Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-192-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-02
Bylos Nr.: 2A-192-796/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03054-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: E. J.
Atsakovas: R. Č.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-192-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03054-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10; 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.19.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal patikslintą ieškovės E. J. ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. J. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. Č. 4 152,29 Eur skolą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovo skola susidarė dėl ieškovės patirtų išlaidų laidojant ieškovės ir atsakovo tėvus, taip pat išlaikant ieškovės ir atsakovo po 1/2 dalį iš tėvų paveldėtą namą, kadangi šis yra šildomas akmens anglimi, kurią ieškovė perka iš savo lėšų. Neturtinė žala ieškovei kilo dėl atsakovo žeminančio elgesio, kuris ieškovei sukeldavo didelių išgyvenimų, emocinį stresą, moralinį pažeminimą, tai išprovokavo sunkią ieškovės ligą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės E. J. 1 940 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. Č.. Teismo sprendimo motyvai:

3.1. Teismas padarė išvadą, kad byloje ieškovė neįrodė, jog ji palaidojo šalių tėvus už savo asmenines lėšas. Teismas įvertino, kad ieškovė paaiškino, jog tėvų laidotuvėms panaudojo savo asmenines lėšas, tiek savo santaupas, tiek ir sūnaus bei marčios paskolintas lėšas, tačiau negalėjo patvirtinti konkrečiai, kiek ir kam panaudojo skolintus pinigus. Teismas, įvertinęs atsakovo ir ieškovės paaiškinimus, vertino, kad tikėtina, jog šalių tėvai buvo sukaupę santaupų, kurias buvo skyrę savo laidotuvėms. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginius, jog šalių tėvai atidavė visas santaupas atsakovui. Teismo vertinimu, vien tai, kad į bylą pateikti laidojimo ir maitinimo paslaugų kvitai, neįrodo fakto, jog ieškovė mokėjo iš savo asmeninių lėšų, ir nepaneigia fakto, kad šalių tėvą palaidojo jį pergyvenusi sutuoktinė iš savo sutaupytų lėšų. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog už šalių tėvų laidotuves ieškovė mokėjo iš savo asmeninių lėšų, todėl ieškinio dalį dėl laidotuvių išlaidų priteisimo atmetė.

3.2. Teismas taip pat nustatė, kad teisė pareikšti ieškinį ieškovei atsirado nuo to momento, kai atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovas paveldėjimo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) liudijimų pagrindais lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) įgijo namą su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovė objektyviai negalėjo pareikšti ieškinio atsakovui iš karto po laidotuvių, t. y. atsakovui dar nepriėmus palikimo po palikėjų mirties. Teismas pripažino, kad ieškovė reikalavimus dėl laidojimo išlaidų priteisimo tėvo atveju galėjo reikšti ne vėliau nei (duomenys neskelbtini), o motinos atveju – (duomenys neskelbtini), tačiau juos pareiškė tik 2020 m. balandžio 29 d. Įvertinęs ieškovės poziciją, teismas pažymėjo, kad jau per tėvų laidotuves ieškovei buvo žinoma apie atsakovo atsisakymą prisidėti prie laidojimo išlaidų, todėl ieškovės reikalavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo teismas atmetė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.

3.3. Teismas nustatė, kad po palikėjų mirties ieškovė ir atsakovas paveldėjo po 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė ir atsakovas yra turto dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje savininkai. Konstatuota, kad reikalavimas atsakovui sumokėti 1/2 dalį išlaidų, ieškovės sumokėtų už akmens anglį, yra nepagrįstas, nes byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovui priklausanti dalis buvo šildoma taip pat intensyviai kaip ir jos patalpos. Iš 2021 m. gruodžio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 1 d. konstatuota aplinkybė, jog radiatoriai yra šalti, konstatuota ir tai, kad patalpų vidaus būklė patvirtina, jog patalpos buvo nešildomos ilgą laiką, atplyšę tapetai, pelėsis, o nuo namo išorės sienos pirmame aukšte, kuriame esančios patalpos priklauso atsakovui, atšokęs tinkas. Teismas įvertino, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė sistemingai, nuolat trukdė atsakovui patekti į paveldėto namo dalį ir ja naudotis. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų pasiūliusi atsakovui susitarti dėl išlaidų už namo šildymą pasidalijimo. Teismas įvertino tai, kad santykiai tarp šalių yra itin įtempti ir konfliktiški, po tėvų laidotuvių ieškovei buvo žinoma, kad ji gyvens paveldėto namo dalyje, todėl, teismo vertinimu, ji turėjo pasirūpinti ir ekonomiška namo šildymo sistema, kuri šildytų tik jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį.

3.4. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausančios namo dalies šildymui akmens anglimis ieškovė išleido 3 112,39 Eur (6 224,78 Eur / 2). Teismas vertino, kad šios reikalavimo dalies nepagrįstumą patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovo į namą ieškovė sistemingai neįsileidžia. Teismo vertinimu, kadangi atsakovas negyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), jam sudaromos kliūtys patekti į nuosavybės teise priklausančią namo dalį, todėl reikalavimas atsakovui mokėti už namo šildymą neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir yra nepagrįstas bei neįrodytas.

3.5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, medicinos išrašą, nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, nenustatė jokių aplinkybių, kurias būtų galima susieti su įstatyme įtvirtintu neturtinės žalos atlyginimo pagrindu, todėl ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atmetė. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė E. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

4.1. Ieškovė nurodo, kad tėvų vienintelis pragyvenimo šaltinis buvo gaunama pensija, todėl jie neturėjo santaupų. Tėvui mirus jį ieškovė laidojo savo lėšomis. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jos motina gavo palikimą iš savo motinos, piniginės lėšos buvo pervestos į sąskaitą banke. Ieškovės teigimu, atsakovas per kelis kartus išviliojo iš motinos pinigus, sakydamas, kad skolinasi, bet jų niekada negrąžino. Ieškovė nurodo, kad tai įrodo motinos banko kvitai apie grynųjų pinigų išdavimą, kuriuos, gautus iš banko, perduodavo ieškovei, kad žinotų, kiek brolis skolingas motinai. Taip iš ieškovės motinos buvo išvilioti jos turėti pinigai, o motinai mirus, ją laidojo ieškovė savo lėšomis.

4.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės įrodymus, patvirtinančius pateiktas laidojimo išlaidas, ir nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad tėvus laidojo savo lėšomis, tačiau rėmėsi atsakovo motyvais, kad tėvai turėjo santaupų, nors atsakovas nepateikė į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų.

4.3. Ieškovė dėl tėvų kapavietės sutvarkymo 2022 m. gegužės 30 d. pateikė išsamius argumentus atsikirtimuose į atsakovo rašytinius paaiškinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas į juos visiškai neatsižvelgė ir jų neanalizavo.

4.4. Ieškovė nurodo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji su atsakovu paveldėjo po 1/2 dalį, yra šildomas akmens anglimis. Krosnis kurui yra namo rūsyje ir negalima atjungti pirmo aukšto šildymo, yra šildomas visas namas. Minėtas aplinkybes konstatavo ir antstolis, tačiau teismas ieškovės teikiamų įrodymų neįvertino, vadovavosi tik atsakovo pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodoma, kad kai jis įėjo į namą, buvo šalta. Ieškovė, duodama parodymus teisme, paaiškino, jog, išeidami į darbą, jie šildymą išjungia, kadangi, nesant namie žmonių, šildyti krosnį atvira liepsna negalima. Faktą, kad name yra centrinis šildymas, patvirtina ir pridedamas išrašas iš namų knygos.

4.5. Visus metus nuo palikimo priėmimo ieškovė namą šildė viena, brolis prie kuro sąnaudų neprisidėjo. Į savo namo dalį atsakovas įeidavo, nes turėjo pirmo aukšto raktus. Ieškovės teigimu, aplinkybę, kad atsakovas į namo dalį ateidavo, patvirtina tai, jog po vieno jo apsilankymo iš antrame aukšte esančio ieškovės miegamojo spintos dingo juvelyriniai dirbiniai, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po kito atsakovo vizito dingo šeimos santaupos, dėl to taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis šiuo metu sustabdytas, tačiau nenutrauktas. Ieškovės vertinimu, atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

4.6. Ieškovės nurodo, kad sprendimo rezoliucinėje nurodyta, jog sprendimą teismas priima vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktu, nors ieškovė ieškinio niekada neatsisakė. Ieškovės vertinimu, ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovės E. J. 2022 m. gruodžio 6 d. apeliacinį skundą atmesti; nepriimti su apeliaciniu skundu pridėtus naujus įrodymus; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

Šalies argumentai

5.1. Ieškovės teiginiai, jog tėvų vienintelis pragyvenimo šaltinis buvo tik gaunama pensija ir juos abu ieškovė laidojo savo asmeninėmis lėšomis, deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Ieškovė abiejų tėvų laidojimo atvejais nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų sumokėjusi kokias nors sumas už laidotuves ir tai dariusi iš savo asmeninių lėšų. Tai, kad ieškovė tėvo laidotuvių organizatorės motinos A. Č., kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, pavedimu nuvyko užsakyti tam tikrų laidojimo paslaugų ir ieškovės vardu buvo išrašytos dvi sąskaitos, ieškovės reikalavimo priteisti iš ieškovo laidojimo išlaidas neįrodo ir nepaneigia fakto, jog šalių tėvą palaidojo jį pergyvenusi sutuoktinė (šalių motina). Be to, ieškovės pateikti laidojimo paslaugų užsakymo lapai neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo, kadangi negalima patikrintų jų šaltinio, autoriaus.

5.2. Atsakovo vertinimu, tai, kad ieškovė nė vienu atveju nesikreipė nei dėl laidojimo pašalpos, nei dėl mirusiojo pensijos gavimo, patvirtina, jog ieškovė nebuvo laidojantis asmuo ir kad lėšų laidotuvėms pakako, t. y. patvirtina atsakovo teiginius, kad šalių tėvai buvo palaidoti iš pačių tėvų santaupų. Ieškovė viso proceso metu su savo sutuoktiniu skirtingai pasakojo apie laidojimo lėšų kilmę, buvo ypatingai nenuoseklūs, ieškovės pozicija, iš kokių lėšų buvo palaidoti tėvai, nuolat kito, dėl to tokie paaiškinimai negali būti laikomi net tikėtinai patikimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

5.3. Teismas ieškinio reikalavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo atmetė ne tik dėl to, kad jis neįrodytas, tačiau ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškovė apeliaciniu skundu net neginčija taikyto ieškinio senaties praleidimo instituto, todėl vien dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dalies dėl laidojimo išlaidų priteisimo.

5.4. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės pateikti nauji įrodymai neturi ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo tik dabar. Atsakovo vertinimu, apeliantės prašymas pridėti naujus įrodymus yra neteisėtas, todėl prašo juos atsisakyti priimti.

5.5. Ieškovė apie atsakovui priklausančių patalpų šildymą, kuro užsakymą, apmokėjimą ir kita privalėjo atsakovui kaip įmanoma greičiau pranešti ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą, tačiau nė karto per 6 metus tai nebuvo padaryta (CK 6.229 straipsnio 3 dalis). Atsakovas ieškovės nurodomą aplinkybę apie neva šildytas jam priklausančias patalpas sužinojo tik iš ieškinio šioje byloje. Atsakovas to pats negalėjo žinoti ir dėl to, kad dėl ilgalaikių, piktybinių ir aktyvių ieškovės ir jos šeimos veiksmų negalėjo patekti į atsakovui priklausančias patalpas. Atsakovas nuo 2015 metų iki šiol negali patekti į jam teisėtai priklausančias patalpas, jomis dėl ieškovės kaltės ir didelio pasipriešinimo negalėjo naudotis iki 2021 m. gruodžio 1 d. Atvykęs 2022 metų sausio mėnesį atsakovas vėl nebegalėjo patekti į savo nuosavybę, nes ieškovės šeima pakeitė durų spyną.

5.6. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad įgytą anglį panaudojo būtent atsakovui teisiškai priklausančioms patalpoms šildyti. Ieškovė nepagrindė, kodėl atsakovo nenaudojamas, bet teisiškai jam priklausančias patalpas šildė taip pat intensyviai kaip ir savo. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad faktiškai kada nors šildė atsakovui priklausančias patalpas. Nors ieškovė teigia, kad išeinant į darbą šildymas atjungiamas, atsakovas nurodo, jog ieškovė kūrena ne atvirą krosnį, o kietojo kuro katilą, pro kurį, net ir esant atvirai liepsnai, ji į išorę nepatenka. Be to, toks ieškovės teiginys nepaaiškina antstolio aptiktų pelėsių, kurie atsiranda drėgnoje vietoje ir per pakankamai ilgą laiko tarpą. Atsakovo teigimu, antstolio konstatuota patalpų vidaus būklė patvirtina, kad patalpos ilgą laiką nešildytos.

Atsiliepimas

5.7. Atsakovo teigimu, ieškovės teiginiai, kad atjungti pirmo aukšto patalpų, kurios priklauso atsakovui, šildymo neįmanoma, todėl esą ieškovė turi šildyti ir atsakovo patalpas, yra pramanyti. Apeliantė šio teiginio įrodymu nepagrįstai laiko antstolio M. M. 2022 m. rugpjūčio 24 d. atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadangi antstoliui nebuvo suformuota užduotis nustatyti, ar galimas atskiras vien tik antro aukšto šildymas, todėl nebuvo nei įjungtas šildymas, žiūrėta, kokie vamzdžiai šyla, neužfiksuotos visos centrinės magistralės šildymo vandens sklendės, nebandyta nustatyti, kokios vamzdžių atšakos šiomis sklendėmis valdomos ir pan. Atsakovui žinoma, kad atskira vandens sklende valdomas šildymas pirmame aukšte. Atsakovo teigimu, jam buvo nuolat trukdoma pateikti į jam priklausančias patalpas šildymo faktui paneigti, ieškovė savo sąmoningais veiksmais trukdė gauti ir slėpė šiuos įrodymus, todėl ieškovė neturi jokios teisės į ieškinio patenkinimą.

5.8. Atsakovo vertinimu, ieškovės argumentas, kad yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, yra aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

8. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikta nuoroda, jog teismas priima sprendimą vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 4 punktu. Ieškovės vertinimu, tai turėtų būti vertinama kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi ieškovė ieškinio niekada neatsisakė.

9. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, jeigu minėtos įstatymo nuostatos 1 ir 2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis grindžiamas konkrečių asmenų apeliacinis skundas. Apeliantė nenurodo, kuriuo iš CPK 329 straipsnio 2 dalyse nurodytų pagrindų remiasi, teigdama, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantė negrindžia savo apeliacinio skundo CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais. Teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo atmeta kaip nepagrįstus.

10. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant teisės normas, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas priima sprendimą, be kitų teisės normų, nurodyta ir CPK 293 straipsnio 4 punkto nuostata. Ši teisės norma reglamentuoja bylos nutraukimo pagrindą, kai ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Svarbu įvertinti tai, kad nors pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, tačiau nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nėra pateikta teismo išvada ir nėra nuspręsta bylos nutraukimo klausimu CPK 293 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu (CPK 270 straipsnio 5 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės akcentuojamos įstatymo nuostatos nurodymas vertintinas kaip rašymo apsirikimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

11. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – banko kvitų dėl grynųjų pinigų išdavimo kopijas, paveldėtojo pinigų pervedimo etapų išrašą, pranešimus apie ikiteisminio tyrimo sustabdymą, išrašą iš namų knygos. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, pasisakydamas dėl šio prašymo, nurodo, kad dokumentus ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl to prašo netenkinti prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos.

12. Akcentuotina, kad įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 37 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 43 punktą). Teismų praktikoje dėl ribojimo apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus išlygų išaiškinta tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑130‑611/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑24‑378/2022 41 punktą).

14. Susipažinus su ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktais dokumentais, įvertinus teikiamų dokumentų sudarymo datas, šalių pozicijas pirmosios instancijos teisme dėl ieškinio reikalavimų, darytina išvada, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nenurodė priežasčių, lėmusių vėlesnio įrodymų pateikimo būtinybę. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina.

Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

15. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl laidojimo išlaidų priteisimo. Šią apeliacinio skundo dalį ieškovė grindžia argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims, taip pat netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo. Apeliantė nurodo, kad ieškovė tėvus laidojo savo lėšomis.

16. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl laidojimo išlaidų priteisimo svarbu įvertinti ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šio ieškinio reikalavimo iš esmės, tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl laidojimo išlaidų priteisimo atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

17. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 9 dalis (iki 2022 m. sausio 1 d. buvusi CK 1.125 straipsnio 8 dalis) numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui atlyginti laidojimo išlaidas, kaip įpėdinio kreditoriaus reikalavimui atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo, pareikšti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindais įgijo nuosavybės teisę į, be kita ko, dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinį atsakovui pareiškė 2020 m. balandžio 29 d., t. y. gerokai paleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje pareiškė pašymą ieškovės ieškinio reikalavimui dėl laidojimo išlaidų priteisimo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

18. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės nesutikimo, jog yra suėjęs senaties terminas, argumentus. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad praleistas ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinio reikalavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo, nepagrįstumo. Apeliantė nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog yra pagrindas šiam ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį, netinkamai ir (ar) nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, ieškinio senaties termino pradžios laiką ar ieškovės nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo. Apeliantė nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į senaties termino praleidimo trukmę, apeliantės elgesį senaties termino eigos metu ir suėjus šiam terminui, kuriuos įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

19. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismo tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑317/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑460-915/2015).

20. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatytas kitas savarankiškas pagrindas (praleidus ieškinio senaties terminą) atmesti ieškinio reikalavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apeliantė apeliaciniu skundu neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamos įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims, netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo ir apeliantės nurodymo, kad tėvus laidojo savo lėšomis, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos dalies dėl minėto ieškinio reikalavimo išnagrinėjimo rezultatui.

Dėl išlaidų už namo šildymą priteisimo

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 3 111,84 Eur išlaidų už namo šildymą atlyginimą. Apeliantė nurodo, kad nuo palikimo priėmimo ji namą šildė viena, atsakovas prie kuro sąnaudų neprisidėjo. Apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad krosnis yra namo rūsyje ir pirmo aukšto šildymo atjungti negalima, yra šildomas visas namas.

22. Byloje nustatyta, kad po šalių tėvų mirties ieškovė ir atsakovas paveldėjo ((duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimais) po 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ir yra bendraturčiai. Ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašomą priteisti išlaidų už namo šildymą dalies sumą grindė rašytiniais įrodymais – krovinio važtaraščiais ir kasos kvitais, pagrindžiančiais 6 224,78 Eur bendrą sumą, sudarytais laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 15 d.

23. CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, 38 punktas). Svarbu pažymėti, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

24. Aplinkybė, kad šildymui naudojama krosnis yra dviejų aukštų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, užfiksuota antstolio M. M. 2022 m. rugpjūčio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Jame taip pat nurodyta, kad nuo apžiūrimo katilo išvedžioti vamzdžiai šilumai tiekti į patalpas, nuo katilo vamzdžiai nutiesti pro perdangą į namo pirmą aukštą, name matomi įrengti radiatoriai, išvedžioti šilumos tiekimo vamzdynai. Atsakovas byloje pateikė 2021 m. gruodžio 3 d. antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš jo duomenų matyti, jog 2021 m. gruodžio 1 d. konstatuota aplinkybė, kad apžiūrimose patalpose esantys radiatoriai yra šalti. Apeliantė akcentuoja byloje savo duotus paaiškinimus, jog išeidama į darbą šilumą atjungia, nes, namie nesant žmonių, negalima šildyti krosnies atvira liepsna.

25. Pažymėtina, kad, 2022 m. rugpjūčio 24 d. antstolio M. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas antstoliui 2022 m. rugpjūčio 24 d. vykdant E. J. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes – užfiksuoti, jog adresu (duomenys neskelbtini), name yra įrengtas kietojo kuro katilas, išvedžiotas vamzdynas. Apeliantė iš esmės remiasi 2022 m. rugpjūčio 24 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau jame neužfiksuota, kad buvo tikrintas šildymo sistemos veikimas, taip pat neužfiksuotos aplinkybės dėl realaus šilumos tiekimo į konkrečias patalpas. Taigi, nors apeliantė teigia, kad negalima atjungti pirmo aukšto šildymo ir yra šildomas visas namas, tačiau ieškovės nurodomas rašytinis įrodymas objektyviai nepatvirtina, jog atsakovui priklausančios dalies šildymas negali būti atjungtas, taip pat nepatvirtina, kad minėta dalis šildoma taip pat intensyviai kaip ieškovės patalpos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies šildymui akmens anglimi ieškovė išleido pusę visų 6 224,78 Eur išlaidų sumos.

26. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog ieškovė būtų pasiūliusi atsakovui susitarti dėl išlaidų už namo šildymą pasidalijimo. Šios aplinkybės apeliantė neginčija.

27. Apeliantė akcentuoja, kad name yra bendras (centrinis) šildymas. Pastebėtina, kad apeliantė pažymi, jog visą laiką gyveno su tėvais jų name, adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovei po tėvų laidotuvių buvo žinoma, jog ji gyvens dalyje paveldėto namo, todėl ieškovė galėjo pasirūpinti ekonomiška namo šildymo sistema, kuri šildytų tik jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas minėtame name negyvena, ieškovės nurodomų išlaidų šildymui būtinumas pirmiausia sietinas su ieškovės individualiu poreikiu šildytis patalpas. Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė nepaneigė aplinkybių, kad atsakovui nuolat trukdoma patekti į ieškovei su atsakovu priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

28. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad į savo namo dalį atsakovas įeidavo, nes turėjo pirmo aukšto raktus. Šį teiginį apeliantė grindžia, nurodydama du atsakovo apsilankymo atvejus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti argumentai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog ieškovė atsakovui sistemingai trukdė patekti į paveldėto namo dalį ir ja naudotis. Tokias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai byloje – 2019 m. birželio 14 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, 2020 m. gegužės 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atsakovo 2020 m. sausio 13 d. paaiškinimas (atsakovo savarankiškai surašyti parodymai prie 2020 m. sausio 13 d. įtariamojo apklausos protokolo), 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2021 m. gruodžio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

29. Iš 2019 m. birželio 14 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną duomenų matyti, kad ieškovė neįleido atsakovo į jam priklausančias patalpas 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 10 d. Iš 2020 m. gegužės 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenų ir atsakovo 2020 m. sausio 13 d. paaiškinimų duomenų matyti, kad atsakovas 2020 m. sausio 3 d. negalėjo patekti į jam priklausančias namo pirmo aukšto patalpas ir nupjovė durų spynos liežuvėlį, tačiau, atsakovui atvykus 2020 m. sausio 4 d., rasta pakeista lauko durų spyna. 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, atsakovas kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 7 d. neįleido atsakovo į name jam priklausančias patalpas. 2021 m. gruodžio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovas galėjo pateikti jam priklausančias patalpas tik pakeitus durų spynas. Šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino.

30. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė sistemingai sudaro kliūtis atsakovui patekti į jam nuosavybės teise priklausančią paveldėto namo dalį. Taigi nors ieškovė prašo iš atsakovo priteisti dalį jos išlaidų už namo šildymą, tačiau pati sąmoningai ilgą laiką atsakovo neįleidžia į gyvenamąjį namą ir sudaro atsakovui kliūtis naudotis jam nuosavybės teise priklausančia paveldėto namo dalimi. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, įrodymų byloje visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tesėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaidų už namo šildymą priteisimo nepagrįstas, neįrodytas ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

31. Skundžiamu teismo sprendimu atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nors apeliaciniu skundu reiškiamas reikalavimas panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo konkrečių savarankiškų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neteisėtumo ir nepagrįstumo.

32. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.248 straipsniai, 6.250 straipsnis). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų ir nenustatė būtinų sąlygų ir pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Apeliantė nenurodo argumentų dėl netinkamo materialinės ar procesinės teisės normų aiškinimo ar taikymo, priimant šią skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė pagrindo padaryti priešingais išvadas, nei padarytos skundžiamame teismo sprendime, dėl to sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų plačiau nekartoja (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

35. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti, taip pat žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo paduodant apeliacinį skundą ieškovė buvo atleista, ieškovei ir valstybei neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

36. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. Č. iš ieškovės E. J. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė