- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- 2S-930-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03054-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- R. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, juo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 3 599,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovės ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nustatė, kad nutartis dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo ieškovės atstovei advokatei M. K. įteikta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 1 dalyje, 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ieškovė per teismo nustatytą terminą nutarties neįvykdė ir nepašalino nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nutarė ieškovės ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė E. J. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį, priimti primokėto žyminio mokesčio kvitą ir klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1 Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo ieškovės atstovei įteikta 2020 m. gegužės 20 d. Apeliantė paaiškino, jog ieškovės atstovei nepavyko per EPP sistemą atidaryti teismo siųstos nutarties. Nepavykus susisiekti su teismo posėdžių sekretore, elektroniniu paštu buvo kreiptasi į teisėją, todėl nutartį ieškovė faktiškai gavo tik 2020 m. gegužės 25 d. Apeliantės teigimu, dėl techninės klaidos neturėtų būti ribojama ieškovės teisė pareikšti ieškinį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui rašytinius įrodymus, t. y. elektroninių laiškų kopijas ir žyminio mokesčio kvitą.
11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).
12. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su šiai bylai aktualiomis procesinio pobūdžio aplinkybėmis dėl ieškinio trūkumų šalinimo, jų pateikimas bylos nagrinėjimo neturėtų užvilkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas anksčiau paminėtus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo ieškovės atstovei įteikta 2020 m. gegužės 20 d. Apeliantė paaiškino, jog ieškovės atstovei nepavyko per EPP sistemą atidaryti teismo siųstos nutarties. Nepavykus susisiekti su teismo posėdžių sekretore, elektroniniu paštu buvo kreiptasi į teisėją, todėl nutartį ieškovė faktiškai gavo tik 2020 m. gegužės 25 d. Apeliantės teigimu, dėl techninės klaidos neturėtų būti ribojama ieškovės teisė pareikšti ieškinį.
14. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus, t. y. pateikti įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, iš kurių būtų galima įvertinti ieškovės galimybę sumokėti žyminį mokestį, nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes apie palikimo, atsiradusio po ieškovės ir atsakovo tėvų mirties, paveldėjimą. Be to, teismo nutartyje nurodyta, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
16. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) ieškovės atstovei advokatei M. K. išsiųsta 2020 m. gegužės 4 d. ir įteikta 2020 m. gegužės 5 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Pažymėtina, kad nors byloje yra duomenys apie teismo nutarties išsiuntimą ir įteikimą ieškovės atstovei, tačiau atskirajame skunde nurodoma, jog dėl galbūt buvusių sistemos techninių trikdžių ieškovės atstovė neturėjo galimybės susipažinti su teismo nutarties turiniu. Šias apeliantės nurodytas faktines aplinkybes patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateiktos elektroninių laiškų kopijos, iš kurių matyti, jog 2020 m. gegužės 19 d. ieškovės atstovė elektroniniu paštu kreipėsi į bylą nagrinėjančią teisėją ir nurodė, jog nėra galimybės peržiūrėti teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo bei prašė šią nutartį atsiųsti el. paštu arba skaitmenizuoti (b. l. 31). Iš bylos duomenų matyti, jog teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis elektroniniu paštu pakartotinai ieškovės atstovei išsiųsta 2020 m. gegužės 25 d. (b. l. 32). Vadinasi, byloje esančiais įrodymais nėra paneigtos apeliantės nurodytos aplinkybės, jog faktiškai su teismo nutartimi dėl trūkumų šalinimo ieškovė susipažino tik 2020 m. gegužės 25 d.
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepasibaigus 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatytam 7 dienų terminui, skaičiuojamam nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų. Priėmus skundžiamą nutartį, buvo nepagrįstai apribota ieškovės galimybė įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus per nutartyje nurodytą terminą, taip pat skųsti teismo nutartį apeliacine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės E. J. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.