Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Procesinių sprendimų kategorijos: 16.11.2.; 16.11.9.; 21.10.4

2025 m. rugsėjo 17 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. ir jo atstovei advokatei Rasai Stankauskienei,

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus atstovui Vaidui Giršvildui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės Ritos Gruštienės 2025 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-123483-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 2AT-20-719/2024, kurioje nurodoma, kad minėtas administracinis nusižengimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, A. K. teigimu, pagal nagrinėjamo įvykio aplinkybes pareiškėjas nežinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. A. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena negalima pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą. Skunde taip pat cituojama teismų praktika apie nekaltumo prezumpciją ir nurodoma, kad būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą.

Atsiliepime teigiama, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, buvo įvertintas A. K. administracinių nusižengimų registro išrašas ir, atsižvelgus į jame esančius duomenis, pareiškėjui tinkamai paskirta administracinė nuobauda. Administracinių nusižengimų dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18 d., A. K. turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 416 straipsnį ir dvi galiojančias administracines nuobaudas pagal ANK 424 straipsnį, todėl buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta ANK 36 straipsnio 12 punkte. Skundžiamame nutarime A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali pasakyti, kodėl skundžiamas nutarimas buvo priimtas tik po beveik dvejų metų po administracinių nusižengimų padarymo. Viena iš prielaidų gali būti, kad pareiškėjas deklaravęs gyvenamąją vietą vienu adresu, o faktiškai gyvena kitu. Kita prielaida gali būti, kad buvo etapas, kai per trumpą laikotarpį buvo masiškai diegiamos greičio fiksavimo sistemos, todėl padidėjo darbo krūvis net dešimt kartų, trūko policijos pareigūnų, dėl to nebuvo įmanoma laiku atlikti darbo. Buvo daug atvejų, kai jie vėlavo surašyti procesinius dokumentus, buvo ir nemažai atvejų, kai nutraukė administracinių nusižengimų bylas dėl suėjusio senaties termino. Šiandien ši problema yra išlikusi, bet procesai vyksta greičiau. Kuri prielaida lėmė tokią situaciją nagrinėjamu atveju, jis pasakyti negali. Dėl kitos bylos aplinkybių jis atsakyti negali, nes nutarimą priėmė ne ši Institucija. Gali būti, kad ANK 420 straipsnis turi skirtingus subjektus, todėl galėjo būti neišskirtas subjektas, bet tai tik jo daroma prielaida. Pagal administracinio nusižengimo bylos ROIK duomenis matyti, kad asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tikėtina, kad asmuo buvo nubaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, nes šis straipsnis skirtingiems subjektams nustato skirtingas sankcijas. Tačiau jis negali atsakyti, kodėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas priėmė tokį sprendimą. Teismui pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas už penkerius metus, skaičiuojant nuo 2025 m., tačiau, mano, kad penkeri metai turėjo būti skaičiuojami nuo administracinių nusižengimų padarymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio. Šiandien, patikrinus duomenis, jis mato, kad pareiškėjas iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo buvo du kartus trauktas administracinėn atsakomybėn: vieną kartą už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės ir kitą kartą – už greičio viršijimą. Terminai skaičiuojami nuo administracinės nuobaudos įvykdymo, o ne nuo administracinio nusižengimo padarymo.

Dėl A. K. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį

Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt.

A. K. skunde ir teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemone.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti; 2) transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones; 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi administracinė atsakomybė, be kita ko, nustatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o ne iš naujo neįgijus tokios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones galima neturėti dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, apskritai nebūti įgijus teisės vairuoti transporto priemones, tokią specialiąją teisę atėmus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios specialiosios teisės nesusigrąžinus teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimama, asmuo neturi teisės nei vairuoti transporto priemones, nei susigrąžinti jos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo metu, kai praeina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, asmuo taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali (įgyja teisę) susigrąžinti ją teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi abiem atvejais asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių.

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-111321-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK 19108698549 A. K. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams – už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą. A. K. buvo žinoma, kad jam po šio administracinio nusižengimo padarymo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, pasibaigus administracinio poveikio priemonės terminui, jis baigė papildomą vairuotojų mokymą, mokymo centras „Draiveris“ 2020 m. lapkričio 20 d jam išdavė tai patvirtinančią pažymą, ir nurodė, kad ją pateiks AB „Regitra“, todėl pareiškėjui daryti nieko nebereikia. A. K. skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad jis įvykdė visas SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, kad jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, todėl nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Teismas pažymi, kad pagal minėtą SEAKĮ ir Aprašo reglamentavimą, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, neužtenka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą, kadangi po jų asmuo privalo pateikti AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir atitinkamus dokumentus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. minėtą prašymą pateikė 2020 m. spalio 28 d., kai dar iš mokymo centro „Draiveris“ nebuvo gavęs papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymos. Dėl šios priežasties buvo priimtas AB „Regitra“ jauniausiosios specialistės R. Janonienės sprendimas Nr. G25907 A. K. negrąžinti teisės vairuoti transporto priemones. Su šiuo sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas iš karto, ką patvirtina byloje esantys AB „Regitra“ duomenys. Kaip minėta, pareiškėjas turėjo teikti prašymą AB „Regitra“ pakartotinai po papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymos gavimo, t. y. 2020 m. lapkričio 20 d., kadangi iš aptarto reglamentavimo seka, kad teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu ir vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu grąžinti šią teisę. Tik tokiu atveju laikoma, kad asmuo vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Priešingai nei teigė A. K., mokymo centras „Draiveris“ 2025 m. liepos 14 d. informavo teismą, kad įmonėje visi klientai yra informuojami, kad po papildomo vairuotojų mokymo baigimo turi kreiptis į AB „Regitra“. Todėl teigti, kad pareiškėjas, baigęs papildomą vairuotojų mokymą, apskritai nieko nebeturėjo daryti ir jis savaime susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones, nėra pagrindo. Tai, kad mokymo centras „Draiveris“ elektroniniu būdu pateikė AB „Regitra“ pareiškėjo papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, nelaikytina, kad AB „Regitra“ sugrąžino jam teisę vairuoti transporto priemones, nes A. K. pakartotinai nepateikė tokio prašymo. Šiame kontekste pasakytina, kad, kaip minėta, asmeniui pateikus prašymą susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir atitinkamus dokumentus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas patikrina ne tik asmens pateiktus dokumentus, bet ir kitą informaciją, kuri nurodyta Aprašo 12. punkte, t. y. atlieka tam tikrą procedūrą, o ne savaime tenkina minėtą asmens prašymą.

Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. K. analogiškus administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi bylai reikšmingu laiku) (vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė buvo atimta, o, pasibaigus atėmimo terminui, vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų) padarė 2021 m. lapkričio 23 d. (ROIK 23197086129) ir 2021 m. balandžio 16 d. (ROIK 21149292308). Už nurodytus administracinius nusižengimus jam buvo skirtos administracinės nuobaudos – baudos. Vieną iš jų A. K. susimokėjo dar prieš nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 16 d., o kitą baudą sumokėjo po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo (2023 m. rugsėjo 15 d.). Sumokėdamas paskirtas baudas, pareiškėjas sutiko su administracinių nusižengimų padarymu, vadinasi, ir sutiko, kad nagrinėjamais atvejais iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., kai buvo padarytas šioje byloje įrodytas administracinis nusižengimas, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Priešingu atveju A. K. elgesys yra nelogiškas.

A. K. tiek skunde, tiek teisme teigė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Aprašas yra viešai prieinamas, yra skelbiamas ir AB „Regitra“ internetinėje svetainėje teisės aktų skiltyje. Akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad jis ignoravo nustatytą teisinį reguliavimą, o savo subjektyviu vertinimu nustatė, kada jis jau gali vairuoti automobilį, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jo veiksmuose nėra kaltės (tyčios).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar A. K. šioje byloje pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos kvalifikavimo, susijusio su A. K. 2024 m. kovo 28 d. padarytu administraciniu nusižengimu, ir minėtos institucijos tyrėjos priimto procesinio sprendimo turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertinami, jie nepaneigia pareiškėjo šioje byloje padaryto administracinio nusižengimo, juolab skirtingos institucijos (šiuo atveju Institucija ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra skirtingos institucijos) gali skirtingai vertinti asmens daromus veiksmus ANK prasme.

A. K. skunde nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi Nr. 2AT-20-719/2024, nes joje nustatytos aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nustatytoms aplinkybės, todėl nelaikoma precedentu.

Esant aptartoms aplinkybėms, naikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria A. K. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien pareiškėjo ir jo atstovės nesutikimas su Institucijos padarytomis išvadomis neleidžia pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtą ir nepagrįstą.

Dėl A. K. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino

ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Skundžiamu nutarimu A. K. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) 11 mėnesių, t. y. artimam maksimaliam įstatyme nustatytam terminui.

A. K. atstovė papildomuose paaiškinimuose prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiškėjui neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti A. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trumpesnį terminą, nei nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje minimalus, taip pat ir galutinį administracinio poveikio priemonės terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Ford Kuga, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. A. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis neįvykdė visų teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo veiksmai yra mažesnio pavojingumo nei asmens, kuris apskritai niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, veiksmai. A. K. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones neilgam laikui – 2 mėnesiams – už ne itin šiurkštaus administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pagal nustatytą reglamentavimą, asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vieneri metai, nustatyta lengvesnė tokios teisės susigrąžinimo tvarka nei asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones bent vieneriems metams. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. K. visgi atlikto dalį SEAKĮ ir Apraše nurodytų veiksmų, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas baigė papildomo vairuotojų mokymo kursus ir gavo pažymą, turėjo galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinos pažymą, teikė prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones AB „Regitra“, tačiau tai padarė netinkamu laiku, kol dar nebuvo gavęs iš mokymo centro pažymos apie papildomo vairuotojų mokymo išklausymą, todėl ši teisė jam nebuvo grąžinta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo nei paprastai.

Byloje nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kita vertus, įstatymas nereglamentuoja, kad draudžiama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjui nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nedetalizuota, kodėl pareiškėjui nustatyta minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas pažymi, kad Institucijos atsiliepime nurodoma, jog A. K. pripažinta minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis administracinių nusižengimų dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18 d. turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (ROIK 21149292308) ir galiojančias administracines nuobaudas pagal ANK 424 straipsnį 2 ir 3 dalis (ROIK 21149292308 ir 23197086129). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas. Todėl skundžiamame nutarime pagrįstai nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, reglamentuojama ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas paskutinių penkerių metų laikotarpiu trauktas administracinėn atsakomybėn keturis kartus, be kita ko, už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir jis jau ilgesnį laiką nėra baustas administracine tvarka. Darytina išvada, kad A. K. nėra itin piktybinis KET pažeidėjas. Tokios išvados nepaneigia, kad jis buvo nubaustas bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu už 2024 m. kovo 28 d. padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. po šioje byloje įrodytų administracinių nusižengimų padarymo. Tai taip pat savaime neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Svarbu įvertinti ir kitas A. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų, dirba statybose, (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas tai pagrindžiantis A. K. kvalifikacijos atestatas. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes jis susitikinėja su klientais skirtingose vietose, per dieną važiuoja į 2–3 objektus, kurie gali būti Vilniuje, Vilniaus rajone, Utenoje, Utenos rajone, Kaune. Dirba ne tik darbo dienomis, skubiais atvejais į objektus tenka važiuoti ir savaitgaliais. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nustatytam ANK 424 straipsnio 7 dalyje.

Teismas pažymi, kad šioje byloje įrodyti A. K. veiksmai buvo padaryti dar 2023 m. rugpjūčio 18 d., o Institucijos vyresniosios specialistės R. Gruštienės nutarimas Nr. 0239-ANR_N-123483-2025 buvo priimtas tik 2025 m. birželio 16 d. Pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi A. K. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo paskirtos nepažeidžiant ANK 39 straipsnyje įtvirtinto termino, tačiau likus vos dviem mėnesiams iki tokio termino suėjimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas surašytas dar 2023 m. rugsėjo 6 d., o administracinio nusižengimo protokolas suformuotas automatiniu būdu jau tik 2025 m. balandžio 15 d. Byloje nenustatyta, dėl kokių objektyvių priežasčių po surašyto kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo administracinio nusižengimo teisenoje tolimesni veiksmai siekiant ištirti ir teisingai išnagrinėti įvykį buvo atliekami tik po daugiau nei pusantrų metų. To tiksliai negalėjo nurodyti ir skundą nagrinėjant teisme dalyvavęs Institucijos atstovas. Be to, bylos medžiagoje nenustatyta, kad nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo surašymo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki administracinio nusižengimo suformatavimo automatiniu būdu 2025 m. balandžio 15 d. administracinio nusižengimo teisenoje buvo atliekami daug ir / ar sudėtingų proceso veiksmų siekiant ištirti įvykį. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Byloje nenustačius objektyvių priežasčių dėl ilgai trukusio tyrimo administracinio nusižengimo teisenoje, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju tyrimą atlikusi institucija (pareigūnas) nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nes tyrimas užtruko dėl nepateisinamo delsimo. Be to, kuo ilgiau praeina laiko nuo administracinio nusižengimo padarymo iki nutarimo, kuriuo asmuo yra nubaudžiamas, priėmimo, tuo labiau mažėja administracinio nusižengimo pavojingumas. Esant tokiai situacijai, susidariusiai ne dėl pareiškėjo kaltės, taip pat atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į mažesnį jo pavojingumą, A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, asmenybę (vyresnio amžiaus, dirba ir kt.), teismo manymu, A. K. administracinio poveikio priemonės paskyrimas ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijose ribose negali būti laikomas kaip atitinkantis ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinių nuobaudų paskirtį, teisingumo ir protingumo principų turinį.

Todėl taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir pareiškėjui pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skiriamas trumpesnis – 3 mėnesių – administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminas. Atitinkamai keičiama galutinė administracinio poveikio priemonė (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Visiškai neskirti pareiškėjui aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo. Visų pirma, nors A. K. padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, tačiau jis buvo padarytas pakartotinai, nagrinėjamu atveju jau trečią kartą. To negalima visiškai ignoruoti individualizuojant pareiškėjui skirtiną administracinio poveikio priemonę. Antra, A. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas buvo ir po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, t. y. už 2024 m. kovo 28 d. padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti kitą darbą). Pareiškėjas nurodo, kad jo darbo funkcija yra susitikinėti su klientais ir vykti į statybų objektus, esančius Vilniuje ir už Vilniaus miesto ribų, per dieną jis važiuoja į 2–3 objektus. A. K. gali organizuoti savo dienotvarkę Vilniuje taip, kad bent iš dalies tinkamai vykdytų savo darbo funkcijas. Nors pareiškėjas nurodo, kad vykti į objektus taksi yra brangu, tačiau tai – viena iš alternatyvių galimybių, kol jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas posėdžio metu nenurodė, kad nėra galimybės į objektus ar susitikimus su klientais vykti viešuoju transportu, todėl tai laikytina dar viena alternatyvia galimybe. A. K. taip pat gali su klientais bendrauti ir nuotoliniu būdu. Be kita ko, galima spręsti klausimą dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones ir kitais būdais (pavyzdžiui, tam tikram laikui pasiimti atostogas, tą dieną vykti į objektus, kurie yra tame pačiame mieste ir pan.). Teismas pažymi, kad A. K. prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jo darbui yra reikalinga aptariama specialioji teisė, todėl turėjo naudotis ja itin atsakingai. Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar dėl kitų kasdienių dalykų yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką (šiuo atveju – ne itin ilgą laiką), o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti.

Visiškai tenkinti aptariamą A. K. prašymą taip pat nesudaro pagrindo jo skunde cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra individualus klausimas.

Taigi nors yra nemažai A. K. teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vien pareiškėjo ir jo atstovės kitoks manymas teismo neįpareigoja visiškai tenkinti pateiktą prašymą.

Pagal ANK 416 straipsnio 3 dalies sankciją, šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Skundžiamu nutarimu A. K. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda, o pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – 420 Eur dydžio bauda, t. y. artimos maksimaliam įstatyme nustatytiems dydžiams.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

A. K. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu. Skundžiamame nutarime nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad A. K. tiek skunde, tiek teisme neneigė, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje viršijo leistiną greitį. Pareiškėjas dirba, anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, už greičio viršijimą ir kitus KET pažeidimus, baudos sumokėtos, šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas šioje nutartyje anksčiau pateikė detalius motyvus, kodėl laiko, kad, byloje nenustačius objektyvių priežasčių dėl ilgai trukusio tyrimo administracinio nusižengimo teisenoje, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju tyrimą atlikusi institucija (pareigūnas) nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nes tyrimas užtruko dėl nepateisinamo delsimo, ir nebekartoja jų. Tai turi reikšmės individualizuojant A. K. skirtinas baudas, nes kaip minėta, kuo ilgiau praeina laiko nuo administracinio nusižengimo padarymo iki nutarimo, kuriuo asmuo yra nubaudžiamas, priėmimo, tuo labiau mažėja administracinio nusižengimo pavojingumas.

Atsižvelgiant į baudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, A. K. už padarytus administracinius nusižengimus paskirtos baudos mažinamos iki įstatyme nustatytų vidurkių, t. y. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį – iki 60 Eur, o pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – iki 375 Eur. Taip pat atitinkamai keičiama galutinė administracinė nuobauda (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Ritos Gruštienės 2025 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-123483-2025 dėl administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių paskyrimo, taip pat galutinės administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo:

1) A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą 80 Eur dydžio baudą sumažinti iki 60 Eur dydžio;

2) A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą 420 Eur dydžio baudą sumažinti iki 375 Eur dydžio ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) – terminą iki 3 mėnesių;

3) A. K. paskirtą galutinę administracinę nuobaudą – baudą – sumažinti iki 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio ir paskirtos galutinės administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) – terminą sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.