Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1835-924/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-03
Bylos Nr.: e2A-1835-924/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00925-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edvardas Paliokas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: J. C.

Kategorijos

2.2.2.3.2.1Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės

Civilinė byla Nr. e2A-1835-924/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00925-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-922/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taja“ ieškinį atsakovui J. C. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Taja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. C. 30503,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti ieškovės bankroto administratoriui UAB „Audata“ iš atsakovo 4180 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 dienos nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Taja”, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Audata“. Bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus VSDFV Alytaus skyriaus pareiškimą. 2017 m. birželio 26 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „Taja“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris teismo nutartimis buvo tikslinamas. Atsakovas yra buvęs įmonės vadovas, kuris nevykdė teisės aktais numatytos pareigos, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, žinodamas, kad įmonė nevykdo veiklos ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė UAB „Taja“ laikytina nemokia nuo 2010 metų pabaigos, todėl nuo to laiko atsiradę įsiskolinimai priteistini iš vadovo kaip žala. Ieškinio parengimo dieną bendra BUAB „Taja“ įsipareigojimų suma kreditoriams sudarė 30 503,78 Eur. Patvirtinus bankroto administravimo išlaidų sąmatą tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. bankroto administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę iš bankrutuojančios įmonės gauti patvirtintas sumas, o bankrutuojanti įmonė turi pareigą šias sumas sumokėti. BUAB “Taja” 2017 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą: atlyginimas administratoriui 2280 Eur, administravimo išlaidoms nuo pirmojo kreditorių susirinkimo 1900 Eur, iš viso 4180 Eur.

3. Atsakovas J. C. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl 30 503 Eur atmesti. Nurodė, kad jis, kaip buvęs bendrovės „Taja“ vadovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Per visą vadovavimo įmonei laiką buvo dedamos didžiulės pastangos vystyti paruoštą gamybos programą, kuriant naujas darbo vietas, taip pat, kad galima būtų pradėti naudoti gamtos išteklius, kurių respublikoje yra didžiuliai kiekiai pritaikant daugiamečius (orientaciniai apie 40 metų) mokslinius tyrimus, ypač plėtojant eksporto sritį bei ieškant naujų realizacijos rinkų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad įmonės veikla nebuvo vykdoma, buvo pasirašomos sutartys, tačiau dėl VSDFV Alytaus skyriaus inicijuojamų bankroto bylos iškėlimų bendradarbiavimas su užsienio partneriais nutrūko. Atsakovas sutiko su pareikštu reikalavimu dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų priteisimo, bet administravimo išlaidos turi būti pagristos išlaidų čekiais, kurie nėra prijungti prie ieškinio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš J. C. 30 503,78 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Taja“, 2 280,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Audata“ bei 747,00 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

5. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Taja“ buvo iškelta bankroto byla pagal VSDFV Alytaus skyriaus pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės situacija nuo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties priėmimo yra pasikeitusi, įsiskolinimai kreditoriams nėra padengti, bankroto byla nėra nutraukta, 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojami dėl bankroto. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo keliami klausimai, susiję su jo vadovautos bendrovės balanso sudarymu, sapropelio (žaliavos) verte ir jos įtraukimu į apskaitą kaip turto, taip pat klausimai, susiję su bendrovės mokumu nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi UAB „Taja“ nemokumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi. Minėtoje nutartyje yra konstatuota, kad jau nuo pat 2013 iki 2016 metų įmonė buvo nemoki. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kurios savo pasyviu elgesiu, kuris truko vėliausiai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki pat 2015 m. liepos 8 d., neįvykdė. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių pakanka, kad J. C. neveikimas būtų pripažintas neteisėtu CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme, kas kartu su kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis (priežastiniu ryšiu, kalte, žala), visas jas nustačius, sudaro pagrindą tenkinti ieškinį (abu jo reikalavimus).

6. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo patvirtintų BUAB „Taja“ įsipareigojimų suma kreditoriams sudaro 30 503,78 Eur. Finansinių reikalavimų sumos yra patvirtintos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl jomis abejoti nėra pagrindo, tai yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-308-922/2018 nuspręsta priteisti iš atsakovės VšĮ „Šils“ 24 829,20 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (24 829,20 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Taja“ naudai. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje B2-1291-262/2019 nuspręsta bankrutavusią VšĮ „Šils“ pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro. Byloje nėra duomenų apie tai, kad BUAB „Taja“ yra grąžinta kokia nors dalis iš priteistos ir patvirtintos 24 829,20 Eur sumos. Nėra tokių teisės normų ar teismų praktikos, kad įmonės patirtos žalos dydis mažinamas priteista, tačiau iš debitorių neišieškota suma. Nėra duomenų, kad bendra įsiskolinimų suma kreditoriams būtų mažesnė negu 30 503,78 Eur. Pareiga įrodyti žalos dydį tenka ieškovės atstovei. Teismas konstatavo, kad ieškovės atstovas, žinodamas civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, neteikė savo įrodinėjamos aplinkybės dėl galimai patirtų 1900 Eur administravimo išlaidų pagrindžiančių dokumentų, t. y. neįrodė visos prašomos žalos dydžio, atitinkamai teismas ieškinį nurodytoje dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas J. C. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. 4 t. l. 1-5). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjęs civilinę bylą, o kai kuriuos duomenis ir įrodymus apskritai nevertindamas. Be to, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus precedentus analogiškose ir panašiose bylose.

7.2. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo žalos atlyginimą išimtinai remiantis teismo patvirtintais kreditoriniais reikalavimais. Didžioji dalis UAB „Taja“ pradelstų įsiskolinimų atsirado iki 2014 m. Teismas konstatavo, kad dėl įmonės nemokumo atsakovas vėliausiai nuo 2014 m. sausio 1 d. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl, remiantis teismų praktika, vadovas turėtų atsakyti tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo paties neteisėto delsimo.

7.3. Teismas, remiantis viešojo intereso gynimu, nenagrinėjo ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl kitų subjektų įsiskolinimo UAB „Taja“. Bankroto administratoriui buvo perduoti duomenys apie VšĮ „Šils“ skolą UAB „Taja“. Be to, jam buvo perduoti duomenys ir apie kitų įmonių - Ispanijos įmonės Tierra Rica S.L. (25022,59 Eur) ir Nigerijos įmonės Celpardy Nigeria Ltd, (2 402 Eur) įsiskolinimus. Taip pat duomenys apie šių įmonių įsiskolinimą buvo prijungti prie šios civilinės bylos, bet teismas jų nevertino, o administratorius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant išieškoti šiuos įsiskolinimus ieškovės naudai.

7.4. Teismas nevertino, kad UAB „Taja“ bankrotą nulėmė būtent verslo nesėkmė UniCredit bankui atsisakius suteikti finansines bankines paslaugas, nors UAB „Taja“ buvo pasirašytas kontraktas su Nigerijos federacinės respublikos Kogi valstijos vyriausybe dėl trąšų gamyklos atnaujinimo ir paleidimo. Apeliantas papildomai prideda preliminarų orientacinių sąlygų žiniaraštį-kreditinio pasiūlymo susitarimą 5000000 Eur sumai. Buvo išleista ir įregistruota obligacijų emisija, o Vokietijos įmonei pareiškus suinteresuotumą įsigyti šias obligacijas, neužilgo įsigaliojo Kauno apygardos teismo nutartis iškelti UAB „Taja“ bankroto bylą. Tokiu būdu išplatinti obligacijų emisiją buvo nespėta.

Atsiliepimas

8. Ieškovė BUAB „Taja“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą (e. b. 4 t. l. 25-27). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Bankrutavusiai VšĮ „Šils“ buvo taikomas supaprastintas bankroto procesas, ji yra| likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl akivaizdu, jog skola nebus išieškota. Debitoriniai įsiskolinimai buvo įtraukti į įmonės balansą, todėl buvo vertinami sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, nėra tokių teisės normų ar teismų praktikos, kad įmonės patirtos žalos dydis mažinamas priteista, tačiau iš debitorių neišieškota suma.

8.2. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama, todėl skolininkas (atsakovas) turi pareigą paneigti šią prezumpciją, ko bylos duomenimis nėra padaręs. Kadangi atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie realiai vystytą veiklą ar gaunamas pajamas, iš esmės nuo nemokumo atsiradimo momento BUAB „Taja“ tik didino savo kreditorinius įsipareigojimus, tačiau jokios realios veiklos nevykdė, pajamų negavo.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi iškėlęs bankroto bylą UAB „Taja“ konstatavo, kad įmonės balanse nurodytos atsargos - sapropelis 177 247 Eur sumai nepagrįstai įtrauktas į įmonės balansą kadangi įmonė neturėjo teisinio pagrindo sapropelio gavybai, todėl šis turtas šalintinas iš įmonės balanso kaip nepagrįstas. Atsakovas be savo samprotavimų ir neįpareigojančių trečiųjų asmenų pranešimų apie tikimybę įsigyti obligacijas ateityje, jokių įrodymų apie tai, jog obligacijos būtų apmokėtos, nepateikė.

Šalies argumentai

8.4. Apelianto skunde nurodomi argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad įmonė būdama nemoki, jokios realios veiklos nevykdė ir pajamų negavo, o tik didino savo kreditorinius įsipareigojimus, todėl atsakovas, kaip įmones vadovas, privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2016 m. gruodžio 9 d. Preliminarų orientacinių sąlygų žiniaraštį dėl kreditinio pasiūlymo susitarimo, 2017 m. sausio 7 d. ketinimų laišką, išverstus jo paties į lietuvių kalbą. Tačiau šio dokumento prie apeliacinės bylos medžiagos prijungti atsakovas neprašo, taip pat neįvardija ir neįrodinėja CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jo pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Taigi, tokių duomenų prijungimo prie bylos klausimo nėra pagrindo spręsti. Kita vertus, atsakovas pirmos instancijos teisme turėjo visas galimybes pateikti teismui visus, jo manymu, reikalingus įrodymus, ir tokia teisė jam nebuvo ribojama, be to teisėjų kolegija nenustatė, jog būtų tikslinga prijungti prašomus įrodymus prie bylos bei juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Bylos faktinės aplinkybės

12. Kauno apygardos teismas, pagal bendraieškių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ir UAB „Realm Juridical“ pareiškimą, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Taja” (įmonės kodas: 3006494408, adresas: Gelovinės k. 4, Varėnos r.) iškėlė bankroto bylą (bylos Nr. eB2-207-230/2019). Bankrutuojančios UAB „Taja“ administratoriumi paskirta UAB „Audata“. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-501-241/2017 atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Taja“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties atmestas.

13. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi BUAB „Taja” buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

14. UAB „Taja“ bendrovės vadovas ir akcininkas, kuriam priklausė 100 proc. bendrovės akcijų, nuo 2007 m. vasario 19 d. buvo J. C.. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsakovui J. C. pareiškė reikalavimą dėl 34683,78 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro 30503,78 Eur bankroto byloje patvirtinti ir nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, ir 4180 Eur bankroto administratoriaus išlaidos.

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo, taip pat dėl administravimo išlaidų ieškovės bankroto administratoriui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas iš dalies, t.y. teismas nustatė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, žalos dydį, ir ieškovei bankrutavusiai UAB „Taja“ priteisė iš atsakovo 30 503,78 Eur žalos atlyginimo, ieškovės atstovei UAB „AUDATA“ priteisė 2280,00 Eur žalos atlyginimo (atmetė reikalavimą dėl 1900 Eur administravimo išlaidų priteisimo kaip neįrodytą). Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, nes ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir žalos dydžio.

Dėl žalos atlyginimo, nevykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

16. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens savininkas, kaip ir vadovas, turi pareigą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytomis sąlygomis pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste šis išaiškinimas reiškia, kad pareiga inicijuoti bankroto bylos UAB „Taja” iškėlimą teko būtent apeliantui, t.y. bendrovės buvusiam vadovui ir jos savininkui.

18. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Taja” bankrotą lėmė verslo nesėkmė neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.

19. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus), priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Neįrodžius bet kurios iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

20. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste šis reglamentavimas reiškia, kad pareiga inicijuoti bankroto bylos UAB „Taja” iškėlimą teko būtent apeliantui, t.y. bendrovės buvusiam vadovui.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo atsakomybei pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį kilti, t. y. vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti, teismas turi nustatyti vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. Nr. e3K-3-304-1075/2018). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas vėliausiai nuo 2014 m. sausio 1 d. turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Taja” iškėlimo. Šios teismo nustatytos aplinkybės nei ieškovė, nei atsakovas neginčija.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje, kuria nuspręsta UAB „Taja“ iškelti bankroto bylą, iš esmės konstatuota, kad pagal atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, pateiktus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., atsakovės skoliniai įsipareigojimai sudaro ne mažesnę kaip 70 037,36 Eur sumą. Vien tik įsiskolinimas darbuotojams – 36 927,74 Eur, 2016 m. lapkričio 23 d. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 12 392,80 Eur (2015-11-17 sudarė 8 141,71 Eur). Turimą įmonės turtą sudarė ne didesnę kaip 33 797,59 Eur sumą. Taip pat, kad atsakovė faktiškai nevykdė jokios veiklos nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (2015 m. liepos 5 d. teisme gautas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Taja“ iškėlimo), o jos nuostoliai ir skoliniai įsipareigojimai didėjo (2013 m. gruodžio 31 nuostoliai sudarė 51 003 Lt/14771,49 Eur; 2014 m. 16 439 Lt pelnas; 2015 m. gruodžio 31 d. nuostoliai - 5 5141 Eur; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuostoliai - 18 357 Eur). Teismas konstatavo, kad atsakovė su kreditoriais neatsiskaito ilgą laiką, kas suponuoja išvadą apie blogą jos finansinę padėtį, be to, atsakovė laiku nesumoka įstatymo nustatytų mokesčių, turi įsiskolinimą darbuotojams, kas sudaro atskirą bankroto bylos iškėlimo pagrindą. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2688-340/2012, kuri įsiteisėjo 2012 m. balandžio 11 d., buvo nutarta nekelti bankroto bylos UAB „Taja“.

23. Šios aplinkybės, juolab jų neginčijant bylos šalims, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jau vėliausiai nuo 2014 m. sausio 1 d. UAB „Taja“ vadovas turėjo pareigą spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau faktiškai dėl bankroto bylos iškėlimo 2015 m. liepos 5 d. į teismą kreipėsi kreditoriai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, 2015 m. liepos 16 d. - UAB „Realm Juridical“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo 2014 metų pradžios įmonės vadovui (atsakovui) kilo pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatyti atsakovo (kaip buvusio įmonės vadovo) neteisėti veiksmai. Šie nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, yra susiję su ieškovės BUAB „Taja“ prašoma priteisti žala dėl bankroto procese nepadengtos kreditoriams skolos. Jeigu atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo, įmonės skola kreditoriams nebūtų susidariusi.

Dėl 30 503,78 Eur žalos atlyginimo

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3-K-3-265-611/2017 ir kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos nevykdymo inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju yra faktas, jog įmonei esant nemokiai, įmonės vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto procedūros taikymo, nesikreipimo laikotarpiu konkrečia pinigine išraiška padidėjo įmonės skola kreditoriams, taip buvo padaryta konkreti turtinė žala įmonei (jos būsimiems kreditoriams), kurią privalo atlyginti dėl to kaltas asmuo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo to fakto, kokie įmonės įsipareigojimai kreditoriams buvo atsiradus prievolei J. C. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2014 m. sausio 1 d.) ir kokia sumine išraiška padidėjo UAB „Taja“ kreditorinių reikalavimų suma atsakovui nevykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokių aplinkybių nenustatinėjo ir pirmos instancijos teismas.

26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinyje nurodytą 30385,79 Eur skolą kreditoriams sudaro: 18029,22 Eur - VSDFV Alytaus skyriui socialinio draudimo įmokų skola, susidariusi nuo 2011 m. vasario 21 d.; 3223 Eur - UAB „Dambravos agroservisas“ skola už sapropelio pervežimą bei pakrovimą (2010-10-07 PVM sąskaita faktūra); 4692,50 Eur - UAB „Realm Juridical” skola pagal 2012 m. gegužės 4 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą (skolos atsiradimo pagrindas 2009 m. lapkričio 10 d. (sumokėjimo terminas iki 2010 m. gegužės 10 d.) ir 2009 m. lapkričio 30 d. (sumokėjimo terminas iki 2010 m. gegužės 30 d.) paskolos sutartys); 265,45 Eur - UAB „Skubios siuntos” skola pagal 2012 m. gruodžio 28 d. Varėnos rajono apylinkės teismo Teismo įsakymą (2012 m. spalio 18 d. PVM sąskaita faktūra); 273,15 Eur - UAB „Rumeks – NNZ” (2010-08-18 PVM sąskaita faktūra); 4020,46 Eur - darbuotojams (A. Z. – 1780,07 Eur; I. C. – 2240,39 Eur).

27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti būtent kokia bendra išaugusios įmonės skolų suma, kuri liks nepadengta įmonės vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto procedūros taikymo (nuo 2014 m. sausio 1 d.). Kaip matyti iš nutarties 26 pastraipoje nurodytų faktinių aplinkybių, dalis skolos kreditoriams susidarė iki 2013 m. gruodžio 31 d., t.y. kreditoriams UAB „Dambravos agroservisas“, UAB „Realm Juridical”, UAB „Skubios siuntos”, UAB „Rumeks – NNZ”. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas reikalavimą dėl 30 503,78 Eur nuostolių atlyginimo ir vertindamas UAB „Taja“ žalos dydį, netyrė ir nenustatė įmonės bendro skolų dydžio pokyčio.

28. Iš VSDFV Alytaus skyriaus pateiktų duomenų matyti (3 t., b.l. 63-64), kad UAB „Taja“ VSDF biudžetui 2013 m. gruodžio 31 d. skola buvo 12132,81 Eur (41892,18 Lt, iš kurių: 39886,70 Lt įmokos, 1908,20 Lt delspinigiai, 97,98 Lt palūkanos). 2017 m. kovo 7 d. skola VSDF biudžetui sudarė 13946,94 Eur, taigi per 2014-2017 metus ieškovės įsipareigojimai kreditoriui VSDFV padidėjo 1814,13 Eur (13946,94 Eur - 12132,81 Eur). UAB „Taja“ skola darbuotojams A. Z. ir I. C. susidarė po 2013 m. gruodžio 31 d. (2016 m. nesumokėtas atlyginimas ir kompensacija už nesumokėtas atostogas, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, esantys bankroto byloje Nr. eB2-207-230/2019). UAB „Taja“ skola darbuotojams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, iškėlus bankroto bylą sudarė 8102,74 Eur (A. Z. - 3 865,86 Eur; I. C. - 4 236,88 Eur). Pažymėtina, kad BUAB „Taja“ darbuotojams išmokėjus 4 082,28 Eur sumą iš Garantinio fondo lėšų, kurio administravimo funkciją nuo 2017 m. sausio 1 d. perėmė vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, šio kreditoriaus patikslintas finansinis reikalavimas, padidinant jį 4082,28 Eur suma, yra patvirtintas bankroto byloje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė faktiškai nevykdė jokios veiklos nuo 2012 m. sausio 1 d., su kreditoriais nuo 2014 m. sausio 1 d. atsiskaitinėjama nebuvo (išskyrus su VSDFV), bankroto proceso metu tenkinti kreditorių reikalavimų iš įmonės turto taip pat nebuvo jokių galimybių (įmonė faktiškai turto neturi), atsakovas į bylą duomenų apie tai, kad bendras įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nuo 2014 m. sausio 1 d. sumažėjo nepateikė. Todėl konstatuotina, kad UAB „Taja“ bendra skolų suma, lyginant su 2013 m. gruodžio 31 d. buvusia, ir bendra bankroto proceso metu nepadengta įmonės kreditorinių įsiskolinimų suma padidėjo 9916,87 Eur (1814,13 Eur + 8102,74 Eur). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, netyręs ir nenustatęs įmonės bendro skolų dydžio pokyčio, ieškovei priteisė iš atsakovo 30 503,78 Eur, t.y. visą bankroto byloje nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, įmonei esant nemokiai, įmonės vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto procedūros taikymo, nesikreipimo laikotarpiu 9916,87 Eur padidėjo įmonės skola kreditoriams, taip buvo padaryta ši konkreti turtinė žala įmonei (jos būsimiems kreditoriams), kurią privalo atlyginti dėl to kaltas asmuo, t.y. atsakovas (CPK 178 straipsnis).

29. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad bankroto proceso metu būtent dėl bankroto administratoriaus veiksmų liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, nes UAB „Taja“ naudai nebuvo išieškotos skolos iš VšĮ „Šils“ (24 829,20 Eur), Ispanijos įmonės Tierra Rica S.L. (25 022,59 Eur) ir Nigerijos įmonės Celpardy Nigeria Ltd, (2 402 Eur). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad bankroto administratorius turi pareigą imtis teisinių priemonių, siekiant bankrutuojančios įmonės naudai išsiieškoti skolas. Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog vien tik UAB „Taja“ turtinių teisių turėjimas pats savaime nereiškia, kad buvo realios galimybės bankroto administratoriui įgyvendinti šias teises (išsiieškoti skolą). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal bankroto administratorius ieškinį Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr.e2-308-922/2018 buvo priteista 24 829,20 Eur skola iš VšĮ „Šils“. Tačiau 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu VŠĮ „Šils pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nutartą ją išregistruoti iš juridinių asmenų registro, o šioje byloje kreditorių finansiniai reikalavimai, tame tarpe UAB „Taja“, liko nepatenkinti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad iš užsienyje esančių įmonių buvo reali galimybė išsiieškoti skolą, tikėtina, kad neišieškotos tik beviltiškos debitorinės skolos. Abejones dėl skolų grąžinimo galimybės kelia tai, jog įmonės yra užsienyje, kas apsunkina skolų susigrąžinimo galimybes, juolab įmonei kuriai yra iškelta bankroto byla bei kuri neturi finansinių galimybių. Be to, šios skolos buvo negrąžinamos jau ilgą laikotarpį (pvz. debitorės Celpardy Nigeria Ltd skola yra nuo 2012 metų), buvęs įmonės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo taip pat nesiėmė jokių veiksmų šias skolas išsiieškoti, kas kelia pagrįstų abejonių dėl šių skolų susigrąžinimo galimybių.

Dėl administravimo išlaidų priteisimo

30. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia pirmos instancijos teismo sprendimo dalį tiek dėl 30 503,78 Eur žalos atlyginimo, tiek dėl ieškovės atstovei UAB „AUDATA“ priteistų 2280,00 Eur administravimo išlaidų. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, skunde nėra pateikiama jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta tenkinti reikalavimą dėl 2280,00 Eur administravimo išlaidų priteisimo, argumentų.

31. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar priėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išsiregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie), įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-148-219/2018 53 punktą;). Taigi būtent bankroto administratorius, reikšdamas reikalavimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu, privalo pagrįsti, kokios lėšos iš tiesų yra patirtos bankroto proceso metu.

33. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. BUAB „Taja“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą: 2280 Eur atlyginimas bankroto administratoriui, 1900 Eur administravimo išlaidoms nuo pirmojo kreditorių susirinkimo, kurias bankroto administratorius prašė priteisti iš atsakovo. Pirmos instancijos teismas bankroto administratoriaus prašymą tenkino iš dalies, t.y. priteisė 2280,00 Eur žalos atlyginimo, o reikalavimą dėl 1900 Eur išlaidų priteisimo atmetė kaip neįrodytą. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismui, kad bankroto administratorius įrodė prašomos priteisti 2280 Eur žalos dydį (atlyginimas bankroto administratoriui), kuri bankroto procese buvo nepadengta dėl atsakovo (kaip buvusio įmonės vadovo) neteisėtų veiksmų, t.y. nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „Taja” iškėlimo (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų 2280,00 Eur sumos pagrįstumą, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl priteistinos iš atsakovo žalos dydžio, jam laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto procedūros taikymo, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 30 503,78 Eur žalos atlyginimo keistinas, ieškovei priteisiant 9916,87 Eur žalos atlyginimą bei atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Apeliacinį skundą iš dalies tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidos patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad iš ieškiniu prašytos 34683,78 Eur sumos buvo priteista 12716,87 Eur, laiko, kad byloje buvo patenkinta 37 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta – 63 procentai. Nei ieškovė, nei atsakovas duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl dėl jų paskirstymo nesprendžiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36. Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 11,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis), kurių 4,27 Eur (11,55 Eur x 37 proc.) dalis valstybei priteistina iš atsakovo. Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, 286 Eur (12716,87 Eur x 3 poc. x 75 proc.) žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 290,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi apeliantui yra atidėtas 737,64 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Kadangi ieškinį šioje byloje pareiškė bankrutuojanti įmonė, todėl apeliantas, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, už apeliacinį skundą mokėti žyminio mokesčio neprivalo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje dėl 30 503,78 Eur žalos atlyginimo pakeisti.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Taja“, įmonės kodas 3006494408, iš atsakovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9916,87 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus šešiolika eurų 87 ct) žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. C. 290,27 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasAlbina RimdeikaitėLina Žemaitienė