Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Z. L., kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui L. P., teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. T. (toliau – A. T.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „D. K.“, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2006-09-04 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 8 MGL (1000 litų) bauda; 2012-07-02 Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d., 35 MGL (4550 litų) bauda; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 str. 1 d., 183 str. 2 d. ir 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. būdamas UAB „M. A. I. G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. nuostatas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. pagal kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos gavęs 719451,67 litų (208367,61 eurų) bendrovės ūkio išlaidoms, iš jų 294123,21 litų (72151,09 eurų) panaudojo medžiagų ir kuro įsigijimui, 2010 m. birželio 14 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. 46, 3000 litų (868,86 eurų) grąžino į bendrovės kasą ir tai pagrindė išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, o likusiųjų, tai yra 422328,46 litų (122314,78 eurų) 2012 m. rugsėjo 30 d. dienai į bendrovės kasą ar bendrovės bankų turimas atsiskaitomąsias sąskaitas negrąžino, prekių bei paslaugų neįsigijo, tokiu būdu pasisavino svetimą, UAB „M. A. I. G.“ didelės vertės, 422328,46 litų (122314,78 eurų) turtą,

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikacijos

Kaltinamojo veiksmai atlikti aukščiau aptartomis aplinkybėmis buvo kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d. ir BK 183 str. 2 d., tačiau su tokia kvalifikacija sutikti pagrindo nėra.

Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, tai didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013 ir kt.).

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

Aplaidus apskaitos tvarkymas tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Apskaitos dokumentų nesaugojimas - tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad komentuojamo straipsnio sudėtis yra materiali, todėl už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų neišsaugojimu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 str. numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 str. taikymo, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-273/2014 ir kt.).

Atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą reglamentuoja 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatos, remiantis kuriomis už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad BK 223 str.1 d. numatytą nusikaltimą gali padaryti tik specialus subjektas, turintis įstatymų numatytą pareigą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir saugoti atitinkamus dokumentus, todėl sprendžiant A. T. baudžiamosios atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, būtina nustatyti, kad būtent jis kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo atsakingas už UAB „M. A. I. G.“ buhalterinės apskaitos išsaugojimą.

Kaip jau buvo nustatyta, A. T. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo UAB „M. A. I. G.“ vadovu, t. y. subjektu, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tinkamą vedimą. Nors, kaip seka iš jo parodymų, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė ir buhalterė N. A., tačiau, ji tvarkė tik tai, ką jai pateikdavo A. T., todėl ji negali būti atsakinga už veiksmus, kuriuos padarė/nepadarė įmonės vadovas A. T..

Lietuvos Respublikos įstatymai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu bei buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimu, jokių išimčių, kurioms esant būtų pateisinamas buhalterijos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas, nenumato. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje jurisprudencijoje, konstatuojant, kad netgi esant situacijai, kai buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai atsiranda dėl trečiųjų asmenų veiksmų, pvz. vagystės, įmonės vadovas vis tiek atsako pagal BK 223 str. nuostatas jeigu nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad to būtų išvengta (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-52/2003; 2K-106/2009 ir kt.), kas leidžia pagrįstai manyti, jog buhalterijos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas teismų praktikoje gali būti pateisinamas tik esant force majeure aplinkybėmis, kurių nagrinėjamu atveju nustatyta vėlgi nebuvo.

Kaltinamasis savo kaltę ir dėl šios veikos pilnai pripažino. Tai, jog A. T., būdamas įmonės vadovu, t. y. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „M. A. I. G.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, patvirtina ir liudytojos N. A. parodymai, specialisto išvada, kurių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią bei objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, kad būtent A. T. padarė jam inkriminuojamą veiką. Nustatinėjant A. T. kaltės formą pažymėtina, kad BK 223 str. 1 d. įtvirtintas nusikaltimas - apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką - tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo, gali būti padaromas esant neatsargiai kaltės formai, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nerūpestingumo (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2k-11/2008, 2k-14/2008, 2k-322/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju A. T. kaltė – neatsargumas, pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi jis kaip įmonės vadovas žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, (ką patvirtina ir tai, jog buhalterinė apskaita ir dalies buvo vedama), tačiau jas vykdė netinkamai ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl A. T. veiksmai pilnai atitinka BK 223 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino. Jo parodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl padarytų nusikaltimų jis nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis padarė 2 nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 183 str. 2 d.) yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, viena (BK 223 str. 1 d.) – neatsargus nusikaltimas. BK 183 str. 2 d. numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nenustatyta. Tuo tarpu už nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., yra numatyta galimybė skirti ir švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmė, tačiau įvertinus tai, jog kaltinamasis teisiamas jau ne pirmą kartą, jam ir už šią nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog už nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d. skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, už šią veiką skirtina artima minimaliam bausmės dydžiui bausmė, tuo tarpu už veiką numatytą BK 183 str. 2 d. – nors ir mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau ženkliai didesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas numatytas BK 183 str. 2 d., nuo nusikaltimo numatyto BK 223 str. 1 d. labai skiriasi pagal savo pavojingumą, nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl subendrintai bausmei skirti taikytinos bausmių apėmimo nuostatos (BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p.). Kadangi byla buvo baigta nagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino, paskirtos subendrintos bausmės atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas (tame tarpe ir sulaikymo laikas pagal Europos arešto orderį) nuo 2015-05-01 iki 2015 m. spalio 15 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., b. l. 75, 167-170, t. 3, b. l. 75, 167-170).

BK 75 str. numato, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius) bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau yra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau visuma jį charakterizuojančių duomenų neduoda pagrindo teigti, jog nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Darbdavio charakterizuojamas gerai. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, tai, jog nusikalstamos veikos tarpusavyje yra susiję, nesitęsė ilgą laiką, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam pasitaisyti, dirbti ir atlyginti žalą, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinio proceso tvarka iš jo 2013-05-17 sprendimu už akių yra priteista 422328,46 litai žalos atlyginimo bei 5 procentų metinės palūkanos (b. l. 20-21, t. 1). Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai, todėl kaltinamajam, įvertinus nusikalstamų veikų sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 11 str. 5 d., 15 str., 16 str. 3 d., 41 str., 50 str., 54 str., 56 str., 61 str., 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 p., BK 71 str.). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

A. T. 2015-10-15 nutartimi paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina, kardomoji priemonė – 1600 eurų užstatas (sumokėtas 2015-10-15 mokėjimo nurodymu Nr. 1, į Kauno apygardos teismo sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina, o užstatas grąžintinas užstato davėjui D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 133 str. 6 d., 307 str. 1 d. 6 p., b. l. 167-170, t. 3).

Dėl civilinio ieškinio

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti byloje pareikštą civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas.

Bankrutavusi UAB „M. A. I. G.“ atstovaujama bankroto administratoriaus byloje pareiškė 30000 litų civilinį ieškinį (b. l. 185, t. 1). Kaip matyti iš ieškinio, jo reikalavimo pagrindu nurodomas automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neišsaugojimas - pasisavinimas, o žalos dydis grindžiamas įkeitimo lakšte nurodyta verte (b. l. 185, t. 1). Tačiau kaip seka iš aukščiau paminėtų įrodymų, pasisavinto automobilio vertė įvairiuose dokumentuose nurodoma skirtinga, kaltinamasis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl tik 4168 litų vertės šio automobilio pasisavinimo. Be to, kaip matyti iš pateiktos pažymos (b. l. 2, t. 4), UAB „M. A. I. G.“, kurios interesais buvo pareikštas civilinis ieškinys yra likviduota ir 2015-06-12 išregistruota, t. y. nustojusi egzistuoti kaip juridinis vienetas, galintis būti ieškovu, tuo tarpu joks kitas ieškovas vietoje šios įmonės į bylą neįstojo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 113 str. 2 d., CPK 3 str. 6, 7 d., 41 str. 1 d., 48 str., 296 str. 1 d. 12 p.).

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2013-09-11 daiktų – dokumentų pateikimo protokolu iš A. T. paimtos automobilio MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, pagal 2013-09-11 pakvitavimą grąžintos A. T.. Atsižvelgiant į tai, jog įmonė, kuriai detalės priklausė yra likviduota ir išregistruota, šių detalių bankroto administratorius iki bankroto procedūros pabaigos atsiimti noro neišreiškė, o pačios detalės, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų bei įvertinus laikotarpį nuo jų paėmimo iki dabar, yra menkavertės, detalės paliktinos A. T. (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Sulaikymo metu iš A. T. buvo paimta: 269 svarai 35 pensai bei 100 eurų (b. l. 162-163, t. 2) ir pagal 2015-09-22 nutarimą perduoti saugoti Alytaus AVPK Finansų skyriui (b. l. 164, t. 2) bei saugomi pagal kvitus Nr. 013665 ir Nr. 0064512 (b. l. 166, t. 2). Duomenų, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu nėra, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus paiminėtos piniginės lėšos grąžintinos jų teisėtam savininkui A. T. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo

Pagal BPK103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr.2K-366/2010, Nr.2K-210/2011).

Pagal pateiktą pažymą, A. T. ekstradicijos išlaidos sudaro 2325, 82 eurus (b. l. 3, t. 4). Bylos duomenimis nustatyta, kad nutarimas pripažinti A. T. įtariamuoju buvo priimtas 2014 m. spalio 8 d.. Tą pačią dieną, t. y. 2014 m. spalio 8 d., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. S. nutarimu buvo paskelbta ir A. T. paieška. Duomenų, jog A. T. anksčiau buvo žinoma apie tai, kad jo ieškoma ir jis privalo atvykti į atitinkamą ikiteisminio tyrimo įstaigą, nėra. Išvykimo į užsienį metu kaltinamojo statusas byloje buvo neapibrėžtas, nes į užsienį jis išvyko iki jo pripažinimo įtariamuoju. 2015 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra A. T. atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį, kurio pagrindu 2015 m. gegužės 1 d. jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Remiantis paties kaltinamojo paaiškinimais, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis nesislapstė, iki jo išvykimo į Jungtinę Karalystę jokios kardomosios priemonės jo atžvilgiu taikomos nebuvo, tuo tarpu nuvykęs į Jungtinę Karalystę jis užsiregistravo, išsinuomojo būstą ir dirbo legaliai. Remiantis byloje esančiais duomenimis, 2014 m. vasario 25 d. atitinkama tvarka buvo užregistruotas A. T. išvykimas per pasienio kontrolės punktą (b. t. 3, b. l. 42), kas leidžia teigti, kad jis išvyko nesislapstydamas. Sutinkamai su 2014 m. liepos 21 d. tarnybiniu pranešimu, A. T. sūnus D. T. informavo ikiteisminio tyrimo pareigūnus apie jo tėvo buvimo vietą – Jungtinę Karalystę, nurodydamas ir jo telefono numerį (b. t. 3, b. l. 51). Nors pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie reikalingumą atvykti pas tyrėją kaltinamasis buvo informuotas SMS, tačiau A. T. neigia tokį pranešimą gavęs, tuo tarpu objektyvių duomenų apie jo tinkamą kvietimą atvykti pas tyrėją, byloje nėra. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog A. T. į užsienį išvyko siekdamas pasislėpti nuo teisėsaugos pareigūnų ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ta aplinkybė, kad policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti A. T. į Lietuvą, neduoda pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė A. T. tyčiniai veiksmai. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, aptariamu atveju, policija vykdydama A. T. ekstradiciją į Lietuvos Respubliką atliko vieną iš savo funkcijų, kuri turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl patirtos išlaidos iš kaltinamojo A. T. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str.

nusprendžia:

A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 223 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 223 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 15 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo.

A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 8 p., 4 d., 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (753,20 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT26 7300 0100 0245 5919 AB „Swedbank“ nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, palikti nepakeistą, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti ir 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų užstatą, saugomą Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje Nr. LT267300010002227969, grąžinti užstato davėjui D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Bankrutavusios UAB „M. A. I. G.“ (šiuo metu likviduota ir išregistruota) civilinį ieškinį, palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2013-09-11 daiktų – dokumentų pateikimo protokolu iš A. T. paimtas automobilio MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, pagal 2013-09-11 pakvitavimą grąžintas A. T., palikti A. T.;

- sulaikymo metu iš A. T. buvo paimtus 269 svarus 35 pensus bei 100 eurų, pagal 2015-09-22 nutarimą perduotus saugoti Alytaus AVPK Finansų skyriui bei saugomus pagal kvitus Nr. 013665 ir Nr. 0064512 grąžinti jų teisėtam savininkui A. T..

Nepriteisti iš kaltinamojo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ekstradicijos išlaidų.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.