Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovei I. M., ieškovės atstovui advokatui G. V., atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui E. T. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, pareikštą atsakovui AB (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai teismui pažymėjo, kad šiame apdraustame ir sudegusiame name ieškovė su vyru gyveno nuolatos, tačiau būtent prieš gaisrą, ieškovės vyras buvo išvykęs į Lenkiją, o ieškovė su vaiku buvo pas tėvus, nes ieškovė su nepilnamečiu vaiku šiame name vieni nebūna. Ieškovė su vyru ketino šį namą parduoti. Apie namo gaisrą ieškovė sužinojo naktį, paskambinus tėvo broliui ieškovės motinai. Iš karto kitą dieną ieškovė su vyru nuvyko į gaisro vietą, pranešė apie įvykį draudimo bendrovei. Pažymėjo, jog dėl patirto streso ieškovė neteisingai iš karto po gaisro nurodė gaisrininkams, kad šiame name negyvena jau apie metus laiko, nors realiai norėjo pasakyti, kad šiame name gyvena jau apie metus laiko. Taip pat įvyko ir su draudimo ekspertu, jam kitą dieną po gaisro duodant paaiškinimą, ieškovė neteisingai nurodė arba pats draudimo ekspertas neteisingai užsirašė akte nurodytas aplinkybes apie jos gyvenimą šiame name, tačiau pažymi, kad ieškovė visus šiuos paaiškinimus teikė streso būsenoje. Nurodo, kad akte nurodyta informacija, jog ieškovė nuo 2014 m. rudens negyveno name, yra netiesa. Namas buvo prižiūrimas, kartas nuo karto remontuojamas. Pažymi, kad sodyba buvo apaugusi žolėmis, nes ieškovė su mažu vaiku neturėjo galimybės sodybos sutvarkyti, o vyras būdavo dažnai išvykęs, tačiau ieškovė turėjo daržą, kuriame augino daržoves. Pačiame apdraustame name ieškovė gyveno nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki pat įvykusio gaisro, tik žiemos periodu per šalčius (apie 1 mėnesį) gyvendavo pas savo motiną, tačiau jos vyras likdavo name ir žiemą. Papildomai pažymėjo, jog vandens name nebuvo, tik šulinio vanduo, todėl važiuodavo praustis pas tėvus, veždavo jiems skalbinius. Be to nurodo, kad nei ekspertas, nei gaisrininkai neklausė, ar šame name gyveno ieškovės sugyventinis, o tik klausė dėl ieškovės gyvenimo šiame name. Ieškovės atstovas taip pat pažymėjo, jog net jei ir būtų ieškovė pažeidusi šias draudimo taisykles, tačiau atsakovas neįrodė, kodėl minėtas pažeidimas yra priežastiniame ryšyje su draudžiamuoju įvykiu, nes įvykusio gaisro negalima susieti su tuo, kad ar namas yra nuolatos gyvenamas, ar negyvenamas, nes elektros instaliacijos gedimas bet kokiu atveju būtų įvykęs. Ieškovės ir jos advokato įsitikinimu, draudimo išmokos mažinamas šiuo atveju niekuo neargumentuotas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovė ir jos atstovas prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. F. teismui nurodė, kad su ieškove I. M. yra draugiški ir artimi santykiai, gyvena viename kaime, pas ją ieškovė užaugo. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu I. M. su visa šeima nuolatos gyveno šiame dabar jau sudegusiame name, taip pat gyveno ir žiemos periodu. Liudytoja juos dažnai matydavo praeinančius pro jos namą, netoliese gyveno ir jos močiutė, matydavo kaip jie atvažiuodavo ir išvažiuodavo iš to namo. Pažymėjo, jog namo aplinką ieškovė niekada netvarkydavo, didelė žolė būdavo visąlaik. Liudytoja nežino dėl kokių priežasčių ieškovė pardavinėjo namą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. C. teismui nurodė, kad ieškovę pažįsta, jos močiutė gyveno jo kaimynystėje. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu dabar jau sudegusiame name ieškovė gyveno, dažnai ją ten matydavo kartu su vyru Rimu. Liudytojo manymu, jie ten pastoviai gyveno, tačiau dažnai išvažiuodavo tai pas vienos pusės tėvus, tai pas kitos pusės tėvus. Pažymi, kad dažniausiai dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro, tai juos matydavo tik vakarais. Atstumas nuo liudytojo namo iki sudegusio namo buvo apie 100 metrų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. teismui nurodė, kad ieškovė yra jo sugyventinė su kuria jis gyvena, tačiau jie nėra susituokę. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu nuolatos gyveno su ieškove dabar jau sudegusiame name, niekada nebuvo išvykęs ilgesniam laikotarpiui, net ir žiemos periodu ten gyveno kartu visa šeima, kitos gyvenamosios vietos neturėjo. Namas buvo parduodamas, kadangi šeima planavo su vaiku keltis į miestą. Liudytojas namą remontuodavo, važiuodavo į Lenkiją pirkti statybines medžiagas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. K. teismui nurodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) ekspertu. Pažymėjo, jog šiuo atveju kaip įprastai buvo gautas pranešimas apie draudiminį įvykį - sudegusį apdraustą namą, todėl buvo suderintas su draudėjais susitikimo laikas. Su ieškove buvo susitikta įvykio vietoje, buvo apžiūrėta vieta, nufotografuota, apklausti asmenis dėl galimų įvykio priežasčių ir kitų aplinkybių. Draudėja ekspertui paaiškino, kad šiame name nuo 2014 m. rudens negyvena, kad gauna įvairius AB (duomenys neskelbtini) pranešimus. Dėl visų aplinkybių buvo surašytas turto sugadinimo aktas, su aktu draudėja buvo supažindinta. Liudytojas nepastebėjo, jog ieškovė elgtųsi neįprastai, tačiau pastebėjo, jog pasirašomą aktą ir jo kiekvieną punktą skaitė labai atidžiai ir įtariai. Pažymi, kad pastabą „jog nuo 2014 m. rudens negyvena“, pati draudėja prašė eksperto būtinai įrašyti. Papildomai pažymėjo, jog po gaisro nebuvo rastas šaldytuvas, dujų balionas, viryklė, žolė buvo labai apaugusi, todėl eksperto vertinimu namas buvo akivaizdžiai negyvenamas, nes be šių daiktų (šaldytuvo, viryklės ar dujų baliono) tokiame name praktiškai nėra įmanoma gyventi. Taip pat eksperto manymu, jog negyvenamas namas yra mažiau prižiūrimas nei gyvenamas namas, todėl ir rizika didesnė.

Ieškinys atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė I. M. su atsakovu AB (duomenys neskelbtini) 2014-07-31 sudarė būsto draudimo sutartį Nr. 294103279 pagal kurią ieškovė apdraudė laikotarpiu nuo 2014-07-31 iki 2015-07-30 gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6). Būsto draudimo liudijime nurodyta, jog turtas apdraustas nuo gaisro ar gamtinių jėgų. 2015-07-07 įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu apdraustas gyvenamasis namas nepataisomai sudegė (b.l. 7). Atsakovas AB (duomenys neskelbtini) atliko draudžiamojo įvykio administravimą ir pateikė ieškovei 2015-08-11 pranešimą apie žalos atlyginimą. Nustatyta nuostolio suma buvo 15 747,21 EUR, o apskaičiuota ir išmokėta ieškovei išmoka sudarė 7084,67 EUR (b.l. 8). Likusios draudimo išmokos sumos, t.y. 8662,54 EUR, atsakovas neišmokėjo ieškovei, kadangi ieškovės gyvenamasis namas buvo ne nuolat gyvenamas ir ši 8662,54 EUR dydžio draudimo išmokos dalis ieškovei nepriklauso, nes ši neinformavo draudiko apie rizikos pasikeitimą. Pažymėtina, kad Būsto draudimo liudijime nurodyta, jog būstas priskiriamas prie „nuolat gyvenamų pastatų“ (b.l. 5).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.987 straipsnyje numatyta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Draudikas tokią teisę gali turėti įvykus nedraudžiamajam įvykiui, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004). Esant bet kokiam Draudimo sutarties sąlygų pažeidimui ir įvykiui nepatekus į draudžiamųjų įvykių sąrašą, atsakovas, kaip draudikas, privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti ar mažinti draudimo išmoką.

CK 6.992 straipsnio l dalis numato, kad draudimo sutartims, sudarytoms pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, taikomi CK 6.185 – 6.187 straipsnių reikalavimai. Draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). CK 6.186 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Byloje esančiame 2014-07-31 Būsto draudimo liudijime (b. l. 5-6), kurį atsakovas AB (duomenys neskelbtini) sudarė su ieškove, numatyta, kad draudžiamas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiui nuo 2014-07-31 iki 2015-07-30, priklauso nuolat gyvenamų pastatų grupei. Minėtame liudijime taip pat nustatyta, kad pastatas draudžiamas standartiniu pastatų draudimo variantu, t.y. nuo gaisro ar gamtinių jėgų. Draudimo suma (gyvenamojo namo) – 59 100 Lt (17 116,54 EUR). Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas nuostolių sumą paskaičiavo 15747,27 EUR, atėmęs 8 proc. likusių pamatų vertę, ant kurių galima atstatyti pastatą. Ginčo dėl paskaičiuotos bendros nuostolių (žalos) sumos byloje nėra. Draudimo liudijime yra nurodyta, jog draudėja, pasirašydama ir/ar sumokėdama draudimo įmoką, patvirtina, kad yra supažindinta su draudimo sutarties sąlygomis ir jai yra įteikta jų kopija (b. l. 6). Draudimo taisyklėse yra nurodyta, kad Taisyklės yra draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis (b.l. 19-44). Draudimo taisyklių III dalies 2.8 punkte numatyta, kad draudėjas sužinojęs apie padidėjusią draudimo riziką, per 3 darbo dienas apie tai turi informuoti raštu draudiką. Draudimo taisyklių II dalies 1 punktas numato, kad Draudimo rizikos padidėjimas – tai šiose Taisyklėse, draudimo liudijime ir (arba) kituose draudėjui pateiktuose dokumentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui, pasikeitimas ar atsiradimas, taip pat aplinkybės, apie kurias draudėjai, sudarydami draudimo sutartį, teiravosi pateikdami draudikui klausimus raštu. Pagal šios dalies 1.8. punktą, draudimo rizikos padidėjimu laikoma: jei nuolat ilgiau nei 3 mėnesius per metus gyvenamasis būstas yra negyvenamas ir neprižiūrimas pilnamečio asmens.

Remiantis LR CK 6.993 str. 1 d. draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui. LR CK 6.993 str. 2 d. numatyta, kad esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Draudimo taisyklėse yra nurodyta, jog draudėjas turi informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką, per 3 darbo dienas apie tai turi informuoti raštu. LR CK 6.993 str. 6 d. numatyta, kad jeigu draudėjas dėl neatsargumo nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, tai įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draudėjui įvykdžius šio straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, dalį, proporcingą sutartos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jeigu jis būtų įvykdęs šio straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, santykiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 2 straipsnio 27 dalimi, draudimo rūšies taisyklėse nustatomos draudimo apsaugos ribos, t.y. atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kuriems įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Šiose taisyklėse privalo būti nurodyti ir nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 3 p.). Įvykus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo pateikti draudikui visus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus ir informaciją, o draudikui reikalaujant, pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Be to, draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo riziką, todėl sudarydamas sutartį jis turi turėti galimybę sužinoti visas rizikos įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir pagal jas nustatyti, ar sutartis gali būti sudaroma draudimo rūšies taisyklių (t.y. standartinių sąlygų, nustatytų atsižvelgiant į įprastomis aplinkybėmis atsirandantį rizikos laipsnį) pagrindu, ar dėl netipiškų aplinkybių ar išskirtinių draudėjo poreikių, galinčių sukelti didesnę ar mažesnę nei įprasta nuostolių atsiradimo tikimybę, tam tikros standartinės sutarties sąlygos turi būti pakeistos ir nustatytos individualiai, taip pat draudikas turi būti informuotas apie pasikeitusią draudimo riziką. Informavimo pareiga pagal įstatymą nustatyta abiems sutarties šalims – ir draudikui, ir draudėjui. Draudimo sutartis yra fiduciarinė, t.y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo būti visiškai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013). Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudiminio įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti tiek draudiko sprendimą prisiimti draudimo riziką ar ne, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) bei draudimo išmokos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008).

Byloje yra kilęs ginčas dėl fakto, ar sudegęs apdraustas namas yra ne nuolat gyvenamas, ar nuolat gyvenamas, nustatymo pagrindų, nes šalys teismui nurodė skirtingas aplinkybes. Ieškovė teismui nurodė, kad ji su šeima (su sugyventiniu R. K. bei mažamečiu vaiku) šiame sudegusiame name iki jo sudegimo nuolatos gyveno, tuo tarpu draudimo bendrovė su tuo nesutinka, nes pasak draudimo, ieškovės pirminiai paaiškinimai gaisrininkams ir žalos nustatymo ekspertui rodo, jog draudėja šiame name jau kurį laiką negyveno, šis namas nebuvo tinkamas nuolatiniam gyvenimui (ypač su mažamečiu vaiku), šiame name net nebuvo būtiniausių namų apyvokos daiktų (šaldytuvo, viryklės, dujų baliono), o namo aplinka nebuvo tvarkoma, namas buvo parduodamas.

Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. (LR CPK 12 str.). Teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo principu, išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą gali daryti tuomet, kai byloje esančių faktų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Byloje nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui (gaisrui) nei ieškovės, nei jos šeimos narių apdraustame gyvenamajame name nebuvo, apie įvykį draudėja sužinojo iš kaimynų. Ieškovė teismui nurodė, kad ji su nepilnamečiu vaiku tuo metu buvo pas savo tėvus, o jos sugyventinis buvo išvažiavęs į Lenkiją. Byloje yra pateikta Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tyrimo medžiaga (b.l. 150-159) iš kurios matyti, kad gaisras įvyko pastato viduje, kambaryje, kur buvo elektros įvadinis skydelis, labiausiai tikėtina gaisro priežastis - elektros instaliacijos gedimai. Atliekant gaisro tyrimą gaisrininkai apklausė ieškovę I. M., jos sugyventinį R. K. ir šie gaisrininkams nurodė, jog maždaug metus niekas šiame negyvena, tačiau pastatas nebuvo apleistas. Pastate buvo likę seni baldai ir namų apyvokos daiktai. Papildomai ieškovė gaisrininkams paaiškino, kad šiame name dažnai dingdavo elektra. Nors name niekas negyveno, elektros įvadas nebuvo atjungtas. Dėl šio kilusio gaisro gaisrininkai surašė aktą (b.l. 153-154), kuriame ieškovė pateikė rašytines pastabas, kurias patvirtino savo parašu. Šiuose pastabose ieškovė gaisrininkams nurodė tas pačias aplinkybes, jog name negyvenama jau beveik metai laiko. Jokių elektros prietaisų prie įtampos nebuvo. Taip pat pastabose pažymėjo, kad anksčiau, kai ieškovė gyveno šiame name, dažnai dingdavo elektra ir kai negyvendavo, ateidavo kas savaitę žinutės apie elektros gedimus. Iš teismui pateikto Turto sugadinimo akto ir jo priedo (b.l. 57-60) matyti, kad dėl šio įvykio žalos administravimą vietoje atliko Žalų ekspertas J. K.. Šis ekspertas, dalyvaujant draudėjai (ieškovei), surašė minėtą Turto sugadinimo aktą, kuriame pažymėtos aplinkybės, jog draudėjos teigimu, šiame name draudėja negyvena nuo 2014 m. rudens. Šis aktas taip pat yra pasirašytas draudėjos (b.l. 60). Šias aplinkybes J. K. patvirtino taip pat ir teismo posėdžio metu, kai buvo apklaustas liudytoju. Ieškovė teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad šias aplinkybes gaisrininkams ir ekspertui nurodė neteisingai dėl patirto streso po įvykusio gaisro, pažymėdama, kad galimai ir pats ekspertas neteisingai užrašė jos paaiškinimą. Taip pat byloje buvo apklausti liudytojai – D. F., J. C. ir R. K., kurie teismui nurodė, jog ieškovė su sugyventiniu bei vaiku šiame name nuolatos gyveno, jame lankėsi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, spren­dimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti gaisrininkų gaisro tyrimo medžiagoje nurodytomis aplinkybėmis, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog gaisrininkai turėjo kokį nors suinteresuotumą tokius faktus savo tyrimo medžiagoje nurodyti ar kad jų nurodyta medžiaga nėra objektyvi. Be to, svarbi reikšmė tenka rašytinio paaiškinimo turiniui, kuris vertinamas pagal panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas, panaudotus žodžius ir t.t.. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovės I. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog gaisrininkams tokias netikslias aplinkybes nurodė dėl patirto streso po gaisro, vertinamos kritiškai, nes tai paneigia, jos pačios rašytinis paaiškinimas (panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos ir panaudoti žodžiai) gaisrininkams, kuriame ieškovė gaisrininkams ne kartą pabrėžė, jog šiame name negyvena, šiame name nėra jokių įjungtų elektros prietaisų, kai anksčiau ieškovė šiame name gyveno, dažnai dingdavo elektra, o kai negyvendavo, ateidavo žinutės apie elektros gedimus. Iš šių nurodytų faktų visumos yra aiškiai matyti, kad ieškovė tiksliai nurodė gaisrininkams, jog šiame name negyveno ir tai patvirtino ne vienu žodžiu, ne vienu sakiniu, o kelis kartus ir keliais sakiniais, įtvirtindama nurodomą faktą apie negyvenimą name kita faktine aplinkybe, jog elektros prietaisai neįjungti, reiškia jie neveikia, yra nenaudojami ir atitinkamai taip yra neįgyvendinama pagrindinė namo funkcija – užtikrinti elementarius buitinius gyvenimo poreikius. Patirtas stresas negalėjo ieškovę įtakoti taip, kad ji norėdama realiai pasakyti, jog šiame name nuolatos gyvena, nurodė gaisrininkams iš esmės visas aplinkybes netiksliai ir jas įvardijo nurodydama keliais tai patvirtinančiais faktais. Priešingas vertinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad šias aplinkybes iki teismo ieškovė dar kartą ir patvirtino draudimo ekspertui J. K., pasirašydama Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, sudarytame atsakovo darbuotojo ieškovės paaiškinimai iš esmės atkartojami taip pat kaip ir gaisrininkams, ieškovė draudimo bendrovės atstovui irgi nurodė jog šiame name negyvena jau daugiau nei metus. Tokie ieškovės paaiškinimai duoti iki bylos iškėlimo teisme juos vertinant sistemiškai rodo, jog šios aplinkybės yra tikėtinai realesnės nei, kad ieškovės nurodytos, jog šiame name nuolatos gyvenama. Šiuo atveju vertinant ieškovės pakviestų liudyti liudytojų parodymus, pažymėtina, jog šie liudytojai yra ieškovei artimi asmenys, kurie dėl to gali būti suin­te­re­suo­ti bylos baigtimi. L. R. K. yra ieškovės sugyventinis su kuriuo ieškovė gyvena ir augina mažametį vaiką, tuo tarpu D. F. teismo posėdžio metu pabrėžė, kad ieškovė jai yra labai artimas žmogus, išsireikšdama posėdžio metu apie ieškovę žodžiais „savas žmogus“, kurią ji užaugino. Taip pat yra ir su liudytoja D. F. kartu gyvenančiu liudytojo J. C. parodymais, jo parodymus kaip nepatikimi yra ne vien tik dėl galimo šališkumo, tačiau ir dėl to, kad kaip pats liudytojas nurodė, jis nuolatos nuo 8 val. ryto iki 20.00 val. vakaro dirbo, todėl net ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo matyti, ar šiame sudegusiame name nuolatos gyvenama, ar negyvenama. Be to pažymėtina, kad kai kurios šių liudytojų nurodytos aplinkybės nesutampa su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, t.y. ieškovė nurodė, jog su vaiku šiame name žiemos periodu negyveno, gyveno tik jos sugyventinis, tuo tarpu liudytoja D. F. teismui tvirtino, jog ieškovė su sugyventiniu ir mažamečiu vaiku šiame name nuolatos gyveno ir žiemos periodu. L. R. K. taip pat teigė, jog žiemą šiame name gyveno kartu visi: jo sugyventinė-ieškovė bei mažametis vaikas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką ne kartą yra pabrėžęs, jog pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais, nes jiems neturėjo įtakos laiko tarpas ir kitos aplinkybės. Todėl byloje remiantis šia teismų praktiką, ieškovės pirminiai paaiškinimai yra vertinami patikimesniais už vėliau pakeistus teisme duotus paaiškinimus, kurie duoti gavus draudimo sprendimą dėl dalinės draudimo išmokos išmokėjimo.

Taip pat vertinant faktą, ar sudegęs namas buvo ne nuolat gyvenamas, ar nuolat gyvenamas, reikšmingi byloje yra ir kiti įrodymai. Kaip byloje nustatyta, šiuo atveju sudegusiame name nebuvo rasta viryklės, šaldytuvo, dujų baliono pėdsakų, taip pat ieškovė teismui paaiškino, jog šiame name nebuvo vandens, buvo tik šulinio vanduo, buvo problemos su elektra, krosnis nebuvo kūrenama ilgą laiką. Todėl vertinant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nėra tikėtina, jog gyvenant tokiame name su mažamečiu vaiku, neturint būtiniausių namų apyvokos daiktų ir patogumų, būtų įmanomas gyvenimas. Svarbus faktorius yra tai, jog prieš gaisrą ant namo sienos kabėjo iškaba apie namo pardavimą, kas teismo vertinimu irgi patvirtina aplinkybes, jog šis namas nebuvo nuolatos gyvenamas, jį buvo norima parduoti. Taip pat neginčytinas faktas, kad gaisro metu, nei ieškovės, nei jo sugyventinio, name nebuvo. Be to pažymėtina, kad atsakovas teismui pateikė nuotraukas - namo nuotraukas prieš įvykį ir po įvykio) (b.l. 100-110), iš kurių matyti, jog kai dar namas buvo nesudegęs, prieš jį draudžiant, namo aplinka buvo sutvarkyta, žolė nušienauta, matoma viryklė, šuo kieme, tuo tarpu po įvykio matyti, kad aplink namą auga aukšta žolė, šuns nėra, sodas atrodo apleistas. Atsižvelgus į visų šių aplinkybių visumą, vertinant pagal įrodymų vertinimų taisykles, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtinos aplinkybės yra tai, kad sudegęs apdraustas namas nebuvo nuolat, nuo 2014 m. Rudens gyvenamas ir kad tai patvirtina visuma bylos įrodymų: pačios ieškovės (draudėjos) pirminiai paaiškinimai, kurie nepaneigti kitais įrodymais. Todėl nustačius, jog šiuo atveju sudegęs namas nebuvo nuolatos gyvenamas, konstuojamas ir faktas, kad draudėja neinformavo draudimo bendrovės apie pasikeitusią draudimo riziką, kuri numatyta Taisyklių B II dalies 1.8 punkte, jog draudimo rizikos padidėjimu laikoma, jei nuolat ilgiau nei 3 mėnesius per metus gyvenamasis būstas yra negyvenamas ir neprižiūrimas pilnamečio asmens. Taigi, ieškovė neinformavusi draudiko apie pasikeitusią draudimo riziką (t.y. jog apdraustas namas buvo jau ne nuolatos gyvenamas) ir tokiu būdu nesivadovavo šalių tarpusavio pasitikėjimo principu, esant draudimo sutarčiai fiduciarinei ir nepasidomėjo, ar minėto statuso pasikeitimas turėtų įtakos įvykus draudiminiam įvykiui. Taip pat ieškovė pažeidė draudimo sutarties šalių tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008).

Ieškovės advokatas nurodė, kad ginčo atveju svarbu yra nustatyti priežastinį ryšį, lėmusį draudimo įvykio atsiradimą, nurodė, kad namas sudegė ne dėl to, kad jame nebuvo gyventa, bet dėl konkrečių priežasčių – gedimo elektros instaliacinėje sistemoje. Šiuo atveju pažymėtina, kad tokio pobūdžio gedimą sąlygojo ne staigi, nenumatyta aplinkybė, ne trečiųjų asmenų ar stichinių nelaimių ir pan. faktorių pasekmė, bet konkretus namo savininko neveikimas, nesiėmimas priemonių, užtikrinančių saugų elektros instaliacijos turimame name funkcionavimą. Negyvenimas name kaip tik ir sąlygojo priežastį dėl kurios ieškovė name neveikė rūpestingai kad užtikrintų nepertraukiamą ir saugų elektros instaliacijos funkcionavimą. Taigi, ginčo atveju kaip tik yra nustatytas draudiminio įvykio ir ieškovės, neužtikrinusios elektros instaliacijos funkcionavimą, negyvenimas ilgiau kaip tris mėnesius name, priežastinis ryšys.

Pažymėtina, kad ieškovei esant pakankamai atidžiai ir rūpestingai, turėjo būti žinoma ir suprantama draudimo polise įrašyta draudimo sąlyga, nurodanti, kad turtas yra draudžiamas kaip „nuolat gyvenamas pastatas“ ir tai, kad jeigu pastatai nėra nuolat gyvenami – bus didesnė draudimo įmoka. CK 6.987 straipsnyje numatyta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Draudikas tokią teisę gali turėti įvykus nedraudžiamajam įvykiui, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004). Kaip atsakovas teismui nurodė, sudarant draudimo sutartį, ieškovė nurodė, kad draudimo sutarties objektas yra nuolat gyvenamas būstas, todėl atsakovas įvertinęs tai apskaičiavo 81,96 EUR (283 Lt) įmoką, tuo tarpu paaiškėjus, jog namas yra ne nuolat gyvenamas, tai draudimo įmokos suma būtų 182,17 EUR (629 Lt), t.y. 44,99 proc. jai priklausančios mokėti draudimo įmokos. Draudimo Taisyklių B V 1.1. punktas nurodo, kad draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, jei draudėjas nepranešė draudikui apie draudimo rizikos pasikeitimą, todėl buvo patirti ar padidėjo nuostoliai. Dėl šių aplinkybių atsakovas apskaičiuodamas galutinę draudimo išmoką nuostolio dydį sumažino 55,01 proc. ir ieškovei išmokėjo 7084,67 EUR draudimo išmoką.

Ieškovė nėra nurodžiusi aplinkybių ir nėra pateikusi įrodymų, kad nuolatinis gyvenimas draudžiamuose pastatuose yra neesminė aplinkybė, neturinti reikšmės draudimo įmokai. Pažymėtina, kad ir pats gaisras įvyko dėl elektros instaliacijos gedimų, kurie šiame name kartojosi (tai patvirtina ir pačios ieškovės paaiškinimas), todėl akivaizdu, kad nuolatos šiame name gyvenant, ypač su mažamečiu vaiku, būtų siekiama sutvarkyti elektros gedimus ar įvykus elektros instaliacijos gedimui, tikėtinai jis būtų pastebėtas, prieš šiam pastatui sudegant ir būtų padaryti mažesni nuostoliai, todėl iš esmės šis nuolatinis gyvenimas name turėjo įtakos ne tik draudimo rizikos pasikeitimui, bet ir padarytos žalos dydžiui.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, daroma išvada, jog draudikas turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką pagal CK 6.993 str. 6 d. nuostatas, t.y. proporcingai sutartos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jeigu jis būtų įvykdęs pareigą informuoti apie rizikos padidėjimą, santykiui. Toks šio straipsnio aiškinimas ir taikymas atitinka kasacinio teismo praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344-706/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad dėl panašių šiai bylai aplinkybių yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2015-09-08 nutartyje Nr. 2A-1387-852/2015, t.y. konstatavus, jog draudėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus dėl informavimo apie pasikeitusią draudimo riziką dėl sąlygos („nuolat gyvenami pastatai“), draudėjui neįrodžius, jog ši sąlyga yra neesminė, yra pagrindas draudimo išmoką mažinti pagal CK 6.993 str. 6 d. nuostatas. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pažeidė draudimo sutarties šalių tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principus, ji negali remtis savo kaip silpnesnės šių santykių šalies statusu ir reikalauti atlyginti pilnai nuostolius, kuriuos ji patyrė sudegus namui. Atsakovas pagrįstai neišmokėjo dalies draudimo išmokos, kadangi draudimo išmoka yra viena iš esminių draudimo sutarties sąlygų, dėl kurios šalys turi aiškiai sutarti ir kiek įmanoma sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007), todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje elektroninėje byloje yra mažesnės kaip 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui AB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.