Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Marijampolės AVPK) atstovei Agnei Čebanauskienei,

vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu ZOOM programa dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta D. M. ir jo atstovui advokatui M. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal „(duomenys neskelbtini) skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Čebanauskienės 2025 m. liepos 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3420-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas „(duomenys neskelbtini) ( toliau-ir Pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Čebanauskienės 2025 m. liepos 9 d. nutarimą (toliau-ir Nutarimas) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 25271947431) MB „(duomenys neskelbtini) vadovo D. M. (toliau -ir Pažeidėjas) atžvilgiu panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, patraukti MB „(duomenys neskelbtini) kodas „(duomenys neskelbtini), vadovą D. M. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau-ANK) 518 straipsnį, pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą.

Skunde nurodo, jog „(duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 5 d. pranešimu informavo Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariatą dėl galimo savavaldžiavimo (savavališkai užtverto kelio Žemės sklype Nr. 1) (ROIK: 0125000249358), tą pačią dieną pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (ROIK: 25271947431). Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato tyrėja Asta Martinaitienė 2025 m. gegužės 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 37ŽANR_P_528-2025 (ROIK: 25271947431) D. M. dėl to, kad Pažeidėjas, būdamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), naudotoju, per kurį eina registruotas servitutinis kelias, be teisėto pagrindo ir pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką užrakino vartus ir taip neleido kitam asmeniui - teisėtam servituto naudotojui- naudotis keliu pagal nustatytą servitutą. Atsižvelgiant į tai, kad už nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, nustatyta bauda nuo 60 iki 140 Eur, Pažeidėjui surašytas administracinis nurodymas, kuriuo pasiūlyta sumokėti 30 Eur baudą iki 2025 m. birželio 10 d., bauda nesumokėta. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Agnė Čebanauskienė 2025 m. liepos 9 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Pažeidėjo atžvilgiu, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Su priimtu nutarimu nesutinka, nes jis nėra tinkamai argumentuotas, neįvertinti surinkti įrodymai, nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir neįvertintos faktinės aplinkybės (kad yra sudaryta Servituto sutartis, laikinosios apsaugos priemonės buvo nustatytos ne galimai neteisėtos veikos padarymo metu, o tik po vienuolikos dienų (2025 m. liepos 16 d.), neįvertinta, kad Pažeidėjo veika nebuvo atsitiktinė, o sąmoninga, pabrėžtinai įrodinėjant nesamą teisę, tokiu būdu ignoruojant viešąjį interesą. Nesutinka su nutarime išdėstyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, jog jis teisėtai užrakino vartus, nes šiai teritorijai yra pritaikytos teismo laikinosios apsaugos priemonės ir vyksta civilinis ginčas dėl valdomos teritorijos, kadangi pažeidimo padarymo metu laikinosios apsaugos priemonės (apribojimas naudotis kelio servitutu) nustatytos nebuvo. „(duomenys neskelbtini) nuomone, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-229-802/2025 dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, teismas tik 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi pasisakė apie trečiųjų asmenų teises ir pareigas dėl servituto. Servitutas buvo įregistruotas nustatyta tvarka, todėl žemės sklypo nuomininkui kyla pareiga nedaryti kliūčių naudotis servitutu vietos gyventojams ir kitiems asmenims. Skundžiamame nutarime nurodant, jog Pažeidėjas užtverdamas teritoriją vykdė savo tikrąją teisę ir nepažeidė įstatyme nustatytos tvarkos, nes „jis tai darė nuomos sutartimi priklausančiame žemės sklype“ nepagrįstai B „„(duomenys neskelbtini)“ prilyginamas ginčo sklypo savininkui, kadangi šis sklypas MB „„(duomenys neskelbtini)“ yra valdomas pagal Žemės nuomos sutartį.

Be to, ANK 619 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 565¹ straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu Nutarime nurodytas neteisingas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindas, t. y. nurodyta ne 565¹ straipsnio (aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima) 1 dalis, o 565 straipsnis (administracinių nusižengimų teisenos galiojimo laikas). Taigi, nėra aišku, kokiu konkrečiu ANK nurodytu pagrindu vadovaujantis priimtas Nutarimas.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą ( Marijampolės AVPK ) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo 2025-07-09 nutarimą Nr. 64-ANR_N- 3420-2025 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą. Nurodo, jog administracinio nusižengimo byloje kilęs ginčas tarp MB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus D. M. ir „(duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), per kurį eina registruotas servitutinis kelias, dėl to, kad D. M. būdamas žemės sklypo naudotoju, be teisėto pagrindo ir pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką užrakino vartus ir taip neleido kitam asmeniui - teisėtam servituto naudotojui naudotis keliu pagal nustatytą servitutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011. Nr. 2K-P-267/2011. Nr. 2K-P- 183/2012). Šiuo atveju, kaip matyti ir iš 2025-07-01 Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-229-802/2025 tarp tų pačių proceso šalių, teismas konstatavo, kad ginčas pagal savo pobūdį yra dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir jame dominuoja civiliniai teisniai santykiai. Šiuo sprendimu ieškovės MB ,, „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. „(duomenys neskelbtini)) ieškinys tenkintas visiškai ir atsakovės „(duomenys neskelbtini) (įm. k. „(duomenys neskelbtini)) vienašalis 2001 m. vasario 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties „(duomenys neskelbtini) Nr. „(duomenys neskelbtini) (pakeistos šalių atstovų 2020-03-18 sudarytu susitarimu) nutraukimas pripažinti neteisėtu. Nesutinka su skundo argumentu, jog galimo pažeidimo padarymo metu laikinosios apsaugos priemonės naudoti kelio servitutą dar nebuvo nustatytos ir priimant Nutarimą į tai neturėjo būti atsižvelgta, kadangi 2024-10-11 priimta nutartis Nr. e2-10380-802/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o 2025-05-16 priimta nutartis Nr. e2-229-802/2025 ją išaiškinant.

„(duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, svarbių neatvykimo priežasčių nenustatyta.

Teismo posėdyje D. M. prašė skundą atmesti. Faktinių aplinkybių, jog 2025 m. gegužės 5 d. jo nuomos sutarties pagrindu valdomas žemės sklypas, buvo aptvertas tvora, kuri pastatyta dar 1987 m., kai suformuotas žemės sklypas, ir vartai buvo užrakinti, kad nurodymus dėl vartų užrakinimo buvo davęs ir vartus užrakinęs jis. Jis yra šio žemės sklypo nuomininkas, atsakingas už jo naudojimą. Tokius veiksmus motyvavo siekiu nurodytame žemės sklype esančių jam nuosavybės teise priklausančių objektų apsauga ir kitų jo teisėtų interesų apsauga. „(duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukus žemės nuomos sutartį, kreipėsi į teismą dėl šio sutarties nutraukimo negaliojančiu ir dar 2024 m. spalio 11d. nutartimi šioje civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta „(duomenys neskelbtini) atlikti bet kokius veiksmus ir priimti sprendimus dėl šio žemės sklypo. Pati „(duomenys neskelbtini) nesilaikė šio draudimo, priėmė sprendimą dėl kelio įtraukimo į vietinės reikšmės kelių sąrašą, pradėjo atlikti darbus šiame sklype., dėl ko buvo pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės. Servitutą nustatė be jų, kaip žemės sklypo valdytojo, sutikimo, nors dar anksčiau pati „(duomenys neskelbtini) buvo priėmusi sprendimą ir jam pateikusi atsakymą, kad joks servitutas šiame sklype nebus nustatytas.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Parodė, kad priimant skundžiamą nutarimą vadovautasi tuo, kad tarp šalių vyksta civilinis ginčas ir taikyti administracinę atsakomybę nėra pagrindo. Spręsdami vadovavosi tuo, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo, 20224 m. spalio 11d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šia nutartimi „(duomenys neskelbtini) uždrausta atlikti bet kokius veiksmus ginčo sklype, todėl nei servituto sutartis, nei sprendimas dėl kelio įtraukimo į vietinės reikšmės kelių sąrašą negaliojo, o D. M. užrakindamas jo nuomojamo žemės sklypo teritorijos vartus elgėsi teisėtai.

Teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga:

(duomenys neskelbtini) skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Išaiškintina, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra M Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Čebanauskienės 2025 m. liepos 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl tokio nutarimo, net ir nustatęs, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai, toje pačioje byloje sprendimo iš esmės dėl administracinio nusižengimo nepriima, o, panaikinęs nutarimą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžina institucijai , kuri įgaliota priimti tokį sprendimą. Taigi, „(duomenys neskelbtini) skundo reikalavimas patraukti MB „„(duomenys neskelbtini)“, kodas „(duomenys neskelbtini), vadovą D. M. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį, pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą šioje byloje nesprendžiamas.

Byloje nekyla ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2025 m. gegužės 5 d. 10.49 val. „(duomenys neskelbtini) MB „„(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. M. būdamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) naudotoju, užrakino vartus. Pareiškėjo nuomone, taip D. M. be teisėto pagrindo ir pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką neleido kitam asmeniui - teisėtam servituto naudotojui -naudotis keliu pagal nustatytą servitutą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp „(duomenys neskelbtini), atstovaujamos „(duomenys neskelbtini), ir MB „„(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas D. M., yra susiklostę žemės sklypo nuomos teisniai santykiai, ginčas dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. 2024 m. rugsėjo 30 d. sudaryta tarp „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) servituto sutartis Nr. „(duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini) nuomojame sklype „(duomenys neskelbtini) suteikta teisė neatlygintinai naudotis šiuo žemės sklypu: kelio servitutu ( kodas 215) - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; servitutu (kodas 222) -teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 10380-802/2024 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė atsakovei „(duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)), atstovaujamai „(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini), atlikti veiksmus ir priimti sprendimus dėl sklypų unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) (Sklypo Nr. 1) ir unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) (Sklypo Nr. 2), esančių adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo tretiesiems asmenims, įskaitant, bet neapsiribojant jų išnuomojimu, atidavimu panaudai, bet kokiu kitu perleidimu, susitarimų dėl naudojimosi Sklypu Nr. 1 ir Sklypu Nr. 2 tvarkos nustatymu ir su visais tokiais veiksmais susijusių sprendimų priėmimu iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje“

„(duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. TS-182 „Dėl „(duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo ir jų kategorijų tvirtinimo“ Sklype Nr. 1 esantį kelią įtraukė į „(duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą (kelio Nr. „(duomenys neskelbtini)).

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-229-802/2025 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- „(duomenys neskelbtini), atstovaujamai „(duomenys neskelbtini), uždrausta : 1)atlikti veiksmus griauti ir/ar ardyti ieškovei MB „„(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausančius statinius bei įrengti bet kokius naujus statinius ginčo žemės sklypuose, kurių: unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 1) ir unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 2), esančiuose adresu „(duomenys neskelbtini), ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; 2)naudoti kelio servitutą, nustatytą 2024-10-01 Servituto nustatymo sutartimi, žemės sklype, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 1).“

Šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės MB „„(duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) dėl 2024 m. rugsėjo 30 d. servituto sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4660-570/2025 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: „(duomenys neskelbtini) įpareigota pašalinti žemės sklype unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) (Sklypas 1) ant ribos su sklypu unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) (Sklypas 2), įrengtus stulpelius bei žemės sklype unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) (Sklypas 1), įrengtus kelio ženklus ir pašalinti kelio linijas žemės sklype unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini) (Sklypas 1), esančiuose adresu „(duomenys neskelbtini) , iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

Taigi, šie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamų civilinių bylų dokumentai patvirtina, kad tarp šalių yra civilinis ginčas tiek dėl žemės sklypo nuomos, tiek dėl servituto. Teismas pripažįsta, kad nurodytų faktinių aplinkybių dėl tvoros užrakinimo fakto (2025-05-05) konstatavimo metu civilinė byla dėl servituto pripažinimo negaliojančiu nebuvo pradėta. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės dėl draudimo naudotis kelio servitutu taip pat nebuvo nustatytos, tačiau jau 2024-10-11 nutartimi „(duomenys neskelbtini), atstovaujamai „(duomenys neskelbtini), pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo uždrausta atlikti veiksmus ir priimti sprendimus dėl sklypų, tarp jų ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir kt, tačiau 2024-10-28 „(duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą įtraukti per sklypą einantį kelią į „(duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, tuo pati pažeisdama taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Servitutas nustatytas būtent dėl šio kelio, jis nustatytas tarp dviejų subjektų- „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) - esant dar galiojančiai šio žemės sklypo nuomos trečiajam asmeniui (MB „„(duomenys neskelbtini)) sutarčiai, nuomininko apie planuojamą sudaryti servituto sutartį neinformavus. „(duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-155 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“ 2001 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. „(duomenys neskelbtini)

, sudaryta su MB „„(duomenys neskelbtini)“ nutraukta nuo 2024 m. spalio 10 d., o servitutas nustatytas nuo 2024 m. spalio 1 d. Pažymėtina, kad MB „„(duomenys neskelbtini)“ iš karto kreipėsi į teismą dėl sprendimo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį į teismą civilinio proceso tvarka, ir 2024-m. spalio 11d. nutartimi buvo pritaikytos jau aukščiau minėtos laikinosios pasaugos priemonės. Be to, MB „(duomenys neskelbtini) onsas“ pateiktų duomenų matyti, kad jiems buvo pranešta, jog 2022-11-17 „(duomenys neskelbtini) įsakyme buvo įtvirtinta, jog servitutai minėtame žemės sklype nebuvo ir nebus nustatyti. Šios aplinkybės svarbios nustatant, ar MB „„(duomenys neskelbtini) vadovas D. M. užrakindamas vartus veikė tyčia ir ar jo veiksmai peraugo civilinio ginčo ribas ir yra pavojingesni, užtraukiantys administracinę atsakomybę.

ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytos teisės realizavimo tvarkos pažeidimas taip pat turi atitikti pavojingumo kriterijų (būti pavojingas). Tačiau negali būti formuojama tokia praktika, kad įvykus incidentui, konkrečiai ne dėl asmens neteisėtų veiksmų, o būtent sprendžiant ginčytinus tarpusavio santykius, tokio asmens veiksmai būtų kriminalizuojami kaltinant jį savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Pažymėtina, kad tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, nesivadovautina vien tik kaltininko subjektyviu gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimu, bet būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti nesant jokios realiai egzistuojančios teisės. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad MB „„(duomenys neskelbtini) yra žemės sklypo nuomininkas, jis atsakingas už šios teritorijos naudojimą pagal paskirtį bei joje esančių jam nuosavybės teise priklausančių statinių ar kito teisėtai naudojamo turto apsaugą, vienas iš apsaugos būdų-fizinių kliūčių patekti į teisėtai valdomą teritoriją įrengimas (šiuo atveju tvora su užrakinamais vartais). Sudarant žemės sklypo nuomos sutartį joks servitutas nebuvo nustatytas. Atlikus žemės sklypų padalijimą MB „„(duomenys neskelbtini)“ buvo informuotas, kad servitutas nebus nustatomas. Vėliau, sudarius servituto sutartį tarp „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) , „(duomenys neskelbtini) priėmus vienašalį sprendimą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, dėl jo manymu, pažeistų teisų gynimo jis kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir iš karto civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios pasaugos priemonės- „(duomenys neskelbtini) uždrausta atlikti bet kokius veiksmus su šiuo žemės sklypu, tačiau kaip matyti iš vėlesnių teismo sprendimų šiose bylose, „(duomenys neskelbtini) pradėjo kelio tiesimo darbus, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi pagal MB „„(duomenys neskelbtini) prašymą buvo jau sukonkretintos. Visos šios aplinkybės rodo, kad MB „„(duomenys neskelbtini)“ negalėjo ir neturėjo suprasti, kad jis jokios teisės taip vykdyti savo teisėtai valdomo žemės sklypo apsaugą neturi ir pagrįstai buvo įsitikinęs, kad „(duomenys neskelbtini) neturi teisės atlikti jokių veiksmų, kai tam objektui taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Jo veiksmai nebuvo tyčiniai dėl savavaldžiavimo, t. y. savavališko savo teisės įgyvendinimo, tuo labiau, pažeidžiant kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, o buvo siekis užtikrinti savo valdomo žemės sklypo ir jame esančių objektų apsaugą. Civilinis ginčas, nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, kilęs iš „(duomenys neskelbtini) veiksmų vienašališkai nutraukiant žemės sklypo nuomos sutartį. MB „„(duomenys neskelbtini)“ savo teisių gynimui naudoja kitas priemones- civilinį procesą, „(duomenys neskelbtini) yra atsakovas šiose bylose, galutiniai sprendimai dar nepriimti, taigi tiek Pareiškėjo, tiek MB „„(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini) teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis dar nebaigtas. Svarbu paminėti, jog tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, negali būti sprendžiama taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, sąžiningai suklydus, negali būti vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011. Nr. 2K-P-267/2011. Nr. 2K-P- 183/2012).

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jog nagrinėjamos bylos esmė yra kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, numatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių. Tarp civilinių teisinių santykių subjektų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, jog iš priimto nutarimo nėra aišku, kokiu konkrečiu ANK nurodytu pagrindu vadovaujantis jis priimtas ( nurodyta ne 565¹ straipsnio 1 dalis, o 565 straipsnis) . Iš byloje esančio Nutarimo matyti, kad jo priėmimo pagrindas- aplinkybė, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Toks pagrindas yra įtvirtintas ANK 565¹ straipsnio 1 punkte. Nutarimo motyvuose nurodyta, jog vadovaujamasi ANK 5651 straipsnio 1 punktu, o rezoliucinėje dalyje jau nurodyta, kad ANK 565 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Taigi, tiek Institucija nutarime, tiek Pareiškėjas skunde neteisingai rašo straipsnį, kuris reglamentuoja aplinkybes, dėl kurių procesas negalimas. ANK 565¹ straipsnis turit ik vieną dalį, kurioje išdėstyti 9 punktai. Tokiu atveju straipsnio dalis nerašoma, o nurodomas konkretus punktas, kuriuo vadovaujamasi. Kadangi skundžiamame nutarime aiškiai išdėstytas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindas (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), kas atitinka ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, todėl toks rašymo apsirikimas negali būti vertinamas kaip esminis proceso pažeidimas ir kaip pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą.

Įvertinęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, surinktą rašytinę administracinių nusižengimų bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena skundžiamu nutarimu vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu nutraukta pagrįstai, „(duomenys neskelbtini) skundas atmestinas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Čebanauskienės 2025 m. liepos 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3420-2025 palikti nepakeistas. (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Čebanauskienės 2025 m. liepos 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3420-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Audronė Šiupšinskaitė