sąnaudoms, kurios yra reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti, o šiuo atveju pastato nusidėvėjimas yra visiškas, tačiau ieškovės ieškinyje paskaičiuotos atkūrimo sąnaudos visiškai neatsižvelgiant į daikto nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad reikalavimas atlyginti būsimas atstatymo išlaidas, kai jau buvo žinomos faktinės patirtos išlaidos, kurios neatitiko lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų bei neįvertinus daikto nusidėvėjimo, yra aiškiai nepagrįstas.

Ieškovės reikalavimas atlyginti 2600 Eur ar patikslintą 2357,89 Eur neturtinę žalą taip pat laikytinas nepagrįstu, nes neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais ar kai ji padaryta asmens sveikatai ir kt. (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje nėra patiekti jokie duomenys, patvirtinantys, kad dėl padarytos žalos buvo sutrikdyta ieškovės sveikata ir kokios to pasekmės. Taip pat Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pateiktais duomenimis nustatyta, kad Policijos informacinėje sistemoje yra duomenys apie abiejų šalių pranešimus policijai dėl tarpusavio konfliktų iš kurių matyti, kad nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėn. buvo užregistruoti šeši ieškovės pranešimai policijai dėl turto sunaikinimo, viešosios tvarkos pažeidimo ir pan., todėl tikėtina, kad ieškovės sveikatos sutrikdymui galėjo turėti įtakos ir kiti konfliktai, šiuo atveju byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp konkretaus šalių konflikto dėl turto sugadinimo ir padarytos žalos sveikatai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo fakto, ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 420,00 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teikta teisine pagalba šioje byloje. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, nes ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo yra atleista (suteikta antrinė teisinė pagalba; CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. M. T. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė