- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-3265-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01839-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- E. D. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui I. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – E. D. Š., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. K., kuriuo prašė neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. 2008 m. balandžio 5 d., atžvilgiu bei priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 150 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodė, kad ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 6 d. įsakymu buvo paskirtas savo nepilnamečio anūko A. Š. globėju, kadangi vaiko motina tuo metu gydėsi nuo narkotinės priklausomybės, o vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi, juo nesidomi, nedalyvauja jo auklėjime, neteikia jam išlaikymo, todėl atsakovo valdžia vaiko atžvilgiu turi būti neterminuotai apribota, o vaikui priteistas minimalius jo poreikius atitinkantis išlaikymas kas mėnesį.
Atsakovas I. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, kadangi nuo vaiko gimimo iki 2011 m., kai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, rūpinosi vaiku, jį prižiūrėjo, augino, išlaikė, o nuo 2011 m. iki 2018 m. turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Būdamas įkalinime, jis ne kartą skambino ir rašė laiškus vaiko motinai E. D. Š. ir jos močiutei D. Š., teiravosi apie vaiką, prašydamas jį atvesti į pasimatymą, siūlydamas pagalbą, prašydamas nurodyti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus vaikui, tačiau jos atsisakė tą daryti. Šiuo metu dirbti įkalinimo įstaigoje jis neturi galimybės, tačiau, jeigu vaiko motina nurodytų sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus vaikui ir tie pinigai būtų naudojami vaiko poreikiams, surastų galimybę per kitus asmenis teikti išlaikymą. Galimai ateityje gautiną žalos atlyginimą, kuris jam bus priteistas iš Lietuvos valstybės, planuoja skirti vaikui. Išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, ketina rūpintis vaiku, jį auginti, sieks su juo gyventi.
Trečiasis asmuo D. E. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti, kadangi atsakovas I. K. nesirūpina ir nesidomi vaiku, neteikia jam jokio išlaikymo, tarp jo ir vaiko nėra ryšio ir ji nepageidauja, kad vaikas bendrautų su įkalinimo įstaigoje esančiu tėvu, būtų ten vežamas, taip pat ir ateityje, kad bendrautų su tėvu dėl neigiamos jo įtakos ir aplinkos, kurioje jie gyveno iki atsakovo įkalinimo, o duoti atsakovui savo banko sąskaitos numerį nenori, nes tai rizikinga.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad A. Š. yra nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas ieškovas, vaiko motina E. D. Š. gydėsi VšĮ „Apsisprendimas“ nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Atsakovas, Alytaus pataisos namuose atliekantis laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas 7 metams ir 4 mėnesiams, sūnumi visiškai nesirūpina, nepadeda jo materialiai išlaikyti. Kadangi atsakovas išreiškė norą ateityje rūpintis vaiku, teikti jam išlaikymą, išėjęs iš laisvės atėmimo įstaigos galės tą padaryti, todėl skyrius prašė laikinai apriboti atsakovo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat priteisti kiek mažesnį išlaikymą vaikui, nei prašo ieškovas, dėl ribotų atsakovo galimybių įsidarbinti įkalinimo įstaigoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - laikinai apribojo atsakovo I. K. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. 2008-04-05, atžvilgiu, priteisė iš atsakovo I. K. nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymui po 115 EUR periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2015-05-18 iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio A. Š. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė globėją A. Š., likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nuo vaiko A. Š. gimimo iki 2011 m. pradžios, kai atsakovas buvo įkalintas dėl padarytų nusikalstamų veikų, jie kartu su vaiko motina E. D. Š. gyveno kartu, rūpinosi ir augino nepilnametį sūnų, tačiau nuo atsakovo įkalinimo pradžios jis su vaiku praktiškai nebendrauja, visiškai juo nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, neaugina, nedalyvauja vaiko gyvenime, neteikia jam jokio išlaikymo, t.y. neįgyvendina savo neturtinių ir turtinių pareigų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu tarp vaiko ir tėvo praktiškai nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio, materialinio ar kitokio ryšio, o tai sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią vaiko atžvilgiu. Tačiau teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino esant tikslinga apriboti atsakovo valdžią vaiko atžvilgiu laikinai, kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas dažnai pagal galimybes skambindavo tiek vaiko motinai E. D. Š., tiek kartu gyvenančiai jos senelei D. Š., teiraudamasis apie vaiką, prašydamas jį atvežti į pasimatymus, siūlydamas materialinę pagalbą per savo pažįstamus, o, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, planuoja rūpintis vaiku, su juo bendrauti, išlaikyti. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei vadovaudamasis CK 3.192 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis vaikas šiuo metu lanko priešmokyklinio ugdymo klasę (duomenys neskelbtini), neturi jokių specialių poreikių ir jam per mėnesį išlaikyti reikalinga apie 250-300 EUR, priteisė iš atsakovo 115 EUR mėnesinių periodinių išmokų sūnaus išlaikymui.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas I. K. apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, nes jam tėvo valdžia buvo apribota tik dėl to, kad jis atlieka bausmę. Nurodo, kad jis buvo apšmeižtas E. D. Š. ir jos giminaičių, o teismas be pagrindo neatsižvelgė į jo prašymą iškviesti ir apklausti teismo posėdyje liudytoju jo brolį Z. K., kuris patvirtintų aplinkybes, kad atsakovas rūpinosi vaiku, norėjo teikti jam išlaikymą, tačiau vaiko motina nenurodė sąskaitos. Prašo į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoju Z. K. bei R. K., kuris gali patvirtinti atsakovo žodžius apie tai, kad jis reikalavo vaiką atvežti į pataisos įstaigą pasimatymui, norėjo vaikui padėti materialiai pagal galimybes. Jis niekada neatsisakė savo vaiko, padėti jam finansiškai ar materialiai, tačiau to negalėjo padaryti dėl vaiko motinos kaltės. Apeliantas taip pat nesutinka su priteista 115 EUR išlaikymo suma, nes jis yra nemokus, neturi jokių lėšų, sąskaitos užblokuotos antstolių. Jis sutiktų teismo priteistus pinigus pervesti sūnaus labui, jeigu būtų užtikrintas, kad jie bus tikrai panaudoti sūnaus išlaikymui. Jis nepasitiki nei ieškovu, nei trečiuoju asmeniu, nes jie byloje nurodė daug melo.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nėra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka išsprendė apelianto prašymą - į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojais jo brolį Z. K. bei R. K. ir šio prašymo netenkina, kadangi, kaip tvirtina pats apeliantas, nurodyti asmenys iš esmės gali nurodyti tik tas faktines aplinkybes, kurios jau yra konstatuotos pirmosios instancijos teismo (kad atsakovas nuo vaiko gimimo iki 2011 m. pradžios, kai atsakovas buvo įkalintas dėl padarytų nusikalstamų veikų, jie kartu su vaiko motina E. D. Š. gyveno kartu, rūpinosi ir augino nepilnametį sūnų, kad atsakovas dažnai pagal galimybes skambindavo tiek vaiko motinai E. D. Š., tiek kartu gyvenančiai jos senelei D. Š., teiraudamasis apie vaiką, prašydamas jį atvežti į pasimatymus, siūlydamas materialinę pagalbą per savo pažįstamus, ir pan.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo I. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti arba pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Tėvų valdžia baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 str.).
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, t.y. nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotos visos šioje normoje išvardintos aplinkybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Toks apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas (CK 3.180 str.).
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad atsakovas I. K., nors ir nėra visiškai abejingas sūnaus A. Š. likimui (nuo vaiko gimimo iki 2011 m. pradžios, kai atsakovas buvo įkalintas dėl padarytų nusikalstamų veikų, jis kartu su vaiko motina E. D. Š. gyveno kartu, rūpinosi ir augino nepilnametį sūnų, atsakovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, dažnai pagal galimybes skambindavo tiek vaiko motinai E.D. Š., tiek kartu gyvenančiai jos senelei D. Š., teiraudamasis apie vaiką, prašydamas jį atvežti į pasimatymus, siūlydamas materialinę pagalbą per savo pažįstamus), tačiau jo gyvenimo būdas (atsakovas I. K. nuo 2011 m. pradžios yra įkalintas dėl padarytų nusikalstamų veikų, šiuo metu Alytaus pataisos namuose nuo 2011-03-01 atlieka jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-269/2012 paskirtą laisvės atėmimo 7 metams ir 4 mėnesiams bausmę, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-06-29) apsprendė faktinę situaciją, kad jis su vaiku praktiškai nebendrauja, visiškai juo nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, neaugina, nedalyvauja vaiko gyvenime, neteikia jam jokio išlaikymo, t.y. neįgyvendina savo neturtinių ir turtinių pareigų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Tai įgalino teismą konstatuoti, kad šiuo metu tarp vaiko ir tėvo praktiškai nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio, materialinio ar kitokio ryšio, kas sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią vaiko atžvilgiu. Tačiau teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pripažino esant tikslinga apriboti atsakovo valdžią vaiko atžvilgiu laikinai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dažnai pagal galimybes skambindavo tiek vaiko motinai E.D. Š., tiek kartu gyvenančiai jos senelei D. Š., teiraudamasis apie vaiką, prašydamas jį atvežti į pasimatymus, siūlydamas materialinę pagalbą per savo pažįstamus, o, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, planuoja rūpintis vaiku, su juo bendrauti, išlaikyti. Apeliaciniame skunde atsakovas I. K. su tokia teismo išvada nesutinka, tačiau iš esmės nenurodo jokių tokio nesutikimo motyvų. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės kalba apie tas pačias aplinkybes ir įrodymus, kurie jau buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, priimant teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies (atsakovo tėvo valdžia apribota terminuotai, o ne neterminuotai, kaip prašė ieškovas). Todėl teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo apriboti tėvo valdžią, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti atsakovo I. K. veiksmai (neveikimas) jo sūnaus atžvilgiu (jo gyvenimo būdas – bausmės atlikimas teismo sprendimo priėmimo dienai, paskirtas teismo nuosprendžiu už tyčinius nusikalstamus veiksmus), kurie didžiąja dalimi priklauso nuo paties atsakovo valios ir pastangų. Tai patvirtina ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-269/2012, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartis byloje Nr. T-813-119/2015. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas apribojo atsakovo I. K. tėvo valdžią jo sūnaus atžvilgiu, nurodydamas visus CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus tėvų valdžios apribojimo pagrindus, dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo ir pagrįstai tėvo valdžią apribojo terminuotai, atsižvelgęs į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes.
Kaip jau minėta, pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Ieškovas A. Š. šioje byloje prašė apriboti tėvo valdžią neterminuotai, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino tik iš dalies ir atsakovo tėvo valdžią apribojo laikinai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju tėvo valdžia pagrįstai ir teisingai apribota tokiu būdu, turint vilties, kad tai yra pakankamas terminas tėvui padaryti atitinkamas išvadas ir vėliau tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią savo sūnaus atžvilgiu. Aplinkybių, paneigiančių tokio teismo sprendimo teisėtumą, apeliantas nenurodo ir įrodymų nepateikia.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.