- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 2-14686-861/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07625-2014-66
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Advokatai
- Egidijus Vosylis
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ 27 140 Lt neišmokėtą draudimo išmoką ir 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-11-23 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2R-3597 pagrindu AB „Swedbank“ finansuotomis kredito lėšomis įsigijo nekilnojamąjį turtą (namą, tvartą, 2 ūkinius pastatus, pirtį, garažą, daržinę, klėtį ir kitus kiemo statinius), esantį (duomenys neskelbinini). Pažymėjo, jog minėtas turtas buvo hipoteka įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai, be to, kiekvienais metais, vadovaujantis hipotekos sandoryje bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.171 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turtas buvo apdraustas nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų, nurodant, kad draudžiamojo įvykio atveju naudos gavėjas yra trečiasis asmuo AB „Swedbank“. Nurodė, kad vykdydamas hipotekos sandoryje prisiimtus įsipareigojimus AB „Swedbank“ su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ 2012-12-18 prisijungimo būdu įsigijo Būsto draudimo liudijimą, Serija LD Nr. 100255536 TIA Nr. 229381326, numatantį, kad minėtas nekilnojamasis turtas apdraudžiamas standartiniu pastatų draudimo variantu, t. y. nuo šių rizikų: ugnies, vandens, gamtinių jėgų, piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimo, savaiminio medžio užvirtimo ir elektros įtampos svyravimų ar viršįtampės, nustatant bendrą pastatų 61 000 Lt dydžio draudimo sumą. Paaiškino, jog už draudiminę apsaugą sumokėjo atsakovui bankiniu pavedimu 297 Lt draudimo įmoką, draudimo įmoka buvo sumokėta nustatytais terminais, todėl draudimo apsauga pradėjo galioti nuo draudimo sutartyje nustatyto termino, t. y. nuo 2012-12-29. Nurodė, kad draudimo polisą užpildė atsakovo atstovė draudėjui tiesiogiai nedalyvaujant, draudimo liudijimas buvo atsiųstas elektroniniu paštu jau su AB „Lietuvos draudimas“ parašu ir antspaudu, o prieš išduodamas draudimo liudijimą atsakovas jokių papildomų reikalavimų ir/ar pažymų, išskyrus nurodymą laiku sumokėti draudimo įmoką, kuri buvo sietina su draudimo liudijimo įsigaliojimu, neišreiškė ir nereikalavo, draudžiamo turto neapžiūrėjo. Paaiškino, kad būsto draudimo taisyklių Nr. 064, nurodytų pačiame draudimo liudijime, draudikas, atsiųsdamas jau pasirašytą draudimo liudijimą, draudėjui neįteikė ir su jomis nesupažindino, taip pat niekur ir jokia kita forma draudikas draudėjo nesupažindino su draudimo reikalavimais ir specifika, todėl siekdamas susipažinti su taisyklėmis, ieškovas jas atsispausdino iš interneto, kur jos yra skelbiamos. Nurodė, jog 2013-11-10 (duomenys neskelbinini) įvyko draudžiamasis įvykis, t. y. gaisro metu nepataisomai buvo sunaikintas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbinini)), kuris draudimo liudijimo išdavimo metu buvo įvertintas 39 100 Lt draudimo suma. Pažymėjo, kad 2013-12-17 ieškovas iš atsakovo gavo pranešimą apie nuostolių atlyginimą, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis žalos įvertinimu bei kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais, pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 064 buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros ir nustatyta nuostolio suma – 39 100 Lt, o apskaičiuota ir išmokėta naudos gavėjui išmoka sudarė 11 960 Lt. Nurodė, jog likusios draudimo išmokos sumos, t. y. 27 140 Lt atsakovas neišmokėjo, motyvuojant tuo, kad sodyba buvo ne nuolat gyvenama, ir ieškovas nepranešė atsakovui apie šį draudimo rizikos padidėjimą taisyklėse nustatyta tvarka, kas lėmė išmokos mažinimą, paskaičiuotą proporcingai nuolat gyvenamo ir ne nuolat gyvenamo pastato draudimo poliso įmokų santykiui. Paaiškino, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, pats pažeisdamas Draudimo taisyklių Nr. 064 reikalavimus, formaliais, o ne realiais pagrindais siekia išvengti pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su apdrausto turto sunaikinimu. Pažymėjo, jog ieškovas, nors ir negyveno minėtoje sodyboje, labai dažnai joje leisdavo laiką, todėl atsakovo argumentai dėl draudimo rizikos padidėjimo laikytini nepagrįstais, prieštaraujančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (b. l. 1-6).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas” atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2006 metais sudarė Būsto draudimo sutartį, kasmet ieškovas atnaujindavo sudarytą draudimo sutartį, sumokėdamas įmoką ir gaudamas draudimo polisą, patvirtinantį draudimo apsaugą atitinkamam laikotarpiui. Pažymėjo, kad draudimo sutarties sąlyga (Būstas: Nuolat gyvenami pastatai) buvo įrašyta į draudimo polisą nuo draudimo sutarties sudarymo pradžios. Nurodė, jog atsakovas gavo pranešimą, kad 2013-11-10 Pašilių km., Rokiškio raj. sudegė gyvenamasis namas, priklausantis ieškovui, pagal gautą pranešimą buvo pradėtas žalos bylos Nr. 1414091 administravimas, apskaičiuotas nuostolis, užklaustos kompetentingos institucijos, pateiktas paklausimas naudos gavėjui, įvertinta faktinė pastatų būklė, pagal surinktus duomenis perskaičiuota draudimo įmoka ir apskaičiuota galutinė draudimo išmoka. Paaiškino, kad atsakovas 2013-12-17 išsiuntė ieškovui polise nurodytu adresu pranešimą apie nuostolių atlyginimą, kuriame išsamiai išdėstė draudimo išmokos apskaičiavimo sąlygas, draudimo sutarties nuostatas. Pažymėjo, jog esminė sąlyga, dėl kurios buvo sumažinta draudimo išmoka, yra draudimo polise nurodyta sąlyga, kad būstas yra nuolat gyvenamas, tuo tarpu Taisyklėse tik detalizuojama, ką reiškia sąvoka „nuolat gyvenamas“, kad nekiltų ginčų tarp draudiko ir draudėjo, be to ieškovas neneigia fakto, kad nuolatos negyveno apdraustame name, o tik atvažiuodavo nuimti derlių, šienaudavo ir leisdavo laisvalaikį. Nurodė, kad pagal nustatytą draudimo santykių reguliavimą pagrindinės draudimo sutarties sąlygos turi būti nurodomos draudimo liudijime (polise), o detalizuojamos jos gali būti atitinkamo draudimo rūšies taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Pažymėjo, kad atsakovas standartine tvarka siunčia draudėjams draudimo polisą ir Taisykles įprastu paštu, o draudėjas faktą, kad gavo šias taisykles, patvirtina sumokėdamas draudimo įmoką, be to, ginčo, kad draudimo polisą apmokėjo draudėjas, šioje byloje nėra, todėl ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad jam buvo įteikta Taisyklių kopija. Paaiškino, jog jokių realių galimybių nuolat gyventi Vilniuje ir Pašiliuose ieškovas neturėjo, kadangi šias vietoves skiria 200 km, o draudimo sutartis buvo sudaryta 2006 metais ir iš esmės draudimo poliso sąlygos nesikeitė iki pat draudiminio įvykio 2013 metais, todėl pasikeitus ieškovo gyvenimo aplinkybėms, jis privalėjo apie tai informuoti atsakovą pagal Taisyklių 38.7 punktą ir pagal CK 6.993 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodė, kad atsakovas gavo Priešgaisrinės apsaugos tarnybos pažymą ir išrašą apie įvykį, pranešime iš įvykio vietos buvo pažymėta, kad gaisro metu sudegė medinis negyvenamas namas, objektas apibūdintas kaip apleistas (nenaudojamas), o užklausus seniūniją, buvo gautas atsakymas, kad ieškovui priklausanti sodyba Pašilių kaime paskutiniu metu buvo negyvenama, galiausiai buvo patikrinta informacija nuvykus į vietą, bei viešai prieinamos duomenų bazės (Google maps) nuotraukos taip pat patvirtino, kad sodyba buvo negyvenama, apleista. Pažymėjo, kad papildomai sprendimui priimti buvo įvertinti ir atsakovo surinkti duomenys, kad ieškovas pats apie įvykį sužinojo iš Juodupės seniūno, kuris jam paskambino ir pranešė, jog sudegė jam priklausantis turtas, o sunaikinimo – sugadinimo akte taip pat užfiksuota, kad elektra name buvo atjungta 2006 metais, taip pat, kad ieškovo teigimu, jis sodyboje nuo 2013-11-01 iki 2013-11-11 nesilankė (b. l. 74-77).
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu sutiko su ieškiniu (b. l. 73).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, jog norėjo apdrausti turtą, 2006 metais savo turtą apdraudė tiesiogiai bendraudamas su draudimo agente. Pažymėjo, jog jo gyvenamoji vieta 2006 metais buvo (duomenys neskelbinini). Paaiškino, jog draudimo polisą atnaujindavo elektroniniu būdu, draudimo taisyklių ieškovas atsivertęs nebuvo per visą tą laiką, kadangi Taisyklių negavo, jas rado tik internete. Pažymėjo, jog polisą skaitė, tačiau įrašo „Nuolat gyvenami pastatai“ neakcentavo. Nurodė, kad sodyboje būna vasarą ir savaitgaliais, Vilniuje gyvena 5 metus, o draudimo sutartis buvo sudaryta dar gyvenant Rokiškyje (b. l. 178-179).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais argumentais (b. l. 178-179).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog ieškovas gaudavo draudimo polisus, ten buvo nurodytos sąlygos ir taisyklės, taisyklėse buvo išaiškinta, kas yra „nuolat gyvenami pastatai“. Pažymėjo, jog pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad sodyboje negyvena ir tuo metu, kai kilo gaisras, negyveno. Nurodė, jog ieškovas patvirtino, kad kai draudimo atstovė sudarant draudimo polisus klausdavo, ar kas pasikeitė, jis sakė, kad ne (b. l. 178-179).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja parodė, kad yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja, dirba nuo 2000-ųjų metų. Paaiškino, jog, kai ieškovas draudė sodybą, sakė, kad joje nuolat gyvens. Pažymėjo, kad gimus vaikui, ieškovas savo adresą nurodė Vilniuje ir šiuo metu Vilniuje gyvena apie tris metus. Nurodė, jog su ieškovu bendraudavo elektroniniu paštu arba telefonu dėl poliso pratęsimo, kadangi toks bendravimas yra įprasta praktika, o kai klausė ieškovo, ar kas pasikeitė dėl draudžiamo pastato, ieškovas sakė, kad ne, taip pat akcentavo, jog didžiąją laiko dalį praleidžia sodyboje. Nurodė, kad Taisykles klientams siųsdavo paštu, į voką buvo įdedama knygutė, ieškovui minėta knygutė paskutinį kartą buvo siųsta į Vilnių ir jokių pretenzijų, kad kažkas ieškovui yra neaišku dėl draudimo, liudytoja niekada negavo. Paaiškino, kad pro sodybą pravažiuodavo, sodyba apleista nebuvo. Taip pat nurodė, jog ieškovui prieš sudarant sutartį buvo paaiškinta, kad jei pastatas nėra nuolat gyvenamas, yra mokamos skirtingos įmokos, tačiau ieškovas teigė, jog sodyboje po mėnesio gyvens nuolat (b. l. 178-179).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios informacijos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas 2006-11-23 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2R-3597 pagrindu AB „Swedbank“ finansuotomis kredito lėšomis įsigijo nekilnojamąjį turtą (namą, tvartą, 2 ūkinius pastatus, pirtį, garažą, daržinę, klėtį ir kitus kiemo statinius), esantį (duomenys neskelbinini). (b. l. 47-67). Minėtas turtas buvo hipoteka įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai (b. l. 42-45, 46) ir apdraustas nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų, nurodant, kad draudžiamojo įvykio atveju naudos gavėjas yra trečiasis asmuo AB „Swedbank“ (b. l. 78). Vykdydamas hipotekos sandoryje prisiimtus įsipareigojimus, trečiasis asmuo AB „Swedbank“ su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ 2012-12-18 prisijungimo būdu įsigijo Būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. 100255536 TIA Nr. 229381326, kuriame numatė, jog minėtas nekilnojamas turtas apdraudžiamas standartiniu pastatų draudimo variantu, t. y. nuo šių rizikų: ugnies, vandens, gamtinių jėgų, piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimo, savaiminio medžio užvirtimo ir elektros įtampos svyravimų ar viršįtampės, nustatant bendrą pastatų draudimo sumą 61 000 Lt (b. l. 7-8). Kaip nurodo ieškovas, už draudiminę apsaugą sumokėjo atsakovui bankiniu pavedimu 297 Lt draudimo įmoką, o draudimo polisą užpildė atsakovo atstovė draudėjui tiesiogiai nedalyvaujant, draudimo liudijimas buvo atsiųstas elektroniniu paštu. 2013-11-10 Pašilių k., Rokiškio raj. įvyko draudžiamasis įvykis, gaisro metu nepataisomai buvo sunaikintas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbinini), kuris draudimo liudijimo išdavimo metu buvo įvertintas 39 100 Lt draudimo suma. 2013-12-17 ieškovas iš atsakovo gavo pranešimą apie nuostolių atlyginimą, nustatyta nuostolio suma buvo 39 100 Lt, o apskaičiuota ir išmokėta ieškovui išmoka sudarė 11 960 Lt (b. l. 9). Likusios draudimo išmokos sumos, t. y. 27 140 Lt, atsakovas neišmokėjo ieškovui, kadangi ieškovo sodyba buvo ne nuolat gyvenama ir 27 140 Lt dydžio draudimo išmokos dalis ieškovui nepriklausė. Ieškovo teigimu, atsakovas, atsiųsdamas jau pasirašytą draudimo liudijimą, ieškovui neįteikė Taisyklių ir su jomis nesupažindino, taip pat niekur ir jokia kita forma ieškovo nesupažindino su draudimo reikalavimais, todėl ieškovui nepagrįstai nebuvo išmokėta 27 140 Lt dydžio draudimo išmokos dalis.
Dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.987 straipsnyje numatyta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Draudikas tokią teisę gali turėti įvykus nedraudžiamajam įvykiui, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004). Esant bet kokiam Draudimo sutarties sąlygų pažeidimui ir įvykiui nepatekus į draudžiamųjų įvykių sąrašą, atsakovas, kaip draudikas, privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti ar mažinti draudimo išmoką.
CK 6.992 straipsnio l dalis numato, kad draudimo sutartims, sudarytoms pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, taikomi CK 6.185 – 6.187 straipsnių reikalavimai. Draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). CK 6.186 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Byloje esančiame 2012-12-18 Būsto draudimo liudijime (b. l. 7-8), kurį atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sudarė su ieškovu, numatyta, kad draudžiamas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbinini), draudimo laikotarpiui nuo 2012-12-29 iki 2013-12-28, būstas priklauso nuolat gyvenamų pastatų grupei. Minėtame liudijime taip pat nustatyta, kad pastatas draudžiamas standartiniu pastatų draudimo variantu, t. y. nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų, piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimo, savaiminio medžio užvirtimo, elektros įtampos svyravimų ar višįtampių, bendra pastato draudimo suma – 61 000 Lt. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog minėtą turtą draudė kiekvienais metais nuo 2006 metų, kada turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriaus, t. y. trečiojo asmens, naudai (b. l. 1), tačiau ieškinyje nėra užsiminta, jog nuo 2006 metų ieškovas kasmet apdraudžia nekilnojamąjį turtą būsto draudimu (b. l. 78), taigi darytina išvada, jog ieškovas 7 metus naudojosi atsakovo paslaugomis ir nors draudimo sutartys buvo sudaromos prisijungimo būdu, draudimo polise yra nurodyta, jog draudėjas, pasirašydamas ir/ar sumokėdamas draudimo įmoką, patvirtina, kad yra supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir jam yra įteikta jų kopija (b. l. 8). Kiekvienas išsilavinęs, protingas asmuo yra atsakingas už savo veiksmus ir už susipažinimą su sutarties sąlygomis, su kuriomis jis sutinka ir pasirašo, todėl visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, jog jam nebuvo įteiktos draudimo taisyklės Nr. 064. Priešingai, ieškovas 7 metus naudojosi atsakovo paslaugomis ir niekada iki tol nesidomėjo, kaip susipažinti su draudimo taisyklėmis, todėl taisyklių neįteikimo faktas galėtų būti siejamas apskritai tik su draudimo sutarties sudarymu ar nesudarymu, tačiau ieškovas draudimo sutarties egzistavimo neginčija, jos pagrindu siekia savo reikalavimų patenkinimo, todėl jo argumentai dėl parašo ant draudimo poliso nebuvimo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013). Taip pat pažymėtina, jog CK 6.993 straipsnio 2 dalis įtvirtina draudiko pareigą sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis. Interneto svetainėje www.ld.lt yra pateikiamos absoliučiai visų draudimo rūšių taisyklės, kurios yra prieinamos kiekvienam asmeniui viešai, o ir pats ieškovas nurodo, jog jis su minėtomis taisyklėmis susipažino internete, neneigdamas susipažinimo fakto.
Remiantis Taisyklių 38.7 punktu, taip pat CK 6.993 straipsnio 1 dalimi, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui. Taigi, ieškovas, nuo 2006 metų mokėdamas draudimo įmokas, matė ar bent jau turėjo matyti, jog draudimo polise nurodyta aplinkybė, kad būstas yra nuolat gyvenamas, pasikeitė ir tai gali turėti įtakos draudimo sumos išmokėjimui, tačiau atsakovo apie šį pasikeitimą neinformavo, taip pažeisdamas CK 6.993 straipsnio 1 dalį. Be to, ieškovas neneigia fakto, kad nuolatos sodyboje negyveno, tik ten dažnai lankydavosi, šienaudavo, augino daržoves, sodybą prižiūrėjo, tačiau dažnas lankymasis nėra nuolatinis gyvenimas. Pagal CK 6.991 straipsnio 1 dalį, pagrindinės draudimo sutarties sąlygos yra nurodomos draudimo liudijime, o detalizuojamos gali būti atitinkamo draudimo rūšies taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudimo rūšies taisyklės iš esmės yra standartinės, bendros sąlygos, taikomos visiems tos draudimo rūšies draudėjams, sudarantiems atitinkamos rūšies draudimo sutartį su tuo pačiu draudiku. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 2 straipsnio 27 dalimi, draudimo rūšies taisyklėse nustatomos draudimo apsaugos ribos, t. y. atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kuriems įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Šiose taisyklėse privalo būti nurodyti ir nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 3 p.). Įvykus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo pateikti draudikui visus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus ir informaciją, o draudikui reikalaujant, pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Be to, draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo riziką, todėl prieš sudarydamas sutartį jis turi turėti galimybę sužinoti visas rizikos įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir pagal jas nustatyti, ar sutartis gali būti sudaroma draudimo rūšies taisyklių (t. y. standartinių sąlygų, nustatytų atsižvelgiant į įprastomis aplinkybėmis atsirandantį rizikos laipsnį) pagrindu, ar dėl netipiškų aplinkybių ar išskirtinių draudėjo poreikių, galinčių sukelti didesnę ar mažesnę nei įprasta nuostolių atsiradimo tikimybę, tam tikros standartinės sutarties sąlygos turi būti pakeistos ir nustatytos individualiai. Informavimo pareiga pagal įstatymą nustatyta abejoms sutarties šalims – ir draudikui, ir draudėjui. Draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo būti visiškai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013). Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudiminio įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti tiek draudiko sprendimą prisiimti draudimo riziką ar ne, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) bei draudimo išmokos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas nesivadovavo šalių tarpusavio pasitikėjimo principu ir neatskleidė atsakovui fakto, jog jis nuolat negyvena minėtoje sodyboje, nepasidomėjo, ar minėto statuso pasikeitimas turėtų įtakos įvykus draudiminiam įvykiui. Iš byloje esančio ieškovo pateikto 2006-11-29 Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b. l. 10-13) matyti, jog pastatas įvardytas kaip gyvenamasis namas, tačiau pažymėjimas išduotas prieš aštuonis metus, todėl šis pažymėjimas nėra laikytinas tinkamu įrodymu byloje. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2003), tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pagrįsto pagrindo domėtis dėl fakto ar sodyba gyvenama, nes draudimo liudijime nurodytas ieškovo adresas buvo Jūžintų miestelis, Jūžintų sen., Rokiškio raj., kuris yra pakankamai netoli sudegusios sodybos ir pats ieškovas nurodė, jog tai buvo jo tėvų adresas.
Apibendrinant visai tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog draudėjas, kuris nebuvo atviras draudikui ir nepranešė apie nuolatos gyvenamo būsto pasikeitimą į ne nuolatos gyvenamą, pažeidė draudimo sutarties šalių tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principus, todėl negali remtis savo kaip silpnesnės šių santykių šalies statusu ir reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008). Ieškovas nepranešė atsakovui, jog pasikeitė jo gyvenamoji vieta ir jis sodyboje nuolatos negyvena, atsakovo teikiamomis paslaugomis naudojosi septynis metus, todėl su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas, taigi draudimo išmokos dydis buvo pagrįstai sumažintas.
Dėl draudiko pareigos kompensuoti patirtus nuostolius.
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo trečiojo asmens naudai nesumokėtos 27 140 Lt draudimo išmokos dalį. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog ieškovas neįvykdė pareigos suteikti atsakovui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudimo rizikos vertinimui, todėl atsakovas išmokėjo draudimo išmokos dalį, proporcingą sudarytos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jei jis būtų įvykdęs jam priklausiusias pareigas. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas neteisėtai remiasi Draudimo įstatymo 82 straipsnio 1 ir 6 dalimis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis nustato, jog draudikas, šiuo atveju atsakovas, privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Teismas pažymi, jog atsakovas pagrįstai remiasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VMI išrašu apie įvykį, kuriame pažymėta, kad gaisro metu sudegė medinis negyvenamas namas (b. l. 81). Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Juodupės seniūnijos rašto matyti, jog ieškovui priklausanti sodyba Pašilių kaime paskutiniu metu buvo negyvenama (b. l. 89), o nuvykus į vietą bei naudojantis viešai prieinamos duomenų bazės „Google maps“ nuotraukomis nustatyta, kad sodyba buvo negyvenama, apleista (b. l. 82, 83, 84). 2013-11-13 Sunaikinimo – sugadinimo akte užfiksuota, kad elektra name, esančiame (duomenys neskelbinini), buvo atjungta 2006 metais (b. l. 85-86, 87). Remiantis minėtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), darytina išvada, jog ieškovas sodyboje gyveno ne nuolat ir pastatas neatitiko Būsto draudimo liudijime nurodytos nuolat gyvenamų pastatų grupės, todėl atsakovas pagrįstai sumažino ieškovui priklausančią draudimo išmoką (b. l. 9).
Teismas jau konstatavo, kad ieškovas pažeidė draudimo sutarties šalių tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principus, todėl negali remtis savo kaip silpnesnės šių santykių šalies statusu ir reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė sudegus sodybai. Atsakovas pagrįstai neišmokėjo dalies draudimo išmokos, kadangi draudimo išmoka yra viena iš esminių draudimo sutarties sąlygų, dėl kurios šalys turi aiškiai sutarti ir kiek įmanoma sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Byloje nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, teismas sprendžia, jog atsakovas neturi pareigos trečiajam asmeniui atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (23,22 Lt), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 23,22 Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas, į. k. 110051834, dėl draudimo išmokos priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,22 Lt (dvidešimt tris litus 22 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.