- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-1387-852/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07625-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14686-861/2014 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ 27 140 Lt neišmokėtą draudimo išmoką ir 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, ieškovas 2006 m. lapkričio 23 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2R-3597 pagrindu AB „Swedbank“ finansuotomis kredito lėšomis įsigijo nekilnojamąjį turtą (namą, tvartą, 2 ūkinius pastatus, pirtį, garažą, daržinę, klėtį ir kitus kiemo statinius), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-67). Minėtas turtas buvo hipoteka įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai (b. l. 42-45, 46) ir apdraustas nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų, nurodant, kad draudžiamojo įvykio atveju naudos gavėjas yra trečiasis asmuo AB „Swedbank“ (b. l. 78). Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. gruodžio 18 d. prisijungimo būdu įsigijo Būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. 100255536 TIA Nr. 229381326, kuriuo apdraudė nekilnojamąjį turtą standartiniu pastato draudimu, nustatant bendrą pastatų draudimo sumą 61 000 Lt (b. l. 7-8). 2013 m. lapkričio 10 d. įvyko draudžiamasis įvykis, gaisro metu buvo sunaikintas gyvenamasis namas, kuris buvo įvertintas 39 100 Lt. 2013 m. gruodžio 17 d. ieškovas iš atsakovo gavo pranešimą apie nuostolių atlyginimą, nustatyta nuostolių suma buvo 39 100 Lt, o apskaičiuota ir išmokėta ieškovui išmoka sudarė 11 960 Lt (b. l. 9). Likusios draudimo išmokos sumos (27 140 Lt) atsakovas ieškovui neišmokėjo, nurodydamas, kad sodyboje nebuvo nuolat gyvenama. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad atsakovas, atsiųsdamas jau pasirašytą draudimo liudijimą, ieškovui neįteikė Taisyklių ir su jomis nesupažindino, todėl nepagrįstai nebuvo išmokėta 27 140 Lt draudimo išmokos dalis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad draudimo sutarties sąlyga (Būstas: Nuolat gyvenami pastatai) buvo įrašyta į draudimo polisą nuo draudimo sutarties sudarymo pradžios (2006 m.). Pažymėjo, kad esminė sąlyga dėl kurios buvo sumažinta draudimo išmoka, yra draudimo polise nurodyta sąlyga, kad būstas yra nuolat gyvenamas, tuo tarpu būsto draudimo taisyklėse tik detalizuojama, ką reiškia sąvoka „nuolat gyvenamas“. Pasikeitus ieškovo gyvenimo aplinkybėms jis privalėjo apie tai informuoti atsakovą pagal Taisyklių 38.7 punktą ir pagal CK 6.993 straipsnio 1 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu ieškovas nekilnojamąjį turtą – namą, draudė nuo 2006 m. Kiekvieną kartą pasirašydamas ir/ar sumokėdamas draudimo įmoką, patvirtindavo, kad yra supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir jam yra įteikta jų kopija (b. l. 8). Kiekvienas išsilavinęs, protingas asmuo yra atsakingas už savo veiksmus ir susipažinimą su sutarties sąlygomis, su kuriomis jis sutinka ir pasirašo, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jam nebuvo įteiktos draudimo taisyklės Nr. 064. Taip pat pažymėjo, kad CK 6.993 straipsnio 2 dalis įtvirtina draudiko pareigą sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis. Interneto svetainėje www.ld.lt yra pateikiamos visų draudimo rūšių taisyklės, kurios yra prieinamos kiekvienam asmeniui viešai, o ir pats ieškovas nurodė, kad jis su šiomis taisyklėmis susipažino internete. Ieškovas taip pat pats teigė, kad sodyboje nuolat negyveno. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nesivadovavo šalių tarpusavio pasitikėjimo principu ir neatskleidė atsakovui fakto, kad jis nuolat negyvena minėtoje sodyboje, nepasidomėjo ar šios aplinkybės pasikeitimas turės įtakos įvykus draudiminiam įvykiui, todėl ieškovas negali remtis savo kaip silpnesnės šių santykių šalies statusu ir reikalauti atlyginti nuostolius. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas sodyboje gyveno ne nuolat ir pastatas neatitiko būsto draudimo liudijime nurodytos nuolat gyvenamų pastatų grupės, todėl atsakovas pagrįstai sumažino ieškovui priklausančią draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi atsakovui, veikiančiam per savo darbuotoją, buvo žinoma, kad ieškovas nuolat negyveno sodyboje. Draudimo konsultantė žinodama visas aplinkybes apie draudėjo gyvenamąją vietą draudimo polisą išdavė su senaisiais draudėjo rekvizitais, nors žinojo ir turėjo suprasti dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes draudžiamojo įvykio atveju, tačiau draudėjo neinformavo ir jam nepaaiškino apie šių draudimo sutartyje nurodytų aplinkybių svarbą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybė jog atsakovas žinojo apie ieškovo gyvenamąją vietą nesukuria teisinių prievolių draudikui ir nepanaikina įstatymuose ir sutartyje nustatytų apelianto teisių ir prievolių. Skirtingai nei teigia apeliantas, atsakovas priėmė sprendimą remdamasis teisės aktų reikalavimais ir individualiomis draudimo sutarties sąlygomis, todėl supažindinimas su taisyklėmis šioje byloje yra nereikšminga aplinkybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingus faktus ir tinkamai pritaikė teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovas D. R. sudarė būsto draudimo sutartį (turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų). Pagal 2012 m. gruodžio 18 d. Būsto draudimo liudijimą buvo apdrausti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai, daržinė, svirnas, tvartas, garažas ir pirtis). Būsto draudimo liudijime nurodyta, jog būstas priskiriamas prie „nuolat gyvenamų pastatų“ (b.l. 7). Taip pat byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 10 d. draudžiamojo įvykio (gaisro) metu buvo nepataisomai sunaikinta dalis apdrausto turto – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. gruodžio 17 d. pranešimu apie nuostolių atlyginimą informavo ieškovą D. R., kad dėl 2013 m. lapkričio 10 d. įvykio, kurio metu buvo sunaikintas turtas yra priimtas sprendimas nustatytą nuostolių dydį (39100 Lt) sumažinti atsižvelgiant į tai, kad draudėjas neinformavo apie rizikos pasikeitimą (mažinama suma 27140 Lt) ir išmokėti apskaičiuotą išmoką – 11960 Lt. Draudiko sprendime nurodyta, kad apdrausta sodyba draudiminio įvykio metu nebuvo nuolat gyvenama ir apie tai draudėjas neinformavo draudiko nustatyta tvarka per 3 darbo dienas, todėl išmoka yra sumažinta proporcingai nuolat gyvenamo ir ne nuolat gyvenamo pastato draudimo poliso įmokų santykiui (b.l. 9).
Apeliantas iš esmės kelia klausimą dėl draudėjo teisės sumažinti draudimo išmoką pagal CK 6.993 str. nuostatas. Minėto CK 6.993 str. 1-2 d. nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui; esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją. To paties CK 6.993 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu draudėjas dėl neatsargumo nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, tai įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draudėjui įvykdžius šio straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, dalį, proporcingą sutartos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jeigu jis būtų įvykdęs šio straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, santykiui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paminėta teisės norma byloje yra pritaikyta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovui esant pakankamai atidžiam ir rūpestingam turėjo būti žinoma ir suprantama draudimo polise įrašyta draudimo sąlyga, nurodanti, kad turtas yra draudžiamas kaip „nuolat gyvenamas pastatas“. Apeliantas teigia, kad jis nesuprato, ar tokia sąlyga yra esminė, nes draudimo sutartį gavo elektroniniu paštu ir neturėjo galimybės susipažinti su draudimo taisyklėmis. Tačiau teismo posėdžio metu liudytoja draudimo konsultantė Z. M. patvirtino, kad sudarant sutartį ieškovo klausė, ar pastatai yra nuolat gyvenami, taip pat liudytoja patvirtino, kad ieškovui paaiškino, jog jeigu pastatai nėra nuolat gyvenami – bus didesnė draudimo įmoka. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad tokios informacijos jo buvo prašoma pateikti. Taigi byloje įrodyta, kad informacijos, reikšmingos nustatant draudimo riziką, draudikas iš ieškovo buvo paprašęs sudarant draudimo sutartį, o jos teisingumą ieškovas patvirtino, sumokėdamas draudimo įmoką (tokia sąlyga yra esminė sutarties sudarymui elektroniniu būdu ir apie tai nurodyta draudimo liudijime, b.l. 8). Sutarties sąlyga, nustatanti draudimo riziką („nuolat gyvenami pastatai“) yra rašytinė. Ieškovas patvirtino, kad matė tokią sąlygą, bet nekreipė į ją dėmesio. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad draudimo rizika draudimo liudijime yra nurodyta neaiškiai ar apgaulingai, siekiant suklaidinti jį, kaip teisiškai ir ekonomiškai silpnesnę sutarties šalį. Atsakovas atsiliepime teisingai nurodo, kad šiuo atveju ieškovas kelia ginčą ne dėl standartinių sutarties sąlygų, o dėl pagrindinės sutarties sąlygos, dėl kurios jis kaip vartotojas turėjo galimybę derėtis ir pats ją nurodė.
Taip pat teismas atmeta apelianto argumentus, kad apie atsakovo nurodomą riziką jis draudėją buvo informavęs tinkamai pagal įprastą bendravimo praktiką draudimo sutarties sudarymo (atnaujinimo) metu. Apeliantas teigia, kad draudikui buvo žinoma, kad jis negyvena apdraustame būste, nes korespondenciją draudikas jam siuntė kitu adresu, nei apdraustas būstas. Tačiau teismas negali sutikti su tokiu aiškinimu. Visų pirma, šie ieškovo paaiškinimai prieštarauja draudimo konsultantės Z. M. paaiškinimams, kuriuose liudytoja nurodo, kad draudžiant pastatus pirmą kartą ieškovas teigė, kad didžiąją metų dalį gyvena šioje sodyboje, o atnaujinant sutartį, ieškovas teigė, kad niekas nepasikeitė (b.l. 171). Iš liudytojos, o taip pat ir paties ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas niekada nei žodžiu, nei elgesiu nebuvo išreiškęs valios pakeisti draudimo sutartį, o priešingai yra nurodęs, kad siekia įvykdyti draudimo sąlygas, kad turtas atitiktų „nuolat gyvenamo“ pastato kategoriją, t.y. teigė, kad gyvena šiame pastate dažnai, po darbo ir savaitgaliais ir apskritai ketina ten persikelti nuolatiniam gyvenimui. Be to, tai, kad ieškovas nuolat negyveno apdraustame būste, savaime nelemia apdrausto turto teisinio įvertinimo kaip „nuolat gyvenamo“ arba „ne nuolat gyvenamo“. Draudimo taisyklių 42.8 punkte yra numatyta, kad rizikos padidėjimu yra laikoma, jeigu nuolat gyvenamas būstas ilgiau kaip 60 dienų per metus yra negyvenamas ir neprižiūrimas pilnamečio asmens (b.l. 34). Analogiška taisyklių nuostata galiojo ir ieškovui sudarant sutartį pirmą kartą 2006 metais (taisyklių 1.6 punktas (b.l. 115)). Todėl iš paminėto ieškovo elgesio ir žodinių paaiškinimų draudimo sutarties sudarymo (atnaujinimo) metu draudikui negalėjo būti aišku, ar egzistuoja didesnė draudimo rizika, nei nurodyta draudimo liudijime. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad draudikas nuslėpė reikšmingą informaciją, pasinaudojo vartotojo neinformuotumu ir sudarė sutartį iš anksto žinodamas, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, jos nereikės vykdyti. Byloje įrodyta, kad draudikas įvykdė pareigą pareikalauti iš draudėjo informacijos apie draudžiamąją riziką ir kad draudimo sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo pateiktą neteisingą informaciją apie draudimo riziką.
Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus (b.l. 80-93) ir padarė pagrįstą išvadą, kad apdrausti pastatai nebuvo nuolat negyvenami. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pastatuose nuo 2006 m. yra atjungta elektra nuo įvado. Įvykio metu sodyboje niekas negyveno ir neprižiūrėjo, apie gaistą ieškovas sužinojo iš seniūno.
Atsakovas yra pateikęs duomenis, kad jeigu ieškovas būtų nurodęs, jog pastatai yra ne nuolat gyvenami, draudimo įmoka būtų ne 297 Lt, bet 971 Lt (b.l. 76). Ieškovas nėra nurodęs aplinkybių ir nėra pateikęs įrodymų, kad nuolatinis gyvenimas draudžiamuose pastatuose yra neesminė aplinkybė, neturinti reikšmės draudimo įmokai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog draudikas turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką pagal CK 6.993 str. 6 d. nuostatas, t.y. proporcingai sutartos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jeigu jis būtų įvykdęs pareigą informuoti apie rizikos padidėjimą, santykiui. Toks šio straipsnio aiškinimas ir taikymas atitinka kasacinio teismo praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344-706/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Atsakovas ir tretysis asmuo įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė.
Iš ieškovo priteisiamos valstybės lėšomis apmokėtos 7,56 EUR dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 7,56 EUR (septynis eurus, 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke N. B. Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.