- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-340-460/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Globalita“
- Atsakovas
- V. M., K. V.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globalita“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (tolau – UAB) „Globalita“ ieškinio atsakovams V. M. ir K. V. dėl nuostolių atlyginimo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. vasario 11 d. gautas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, juo prašoma priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 16695,38 Eur nuostolių, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovams priklausantį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajonų rūmų 2021 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės UAB „Globalita“ ieškinį atsakovams V. M. ir K. V. dėl nuostolių atlyginimo ir jis bei jo priedai grąžinti pateikusiam asmeniui. Teismas nutarė ieškovei UAB „Gloobalita“ grąžinti sumokėtą 414,00 Eur žyminį mokestį. Išaiškinta ieškovei, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų atlyginti nuostolius ji turi kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinės drabų inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateikto ieškinio faktiniu pagrindu bei pateiktais įrodymais, nustatė, jog ieškovę ir atsakovus siejo darbiniai teisiniai santykiai,
2.2. Teismo vertinimu, ieškovė nurodė, jog darbuotojai, būdami komandiruotėje, 2019 m. gruodžio 14 d. pažeidė Darbo tvarkos taisykles ir padarė žalą, kurią ieškovė atlygino.
2.3. Nors ieškovė nurodo, jog teisinis ieškinio pagrindas kildinamas iš deliktinės civilinės atsakomybės, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės faktinį pagrindą nustatė, jog iš esmės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kildinamas iš darbinių teisinių santykių, tai patvirtina ir ieškovės pateikta rašytinių įrodymų visuma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai skundo argumentai:
3.1. Nebuvo visų būtinų darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygų taikyti ne civilinę, o materialinę atsakomybę.
3.2. Tai, kad žalos padarymo metu šalis sieja darbo santykiai dar savaime nereiškia, kad visais atvejais žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis DK nuostatomis.
3.3. Vien tai, kad vienas iš atsakovų pasiėmė transporto priemonę pagal darbo tvarkos taisykles, taip pat tai, kad darbo tvarkos taisyklėse buvo nurodyta komandiruotės metu nevartoti alkoholinių gėrimų, savaime nereiškia, kad dėl to padarytos žalos atlyginimas yra susijęs su darbo veikla.
3.4. Vokietijos policijos nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad eismo įvykis niekaip nebuvo susijęs su darbo veikla: įvykis įvyko naktį, ne darbo metu; jokios darbinės funkcijos (pastolių montavimas) įvykio metu nebuvo vykdomos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Pagrindinės kreipimosi į teismą nuostatos išdėstytos Civilinio proceso kodekse. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
9. Šioje proceso stadijoje dėl bylos priskirtinumo kategorijai, kuriai taikoma įstatyme nustatyta išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, sprendžiama iš reiškiamo ieškinio turinio ir su juo pateikiamų įrodymų. Teismas turi įvertinti ginčo pobūdį, reiškiamą reikalavimą, preliminariai atlikti ginčo teisinių santykių kvalifikavimą pagal ieškinyje nurodomas faktines bylos aplinkybes, remtis taikytinais teisės aktais ir juose vartojamomis sąvokomis bei apibrėžtimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020).
10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis). Individualūs darbo ginčai dėl teisės, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme, t. y. kurių atvejais netaikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, reglamentuojami, pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 14 dalyje, 220 straipsnio 3 dalyje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 34 punktas).
11. Atskirajame skunde teigiama, kad nuostolių atlyginimas nėra siejamas su darbo santykiais ir darbo funkcijų atlikimu, dėl to turėtų būti vadovaujamasi civilinę atsakomybę reguliuojančiomis teisės normomis.
12. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas (DK 216 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai; redakcija, galiojusi įvykio metu). DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisiją.
13. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog priešingai, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nekelia klausimų dėl Darbo tvarkos taisyklių, Atmintinės komandiruojamojo taisyklių, Pastolių statytojų pareigybinių nuostatų pažeidimų.
14. Iš ieškinio turinio matyti, kad nors ieškovė apžvelgė įvairius lokalinius įmonės aktus (ieškinio dalis „faktinės aplinkybės“), tačiau ieškovė tvirtina, kad vienas iš atsakovų po darbo transporto priemonę pasiėmė teisėtai ir buvo teisėtas jos valdytojas (ieškinio dalies „teisiniai argumentai“ 2 pastraipa).
15. Ieškinyje nurodoma, kad vienas iš atsakovų, būdamas teisėtas transporto priemonės valdytojas, atlikdamas ne darbo funkcijas, ne darbo metu pavartojęs alkoholį, perdavė kitam neblaiviam asmeniui (kitam atsakovui) transporto priemonę vairuoti. Ieškovės nuomone, perdavus transporto priemonę vairuoti kitam neblaiviam asmeniui, buvo pažeista CK 6.270 straipsnio 3 dalis, dėl to atsakovai solidariai atsakingi už ieškovei padarytą žalą.
16. Dėl minėtų priežasčių galima teigti, kad ieškiniu nekeliamas klausimas dėl Darbo Kodekso (toliau ir DK) taikymo, nekeliami klausimai dėl lokalinių įmonės aktų / taisyklių nesilaikymo.
17. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kildinamas iš darbinių teisinių santykių, tai patvirtina ir ieškovės pateikta rašytinių įrodymų visuma, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai pavirtina tik tai, kad šalis siejo darbinai teisiniai santykiai. Kaip minėta, darbdavys ieškiniu teisiniu aspektu neanalizuoja DK normų bei lokalinių įmonės teisės aktų, juos paprasčiausiai pateikia. Taigi, vėlgi spręstina, kad ieškovė nekelia ginčo dėl DK ir kitų su darbo santykiais susijusių normų (ne)taikymo. Pridėtina, jog kaip matyti iš ieškinyje pateiktų įrodymų, atsakovai nebuvo atleisti dėl su darbo santykiais susijusių teisės aktų nesilaikymu / jų pažeidimu, tarp šalių darbo santykiai nutrūko 2019 m. gruodžio 20 d. vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalimi – darbuotojų (atsakovų) rašytiniu pareiškimu.
18. Pirmosios instancijos teismo nurodomos nutartys (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1279/2014, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2S-143-357/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-752-577/2016) siejamos su darbo ginčų komisijos kompetencija nagrinėti darbo ginčus darbo santykiams pasibaigus, dėl to šiuo atveju jos nagrinėjamam klausimui nėra aktualios.
19. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, dėl to, kad ginčas nesiejamas su tuo, ar vienas darbo teisės subjektas pažeidė kito darbo teisės subjekto teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje neteisingai vertino ginčo pobūdį.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė ieškinio priėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.