Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-03 · Civilinė byla Nr. e2A-679-614/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
e2A-679-614/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
MB „APS Trans“
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-679-614/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00451-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės MB „APS Trans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui MB „APS trans“ dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ieškovas) ieškiniu, pareikštu teismui priėmus prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti iš atsakovo MB „APS trans“ 1261,53 Eur dydžio draudiminę išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovą ir atsakovą sieja draudimo teisiniai santykiai, ginčas byloje kilo dėl teisinių pasekmių atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal draudimo sutartį. Ieškovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties Nr. E200150116 pagrindu buvo apdrausta atsakovui priklausančios transporto priemonės „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Pagal draudimo sutarties Nr. E200150116 sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2020 m. kovo 17 d., atsakovas draudimo įmoką sumokėjo tik 2020 m. gegužės 20 d. Per tą laikotarpį, t. y. 2020 m. balandžio 4 d. Latvijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas, vairavęs atsakovui priklausančią transporto priemonę, tai patvirtina vairuotojų paaiškinimai, policijos surinkta medžiaga. Šie įrodymai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Jokių kitų įrodymų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl šio eismo įvykio kilimo ar atlikto tyrimo objektyvumo byloje nėra. Šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu, buvo sudaryta transporto priemonės apgadinimų sąmata, draudimo kompanija įvertino transporto priemonės valdytojui dėl transporto priemonės apgadinimo padarytos žalos dydį ir išmokėjo 1261,53 Eur dydžio draudiminę išmoką, kurią sudaro padaryta žala ir 80 Eur dydžio korespondento paslaugos, kuri pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-686/2017) įskaičiuojama į padarytos žalos dydį. Draudimo kompanija įvykdė prievolę ir išmokėjo transporto priemonės „K. C.“, valst. Nr. KM796, valdytojui eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas laiku nesumokėdamas draudimo įmokos, todėl atsakovui pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, atsiranda prievolė grąžinti ieškovo sumokėtas sumas. Ieškovas nurodė ir įrodė dvi privalomas sąlygas, t. y. tai, kad atsakovas nesumokėjo draudimo įmokos, ir antra – per tą laikotarpį, kai draudėjas nemokėjo draudimo įmokos, įvyko eismo įvykis. Draudimo išmokos išmokėjimas atsakovui (draudėjui pagal sutartį) nesukeltų jokių teisinių padarinių, jeigu atsakovas, nebūtų pažeidęs draudimo sutarties sąlygų, t. y. laiku sumokėjęs draudimo įmoką. Šių faktinių aplinkybių atsakovas neginčija, tai reiškia, kad šias aplinkybes pripažįsta. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. e3K-3-3/2011) nurodyta, kad atsakovas, atsisakydamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, privalėjo įrodyti, kad žala buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų. Atsakovas ginčija žalos faktą, tačiau nepateikia jokių savo poziciją pagrindžiančių duomenų. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas MB „APS trans“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka, jog ieškovo nurodytas 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykis Latvijos Respublikoje iš viso buvo įvykęs, atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos neturėjo jokios informacijos apie ieškovo nurodomą eismo įvykį ir nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. Mano, kad transporto priemonė „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui. Atsakovas šią transporto priemonę draudė, tik nebuvo sumokėta draudimo įmoka. Atsakovas ginčija padarytos žalos faktą, dėl kurios padarymo ieškovui kyla pareiga atlyginti žalą. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo tik pagal Latvijos policijos pateiktą pažymą. Atsakovas nėra gavęs jokių dokumentų, kad buvo eismo įvykis ir galimai padaryta žala. Atsakovas mano, kad žala nepadaryta, todėl ieškovas neturėjo pareigos atlyginti žalą, kuri nėra padaryta, be to ieškovas galėjo ginčyti žalos padarymo faktą. Kilus ginčui dėl žalos padarymo fakto, byla turėjo būti išnagrinėta dalyvaujant visiems galimai dėl žalos padarymo atsakingiems asmenims. Iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovo vairuotojas kaltės nepripažino, vairuotojas nėra gavęs jokių policijos dokumentų, priekaba buvo tempiama apie 1000 km, todėl manytina, kad akmenukai, jei jie ir būtų kritę, jau būtų iškritę iki tariamo eismo įvykio. Žalos faktas buvo pernelyg paprastai konstatuotas ieškovo, žala nebuvo padaryta, o policijos pažyma nėra pakankamas pagrindas žalos faktui pripažinti. Ieškovas turėjo susipažinti su visais dokumentais ir tik tada spręsti ar išmokėti draudimo išmoką. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti draudimo įmonei. Jeigu ieškovas nepagrįstai išmokėjo žalą, tai aplinkybė, kad draudimo įmoka sumokėta pavėluotai, reikšmės neturi, todėl žalos atlyginimas iš atsakovo nepriteistinas. Atsakovas neturėjo pakankamai galimybių apsiginti nuo ieškovo pareikšto ieškinio, nes atsakovo prašymai įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu vairuotoją A. H. ir / ar Švedijos bendrovę, kurios agregatą traukė atsakovo darbuotojo A. H. vairuojama transporto priemonė, nebuvo patenkintas. Prašo ieškinio netenkinti ir iš ieškovo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti ir priteisti iš MB „APS Trans“ AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai 1261,53 Eur nuostolių atlyginimui, 873,41 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 2134,94 Eur ir 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (1261,53 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (draudikas) ir atsakovas – MB „APS trans“ (draudėjas) 2020 m. kovo 12 d. sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį Nr.E200150116, kurios pagrindu 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. birželio 16 d. draudikas (ieškovas) apdraudė krovininio automobilio „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę, o draudėjas (atsakovas) Sutarties 4 punktu įsipareigojo 273 Eur draudimo įmoką sumokėti iki 2020 m. kovo 17 d. Atsakovas draudimo įmoką sumokėjo 2020 m. gegužės 20 d. Atsakovas sutinka, kad automobilis „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau ginčija 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykio, įvykusio Latvijos Respublikos, buvimo faktą, nurodydamas, kad iš Latvijos Respublikos policijos pareigūnų negavo jokio pranešimo apie eismo įvykį, todėl jokia žala neatsirado, o ieškovas išmokėdamas trečiajam asmeniui draudimo išmoką veikė savo rizika.

5. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai žalą sukėlusios transporto priemonės vairuotojas yra darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas, transporto priemonės valdytoju laikomas darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007).

6. Teismas atkreipė dėmesys, jog pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostatas pakankamu eismo įvykio kaltininko įrodymu laikytinas kompetentingų institucijų dokumentas. Teismo vertinimu į bylą pateiktas Latvijos Respublikos valstybinės policijos pareigūno 2020 m. balandžio 4 d. pranešimas ir kelių eismo įvykio registravimo protokolas Nr. NK007231, automobilio R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. H., ir automobilio K.C., valst. Nr., vairuotojo G. B. paaiškinimai, 2020 m. balandžio 4 d. administracinio pažeidimo protokolo Nr. PG596928, Sausumos transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (OCTA) informacinės sistemos pažyma apie eismo įvykį ir šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtina tai, kad 2020 m. balandžio 4 d. 14.00 val. Latvijos Respublikoje, Aluojos apylinkėje, Aluojos valsčiuje, kelio Ainažiai-Matyšiai 39 km, kryptimi į Matyšius, A. H., vairuodamas transporto priemonę „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabintu agregatu (asvaltbetonio ardikliu), prasilenkdamas su iš priekio atvažiuojančia transporto priemone K C, valst. Nr., neįsitikino, kad iš agregato gali išbyrėti akmenys, ir akmenys kliudė iš priekio važiavusią transporto priemonę K C, valst. Nr., bei ją apgadino, dėl ko A. H. pripažintas atsakingu už šio eismo įvykio kilimą ir jam pagal Latvijos Respublikos Administracinių pažeidimų kodekso 149.4.14 straipsnį dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo paskirta administracinė nuobauda. Teismo vertinimu, nurodytų ieškovo pateiktų duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad 2020 m. balandžio 4 d. Latvijoje įvyko eismo įvykis, už kurio kilimą atsakingu pripažintas atsakovo transporto priemonės valdytojas A. H..

7. Teismas nurodė, kad atsakovas neigdamas eismo įvykio kilimo faktą, jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl teiginius apie 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykio nebuvimą atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalį, už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jei šios draudimo sumos yra didesnės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatą, draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Atsakovas iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2020 m. kovo 17 d.) draudimo įmokos nesumokėjo, per tą laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta įvyko (2020 m. balandžio 4 d.) draudžiamasis įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė K C, valst. Nr., atsakingu už šio eismo įvykio kilimą yra pripažintas atsakovo darbuotojas, eismo įvykio metu vairavęs atsakovo transporto priemonę „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančius dokumentus (Latvijos policijos surinktą medžiagą, fotonuotraukas, automobilio K C, valst. Nr., remonto paslaugų kainų apskaičiavimus, įvykių išklotinę, poliso išklotinę, draudžiamojo įvykio tyrimo aktą, 2020 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymą dėl transporto priemonės K C, valst. Nr., apgadinimų draudimo išmokos išmokėjimo), byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindą mažinti prašomos priteisti žalos dydį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo ją susigrąžinti (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis), todėl ieškovo reikalavimą dėl 1261,53 Eur draudimo išmokos priteisimo patenkino.

9. Ieškinį patenkinęs, ieškovui iš atsakovo priteisė 6 procentų palūkanas nuo priteistos 1261,53 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis) ir 873,41 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atsakovas MB „APS trans“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui su nurodymais, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu A. H., a.k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbiami), ir pripažinti jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu įmonę Klaravik AB, Tynasgatan 10, Karlstad, Švedija, įmonės kodas SE556881869301, arba bent jau iškviesti ir apklausti aukščiau nurodytus asmenis (jų atstovus) liudytojais dėl bylai reikšmingų aplinkybių bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

10.1. atsakovas ginčijo tą ieškovo įrodinėtą aplinkybę, kad, būtent, apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Tuo tarpu iš ieškovo į bylą pateiktų duomenų galima matyti, kad galimai žalą padarę akmenukai nukrito nuo A. H. priekaboje vežamo asfaltbetonio ardiklio, kuris nepriklausė atsakovui ar apskritai nuo kitos transporto priemonės, kadangi atsakovo darbuotojas A. H. apskritai nepastebėjo, kad nuo jo valdomų transporto priemonių būtų kritę akmenukai. Byloje nėra duomenų, ar priekaba buvo registruota įstatymo nustatyta tvarka ir apdrausta, taip pat ar asfaltbetonio ardiklį galima laikyti registruotina transporto priemone, kuri turėtų būti apdrausta įstatymo nustatyta tvarka ir jos savininkas atsakyti už padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad Latvijos policija 2020 m. balandžio 4 d. registravo eismo įvykį, nubaudė atsakovo darbuotoją ir vien tuo remdamasis pripažino, kad, būtent, atsakovo apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala;

10.2. užsienio teismo sprendimai pripažįstami Lietuvoje ne automatiškai, o įstatymuose nustatyta tvarka. Juo labiau negalėjo būti pripažįstamas ne teismo sprendimas, o vykdomosios valdžios institucijos Latvijos policijos 2020 m. balandžio 4 d. nutarimas dėl eismo įvykio. Lietuvoje nepripažįstami užsienio teismų sprendimai, kuriuose vykusiuose procesuose šaliai nepranešama apie procesą arba netinkamai pranešama, neužtikrinamos šalies procesinės teisės. Šiuo atveju atsakovui nebuvo pranešta apie administracinę bylą, kurioje priimtas 2020 m. balandžio 4 d. nutarimas, atsakovas nebuvo administracinės bylos šalis, niekaip negalėjo Latvijos policijai pateikti savo paaiškinimų, prašymų, tikslu išsiaiškinti, ar iš tikrųjų kilo 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykis, ir, kas svarbiausia, ar, būtent, atsakovo apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Tuo tarpu iš ieškovo pateiktų dokumentų kyla pagrįstos abejonės, kad žala buvo padaryta, būtent, dėl atsakovo transporto priemonės;

10.3. ieškovas klaidino teismą, nurodydamas, kad administracinė nuobauda dėl eismo įvykio buvo skirta atsakovui. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad administracinė nuobauda buvo skirta atsakovo darbuotojui A. H.. Tačiau šis asmuo buvo ne vien tik atsakovo apdraustos transporto priemonės, bet ir priekabos, taip pat asfalto ardiklio valdytoju. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti ne asmenį, nubaustą administracine bauda, bet transporto priemonę, sukėlusią žalą. Ir dar daugiau, nustatyti, ar žalos šaltinis negalėjo būti ne atsakovo darbuotojo valdomos transporto priemonės. Akmenukų šaltinis ir jų padarytos žalos laikas ginčytini, kadangi juos galėjo paleisti nebūtinai atsakovo valdomos transporto priemonės (automobilis, priekaba, asfalto ardiklis), o kitos pravažiuojančios transporto priemonės, ir nebūtinai 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykio metu ar vietoje;

10.4. išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį;

10.5. tikslu išsiaiškinti žalos padarymo aplinkybes, konkrečiai, akmenukų šaltinį, žalos padarymo mechanizmą, laiką, vietą, atsakingą asmenį, atsakovas prašė teismą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis arba apklausti liudytojais 2020 m. balandžio 4 d. įvykyje dalyvavusius asmenis, tačiau teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo prašymus, dėl jų pagrįstumo apskritai nepasisakė galutiniame procesiniame sprendime. Atsakovo atstovas prašė teismą išreikalauti įrodymus, kurių pagalba būtų galima nustatyti žalos kilimo šaltinį, priežastinį ryšį, kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, prašydamas teismą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu A. H. ir pripažinti jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu įmonę Klaravik AB, Tynasgatan 10, Karlstad, Švedija (asfalto ardiklio savininką) arba iškviesti ir apklausti juos teismo posėdyje, tikslu nustatyti aukščiau nurodytas įvykio aplinkybes. Todėl tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę prašyti teismą išreikalauti įrodymus ir gintis nuo ieškovo pareikštų reikalavimų. Pažymėjo, kad jokiais kitais būdais, išskyrus teismo pagalbą, prisikviesti nurodytus asmenis į teismo posėdį arba surinkti kažkokius kitokius įrodymus nagrinėjamoje byloje buvo neįmanoma, turint omenyje, kad ir Latvijos policijos 2020 m. balandžio 4 d. nutarimas, kuriuo buvo konstatuotas eismo įvykis ir nustatytas dėl jo kaltas asmuo, iš esmės rėmėsi nukentėjusiojo, atsakovo darbuotojo paaiškinimais, o ne rašytiniais ar daiktiniais įrodymais. Pastarieji – nukentėjusiojo automobilio nubrozdinimų nuotraukos galėtų byloje patvirtinti nebent žalos padarymo faktą, tačiau nepatvirtintų nei jos padarymo laiko, nei vietos, nei ją padariusio asmens, be kitų įrodymų - įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų;

10.6. egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, nepaisant atsakovo prašymų šiuos asmenis įtraukti į bylą. Teismas, ignoruodamas atsakovo prašymus, surinkti ir nepriklausomai nuo Latvijos policijos iš naujo ištirti žalos padarymo aplinkybes, paprasčiausiai konstatavo, kad žalą padarė byloje nedalyvaujantis asmuo atsakovo darbuotojas A. H., žalos padarymo šaltinis darbuotojo valdomas vilkikas, o ne asfeltbetonio ardiklis, kurio savininkas Švedijos įmonė Klaravik AB, Tynasgatan 10, Karlstad, Švedija, ar kita transporto priemonė, ar apskritai kitas žalos padarymo šaltinis, kitu laiku ir kitoje vietoje;

10.7. atsakovui nebuvo pateikti su eismo įvykiu susiję dokumentai. Ieškovas juos išvertė į lietuvių kalbą ir pateikė atsakovui tik nagrinėjant bylą teisme. Todėl būtent dėl atsakovo vienašališkų veiksmų, kuriais jis net nesigilino į eismo įvykio aplinkybes, tiesiog atlygindamas žalą nukentėjusiajam, net nesusimastydamas apie atsakovo teisę gauti su eismo įvykiu susijusius dokumentus, paprasčiausiai persiuntė latvių kalba dalį šių dokumentų atsakovui, reikalaudamas regreso tvarka atlyginti padarytą žalą. Tai patvirtina ieškovo neprofesionalumą, nerūpestingumą, ir būtent, jam turėtų tekti dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, taip pat kitos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

11.1. atsakovo atsikirtimai paremti teiginiais apie tai, kad atsakovo vairuotojui nekilo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims, taip ir liko tik samprotavimų lygmenyje. Pagal CPK 178 straipsnį ir bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalis teigdama esant tam tikrą aplinkybę, privalo šį teiginį ir įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008). Atsakovas taip ir nepateikė jokio įrodymo pagrindžiančio savo atsikirtimus į ieškinį. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Regresinis reikalavimas priskirtinas dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų. Nagrinėjamu atveju, atsakovas atstovaujamas profesionalaus teisininko, viso proceso metu teigė, kad atsakovas nėra atsakingas dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių pamąstymus taip ir nepateikė;

11.2. ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, t. y. Latvijos Respublikos valstybinės policijos pareigūno 2020 m. balandžio 4 d. pranešimą ir kelių eismo įvykio registravimo protokolą Nr. NK007231, automobilio R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. H., ir automobilio K C, valst. Nr., vairuotojo G. B. paaiškinimus, 2020 m. balandžio 4 d. administracinio pažeidimo protokolą Nr. PG596928, Sausumos transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (OCTA) informacinės sistemos pažymą apie eismo įvykį ir šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, kurie patvirtina tai, kad 2020 m. balandžio 4 d. 14.00 val. Latvijos Respublikoje, Aluojos apylinkėje, Aluojos valsčiuje, kelio Ainažiai-Matyšiai 39 km, kryptimi į Matyšius, A. H., vairuodamas transporto priemonę „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabintu agregatu (asvaltbetonio ardikliu), prasilenkdamas su iš priekio atvažiuojančia transporto priemone K C, valst. Nr., neįsitikino, kad iš agregato gali išbyrėti akmenys, ir akmenys kliudė iš priekio važiavusią transporto priemonę K C, valst. Nr. , bei ją apgadino, dėl ko A. H. pripažintas atsakingu už šio eismo įvykio kilimą ir jam pagal Latvijos Respublikos Administracinių pažeidimų kodekso 149.4.14 straipsnį dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo paskirta administracinė nuobauda;

11.3. Latvijos policijos pateikti dokumentai pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais turinčiais didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsakovo atstovas, apeliaciniame skunde kelis kartus pasikartodamas, nurodo, kad liudytojai galėtų paneigti oficialius rašytinius įrodymus. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esanti pažyma apie kelių eismo įvykį, suformuota Latvijos Sausumo transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (OCTA) informacinės sistemos iš Latvijos Vidaus reikalų ministerijos informacijos centro, kuris talpina kompetentingų institucijų duomenis, įskaitant policijos apie: eismo įvykio protokolą, dalyvius, transporto priemones, transporto priemonių pažeidimus, KET pažeidimus bei pažeidėjus, todėl minėti rašytiniai dokumentai laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais eismo įvykio aplinkybes ir kaltininką (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-577/2016 );

11.4. dėl atsakovo argumentų, kad administracine tvarka nubaustas vairuotojas, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai žalą sukėlusios transporto priemonės vairuotojas yra darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas, transporto priemonės valdytoju laikomas darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007);

11.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, aiškindama TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį ir jos taikymą, 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 nurodė, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Šiuo atveju nustatytos visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygos: atsakovas iki draudimo sutartyje nustatyto termino draudimo įmokos nesumokėjo, per tą laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta įvyko (2020 m. balandžio 4 d.) draudžiamasis įvykis. Atsakovas (draudėjas) draudimo įmoką sumokėjo 2020 m. gegužės 20 d., t. y. po eismo įvykio. Atsakovas neginčijo ieškinio faktinio pagrindo dėl sutartinės prievolės pažeidimo ir atsakomybės pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, todėl ieškinys yra pilnai įrodytas;

11.6. atsakovo atsakomybė už draudimo sutarties pažeidimą yra šios bylos faktinis ir teisinis pagrindas bei ieškinio dalykas. Atsakovo atstovas nepateikė jokių paaiškinimų, įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovo vairuotojas, ar kiti asmenys, buvo gavę iš atsakovo pinigus draudimo apsaugai apmokėti, tačiau šių pinigų ieškovui nesumokėjo. Sprendimas nagrinėjamoje byloje, niekaip, jokiu būdu negali turėti įtakos jokių trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, nes draudimo sutartį pažeidė išimtinai tik draudėjas / atsakovas, su kuo jis pats ir sutiko. Atsakovas motyvuodamas savo vairuotojo įtraukimą į bylą, įrodinėjo, kad būtent vairuotojui teks pareiga atlyginti žalą pagal ieškinį (triplikas). Akivaizdu, kad ne vairuotojas atsakingas už draudimo sutarties pažeidimą, todėl atsakovo paaiškinimai laikytini teisiškai nepagrįstais, nes atsakovas negalės pareikšti jokių atgręžtinių reikalavimų savo darbuotojui dėl to, kad pats atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas. Bet koks nesuinteresuotų trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą būtų yra neteisėtas, nes būtų išeinama už ieškinio ribų;

11.7. apelianto argumentai, kad išlaidos už vertėjų paslaugas yra nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis ir neturėtų būti priteisiamos iš atsakovo, yra niekaip nesuderinami su CPK.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui MB „APS trans“ dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo.

15. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimu nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu transporto priemonę vairavusio A. H. ir Švedijos įmonę Klaravik AB, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos priimtas sprendimas, todėl sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė. Tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų transporto priemonę vairavusio A. H. ir Švedijos įmonę Klaravik AB, o teismas šio prašymo netenkino, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą, nes pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prievolę tinkamai apdrausti transporto priemonę (laiku sumokėti nustatytą draudimo įmoką) turėjo atsakovas. Draudimo išmokos išmokėjimas atsakovui (draudėjui pagal sutartį) nesukeltų jokių teisinių padarinių, jeigu atsakovas, nebūtų pažeidęs draudimo sutarties sąlygų, t. y. laiku sumokėjęs draudimo įmoką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neįtraukė trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo prašomų asmenų.

17. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykio, įvykusio Latvijos Respublikos, buvimo faktą, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta apdrausta transporto priemone. Teigia, jog nagrinėjant administracinę bylą nedalyvavo ir neturėjo galimybės susipažinti su visais dokumentais, juos ginčyti, negalėjo Latvijos policijai pateikti savo paaiškinimų, prašymų, tikslu išsiaiškinti, ar iš tikrųjų kilo 2020 m. balandžio 4 d. eismo įvykis, ar atsakovo apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, be to, administracine tvarka nubaustas atsakovo vairuotojas, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė.

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas pagrįsti padarytos žalos faktą, pateikė teismui Latvijos Respublikos valstybinės policijos pareigūno 2020 m. balandžio 4 d. pranešimą ir kelių eismo įvykio registravimo protokolą Nr. NK007231, automobilio R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. H., ir automobilio K C, valst. Nr. , vairuotojo G. B. paaiškinimus, 2020 m. balandžio 4 d. administracinio pažeidimo protokolą Nr. PG596928, Sausumos transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (OCTA) informacinės sistemos pažymą apie eismo įvykį ir šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, kurie patvirtina ieškovo nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Tuo tarpu atsakovas, ginčydamas eismo įvykio buvimo faktą, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta apdrausta transporto priemone, jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovo argumentai, kuriais ginčija eismo įvykio buvimo ir žalos padarymo faktą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tais atvejais, kai žalą sukėlusios transporto priemonės vairuotojas yra darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas, transporto priemonės valdytoju laikomas darbdavys, todėl atsakovo argumentai, kad administracine tvarka nubaustas atsakovo vairuotojas, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos atveju yra nustatytos visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygos, t. y. atsakovas iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2020 m. kovo 17 d.) draudimo įmokos nesumokėjo, per tą laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta įvyko draudžiamasis įvykis (2020 m. balandžio 4 d.), kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė K C, valst. Nr. , o atsakingu už šio eismo įvykio kilimą buvo pripažintas atsakovo darbuotojas, eismo įvykio metu vairavęs atsakovo transporto priemonę „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais išmokėjo nukentėjusiam trečiajam asmeniui 1181,53 Eur draudimo išmoką ir 80 Eur korespondento mokestį, iš viso 1261,53 Eur, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išvardintas kasacinio teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, į byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog nagrinėjamo ginčo kontekste nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo pozicija, kad ieškovas pagrįstai reikalauja jo sumokėtos draudimo išmokos, ir jo reikalavimai tenkintini.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog nėra pagrindo atlyginti ieškovui jo turėtų išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu.

25. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovas prašė priteisti 345,41 Eur išlaidų, susijusių su teismui teiktinų dokumentų vertimu iš latvių kalbos į valstybinę kalbą. Pažymėtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Dokumentai buvo parengti latvių kalba, todėl ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu ir reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo grįsdamas šiais dokumentais, tam, kad teismas juos priimtų ir vertintų, privalėjo juos išversti į lietuvių kalbą, o tai sąlygojo ir atitinkamų išlaidų už vertimo paslaugas patyrimą. Todėl ieškovui pateikus įrodymus, kad patyrė dokumentų vertimo išlaidas, šios išlaidos pagrįstai buvo priteistos iš atsakovo.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

29. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais: 2022 m. sausio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija MS Nr. 22004 ir 2022 m. sausio 18 d. sąskaitos išrašu Nr. 022018C120. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 500 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo MB „APS trans“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo MB „APS Trans“ ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Eglė Surgailienė