Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G., gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ „Registrų centras“ 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2909-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-2909-2025 (toliau – ir Nutarimas) V. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalį, paskirta 600 Eur bauda, už tai, kad ji 2025 m. rugpjūčio 1 d., 08.09 val., (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kodas (duomenys neskelbtini), vadove, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) duomenimis, per nustatytą laikotarpį nepateikė JADIS tvarkytojui informacijos apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis, (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas 2007 m. gegužės 10 d., todėl informacija apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas V. G. (toliau – ir Pareiškėja) skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo prašoma sumažinti Nutarimu paskirtą baudą. Pareiškėja skunde pripažįsta, kad formaliai duomenis apie naudos gavėjus turėjo pateikti anksčiau, tačiau tuo metu galiojusi nuostata įpareigojo teikti tik pokyčių informaciją, o (duomenys neskelbtini) steigėjai ir vadovė nesikeitė. (duomenys neskelbtini) įsteigtas (duomenys neskelbtini), veikia be samdomų darbuotojų, jo pajamos sudaro tik GPM procentą, kiek daugiau nei 1 000 Eur per metus, išlaidos neviršija pajamų, o parama skiriama tikriesiems naudos gavėjams – (duomenys neskelbtini), lygiateisiškai apmokant dalyvavimą brangiuose aukštos informacinės vertės renginiuose. Ji, kaip steigimo iniciatorė ir tos srities (duomenys neskelbtini), fondu rūpinasi neatlygintinai. Siekdama užtikrinti veiklos teisėtumą, ji „gyvai“ konsultavosi VMI ir VĮ „Registrų centras“, o po metinės ataskaitos pateikimo, šių metų balandį, VĮ „Registrų centras“ aptarnavimo skyriuje darbuotoja patikino, kad visa reikalinga informacija pateikta ir įsipareigojimų nėra pažeista. Laiškas apie baudą buvo išsiųstas rugpjūčio 1 d., tačiau ji (pareiškėja) jo nepastebėjo, o rugsėjį bauda jau buvo padvigubinta. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Pareiškėja prašo įvertinti paskirtos nuobaudos adekvatumą, kadangi nebuvo tyčinio nereagavimo ir neveikimo.

Institucija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su Pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad JAR duomenimis, (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2007 m. gegužės 10 d. Vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsnio 4 dalimi, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d., t. y. informacija apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. JADIS duomenimis, JADIS tvarkytojui informacija apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus buvo pateikta tik po Nutarimo priėmimo, t. y. 2025 m. spalio 9 d. ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą JAR duomenų tvarkytojui, JADIS tvarkytojui, juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą JAR duomenų tvarkytojui, JADIS tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) direktorė (vadovė) – Pareiškėja turėjo pareigą ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d. pateikti JADIS tvarkytojui informaciją (duomenis) apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 1 dalimi, yra traukiama atsakomybėn ir jai turi būti paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėjos Skunde nurodyti argumentai, kad naudos gavėjų sąvoka yra stipriai klaidinanti, kad Pareiškėja, nebūdama garantuota savo žiniomis, po metinės ataskaitos pateikimo, šių metų apie balandžio mėnesį lankėsi VĮ „Registrų centras“ klientų aptarnavimo centro Vilniaus padalinyje būtent dėl nesuprasto papildomų duomenų teikimo, kad negavo perspėjimo iš VĮ „Registrų centras“, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra svarbi ir pan., reikšmės sprendžiant klausimą dėl Nutarimo teisėtumo neturi, nes, kaip jau nurodyta, Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) vadove, yra atsakinga už tai, kad JADIS tvarkytojui informacija (duomenys) apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus būtų pateikta įstatyme numatytu terminu. Pažymėtina, kad Pareiškėja informaciją (duomenis) apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus JADIS tvarkytojui pateikė tik 2025 m. spalio 9 d., t. y. po Nutarimo priėmimo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ANK 39 straipsnis reglamentuoja, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju terminas skaičiuojamas nuo trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 1 d. – protokolo (su administraciniu nurodymu) surašymo dienos. Priimant Nutarimą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę: Pareiškėja jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė sulaukusi 65 metų (t. y. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė), už tokį administracinį nusižengimą yra baudžiama pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai skirta minimali, ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, 600 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu apklausta V. G. savo kaltės neginčijo, nurodė, kad fondas, veikia jau 18 metų, buvo įsteigtas 2007 m., o nuo 2011 m. yra jo vadovė, niekada nebuvo bausta dėl panašių nusižengimų, finansines ataskaitas teikdavo laiku, veikla vykdyta visuomeniniais pagrindais, steigėjai jokios naudos negavo. Pripažįsta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl informacijos trūkumo, tačiau pažymėjo, jog VĮ „Registrų centras“ informacinės sistemos yra sudėtingos, konsultantai mato tik dalį duomenų, todėl nebuvo aiškiai nurodyta, kad JADIS sistemoje trūksta informacijos. Ji ne sykį bendravo su VĮ „Registrų centras“ specialistais, konsultacijų metu klausdavo, ar nieko nėra skolinga iš duomenų, jai pasakydavo, kad viskas pateikta. Vėliau ji sužinojo, kad VĮ „Registrų centras“ darbuotojai nemato visų registrų informacijos, o ji tiesiog pasitikėjo darbuotojais, kurie pasakydavo, kad viskas yra gerai. Po 18 metų fondo veikimo dar yra gyvi tie patys vadovai, todėl manė, kad nieko naujo neturėjo ką pateikti, nes nebuvo poreikio teikti duomenis apie pasikeitimus. Tikėjo specialistų patikinimais, kad duomenys pateikti teisingai, o neatnaujinti duomenys nebuvo nauji ar pasikeitę. Prašo sumažinti paskirtą baudą. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pajamas gauna tik iš 1,2 proc. GPM paramos, kitų pajamų nėra, Fondo veikla – teikti paramą gydytojų kvalifikacijos kėlimui.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime prašoma teisme bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka.

Anksčiau minėta ANK norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą norminį administracinį teisės aktą – PPTFPĮ, kuriame įtvirtinta teiktinos informacijos Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateikimo pareiga. Pagal PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalį, visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. Taigi, paminėtos normos taikymas, be kita ko, yra siejamas su Įstatyme įtvirtinta pareiga pateikti visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims informaciją Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui apie juridinio asmens naudos gavėjus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo.

Minėtas reikalavimas buvo įtvirtintas 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-568 (TAR, 2017, Nr. 2017-12068), kurio 2 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. , o 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Atitinkamai JADIS nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 ,,Dėl juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 13 punkte numatoma, kad Nuostatų 11.1 ir 11.2 papunkčiuose nurodyti duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų (išskyrus investicines bendroves) naudos gavėjus teikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo.

Iš šio teisės reglamentavimo išeina, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, pirmą kartą informaciją apie savo naudos gavėjus JADIS turėjo pateikti iki 2019 m. liepos 1 d., vėliau jie turėjo pareigą atnaujinti šią informaciją JADIS ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. G. yra (duomenys neskelbtini) vadovė. Vadovaujantis JAR duomenimis, minėtas (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2007 m. gegužės 10 d., todėl informacija apie minimo Fondo naudos gavėjus, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d., tačiau to padaryta nebuvo ir dėl to ginčo byloje nėra, pati pareiškėja V. G. savo kaltės dėl minėto pažeidimo iš esmės neneigė. Duomenys apie Fondo naudos gavėjus JADIS tvarkytojui buvo pateikti, kaip nustatyta iš Institucijos atsiliepimo, jau po skundžiamo Nutarimo priėmimo, t. y. 2025 m. spalio 9 d.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu Nutarimu pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Teismo posėdyje pareiškėja, kaip minėta, sutiko su padarytu nusižengimu, tačiau prašė Institucijos paskirtą baudą sumažinti. Taigi, byloje keliamas klausimasdėl paskirtos nuobaudos individualizavimo.

Skundžiamu nutarimu, pareiškėjai buvo paskirta ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, įvertinus skundžiamame nutarime nurodytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios baudos dydžio nustatymo taisyklės. Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją. Byloje nustatyta, kad pareiškėja iš esmės neginčijo kaltės dėl padaryto nusižengimo, tačiau paaiškino, kad ji netinkamai suprato informacijos dėl naudos gavėjų pateikimo nuostatas, kadangi Fondo naudos gavėjų informacija nebuvo pasikeitusi nuo Fondo įkūrimo pradžios. Taip pat pareiškėja nurodė, kad ne sykį kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ atstovus, teikiant finansines ataskaitas, klausdama, ar visi Fondo dokumentai ir duomenys pateikti tinkamai, niekada iš VĮ „Registrų centras“ nėra gavusi jokios pastabos, įspėjimo ar pranešimo apie netinkamai pateiktus duomenis. Institucija šių skunde nurodytų pareiškėjos aplinkybių savo atsiliepime į skundą neginčijo, tik nurodė, jog VĮ „Registrų centras“ asmenims teisinių konsultacijų neteikia, tačiau teismo vertinimu, atsakymas juridinio asmens atstovui, ar visi reikiami duomenys tinkamai pateikti registro tvarkytojui, vargu, ar galėtų būti laikoma teisine konsultacija. Individualizuojant nuobaudą, svarbu atsižvelgti ir į tai, jog (duomenys neskelbtini) veikia 18 metų, pareiškėja jam vadovauja jau 13 metų, nėra duomenų, kad ji būtų buvusi traukta administracinėn atsakomybėn už kokius nors kitus nusižengimus, susijusius su vadovo pareigų neatlikimu, todėl, įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas ne siekiant kokių nors priešingų teisei tikslų ar nulemtas atsainaus požiūrio į teisės normų laikymąsi, o veikiau dėl teisinio išprusimo stokos. Taigi, nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl neatsargumo.

Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad šiuo metu duomenys apie Fondo naudos gavėjus jau yra pateikti. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto neveikimo žala nekilo. Teismas reikšminga aplinkybe pripažįsta ir tai, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, už analogiško ar panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą pareiškėja, kaip minėta, nėra bausta.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjai V. G. skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą (ANK 24 straipsnis). Teismo vertinimu tokios rūšies nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei pakankama įgyvendinti nuobaudos tikslus. Dėl to skundžiamas Nutarimas keistinas ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 1 dalyje, skiriama švelnesnė nuobauda – įspėjimas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti VĮ „Registrų centras“ 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2909-2025 dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos.

V. G., padariusiai administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.