- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- eII-1065-1100/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01042-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Advokatai
- Rasa Stankauskienė
Procesinių sprendimų kategorijos: 16.11.2.; 16.11.9.; 21.10.4
2025 m. rugsėjo 17 d.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. ir jo atstovei advokatei Rasai Stankauskienei,
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus atstovui Vaidui Giršvildui,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės Ritos Gruštienės 2025 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-123483-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji specialistė R. Gruštienė 2025 m. birželio 16 d. nutarimu nustatė, kad A. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, nes jis 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 12.43 val. Vilniuje, Oslo g., ties Laisvės pr., vairavo automobilį Ford Kuga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir viršijo nustatytą leistiną 60 km/val. greitį, nes važiavo 83 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą, viršijo 23 km/val.), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus.
A. K. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – administracinė nuobauda – 420 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 11 mėnesių.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, A. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 420 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 11 mėnesių.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios specialistės R. Gruštienės 2025 m. birželio 16 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, taip pat pakeisti nutarimo dalį – sumažinti už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, paskirtą baudą ir skirti 45 Eur dydžio baudą.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę viršijo greitį, tačiau nesutinka dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje. A. K. taip pat nesutinka su skundžiamame nutarime konstatuota jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, kadangi nedetalizuojama, koks administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Skunde cituojamos ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatos ir teigiama, kad 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. Praėjus šiam terminui, A. K. baigė papildomą vairuotojų mokymą ir mokymo centras „Draiveris“, išduodamas jam papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, nurodė, kad ją pateiks AB „Regitra“, todėl pareiškėjui daryti nieko nebereikia. Skunde pažymima, kad 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikoje dėl plintančios Covid-19 pandemijos buvo paskelbtas antrasis karantinas, todėl visi duomenys buvo perduodami elektroniniu būdu, taigi ir pažyma AB „Regitra“ buvo perduota mokymo centro „Draiveris“ elektroniniu būdu. Nėra žinoma, dėl kokių priežasčių sistemoje liko negaliojantis pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas. Tikėtina, kad tai galėjo lemti AB „Regitra“ padaryta klaida arba su karantinu susiję veiksniai, kurie sutrikdė įprastą institucijų veiklą. Skunde teigiama, kad visos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, būtinos teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimui, buvo įvykdytos.
Pasak A. K., jis nežinojo, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, iki tol, kol 2024 m. kovo 28 d., padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, apie tai jam nurodė tyrėja. Pareiškėjas tyrėjai pateikė papildomus paaiškinimus ir papildomo vairuotojų mokymo pažymą, todėl jis nebuvo nubaustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Nepaisant to, Institucija 2025 m. birželio 16 d. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo A. K. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Skunde teigiama, kad tokia Institucijos pozicija yra prieštaringa ir nesuderinama su viešu gerojo administravimo principu, taip pat šiurkščiai pažeidžia A. K. teises ir interesus, nes jam nepagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 11 mėnesių. Dėl paskirtos šios administracinio poveikio priemonės pareiškėjas nebegali dirbti savo darbo, nes vairavimas yra būtinas važinėjant po statybų objektus (jis kaip specialistas atlieka statybų techninę priežiūrą). Be to, tokiu atveju jam po 11 mėnesių reikėtų perlaikyti vairavimo egzaminą, nes taip nustato SEAKĮ 24 straipsnio 4 dalis.
Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 2AT-20-719/2024, kurioje nurodoma, kad minėtas administracinis nusižengimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, A. K. teigimu, pagal nagrinėjamo įvykio aplinkybes pareiškėjas nežinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. A. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena negalima pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą. Skunde taip pat cituojama teismų praktika apie nekaltumo prezumpciją ir nurodoma, kad būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą.
Šalies argumentai
Skunde taip pat prašoma peržiūrėti administracinę nuobaudą, paskirtą pareiškėjui už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Kaip minėta, skundžiamame nutarime nėra detalizuota, kodėl A. K. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Todėl, nesant nei A. K. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui turėtų būti skiriama administracinė nuobauda – 45 Eur dydžio bauda, t. y. sankcijoje nustatytas baudos vidurkis.
Atsiliepimas
Institucijos vyriausioji tyrėja A. Gubarytė-Girgždė atsiliepimu į A. K. skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad A. K. 2023 m. rugpjūčio 18 d. 12.43 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, kadangi pagal 2019 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgalioto pareigūno surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-111321-2019 (ROIK 19108698549) jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, ir, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis nesusigrąžino jos. Iš administracinio nusižengimo bylos (ROIK 19108698549) duomenų matyti, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas jam dalyvaujant ir įteiktas asmeniškai.
Atsiliepime cituojamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 9 punkto nuostatos ir nurodoma, kad pagal Aprašo 13 punktą, AB „Regitra“ pareigūnas, įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, priima sprendimą asmeniui grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas nesilaikė Apraše nustatytos tvarkos, t. y. po papildomo vairuotojų mokymo baigimo nesikreipė į AB „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Iš byloje esančio AB „Regitra“ 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 7610 matyti, kad A. K. į AB „Regitra“ kreipėsi su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones dar iki papildomo vairuotojų mokymo išklausymo, t. y. 2020 m. spalio 28 d., tai patvirtina A. K. parašas dokumente. Tą pačią dieną pareiškėjui buvo išduotas sprendimas, kuriame nurodyta, kad priimtas sprendimas teisę vairuoti B1, B, AM kategorijos (-ų) transporto priemones negrąžinti nepateikus reikiamų dokumentų. Atsižvelgdamas į priimtą sprendimą, A. K. negalėjo vairuoti transporto priemones. Atsiliepime nurodoma, kad byloje yra AB „Regitra“ 2024 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 4685, kuriuo A. K. grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18 d. 12.43 val., pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Akivaizdu, kad A. K., gavęs neigiamą AB „Regitra“ darbuotojo sprendimą, žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam nesugrąžinta, tačiau ir toliau vairavo. Atsiliepime cituojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis, taigi asmuo, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, prieš vairuodamas transporto priemonę, turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino.
Atsiliepime teigiama, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, buvo įvertintas A. K. administracinių nusižengimų registro išrašas ir, atsižvelgus į jame esančius duomenis, pareiškėjui tinkamai paskirta administracinė nuobauda. Administracinių nusižengimų dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18 d., A. K. turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 416 straipsnį ir dvi galiojančias administracines nuobaudas pagal ANK 424 straipsnį, todėl buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta ANK 36 straipsnio 12 punkte. Skundžiamame nutarime A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Institucijos atstovės nuomone, vyresnioji specialistė R. Gruštienė išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. A. K. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
A. K. atstovė skundą nagrinėjant teisme pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo netenkinus A. K. skundo, pakeisti Institucijos vyresniosios specialistės R. Gruštienė 2025 m. birželio 16 d. nutarimą ir už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Pareiškėjo atstovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir pareiškėjo skunde.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
A. K. skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta, jog jis viršijo greitį skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau nesutinka, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Vairavimo mokykloje kursų lankymo metu jis paklausė instruktoriaus, ar jam, baigus papildomą vairuotojų mokymą, reikės kreiptis į AB „Regitra“. Instruktorius nurodė, kad to daryti nereikės, nes vairavimo mokykla visus duomenis AB „Regitra“ perduoda elektroniniu būdu per sistemą. Po ketverių metų, t. y. 2024 m., A. K. sužinojo, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra negrąžinta. Jis paskambino į policija, kuri nurodė, kad jam reikia kreiptis į AB „Regitra“. 2024 m. balandį jis paskambino į AB „Regitra“, pateikė prašymą teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimui, nuvyko į padalinį, sumokėjo 3,50 Eur ir atgavo teisę vairuoti transporto priemones. AB „Regitra“ darbuotojo klausė, kodėl jam niekas nepranešė, kad pareiškėjui reikėjo kreiptis į juos, jis atsakė, kad tai nėra jų pareiga. A. K. stebisi, kodėl AB „Regitra“ negali atsiųsti pranešimo, jei mato, kad kažko trūksta iš privalomų dokumentų. Po išklausytų kursų A. K. manė, kad jam kreiptis į jokias institucijas daugiau nereikia, nes visa informacija perduodama elektroninėje erdvėje. Jis nežinojo, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra negrąžinta. Už administracinį nusižengimą jis sumokėjo paskirtą administracinę nuobaudą – baudą. Jei dabar būtų paskirta tik administracinė nuobauda – bauda, Institucijos nutarimo nebūtų skundęs. Jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Jis dirba statybose, (duomenys neskelbtini). Jis susitinka su klientais, nustato statybos objektų brokus ir kitus trūkumus. Vykimas taksi jam neapsimoka – tai brangu, be to, atvykimo laiką reikia derinti su klientais, o kartais tenka jų ir palaukti. Per dieną jis važiuoja į 2–3 objektus. Objektai būna Vilniuje, Vilniaus rajone, Utenoje, Utenos rajone, Kaune. Dirba ne tik darbo dienomis. Pavyzdžiui, jei skubus atvejis ir klientui reikia išvažiuoti, į objektus tenka važiuoti ir savaitgaliais. Kitų priežasčių, kodėl jam būtinai reikėtų teisės vairuoti transporto priemones, nėra. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, turi žinių informacinių technologijų srityje.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali pasakyti, kodėl skundžiamas nutarimas buvo priimtas tik po beveik dvejų metų po administracinių nusižengimų padarymo. Viena iš prielaidų gali būti, kad pareiškėjas deklaravęs gyvenamąją vietą vienu adresu, o faktiškai gyvena kitu. Kita prielaida gali būti, kad buvo etapas, kai per trumpą laikotarpį buvo masiškai diegiamos greičio fiksavimo sistemos, todėl padidėjo darbo krūvis net dešimt kartų, trūko policijos pareigūnų, dėl to nebuvo įmanoma laiku atlikti darbo. Buvo daug atvejų, kai jie vėlavo surašyti procesinius dokumentus, buvo ir nemažai atvejų, kai nutraukė administracinių nusižengimų bylas dėl suėjusio senaties termino. Šiandien ši problema yra išlikusi, bet procesai vyksta greičiau. Kuri prielaida lėmė tokią situaciją nagrinėjamu atveju, jis pasakyti negali. Dėl kitos bylos aplinkybių jis atsakyti negali, nes nutarimą priėmė ne ši Institucija. Gali būti, kad ANK 420 straipsnis turi skirtingus subjektus, todėl galėjo būti neišskirtas subjektas, bet tai tik jo daroma prielaida. Pagal administracinio nusižengimo bylos ROIK duomenis matyti, kad asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tikėtina, kad asmuo buvo nubaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, nes šis straipsnis skirtingiems subjektams nustato skirtingas sankcijas. Tačiau jis negali atsakyti, kodėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas priėmė tokį sprendimą. Teismui pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas už penkerius metus, skaičiuojant nuo 2025 m., tačiau, mano, kad penkeri metai turėjo būti skaičiuojami nuo administracinių nusižengimų padarymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio. Šiandien, patikrinus duomenis, jis mato, kad pareiškėjas iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo buvo du kartus trauktas administracinėn atsakomybėn: vieną kartą už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės ir kitą kartą – už greičio viršijimą. Terminai skaičiuojami nuo administracinės nuobaudos įvykdymo, o ne nuo administracinio nusižengimo padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. liepos 14 d. mokymų centro „Draiveris“ atsakymas, kuriame nurodyta, kad A. K. mokymus baigė 2020 m. lapkričio 20 d. Taip pat nurodyta, kad visi klientai yra informuojami, kad jie po kursų baigimo turi kreiptis į AB „Regitra“.
2025 m. liepos 24 d. AB „Regitra“ raštas, kuriame nurodyta, kad A. K. 2020 m. spalio 28 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo Šnipiškių grupę dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo (pažeidimo ROIK: 19108698549) ir pateikė prašymą Nr. 25907, kaip tai numatyta Aprašo 9 punkte. Darbuotojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą Nr. G25907 negrąžinti A. K. teisės vairuoti transporto priemones, kadangi nebuvo gauti duomenys iš vairavimo mokyklos apie baigtus papildomus vairuotojų mokymus. A. K. tą pačią dieną buvo supažindintas su minėtu VĮ „Regitra“ sprendimu.
Dėl A. K. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį
Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt.
A. K. skunde ir teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Pareiškėjas skunde nesutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, nustatytu ANK 424 straipsnio 3 dalyje, t. y. tai, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi manė, kad visas SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, reikalingas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, buvo įvykdęs, todėl jis nežinojo, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra negrąžinta.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemone.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti; 2) transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones; 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi administracinė atsakomybė, be kita ko, nustatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o ne iš naujo neįgijus tokios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones galima neturėti dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, apskritai nebūti įgijus teisės vairuoti transporto priemones, tokią specialiąją teisę atėmus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios specialiosios teisės nesusigrąžinus teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimama, asmuo neturi teisės nei vairuoti transporto priemones, nei susigrąžinti jos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo metu, kai praeina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, asmuo taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali (įgyja teisę) susigrąžinti ją teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi abiem atvejais asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių.
KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.
SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku) įtvirtinta, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 ,,Dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 9 punkte (redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku) nustatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ (past. – šiuo metu VĮ „Regitra“ yra pakeitusi savo teisinę formą į AB „Regitra“, todėl, išskyrus teisinio reglamentavimo citavimą, toliau nurodoma dabartinė AB „Regitra“ teisinė forma) vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir Aprašo 9.1.–9.3. papunkčiuose nurodytus dokumentus. Aprašo 10 punkte (redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku) įtvirtinta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tuo metu pagal Aprašo 12 punktą (redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku), VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas, gavęs Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patikrina: 12.1. pareiškėjo asmens tapatybę; 12.2. Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre, ar pareiškėjas nėra ieškomas; 12.3. Administracinių nusižengimų registre: 12.3.1. ar pareiškėjui yra pasibaigęs teisės vairuoti atėmimo terminas ir nėra sustabdyta teisė vairuoti; 12.3.2. ar pareiškėjui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus, praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo; 12.3.3. ar pareiškėjui netaikoma administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; 12.4. ar Aprašo 10 punkte nurodytas pareiškėjas yra pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą; 12.5. ar Aprašo 11 punkte nurodytas pareiškėjas yra išlaikęs egzaminą; 12.6. ar nepasibaigęs vairuotojo pažymėjimo ar traktorininko pažymėjimo galiojimo terminas; 12.7. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre: 12.7.1. ar pareiškėjui nėra atimta teisė vairuoti arba paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas arba teisės vairuoti sustabdymas; 12.7.2. ar pareiškėjui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus, praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo; 12.8. Vairuotojų registre – ar yra duomenys apie medicininę pažymą, kai pareiškėjas kreipiasi į VĮ „Regitra“ Aprašo 9.2. papunktyje nurodytais atvejais.
A. K. skunde nurodo, kad apie teisės vairuoti transporto priemones neturėjimą jis sužinojo tik iš tyrėjos po to, kai jis 2024 m. kovo 28 d. padarė administracinį nusižengimą.
Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-111321-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK 19108698549 A. K. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams – už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą. A. K. buvo žinoma, kad jam po šio administracinio nusižengimo padarymo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, pasibaigus administracinio poveikio priemonės terminui, jis baigė papildomą vairuotojų mokymą, mokymo centras „Draiveris“ 2020 m. lapkričio 20 d jam išdavė tai patvirtinančią pažymą, ir nurodė, kad ją pateiks AB „Regitra“, todėl pareiškėjui daryti nieko nebereikia. A. K. skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad jis įvykdė visas SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, kad jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, todėl nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Teismas pažymi, kad pagal minėtą SEAKĮ ir Aprašo reglamentavimą, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, neužtenka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą, kadangi po jų asmuo privalo pateikti AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir atitinkamus dokumentus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. minėtą prašymą pateikė 2020 m. spalio 28 d., kai dar iš mokymo centro „Draiveris“ nebuvo gavęs papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymos. Dėl šios priežasties buvo priimtas AB „Regitra“ jauniausiosios specialistės R. Janonienės sprendimas Nr. G25907 A. K. negrąžinti teisės vairuoti transporto priemones. Su šiuo sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas iš karto, ką patvirtina byloje esantys AB „Regitra“ duomenys. Kaip minėta, pareiškėjas turėjo teikti prašymą AB „Regitra“ pakartotinai po papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymos gavimo, t. y. 2020 m. lapkričio 20 d., kadangi iš aptarto reglamentavimo seka, kad teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu ir vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu grąžinti šią teisę. Tik tokiu atveju laikoma, kad asmuo vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Priešingai nei teigė A. K., mokymo centras „Draiveris“ 2025 m. liepos 14 d. informavo teismą, kad įmonėje visi klientai yra informuojami, kad po papildomo vairuotojų mokymo baigimo turi kreiptis į AB „Regitra“. Todėl teigti, kad pareiškėjas, baigęs papildomą vairuotojų mokymą, apskritai nieko nebeturėjo daryti ir jis savaime susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones, nėra pagrindo. Tai, kad mokymo centras „Draiveris“ elektroniniu būdu pateikė AB „Regitra“ pareiškėjo papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, nelaikytina, kad AB „Regitra“ sugrąžino jam teisę vairuoti transporto priemones, nes A. K. pakartotinai nepateikė tokio prašymo. Šiame kontekste pasakytina, kad, kaip minėta, asmeniui pateikus prašymą susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir atitinkamus dokumentus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas patikrina ne tik asmens pateiktus dokumentus, bet ir kitą informaciją, kuri nurodyta Aprašo 12. punkte, t. y. atlieka tam tikrą procedūrą, o ne savaime tenkina minėtą asmens prašymą.
Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. K. analogiškus administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi bylai reikšmingu laiku) (vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė buvo atimta, o, pasibaigus atėmimo terminui, vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų) padarė 2021 m. lapkričio 23 d. (ROIK 23197086129) ir 2021 m. balandžio 16 d. (ROIK 21149292308). Už nurodytus administracinius nusižengimus jam buvo skirtos administracinės nuobaudos – baudos. Vieną iš jų A. K. susimokėjo dar prieš nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 16 d., o kitą baudą sumokėjo po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo (2023 m. rugsėjo 15 d.). Sumokėdamas paskirtas baudas, pareiškėjas sutiko su administracinių nusižengimų padarymu, vadinasi, ir sutiko, kad nagrinėjamais atvejais iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., kai buvo padarytas šioje byloje įrodytas administracinis nusižengimas, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Priešingu atveju A. K. elgesys yra nelogiškas.
A. K. tiek skunde, tiek teisme teigė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Aprašas yra viešai prieinamas, yra skelbiamas ir AB „Regitra“ internetinėje svetainėje teisės aktų skiltyje. Akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad jis ignoravo nustatytą teisinį reguliavimą, o savo subjektyviu vertinimu nustatė, kada jis jau gali vairuoti automobilį, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jo veiksmuose nėra kaltės (tyčios).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar A. K. šioje byloje pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos kvalifikavimo, susijusio su A. K. 2024 m. kovo 28 d. padarytu administraciniu nusižengimu, ir minėtos institucijos tyrėjos priimto procesinio sprendimo turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertinami, jie nepaneigia pareiškėjo šioje byloje padaryto administracinio nusižengimo, juolab skirtingos institucijos (šiuo atveju Institucija ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra skirtingos institucijos) gali skirtingai vertinti asmens daromus veiksmus ANK prasme.
A. K. skunde nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi Nr. 2AT-20-719/2024, nes joje nustatytos aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nustatytoms aplinkybės, todėl nelaikoma precedentu.
Esant aptartoms aplinkybėms, naikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria A. K. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien pareiškėjo ir jo atstovės nesutikimas su Institucijos padarytomis išvadomis neleidžia pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtą ir nepagrįstą.
Dėl A. K. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino
ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Skundžiamu nutarimu A. K. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) 11 mėnesių, t. y. artimam maksimaliam įstatyme nustatytam terminui.
A. K. atstovė papildomuose paaiškinimuose prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiškėjui neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti A. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trumpesnį terminą, nei nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje minimalus, taip pat ir galutinį administracinio poveikio priemonės terminą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Ford Kuga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. A. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis neįvykdė visų teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo veiksmai yra mažesnio pavojingumo nei asmens, kuris apskritai niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, veiksmai. A. K. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones neilgam laikui – 2 mėnesiams – už ne itin šiurkštaus administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pagal nustatytą reglamentavimą, asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vieneri metai, nustatyta lengvesnė tokios teisės susigrąžinimo tvarka nei asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones bent vieneriems metams. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. K. visgi atlikto dalį SEAKĮ ir Apraše nurodytų veiksmų, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas baigė papildomo vairuotojų mokymo kursus ir gavo pažymą, turėjo galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinos pažymą, teikė prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones AB „Regitra“, tačiau tai padarė netinkamu laiku, kol dar nebuvo gavęs iš mokymo centro pažymos apie papildomo vairuotojų mokymo išklausymą, todėl ši teisė jam nebuvo grąžinta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo nei paprastai.
Byloje nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kita vertus, įstatymas nereglamentuoja, kad draudžiama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjui nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nedetalizuota, kodėl pareiškėjui nustatyta minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas pažymi, kad Institucijos atsiliepime nurodoma, jog A. K. pripažinta minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis administracinių nusižengimų dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18 d. turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (ROIK 21149292308) ir galiojančias administracines nuobaudas pagal ANK 424 straipsnį 2 ir 3 dalis (ROIK 21149292308 ir 23197086129). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas. Todėl skundžiamame nutarime pagrįstai nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, reglamentuojama ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas paskutinių penkerių metų laikotarpiu trauktas administracinėn atsakomybėn keturis kartus, be kita ko, už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir jis jau ilgesnį laiką nėra baustas administracine tvarka. Darytina išvada, kad A. K. nėra itin piktybinis KET pažeidėjas. Tokios išvados nepaneigia, kad jis buvo nubaustas bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu už 2024 m. kovo 28 d. padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. po šioje byloje įrodytų administracinių nusižengimų padarymo. Tai taip pat savaime neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Svarbu įvertinti ir kitas A. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų, dirba statybose, (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas tai pagrindžiantis A. K. kvalifikacijos atestatas. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes jis susitikinėja su klientais skirtingose vietose, per dieną važiuoja į 2–3 objektus, kurie gali būti Vilniuje, Vilniaus rajone, Utenoje, Utenos rajone, Kaune. Dirba ne tik darbo dienomis, skubiais atvejais į objektus tenka važiuoti ir savaitgaliais. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nustatytam ANK 424 straipsnio 7 dalyje.
Teismas pažymi, kad šioje byloje įrodyti A. K. veiksmai buvo padaryti dar 2023 m. rugpjūčio 18 d., o Institucijos vyresniosios specialistės R. Gruštienės nutarimas Nr. 0239-ANR_N-123483-2025 buvo priimtas tik 2025 m. birželio 16 d. Pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi A. K. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo paskirtos nepažeidžiant ANK 39 straipsnyje įtvirtinto termino, tačiau likus vos dviem mėnesiams iki tokio termino suėjimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas surašytas dar 2023 m. rugsėjo 6 d., o administracinio nusižengimo protokolas suformuotas automatiniu būdu jau tik 2025 m. balandžio 15 d. Byloje nenustatyta, dėl kokių objektyvių priežasčių po surašyto kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo administracinio nusižengimo teisenoje tolimesni veiksmai siekiant ištirti ir teisingai išnagrinėti įvykį buvo atliekami tik po daugiau nei pusantrų metų. To tiksliai negalėjo nurodyti ir skundą nagrinėjant teisme dalyvavęs Institucijos atstovas. Be to, bylos medžiagoje nenustatyta, kad nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo surašymo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki administracinio nusižengimo suformatavimo automatiniu būdu 2025 m. balandžio 15 d. administracinio nusižengimo teisenoje buvo atliekami daug ir / ar sudėtingų proceso veiksmų siekiant ištirti įvykį. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Byloje nenustačius objektyvių priežasčių dėl ilgai trukusio tyrimo administracinio nusižengimo teisenoje, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju tyrimą atlikusi institucija (pareigūnas) nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nes tyrimas užtruko dėl nepateisinamo delsimo. Be to, kuo ilgiau praeina laiko nuo administracinio nusižengimo padarymo iki nutarimo, kuriuo asmuo yra nubaudžiamas, priėmimo, tuo labiau mažėja administracinio nusižengimo pavojingumas. Esant tokiai situacijai, susidariusiai ne dėl pareiškėjo kaltės, taip pat atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į mažesnį jo pavojingumą, A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, asmenybę (vyresnio amžiaus, dirba ir kt.), teismo manymu, A. K. administracinio poveikio priemonės paskyrimas ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijose ribose negali būti laikomas kaip atitinkantis ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinių nuobaudų paskirtį, teisingumo ir protingumo principų turinį.
Todėl taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir pareiškėjui pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skiriamas trumpesnis – 3 mėnesių – administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminas. Atitinkamai keičiama galutinė administracinio poveikio priemonė (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Visiškai neskirti pareiškėjui aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo. Visų pirma, nors A. K. padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, tačiau jis buvo padarytas pakartotinai, nagrinėjamu atveju jau trečią kartą. To negalima visiškai ignoruoti individualizuojant pareiškėjui skirtiną administracinio poveikio priemonę. Antra, A. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas buvo ir po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, t. y. už 2024 m. kovo 28 d. padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti kitą darbą). Pareiškėjas nurodo, kad jo darbo funkcija yra susitikinėti su klientais ir vykti į statybų objektus, esančius Vilniuje ir už Vilniaus miesto ribų, per dieną jis važiuoja į 2–3 objektus. A. K. gali organizuoti savo dienotvarkę Vilniuje taip, kad bent iš dalies tinkamai vykdytų savo darbo funkcijas. Nors pareiškėjas nurodo, kad vykti į objektus taksi yra brangu, tačiau tai – viena iš alternatyvių galimybių, kol jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas posėdžio metu nenurodė, kad nėra galimybės į objektus ar susitikimus su klientais vykti viešuoju transportu, todėl tai laikytina dar viena alternatyvia galimybe. A. K. taip pat gali su klientais bendrauti ir nuotoliniu būdu. Be kita ko, galima spręsti klausimą dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones ir kitais būdais (pavyzdžiui, tam tikram laikui pasiimti atostogas, tą dieną vykti į objektus, kurie yra tame pačiame mieste ir pan.). Teismas pažymi, kad A. K. prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jo darbui yra reikalinga aptariama specialioji teisė, todėl turėjo naudotis ja itin atsakingai. Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar dėl kitų kasdienių dalykų yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką (šiuo atveju – ne itin ilgą laiką), o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti.
Visiškai tenkinti aptariamą A. K. prašymą taip pat nesudaro pagrindo jo skunde cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra individualus klausimas.
Taigi nors yra nemažai A. K. teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vien pareiškėjo ir jo atstovės kitoks manymas teismo neįpareigoja visiškai tenkinti pateiktą prašymą.
Pagal ANK 416 straipsnio 3 dalies sankciją, šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu A. K. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda, o pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – 420 Eur dydžio bauda, t. y. artimos maksimaliam įstatyme nustatytiems dydžiams.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
A. K. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu. Skundžiamame nutarime nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad A. K. tiek skunde, tiek teisme neneigė, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje viršijo leistiną greitį. Pareiškėjas dirba, anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, už greičio viršijimą ir kitus KET pažeidimus, baudos sumokėtos, šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas šioje nutartyje anksčiau pateikė detalius motyvus, kodėl laiko, kad, byloje nenustačius objektyvių priežasčių dėl ilgai trukusio tyrimo administracinio nusižengimo teisenoje, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju tyrimą atlikusi institucija (pareigūnas) nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nes tyrimas užtruko dėl nepateisinamo delsimo, ir nebekartoja jų. Tai turi reikšmės individualizuojant A. K. skirtinas baudas, nes kaip minėta, kuo ilgiau praeina laiko nuo administracinio nusižengimo padarymo iki nutarimo, kuriuo asmuo yra nubaudžiamas, priėmimo, tuo labiau mažėja administracinio nusižengimo pavojingumas.
Atsižvelgiant į baudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, A. K. už padarytus administracinius nusižengimus paskirtos baudos mažinamos iki įstatyme nustatytų vidurkių, t. y. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį – iki 60 Eur, o pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – iki 375 Eur. Taip pat atitinkamai keičiama galutinė administracinė nuobauda (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
A. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Ritos Gruštienės 2025 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-123483-2025 dėl administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių paskyrimo, taip pat galutinės administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo:
1) A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą 80 Eur dydžio baudą sumažinti iki 60 Eur dydžio;
2) A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą 420 Eur dydžio baudą sumažinti iki 375 Eur dydžio ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) – terminą iki 3 mėnesių;
3) A. K. paskirtą galutinę administracinę nuobaudą – baudą – sumažinti iki 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio ir paskirtos galutinės administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) – terminą sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.