Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio ir Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 MGL (1250 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti savanoriškai per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

N. O. Stačkūnienės ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniai dėl 1273,16 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Iš J. K. teismas priteisė O. S. 700 eurų jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Taip pat iš J. K. priteista 32,17 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. K. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo mėn. 21 d., apie 12 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 10-15 km/h greičiu, sukdamas iš(duomenys neskelbtini)gatvės į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu, pažymėtu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių dėl kitų žmonių sveikatos, taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, <...> perėjoje įžengusį pėsčiąjį. <...>.“, nepraleido į perėją įėjusios pėsčiosios, kur automobiliu kliudė ir sužalojo iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją O. S., padarydamas nukentėjusiajai muštinę - plėštinę žaizdą kairės kojos pakinklio - blauzdos srityje, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio viršutinės dalies lūžius, dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžius, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. S. sveikata. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. balandžio 25 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-2573 buvo pakeistas BK 40 straipsnis, reglamentuojantis atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o šie pakeitimai įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. (remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033). Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies pakeitimai, išbraukiantys senosios redakcijos 1 punkte numatytą reikalavimą būti pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, bendrąja prasme yra lengvinantys asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią, kol byla nagrinėjama instancine tvarka. Vis tik, nagrinėjamos bylos kontekste pirmiau paminėtas pakeitimas bei kiti BK 40 straipsnio pakeitimai nėra reikšmingi J. K. atveju, kadangi byloje nustatyta, jog jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, todėl jis atitinka ir senosios BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą. Atitinkamai naujoji šio baudžiamojo įstatymo straipsnio redakcija, vertinant individualiai, J. K. teisinės padėties nelengvina, todėl teisėjų kolegija iš esmės pasisakys dėl veikos padarymo metu galiojusios BK 40 straipsnio redakcijos atskirose dalyse, jų punktuose ir papunkčiuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų egzistavimo šioje byloje.

9. Taigi, tam, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Be to, kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

10. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas E. A. prašymas atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Taigi, vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas pažymėtina, jog J. K. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, neteistas, administracine tvarka nebaustas, iš bylos duomenų matyti, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, todėl nuteistasis atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytas laidavimo sąlygas. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga - asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, pažymėtina, kad byloje civiliniu atsakovu pripažinta draudimo bendrovė, kuri nukentėjusiajai atlygino turtinę ir dalį prašomos neturtinės žalos. Faktas, kad žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, apdraudusi vairuotoją J. K. civilinės atsakomybės draudimu, neeliminuoja galimybės teismui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga laidavimo taikymui.

11. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pripažino esant tik BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Teismas suabejojo J. K. nuoširdumu dėl gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, kadangi J. K. nukentėjusiosios atsiprašė tik teismo posėdžio metu sakydamas paskutinį žodį. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis po eismo įvykio iškvietė greitąją pagalbą, vieną kartą buvo nuvykęs į ligoninę aplankyti nukentėjusiosios, kurios prašymu jo draugė pasodino česnakus ir pasirūpino šuns užmigdymu, tačiau nurodė, kad vėliau J. K. nukentėjusiosios sveikata nesidomėjo ir jokios pagalbos jai nebesiūlė. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nesutinka.

12. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-511-693/2015).

13. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K- 176-303/2018).

14. Nagrinėjamu atveju, J. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę dėl nuskalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš bylos duomenų matyti, kad iš karto po eismo įvykio J. K. išlipo iš automobilio ir priėjo prie nukentėjusiosios, iškvietė greitąją pagalbą, atvykus policijos pareigūnams pripažino savo kaltę, nurodė visas įvykio aplinkybes. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusioji, ji tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio J. K. išlipo iš vairuojamo automobilio ir priėjo prie jos, kvietė greitąją pagalbą (1 t. b. l. 95, 2 t. b. l. 152). Taip pat, kaip matyti, vėliau J. K. domėjosi nukentėjusiosios sveikata, buvo kartu su savo drauge E. A. nuvykęs į gydymo įstaigą, kur tuo metu gydėsi nukentėjusioji. J. K. su E. A. nukentėjusiosios paprašyti padėjo jai pasodinti česnakus, nuvežė užmigdyti šunį. Vėliau bendravimas nutrūko, kadangi nukentėjusioji pati buvo priešiškai nusiteikusi J. K. atžvilgiu, reikalavo pateikti duomenis, kokius vaistus J. K. vartoja, netgi teismo prašė išreikalauti ir nurodyti kokius vaistus J. K. vartojo įvykio metu ir kokius vartoja dabar (2 t. b. l. 152). J. K. nurodė, kad jo draugei E. A. atsisakius pasakyti kokius vaistus jis vartoja, nukentėjusioji į skambučius nebeatsakė.

15. Aukštesnės instancijos vertinimu, visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja pagrįstą ir argumentuotą išvadą, kad J. K. veiksmai po eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, atitinka visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ne tik BK 59 straipsnio 1 dalies 2 straipsnio kontekste, tačiau taip pat ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

16. Papildomai pažymėtina, kad pagal formuluojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje skirdamas J. K. bausmę pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

17. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad nuteistasis J. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors J. K. praeityje buvo teistas, tačiau tai buvo prieš 34 metus, teistumas yra senai išnykęs, nuo to laiko jis naujų nusikaltimų nepadarė, šiuo metu taip pat nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus, jis administracine tvarka nebaustas, jam inkriminuojama nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, nusikalto dėl neatidumo, todėl laikytina, jog ji yra atsitiktinio pobūdžio. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. K. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

18. Kaip jau minėta byloje buvo gautas nuteistojo draugės E. A. prašymas perduoti J. K. pagal laidavimą jos atsakomybėn. Teisiamojo posėdžio metu E. A. palaikė savo prašymą bei nurodė, jog gyvena kartu su J. K., kuris jos klauso, daug kalbasi apie įvykį, J. K. pergyvena dėl šio įvykio, labai gailisi. Nurodo, jog kartu važiuos su J. K., jei kur reikės, kadangi pati turi vairuotojo pažymėjimą.

19. Byloje, be jau aptartų duomenų, taip pat yra kita reikšminga informacija apie laiduotoją – pažymos apie teistumą ir baustumą (2 t., b. l. 27). E. A. šiuo metu yra senatvės pensininkė, iki pensijos dirbo, yra neteista, nebausta administracine tvarka, Širvenos seniūnija nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gavusi, palaiko artimus santykius su J. K.. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. A.yra tinkama būti laiduotoja ir yra verta teismo pasitikėjimo, o jos paaiškinimai duoti pirmosios instancijos teisme, nesuteikia jokio pagrindo abejonėms dėl jos galimybių daryti kaltininkui teigiamą įtaką. Pastebėtina ir tai, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį E. A. ir darys J. K., o toks poveikis, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai pakankamas.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6–8 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamą veiką ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.

21. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, J. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų laidavimo terminą be užstato. Tokiu būdu, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria J. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė, naikintina ir baudžiamoji byla J. K. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

22. Apeliaciniame skunde nesutinkama su J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), vienerių metų laikotarpiui.

23. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

24. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės (jei ji skiriama), sudėtinė dalis. Parenkant baudžiamojo poveikio priemonę, bei nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.

25. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas J. K. skirdamas draudimą naudotis specialia teise tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, o nustatytas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra adekvatus padarytai veikai. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, vairavimas, būnant neatidžiam ir neapdairiam kelyje, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei ar sveikatai bei turtui. Nors J. K. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, tačiau nebuvo ypač atidus, eismo įvykį sukėlė pėsčiųjų perėjoje, nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ji iki dabar patiria J. K. veiksmais sukelto eismo įvykio padarinius, t. y. jaučia skausmą, dėl ko negali pilnai grįžti į visavertį gyvenimą. Sutiktina su skundo argumentu, kad J. K. padaryta nuskalstama veika yra priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, nuteistasis neteistas, taip pat nebaustas administracine tvarka, tačiau šios aplinkybės, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teismas vadovaudamasis bylose esančiomis aplinkybėmis bei proporcingumo principu nustatė J. K. minimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminą – vienerių metų laikotarpiui.

27. Pabrėžtina ir tai, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011 ir kt.).

28. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau, kaip minėta, vien to nepakanka ir, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, teismas privalo svarstyti kiekvieną kartą individualiai įvertindamas ir kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą, ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

29. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie J. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, jog jis nėra baustas administracine tvarka ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 177). Tačiau vertinant kitą nacionaliniuose registruose esančią informaciją (1 t., b.l. 169-171) matyti, jog J. K. buvo baustas administracine tvarka tris kartus: vieną kartą 2015 m. bei du kartus 2022 m., o tai svarbi aplinkybė vertinant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo. 2015 m. metais jam už administracinius teisės pažeidimus, numatytus tuo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat svarbi aplinkybė, kuri charakterizuoja J. K. elgesį eisme yra tai, kad 1990-04-12 Biržų rajono teismo nuosprendžiu J. K. buvo teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Apygardos teismo vertinimu, nors šiuo metu administracinės nuobaudos nebegalioja, o teistumai yra išnykęs, tačiau atsižvelgiant į padarytus ankstesnius J. K. padarytus bei šioje nagrinėjamoje byloje padarytus KET pažeidimus, eismo įvykio metu sukeltas pasekmes, siekiant J. K. apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra adekvatus ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką, nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

30. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir nustatydamas vienerių metų terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta ar neadekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo J. K. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, J. K. padariusį BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį E. A. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą J. K.atžvilgiu nutraukti.

I. J. K., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. A. kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.