Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ ieškinį atsakovui E. B. dėl vienašalio palikimo atsisakymo sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: K. L. ir T. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškovė ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2.1. Yra visos actio Pauliana institutui taikyti būtinos sąlygos, be kita ko pirmoji sąlyga – ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2018 m. liepos 10 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini), taip pat išpirkti šią transporto priemonę. Atsakovas pagal aptariamą sutartį įsipareigojo laiku atsiskaityti su pradine kreditore bei laikytis kitų sutartinių įsipareigojimų. Tačiau atsakovas nevykdė šių savo sutartinių pareigų. Todėl pradinė kreditorė 2019 m. gegužės 13 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Pradinė kreditorė su kita bendrove „Risk Management Services“ OU 2020 m. liepos 27 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido kreditorei bendrovei „Risk Management Services“ OU visas reikalavimo teises į atsakovą pagal aptariamą lizingo sutartį. „Risk Management Services“ OU ir ieškovė 2020 m. rugsėjo 21 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią „Risk Management Services“ OU perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą pagal aptariamą 2018 m. liepos 10 d. lizingo sutartį. Ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakovu, siuntė jam pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, taip pat ragino atsakovą atsiskaityti, susisiekti su ieškove ir aptarti skolos dengimo klausimus. Tačiau atsakovas nepaisė ieškovės raginimų. Dėl nurodytos priežasties ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4185-600/2023, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovo 2 047,94 Eur skolos, 5 948,01 Eur negautų pajamų, 184,31 Eur delspinigių, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas ir 184 Eur bylinėjimosi išlaidų. Aptariamas teismo sprendimas įsiteisėjo ir ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovė pateikė šį vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui. Pastarais jį priėmė ir iškėlė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. Taigi ginčijamo vienašalio palikimo atsisakymo sandorio sudarymo metu pradinė kreditorė, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Ši reikalavimo teisė buvo pripažinta teismo išduotu vykdomuoju dokumentu.

2.2. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės teises, todėl yra antroji būtina actio Pauliana institutui taikyti sąlyga. Atsakovas, turėdamas ženklių skolinių įsiskolinimų ieškovei, atsisakė po motinos mirties atsiradusio palikimo. Tokiu būdu atsakovas sumažino savo mokumą bei galimybę patenkinti ieškovės reikalavimus, kilusius iš lizingo sutarties bei patvirtintus teismo išduotu vykdomuoju raštu. Atsakovui neatsisakius palikimo, jis paveldėtų 15861/205072 dalis nekilnojamojo turto bei 1/2 dalį piniginių lėšų, o antstolis, įstatymų nustatyta tvarka priverstinai realizavęs atsakovo turtą, būtų turėjęs galimybę padengti atsakovo turimą įsiskolinimą (ar jo dalį) ieškovei. Iš antstolio patektos informacijos matyti, kad nepaisant to, jog atsakovas dirba, gaunamos išskaitos iš jo darbo užmokesčio yra nereguliarios. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį galimą būtų nukreipti išieškojimą. Šiuo metu atsakovo įsiskolinimą su paskaičiuotomis procesinėmis palūkanomis ieškovei sudaro 8 051,72 Eur. Atsakovas, atsisakydamas palikimo, sukėlė realią grėsmę, kad įsipareigojimas ieškovei nebus tinkamai įvykdytas.

2.3. Atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Nėra jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį ir tokiu būdu atsisakyti jam priklausančios palikimo dalies, tuo apsunkindamas priverstinio skolos išieškojimo procesą, vykdomą ieškovės naudai. Todėl yra trečioji sąlyga, būtina actio Pauliana institutui taikyti.

2.4. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sandoris pažeis ieškovės teises. Todėl yra ir ketvirtoji sąlyga, būtina actio Pauliana institutui taikyti. Atsakovas žinojo apie savo prievolę, kilusią iš tinkamai neįvykdytos lizingo sutarties, tačiau geranoriškai nedengia susidariusio įsiskolinimo. Jis taip pat žinojo, kad jam atsisakius palikimo, bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, nes atsakovas neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti išieškoma.

2.5. Ieškovė ginčija vienašalį sandorį, todėl įrodinėja tik atsakovo nesąžiningumą. Be to, atsakovas atsisakė palikimo savo artimųjų giminaičių naudai, todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 dalyje nustatytą nesąžiningumo prezumpciją, tuo atveju jeigu jų (ne)sąžiningumas būtų vertinamas.

2.6. Atsakovas, atsisakydamas palikimo, atsisakė turtinės teisės į palikimą sudarantį turtą: 15861/205072 dalis pastato-gyvenamojo namo, 15861/205072 dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, taip pat 1/2 dalį piniginių lėšų, buvusių atsakovo motinos banko sąskaitoje. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusios motinos palikimą, tačiau asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Atsakovas pasinaudojo savo teise atsisakyti palikimo, tačiau tai nereiškia, kad naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo palikimo atsisakymo pripažinimas negaliojančiu nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į trečiojo asmens K. L. paveldėtą ir šiuo metu nuosavybės teise valdomą turtą. Išieškojimo nukreipimas į tokį turtą negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis K. L. teisėtus interesus, kadangi atsakovui neatsisakius jam po motinos mirties tenkančios palikimo dalies, trečiasis asmuo neturėtų teisės paveldėti šios turto dalies. Trečiojo asmens K. L. turtinė padėtis pagėrėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų, jam atsisakius palikimo.

2.7. Ieškovė apie ginčijamą atsakovo vienašalį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo tik 2023 m. balandžio 5 d., kuomet gavo iš antstolio Testamentų registro išrašą, kuriame matyti, kad atsakovas atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties. Todėl ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

5. Trečiasis asmuo T. G. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

6. Teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi skyrė pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu; įpareigojo ieškovę pateikti dubliką, o atsakovą – tripliką, taip pat pasiūlė ieškovei kartu su dubliku pateikti teismui: 1) ieškinio 12 punkte nurodytą 2018 m. liepos 10 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos priedais ir visais dokumentais, susijusiais su šia sutartimi; 2) ieškinio 13 punkte nurodytas 2020 m. liepos 27 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo perleidimo sutartis kartu su jų priedais, pagal kuriuos pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą, taip pat pranešimus dėl reikalavimo teisių perleidimo; 3) ieškinio 19 punkte nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, antstolio pažymą ar kt.) apie šiai dienai susidariusį atsakovo bendros skolos dydį (žr. aptariamos nutarties 7 punktą).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų bei ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovas E. B. 2018 m. liepos 10 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini) (2006 metų gamybos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat išpirkti šią transporto priemonę (toliau – ir sutartis). Atsakovas pagal aptariamą sutartį įsipareigojo laiku atsiskaityti su pradine kreditore bei laikytis kitų sutartinių įsipareigojimų, sumokėti pradinei 72 įmokas pagal pasirašytą mokėjimo grafiką (žr. kartu su dubliku pateiktus dokumentus; sutarties specialiąsias sąlygas ir grafiką; 1 t., e. b. l. 161–176). Tačiau atsakovas nevykdė šių savo sutartinių pareigų, nemokėjo pradinei kreditorei sutarties grafike sutartų įmokų. Pradinė kreditorė raštu ragino atsakovą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas nepaisė šių raginimų.

14. Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2019 m. gegužės 13 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą lizingo sutartį, taip pat informavo, kad atsakovo pradelstas įsiskolinimas 2019 m. gegužės 13 dienai – 7 217,17 Eur bei paragino atsakovą atsiskaityti (žr. 2019 m. gegužės 13 d. pranešimą; 1 t., e. b. l. 13). Tačiau atsakovas ir toliau šių raginimų nepaisė ir neatsiskaitė su pradine kreditore. Po aptariamos sutarties nutraukimo atsakovo pradelsto įsiskolinimo suma pradinei kreditorei padidėjo dar iki 7 693,94 Eur sumos pradelstų mokėjimų (7 217,17 Eur + 221 Eur transportavimo išlaidos + 194,91 Eur bauda pagal sutartį dėl nepristatytos transporto priemonės + 60,86 Eur netesybos po sutarties nutraukimo = 7 693,94 Eur), taip pat 5 948,01 Eur negautų pajamų ir dėl to nėra ginčo. Po lizingo sutarties nutraukimo pradinė kreditorė 2019 m. liepos 16 d. pardavė lizingo objektu buvusią transporto priemonę už 4 770 Eur ir gauta suma sumažino bendrą atsakovo skolos dydį. Be to, atsakovas po transporto priemonės pardavimo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. vasario 14 d. atliko mokėjimus bendrai 876 Eur sumai. Todėl atsakovo skolos likutis po skolos sumažinimo ir gautų įmokų liko 2 047,94 Eur nesumokėto lizingo mokesčio (7 693,94 Eur – 4 770 Eur – 876 Eur = 2 047,94 Eur) ir 5 948,01 Eur negautų pajamų nesumokėtų palūkanų forma (žr. LITEKO duomenis byloje Nr. e2-4185-600/2023 ir įsiteisėjusį teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą už akių) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ su kita bendrove „Risk Management Services“ OU 2020 m. liepos 27 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido kreditorei bendrovei „Risk Management Services“ OU visas reikalavimo teises į atsakovą pagal aptariamą lizingo sutartį. „Risk Management Services“ OU ir ieškovė UAB „EDS Invest“ 2020 m. rugsėjo 21 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią „Risk Management Services“ OU perleido ieškovei UAB „EDS Invest“ reikalavimo teises į atsakovą pagal aptariamą 2018 m. liepos 10 d. lizingo sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas tiek 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimu, tiek gavęs procesinius dokumentus ir reikalavimo perleidimo sutartis byloje Nr. e2-4185-600/2023 (žr. 1 t., e. b. l. 152–160, 177, taip pat įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą už akių byloje Nr. e2-4185-600/2023).

19. Iš teismui pateiktos paveldėjimo bylos kopijos nustatyta, kad atsakovo E. B. motina – J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja J. B. mirė būdama našlė, turėjo tris vaikus: atsakovą E. B. ir šioje byloje trečiaisiais asmenimis dalyvaujančius K. L. ir T. G.. Palikėja J. B. neturėjo skolų, jos paveldimą turtą sudaro: 4 853,16 Eur piniginės lėšos palikėjos banko sąskaitoje, taip pat 15861/102536 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 15861/102536 dalys kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybės įmonės Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra duomenų apie palikėjos išankstinius nurodymus. Palikėja nebuvo palikusi testamento. Testamentų registro duomenimis registre nėra įregistruotų J. B. testamentų, bet įregistruoti palikimo priėmimo / atsisakymo faktai. Po J. B. mirties Vilniaus miesto 15-ajame notaro biure užvesta turto paveldėjimo byla; per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą atsakovas E. B. ir trečiasis asmuo T. G. 2022 m. kovo 7 d. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, o K. L. padavė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į motinai priklausiusį turtą bei lėšas, t. y. į 4 853,16 Eur pinigines lėšas, taip pat į 15861/102536 dalis gyvenamojo namo ir kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). K. L. šį faktą įregistravo Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) (žr. paveldėjimo bylos kopiją; dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)).

20. Antstolis vykdymo procese 2023 m. balandžio 5 d. informavo ieškovę apie atsakovo 2022 m. kovo 7 d. sudarytą vienašalį palikimo atsisakymo sandorį bei pateikė ieškovei Testamentų registro 2023 m. balandžio 5 d. išrašą (žr. 1 t., e. b. l. 24–25). Antstolis, atsakydamas į ieškovės paklausimą, taip pat 2023 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad gavo iš notarės informaciją, jog tuo atveju, jeigu atsakovas būtų priėmęs palikimą, jis kartu su kita įpėdine lygiomis dalimis paveldėtų turtą, kurį sudarė 4 853,16 Eur piniginės lėšos palikėjos banko sąskaitoje, taip pat 15861/102536 dalys gyvenamojo namo, kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); viso gyvenamojo namo ir kitų statinių vertė – 88 750 Eur (žr. ieškinio priedą Nr. 5; 1 t., e. b. l. 18). Antstolis 2023 m. gruodžio 28 d. taip pat informavo ieškovę, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, turi tik vieną 2004 metų gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), kito registruoto turto neturi, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, neturi, yra išsiskyręs, dirba, tačiau iš jo išieškoma tik apie 50–80 Eur per mėnesį (1 t., e. b. l. 22–23).

21. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro (toliau – GR) duomenimis atsakovas yra išsiskyręs, turi du vaikus (1 t., e. b. l. 57). NTR duomenimis atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto (žr. NTR 2024 m. spalio 24 d. išrašą; 2 t., e. b. l. 103). Kelių transporto priemonių registro 2024 m. spalio 24 d. duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso tik automobilis (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 104–107). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis atsakovas dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra reguliaraus dydžio (žr. VSDFV išrašą; 2 t., e. b. l. 46–54). AIS duomenimis atsakovo atžvilgiu vykdomos 6 vykdomosios bylos (žr. AIS išrašą; 2 t., e. b. l. 55–102).

Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ir šio instituto taikymo ypatumų

23. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

24. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas pažymima, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 16 punktas).

25. Taigi pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

26. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas ir trečiasis asmuo, kaip minėta, teigia, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų, be to, ji praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovės teigimu, ji įrodė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu ginčijamą sandorį atitinka visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas ir ji nepraleido ieškinio senaties termino. Todėl teismas toliau šiame sprendime atskirai pasisakys dėl ieškinio senaties (ne)praleidimo, taip pat dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų.

Dėl ieškinio senaties terminą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pareiškus reikalavimą actio Pauliana ieškinio pagrindu

27. Actio Pauliana ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės.

28. Šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Šiame kontekste pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Taigi vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Taip pat akcentuotina, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, bet atsižvelgiant į aplinkybių visetą – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis.

29. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2022 m. kovo 7 d. sudarė vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, o ieškovė ieškinį pareiškė 2024 m. vasario 23 d. (teisme ieškinys gautas ir užregistruotas 2024 m. vasario 26 d.).

30. Byloje taip pat, kaip jau minėta, nustatyta, kad atsakovas turėjo pradelstų įsiskolinimų ieškovei pagal 2019 m. gegužės 13 d. nutrauktą 2018 m. liepos 10 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nereagavo į ieškovės raginimus atsiskaityti (žr. detaliau šio sprendimo 13–16 punktus). Todėl ieškovė UAB „EDS Invest“ 2023 m. sausio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. B., kuriame prašė priteisti iš atsakovo 2 047,94 Eur nesumokėto lizingo mokesčio, taip pat 5 948,01 Eur negautų pajamų, 184,31 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą už akių byloje Nr. e2-4185-600/2023, kuriuo visiškai patenkino ieškovės UAB „EDS Invest“ ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo 2 047,94 Eur skolos, 5 948,01 Eur negautų pajamų, 184,31 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 184 Eur bylinėjimosi išlaidų. Aptariamas teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. vasario 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 22 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl bendros 8 180,26 Eur priteistos sumos, taip pat 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 184 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ieškovei UAB „EDS Invest“ iš atsakovo E. B. (žr. LITEKO duomenis byloje Nr. e2-4185-600/2023). Ieškovė šį teismo išduotą vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui G. B.. Pastarasis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2023 m. vasario 24 d. iškėlė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš atsakovo (žr. AIS duomenis; 2 t., e. b. l. 26, 55–102, 172–173; taip pat žr. detaliau šio sprendimo 17–18 punktus). Taigi išieškojimo procedūra buvo pavesta antstoliui.

31. Antstolis vykdymo procese priverstine tvarka vykdydamas teismo išduotą 2023 m. vasario 22 d. vykdomąjį raštą, patikrinęs Testamento registro duomenis pagal atsakovo motinos asmens duomenis, 2023 m. balandžio 5 d. nustatė, kad atsakovas 2022 m. kovo 7 d. atsisakė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, bei tą pačią dieną informavo apie tai ieškovę, pateikęs jai Testamentų registro 2023 m. balandžio 5 d. išrašą (žr. 1 t., e. b. l. 24–25). Antstolis taip pat 2023 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad gavo iš notarės informaciją, jog tuo atveju, jeigu atsakovas būtų priėmęs palikimą, jis kartu su kita įpėdine lygiomis dalimis paveldėtų turtą, kurį sudarė 4 853,16 Eur piniginės lėšos palikėjos banko sąskaitoje, taip pat 15861/102536 dalys gyvenamojo namo, kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); viso gyvenamojo namo ir kitų statinių vertė – 88 750 Eur (žr. ieškinio priedą Nr. 5; 1 t., e. b. l. 18). Ieškovė vykdomojoje byloje teiravosi antstolio apie skolininko turtinę būklę, vykdymo eigą, o antstolis 2023 m. gruodžio 28 d. informavo ieškovę, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, turi tik vieną 2004 metų gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), kito registruoto turto neturi, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, neturi, yra išsiskyręs, dirba, tačiau iš jo išieškoma tik apie 50–80 Eur per mėnesį (1 t., e. b. l. 22–23; taip pat žr. detaliau šio sprendimo 20 punktą).

32. Šios bylos nagrinėjimo eigoje buvo gauta paveldėjimo bylos kopija, iš kurios nustatyta, kad atsakovo motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja J. B. mirė būdama našlė, turėjo tris vaikus: atsakovą E. B. ir šioje byloje trečiaisiais asmenimis dalyvaujančius K. L. bei T. G.. Pastarieji yra pirmos eilės mirusios J. B. įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad palikėja neturėjo skolinių įsipareigojimų. Palikėjos J. B. paveldimą turtą sudaro: 4 853,16 Eur dydžio piniginės lėšos, esančios palikėjos banko sąskaitoje, taip pat 15861/102536 dalys gyvenamojo namo ir kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų viseto nustatyta, kad: po J. B. mirties Vilniaus miesto 15-ajame notaro biure užvesta turto paveldėjimo byla; per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą atsakovas E. B. ir T. G. 2022 m. kovo 7 d. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, o K. L. padavė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas (žr. detaliau šio sprendimo 19 punktą).

33. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, rūpestinga ar atidi. Priešingai, iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad ieškovė buvo aktyvi, ji nuolat ragino atsakovą atsiskaityti, siuntė jam raštus be kita ko elektroniniu paštu, vėliau, pasikreipusi į teismą dėl skolos priteisimo, nedelsdama po teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o gavusi jį, nedelsdama pateikė vykdyti antstoliui. Atsakovas niekada neinformavo ieškovės ar antstolio apie atsakovo motinos mirtį, taip pat neinformavo apie ginčijamą sandorį. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius, panašiai kaip kad yra sureguliuotas skolininko piniginių sąskaitų fiksavimas Piniginių lėšų automatine informacine sistema (PLAIS), nėra numatyta. Sužinojimas apie skolininko atliktus veiksmus / neveikimą galimo palikimo atveju faktiškai yra paliktas atsitiktinumui. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tokia situacija nereiškia pareigos nei antstoliui, nei išieškotojui sudaryti skolininko „giminės medį“ ir sekti, ar kas nors iš giminės nemirė ir nepaliko palikimo (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-443-638/2023).

34. Be to, tiek pagal Testamentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594, redakciją, galiojusią 2022 m. kovo 7 d., tiek pagal šiuo metu galiojančią redakciją Testamentų registro duomenys teikiami tik ribotam asmenų ratui, ir paieška galima tik pagal tam tikrus identifikacinius duomenis, susijusius su testamentu, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktu, testatoriaus asmeniu. Todėl teismas pritaria ieškovės argumentams, kad net ir patikrinus Testamentų registrą pagal atsakovo duomenis, ieškovė nebūtų sužinojusi apie ginčijamą sandorį. Tokia informacija galėjo paaiškėti tik atlikus paiešką pagal palikėjos, t. y. šiuo atveju pagal atsakovo motinos, duomenis. Tačiau atsakovo motina J. B. nebuvo ir nėra ieškovės skolininkė. Todėl ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo rinkti atsakovo motinos asmens duomenų, juos tikrinti ir jais disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas pritaria ieškovės argumentams, kad jos galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis apie atsakovo motinos mirtį ir ginčijamą sandorį buvo ribotos. Jokiuose teisės aktuose antstoliui taip pat nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininko artimųjų giminaičių turtinę padėtį, mirtį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolis privalėjo nuolat tikrinti Testamentų registro duomenis. Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolis, 2023 m. vasario 24 d. iškėlęs vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), jau 2023 m. balandžio 5 d. patikrino Testamento registro duomenis pagal atsakovo motinos asmens duomenis ir nustatė, kad atsakovas 2022 m. kovo 7 d. atsisakė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, bei tą pačią dieną informavo apie tai ieškovę, pateikęs jai Testamentų registro 2023 m. balandžio 5 d. išrašą (žr. 1 t., e. b. l. 24–25). Atsakovė, 2023 m. balandžio 5 d. gavusi Testamentų registro 2023 m. balandžio 5 d. išrašą, kaip jau minėta, siuntė antstoliui paklausimus, tikslu išsiaiškinti skolininko turtinę būklę, išieškojimo perspektyvas, paveldimo turto masę, o gavusi tokius duomenis, kreipėsi į teismą (žr. šio sprendimo 20 punktą).

35. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė apie ginčijamą atsakovo 2022 m. kovo 7 d. sudarytą vienašalį palikimo atsisakymo sandorį ir tai, kad jis, ieškovės nuomone, pažeidžia jos teises, sužinojo ne anksčiau negu kaip 2023 m. balandžio 5 d., kuomet gavo iš antstolio pirmiau aptartą Testamentų registro 2023 m. balandžio 5 d. išrašą. Dėl visų pirmiau šiame sprendime aptartų priežasčių ieškovė tokios informacijos objektyviai negalėjo gauti anksčiau, negu buvo pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Minėta, kad ieškovė ieškinį actio Pauliana pagrindu teismui pateikė 2024 m. vasario 23 d. Atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti.

Dėl neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės

36. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali naudoti actio Pauliana, kaip teisių gynimo būdą, per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktas).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2018 m. liepos 10 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini), taip pat išpirkti šią transporto priemonę. Atsakovas pagal aptariamą sutartį įsipareigojo laiku atsiskaityti su pradine kreditore bei laikytis kitų sutartinių įsipareigojimų, sumokėti pradinei 72 įmokas pagal pasirašytą mokėjimo grafiką (žr. kartu su dubliku pateiktus dokumentus; išperkamosios nuomos sutarties specialiąsias sąlygas ir grafiką; 1 t., e. b. l. 161–176). Tačiau atsakovas nevykdė šių savo sutartinių pareigų, nemokėjo pradinei kreditorei sutarties grafike sutartų įmokų. Pradinė kreditorė raštu ragino atsakovą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas nepaisė šių raginimų. Todėl pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2019 m. gegužės 13 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą lizingo sutartį, taip pat informavo, kad atsakovo pradelstas įsiskolinimas 2019 m. gegužės 13 dienai buvo 7 217,17 Eur bei paragino atsakovą atsiskaityti (žr. 2019 m. gegužės 13 d. pranešimą; 1 t., e. b. l. 13). Tačiau atsakovas ir toliau šių raginimų nepaisė ir neatsiskaitė su pradine kreditore. Po aptariamos sutarties nutraukimo atsakovo pradelsto įsiskolinimo suma pradinei kreditorei padidėjo iki 7 693,94 Eur sumos pradelstų mokėjimų (7 217,17 Eur + 221 Eur transportavimo išlaidos + 194,91 Eur bauda pagal sutartį dėl nepristatytos transporto priemonės + 60,86 Eur netesybos po sutarties nutraukimo = 7 693,94 Eur) ir 5 948,01 Eur negautų pajamų. Po lizingo sutarties nutraukimo pradinė kreditorė 2019 m. liepos 16 d. pardavė lizingo objektu buvusią transporto priemonę už 4 770 Eur ir gauta suma sumažino atsakovo skolos dydį. Be to, atsakovas po transporto priemonės pardavimo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. vasario 14 d. atliko mokėjimus bendrai 876 Eur sumai. Todėl atsakovo skolos likutis po skolos sumažinimo ir gautų įmokų liko 2 047,94 Eur nesumokėto lizingo mokesčio (ši suma pateikta, neįskaičiavus negautų pajamų nesumokėtų palūkanų forma sumos) (7 693,94 Eur – 4 770 Eur – 876 Eur = 2 047,94 Eur) ir 5 948,01 Eur negautų pajamų. Pradinės kreditorės reikalavimo teisė į atsakovą perleista reikalavimo perleidimo sutartimi (žr. LITEKO duomenis byloje Nr. e2-4185-600/2023) (žr. detaliau šio sprendimo 13–15 punktus). Ginčijamas vienašalis palikimo atsisakymo sandoris sudarytas vėliau, t. y. tik 2022 m. kovo 7 d. Jį sudarant, kaip jau minėta, lizingo sutartis buvo nutraukta ir atsakovas jau tuo metu turėjo pirmiau aptartų pradelstų įsipareigojimų ieškovei, t. y. buvo pradelsęs mokėti 2 047,94 Eur nesumokėto lizingo mokesčio ir 5 948,01 Eur negautų pajamų. Taigi, priešingai negu teigia atsakovas atsiliepime, ginčijamas sandoris sudarytas esant neabejotinai ir galiojančiai ieškovės reikalavimo teisei į atsakovą.

38. Atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo už akių ir priteisęs iš atsakovo jame nurodytų sumų, neturi reikšmės, sprendžiant dėl ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kaip actio Pauliana sąlygos, buvimo. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas jau turėjo pradelstų įsiskolinimų ieškovei ir dėl to net nėra ginčo. Teismo priimtas 2023 m. sausio 27 d. sprendimas už akių byloje Nr. e2-4185-600/2023 tik patvirtina, kad ieškovės reikalavimai atsakovui buvo pagrįsti.

39. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta pirmoji actio Pauliana sąlyga – ieškovė tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.

Dėl ieškovės teisių pažeidimo

40. Kreditorius, turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, turi įrodyti taip pat ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

41. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės.

42. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, jog ginčijamo sandorio sudarymo dieną lizingo sutartis buvo nutraukta, todėl atsakovas turėjo pareigą įvykdyti visus pagal lizingo sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovas po sutarties nutraukimo ir toliau nevykdė savo pareigos atsiskaityti su ieškove, nors ir neginčijo jos reikalavimų. Šią aplinkybę be kita ko patvirtina ir paties atsakovo ieškovei siųstas elektroninis laiškas, kuriame jis dar 2021 m. vasario mėn. nurodė, kad žino apie susidariusį pradelstą įsiskolinimą bei paaiškino, jog turėjo finansinių problemų (žr. elektroninį susirašinėjimą, pateiktą su dubliku; 1 t., e. b. l. 178–182). Atsakovas geranoriškai ir toliau nemokėjo susidariusio pradelsto įsiskolinimo ieškovei. Akivaizdu, kad sudarant ginčijamą sandorį buvo aiški (akivaizdi) grėsmė, jog ieškovė kreipsis į teismą, o teismui priėmus sprendimą ieškovės naudai, prasidės priverstinis jo vykdymas.

43. GR duomenimis, kaip jau minėta, atsakovas yra išsiskyręs, turi du vaikus (1 t., e. b. l. 57). NTR duomenimis atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto (žr. NTR 2024 m. spalio 24 d. išrašą; 2 t., e. b. l. 103). Kelių transporto priemonių registro 2024 m. spalio 24 d. duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso tik automobilis (duomenys neskelbtini), kuris yra 2004 metų gamybos (žr. registro išrašą; 2 t., e. b. l. 104–107, taip pat antstolio 2023 m. gruodžio 28 d. elektroninį laišką; 1 t., e. b. l. 22–23). VSDFV duomenimis atsakovas dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra reguliaraus dydžio (žr. VSDFV išrašą; 2 t., e. b. l. 46–54). AIS duomenimis atsakovas turi kitų kreditorių, jo atžvilgiu vykdomos dar 6 vykdomosios bylos (žr. AIS išrašą; 2 t., e. b. l. 55–102). Antstolis, kaip jau minėta, taip pat informavo, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, kito registruoto turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, išskyrus tik vieną 2004 metų gamybos automobilį (duomenys neskelbtini). Be to, nors atsakovas dirba, tačiau iš jo išieškoma tik apie 50–80 Eur per mėnesį (1 t., e. b. l. 22–23).

44. Byloje nustatyta, kad nuo priverstinio vykdymo pradžios, kuomet bendra išieškoma suma buvo 8 364,26 Eur (t. y. nuo 2023 m. vasario 24 d.) iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos 2025 m. vasario mėn. (per metus laiko) priverstinio vykdymo metu iš atsakovo išieškota tik 2 350,85 Eur skolos dalis; likusi neišieškota suma – 6 013,41 Eur (žr. AIS 2025 m. vasario 3 d. išrašą). Akcentuotina, kad per visą šios bylos nagrinėjimo procesą atsakovas geranoriškai nesumokėjo ieškovei nė vienos įmokos, absoliučiai jokios skolos dalies. Taip pat pažymėtina, kad teismas siūlė šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, taip pat siūlė pasinaudoti teismine mediacija. Ieškovė geranoriškai sutiko užbaigti ginčą taikiai, tarėsi su atsakovu dėl galimybės išdėstyti skolą dalimis, dėl šios priežasties teismas net tris kartus atidėjo teismo posėdžius, suteikdamas šalims galimybę bylą užbaigti taikiai bei, atsakovo prašymu, suteikdamas jam laiko sumokėti ieškovei bent dalį skolos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu žadėjo geranoriškai sumokėti ieškovei bent nedidelę dalį skolos, tačiau savo pažadų taip ir neįvykdė ir , kaip minėta, geranoriškai nesumokėjo absoliučiai jokios skolos dalies. Atsakovas galiausiai net nebeatsiliepė net į teismo skambučius, ignoravo teismo jam siųstą elektroninį laišką ir, kaip minėta, be pateisinamos priežasties neatvyko į du paskutinius teismo posėdžius.

45. Atsakovas neatsiskaitymą su ieškove teismo posėdžiuose motyvavo tuo, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga, jis neturi piniginių lėšų ar turto atsiskaityti su ieškove, o jo banko sąskaita yra areštuota. Kaip jau minėta, atsakovui nuosavybės teise priklauso tik vienintelis 2004 metų automobilis, kurį net ir priverstinai realizavus, nebūtų padengtas atsakovo turimas įsiskolinimas ieškovei. Vadinasi, atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu, žinodamas, kad turi ženklių skolinių pradelstų įsiskolinimų ieškovei, taip pat žinodamas, jog neturi nei turto, nei santaupų, iš kurių galėtų atsiskaityti su ieškove realiai ir protingais terminais, turi kitų kreditorių, kurių naudai jau tuo metu vyko priverstiniai išieškojimai iš atsakovo, atsisakė po motinos mirties atsiradusio palikimo. Tokiu būdu atsakovas sumažino savo mokumą bei galimybę ieškovei patenkinti reikalavimus, kilusius iš lizingo sutarties bei patvirtintus teismo išduotu vykdomuoju raštu. Byloje nustatyta, kad atsakovui neatsisakius palikimo, jis, kaip pirmosios eilės įpėdinis, paveldėtų 15861/205072 dalis nekilnojamojo turto bei 1/2 dalį piniginių lėšų, o antstolis, įstatymų nustatyta tvarka priverstinai realizavęs turtą, būtų turėjęs galimybę padengti atsakovo turimą įsiskolinimą ieškovei. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų teismas pritaria ieškovės argumentams, kad atsakovas, atsisakydamas palikimo, šiuo konkrečiu atveju sukėlė realią grėsmę, kad įsipareigojimas ieškovei nebus tinkamai, protingais terminais įvykdytas.

46. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas palikimo atsisakymo sandoris pažeidė ieškovės teises ir atsakovas apie tai žinojo, nes kito turto, išskyrus tik automobilį, taip pat lėšų, kuriais galėtų atsiskaityti su ieškove, atsakovas neturėjo ir iki šiol neturi. Todėl konstatuotina, kad byloje nustatyta antroji actio Pauliana sąlyga.

Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

47. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 29 punktas).

48. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo ir trečiojo asmens argumentų, susijusių su šia actio Pauliana sąlyga, pritaria, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, t. y. įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Tačiau šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad įstatymas suteikdamas asmenims teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis bei tuo pačiu įpareigoja savo teises įgyvendinti ir pareigas vykdyti laikantis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Taip pat yra draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise atsisakyti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

49. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas sandorių teisėtumo klausimu, yra išaiškinęs, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu. Byloje nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakė palikimo ir taip pažeidė kitų asmenų teises ir interesus, tokios pažeistos asmens teisės teismo turi būti ginamos nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

50. Nagrinėjamu atveju kreditorės teisių pažeidimai konstatuoti pirmiau šiame sprendime, todėl teismas jų papildomai nekartoja. Taip pat pirmiau jau minėta, kad atsakovas, prieš atsisakydamas motinos palikimo, jau turėjo pradelstų įsiskolinimų ieškovei. Tokie atsakovo veiksmai buvo nulemti ne kokio nors būtinumo, o laisvo atsakovo apsisprendimo nepriimti palikimo.

51. Nors tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo savo atsiliepimuose teigia neva jų šeimoje dar esant gyvai palikėjai buvo nuspręsta, jog turtas po motinos mirties atiteks tik trečiajam asmeniui K. L., tačiau nepateikė į bylą absoliučiai jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas teismo posėdžiuose išaiškino tiek atsakovui, tiek taip pat ir tretiesiems asmenims teisę turėti atstovą byloje, kreiptis teisinės pagalbos į advokatus, advokatų padėjėjus. Taip pat teismas išaiškino pareigą įrodinėti, tai, kad būtent jie turi pareigą įrodyti aplinkybes, kurias teigia byloje, atsikirsdami į ieškinį, be kita ko dėl palikėjos valios ir kt. Nepaisant to, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepageidavo turėti atstovą byloje, taip pat neteikė į bylą absoliučiai jokių įrodymų, nereiškė teismui jokių prašymų. Be to, tokių savo pačių atsiliepimuose nurodytų teiginių nei atsakovas, nei tretieji asmenys net nepatvirtino duodami teismui paaiškinimus. Trečiasis asmuo K. L. teismo 2024 m. gruodžio 5 d. posėdyje duodama teismui paaiškinimus tik nurodė, kad visi žino, kad viskas, t. y. tiek remontas padarytas jos rankomis, tiek ji rūpinosi palikėja, todėl visi suprato, kad visas palikimas atiteks jai. Trečiasis asmuo T. G. teismo 2024 m. gruodžio 5 d. posėdyje paaiškino, kad atsisakė palikimo dėl to, kad K. L. prižiūrėjo motiną, be to, anot trečiojo asmens, paveldėtas turtas nėra toks turtas, kurį dar reiktų dalinti trims asmenims. Taigi nė viena iš trečiųjų asmenų nepatvirtino žodinio susitarimo būtent su palikėja fakto ir būtent palikėjos valios palikti visą turtą išimtinai tik vienai K. L.. Atsakovas apskritai net neatvyko į teismo 2024 m. gruodžio 5 d. posėdį, nors jam tinkamai ir laiku buvo pranešta apie jį, taip pat nenurodė teismui jokių tokių neatvykimo priežasčių, neteikė teismui jokių prašymų. Nepaisant to, kaip jau minėta, teismas 2024 m. gruodžio 5 d. posėdyje, išklausęs ieškovės atstovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, atidėjo posėdį tam, kad dar kartą būtų suteikta atsakovui galimybė pasisakyti, pateikti savo paaiškinimus. Tačiau atsakovas neatvyko ir neprisijungė taip pat ir į teismo 2025 m. vasario 6 d. posėdį bei nenurodė tokio neatvykimo priežasčių, nepateikė teismui jokių prašymų (žr. šio sprendimo 12 punktą). Todėl tokie atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodyti teiginiai dėl neva buvusio žodinio šeimos susitarimo su palikėja ir būtent palikėjos valios vertintini tik kaip jų gynybinė pozicija.

52. Be to, atsakovo ir trečiojo asmens atsilipimuose nurodytus teiginius neva apie buvusią palikėjos valią palikti visą turtą tik K. L. paneigia bylos aplinkybių visuma. Pati K. L. teismo 2024 m. gruodžio 5 d. posėdyje nurodė, kad po jos tėvo mirties motinai buvo diagnozuota demencija. Šią aplinkybę patvirtina taip pat ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Nr. 2YT-19909-465/2018, kuriame konstatuota, kad J. B. buvo nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, dėl ko ji negalėjo įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų bei įvertinti realios situacijos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu byloje Nr. 2YT-19909-465/2018 atsakovo motina J. B. pripažinta neveiksnia tokiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo/nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), taip pat tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Tuo pačiu teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu J. B. nustatyta globa ir globėja paskirta K. L.. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 25 d. (žr. LITEKO duomenis byloje Nr. 2YT-19909-465/2018). Taigi atsakovo motina, būdama neveiksni, negalėjo savarankiškai priimti sprendimų dėl turto, be kita ko sudaryti žodinio susitarimo dėl jos turto padalijimo ir nuspręsti, kad visas jos turtas po mirties turi atitekti išimtinai tik K. L.. Valstybės įmonės Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, kaip jau minėta, nėra duomenų apie palikėjos išankstinius nurodymus (žr. dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui taip pat nepateikti absoliučiai jokie įrodymai apie tai, kad tokią atsakovo ir trečiojo asmens nurodytą motinos valią nebuvo įmanoma įgyvendinti kitais būdais, vienas iš jų testamento sudarymas dar motinai buvus sveika ir veiksnia, kuriuo visas turtas po motinos mirties būtų paliktas K. L..

53. Kita vertus, atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodyta aplinkybė apie žodinį susitarimą, kad visas palikėjos turtas atiteks tik K. L., nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove. Pagal nuoseklią teismų praktiką actio Pauliana bylose kreditoriaus interesų gynimui teiktinas prioritetas prieš tokio pobūdžio šeimos susitarimą (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-586-343/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-789-730/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-224-1092/2024 ir kt.). Tai reiškia, jog net ir tuo atveju, jeigu iš tikrųjų būtų buvęs toks susitarimas, palikėjai savo valios neišreiškus įstatymų nustatyta tvarka (testamentu), tai nenusveria ieškovės interesų ir nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas, neturėdamas jokio turto ir būdamas reikšmingai įsiskolinęs, nepriimdamas palikimo po motinos mirties, ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir pažeidė jos teises. Privalėjimo sudaryti palikimo atsisakymo sandorį taip pat niekaip neįrodo atsakovo ir trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės, kad būtent tik K. L. prižiūrėjo motiną, rūpinosi ja, buvo paskirta jos globėja ir dėl to patyrė išlaidų.

54. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas, būdamas pirmosios eilės įpėdiniu, turėjo įstatyme numatytą ar kitokią priežastį nepriimti palikimo. Todėl darytina išvada, kad nebuvo būtinumo atsakovui nepriimti palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties.

Dėl sąžiningumo, kaip actio Pauliana sąlygos, reikšmės nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui spręsti

55. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtinoji sąlyga sandoriui nuginčyti actio Pauliana pagrindu – tai sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas. Turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

56. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės, nes ginčijamas sandoris buvo neatlygintinis bei vienašalis (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas trečiojo asmens (ne)sąžiningumo šioje byloje nevertina.

57. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo sąžiningumo vertinimo, pažymi, kad civilinėje teisėje sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Vis dėlto, CK 6.67 straipsnyje nustatytos sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Esant bent vienam šių atvejų, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas. Tokiu atveju įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka sandorį sudariusioms šalims – šiuo atveju atsakovui.

58. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, kuomet ginčijamas vienašalis palikimo atsisakymo sandoris, taip pat išaiškinta, jog tokiu atveju aktuali CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtina prezumpcija, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020 ir kt.). CK 3.135 straipsnyje nurodyta, jog artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Šiuo atveju atsakovas ir trečiasis asmuo, kurio naudai atsakovas atsisakė palikimo, yra brolis ir sesuo. Prezumpcija byloje nebuvo paneigta. Kitaip tariant, atsakovui atsisakius nuo palikimo, visą motinos turtą paveldėjo atsakovo sesuo K. L., t. y. vienašalis sandoris sudarytas artimo giminaičio naudai ir šiuo atveju nesvarbu ar buvo sąžininga palikimą priėmusi atsakovo sesuo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas).

59. Be to, byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovas, atsisakydamas palikimo, žinojo, kad turi ženklių skolinių pradelstų įsiskolinimų ieškovei, taip pat žinojo, jog neturi nei turto, nei santaupų, iš kurių galėtų atsiskaityti su ieškove realiai ir protingais terminais, taip pat turėjo kitų pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, kurių naudai AIS duomenimis tuo metu vyko priverstiniai skolų išieškojimai iš atsakovo, tačiau vis tiek atsisakė po motinos mirties atsiradusio palikimo, tokiu būdu bandydamas išsisukti nuo savo įsipareigojimų ieškovei vykdymo. Dėl atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytų argumentų, susijusių su šeimos susitarimu ir palikėjos valia palikti visą turtą K. L. teismas jau pasisakė pirmiau šiame sprendime, todėl savo argumentų nekartoja (žr. plačiau šio sprendimo 51–54 punktus). Atsakovas, neįgyvendinęs teisės priimti palikimą, atsisakė galimybės pagerinti savo turtinę padėtį, tuo pačiu ir galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditorei, sumažino savo mokumą, tokiu būdu nesilaikė CK 1.137 straipsnyje įtvirtintų taisyklių (CPK 185 straipsnis). Visos pirmiau šiame sprendime aptartos bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas, atsisakydamas priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, buvo nesąžiningas ieškovės atžvilgiu – piktnaudžiavo teise atsisakyti palikimo, nepateikdamas jokių garantijų, jog ilgalaikis jo turimas įsiskolinimas realiai ir protingais terminais galės būti įvykdytas.

Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių

61. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad yra nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl atsakovo vienašalis sandoris – atsisakymas palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, pripažintinas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).

62. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Pauliana instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo.

63. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pripažįstant, jog palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, jog negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau, kaip jau pirmiau minėta, nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

64. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens teiginių, susijusių su neva jos teisių pažeidimu, nukreipus išieškojimą į paveldėtą turtą, pritaria ieškovės argumentams, kad išieškojimo nukreipimas šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis K. L. teisėtus interesus bei lūkesčius, kadangi atsakovui neatsisakius jam po motinos mirties tenkančios palikimo dalies, trečiasis asmuo K. L. neturėtų teisės paveldėti šios turto dalies. Kitaip tariant, išieškojimo nukreipimas į turtą, kurį vietoj atsakovo paveldėjo jo sesuo, nepažeidžia jos interesų, nes ji to turto nebūtų paveldėjusi, jeigu atsakovas būtų elgęsis sąžiningai. Trečiojo asmens K. L. paveldimo turto dalis padidėjo dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, jam atsisakius palikimo, todėl kitiems paveldėtojams iš neteisės teisė negali atsirasti.

65. Teismas, pasisakydamas dėl trečiųjų asmenų teismo posėdyje nurodytų teiginių, kad po palikėjos mirties jos sąskaitoje likusi piniginių lėšų suma buvo panaudota palikėjos laidotuvių išlaidoms apmokėti, pažymi, kad nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikė teismui absoliučiai jokių šiuos jų teiginius patvirtinančių įrodymų, nepaisant to, kad, kaip minėta, teismas posėdyje, kuriame paaiškinimus davė tretieji asmenys, išaiškino pareigą įrodinėti ir teikti į bylą įrodymus, be kita ko įrodyti jų išsakytus teiginius ir dėl palikėjos piniginių lėšų laidotuvėms panaudojimo. Teismas posėdyje paklausė trečiųjų asmenų, ar jiems yra suprantama įrodinėjimo pareiga, taip pat, kaip minėta, teismas siūlė tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims pasinaudoti profesionalia teisine pagalba. Tačiau, nepaisant to, kad teismo posėdis buvo atidėtas, nei atsakovas, nei tretieji asmenys taip ir nepateikė teismui absoliučiai jokių jų teiginius patvirtinančių įrodymų.

66. Šiame teismo sprendime jau konstatuota, kad atsakovas vienašaliu sandoriu – palikimo atsisakymu – atsisakė savo teisės nuosavybės teise įgyti pirmiau šiame sprendime aptartą turtą ir lėšas. Taip pat konstatuota, kad atsakovas, neįgyvendinęs teisės priimti palikimą, atsisakė galimybės pagerinti savo turtinę padėtį, tuo pačiu ir galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditorei, sumažino savo mokumą, tokiu būdu nesilaikė CK 1.137 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Remiantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, paveldėjimo teisę pagal įstatymą įgyja pirmos eilės įpėdiniai (palikėjo vaikai) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas yra palikėjos sūnus (pirmos eilės įpėdinis), tačiau po palikėjos mirties visą palikimą priėmė jo sesuo K. L.. Šiuo atveju atsakovas neįgyvendino teisės priimti palikimą, todėl neteko galimybės paveldėti palikimą sudarančio turto. Atsižvelgiant į tai, kad dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi tik trečiasis asmuo K. L., pripažinus, jog atsakovas neteisėtai atsisakė palikimo, jam tenka 1/2 palikimo dalis.

67. Apibendrinant tai, kas nurodyta, įvertinus bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visetą, remiantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad atsakovo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro pagrindą ieškovės teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą palikimo dalį, kurios atsisakė atsakovas. Todėl ieškovės reikalavimas nukreipti išieškojimą į paveldėtas turto dalis ir pinigines lėšas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

69. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 182 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo už ieškinį 182 Eur žyminį mokestį. Dėl to, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 182 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

70. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteistinos 93,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R- 261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 7 d. sudarytą vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, pagal kurį atsakovas atsisakė palikimo, atsiradusio po jo motinos J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Taikyti restituciją ir leisti nukreipti išieškojimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-4185-600/2023 į trečiojo asmens K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėtas ir jos valdyme esančias 2 426,58 Eur pinigines lėšas, taip pat į 15861/205072 dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 15861/205072 dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių ((duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 93,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.