Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-02-01 · Civilinė byla Nr. 2S-183-777/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-01
Bylos Nr.
2S-183-777/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02603-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Suinteresuotas asmuo
S. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-183-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02603-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R.-Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys S. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl baudos padidinimo skolininkei S. M. už kiekvieną uždelstą teismo įpareigojimo neįvykdymo dieną valstybės naudai.

2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, kai skolininkei atsirado pareiga mokėti teismo paskirtas baudas, praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Pažymėjo, kad teismo sprendimas nevykdomas daugiau kaip 5 metus. 2023 m. vasario 20 d. gautas išieškotojos prašymas, patikrinti ar skolininkė yra įvykdžiusi teismo sprendimą, o tuo atveju, jeigu skolininkė per protingą terminą nepateiks objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad yra atliekami veiksmai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, kreiptis į teismą dėl papildomos baudos skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo.

2.2. 2023 m. kovo 21 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-23-75-6497. Skolininkė iki šios dienos įrodymų apie teismo sprendimo įvykdymą nepateikė. Mano, jog yra pagrindas padidinti teismo paskirtą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškimą tenkino bei paskyrė suinteresuotam asmeniui S. M. 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017, įpareigojimų nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti sprendimą, atlikimo, baudą išieškant valstybės naudai. Nustatė, kad maksimali išieškotina iš suinteresuoto asmens S. M. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 3 750 Eur.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

4.1. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo S. M. neginčija aplinkybės, jog Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017 neįvykdė, t. y. savavališkos statybos padarinių nepašalino. Pažymėjo, jog jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu patvirtino, kad S. M. dėjo pastangas ir ėmėsi veiksmų savavališkos statybos padariniams įteisinti: kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydama pakeisti nutarimą dėl R. upės (oficialus upės pavadinimas R.) apsaugos zonų nustatymo, sudarė projektavimo darbų sutartį, kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo bei pateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Konstatavo, jog nors byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad skolininkė ėmėsi veiksmų savavališkos statybos įteisinimui, tačiau teismas vertino, kad procesas užtruko nepateisinamai ilgą laiką. Darė išvadą, kad skolininkė nebuvo pakankamai aktyvi, siekdama kuo efektyviau ir greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

4.2. Pažymėjo, kad skolininkei už Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo nevykdymą buvo paskirta bauda Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuri buvo pakeista 2022 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, todėl šioje byloje teismas vertino skolininkės atliktus veiksmus nuo 2021 m. gegužės mėn. Atkreipė dėmesį, jog suinteresuotas asmuo pateikė tik 2023 m. lapkričio 3 d. sutartį, sudarytą su uždarąja akcine bendrove „Vitalda“ dėl detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), projekto parengimo ir 2023 m. lapkričio 3 d. raštą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, adresuotą Palangos miesto savivaldybei. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog skolininkė po 2022 m. gegužės mėn. būtų atlikusi aktyvius veiksmus, nepateikė. Darė išvadą, kad aplinkybė, jog skolininkė naudojasi suteikta teise įteisinti savavališką statybą ir statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, negali būti pagrindas neskirti jai baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo įvykdymo terminų.

4.3. Nurodė, jog atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, į baudos skyrimo tikslus, į tai, kad skolininkei jau du kartus buvo paskirta bauda už teismo sprendime numatytų įpareigojimų nevykdymą, įvertinus skolininkės amžių, atsižvelgiant į tai, jog inspekcijos atstovė nepaneigė suinteresuoto asmens atstovo nurodytos aplinkybės, kad skolininkė teismo anksčiau paskirtas baudas moka, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad yra pagrindas paskirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2017 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimą dieną, paskirtą baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti sprendimą, atlikimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis).

4.4. Pažymėjo, kad bauda yra skiriama į ateitį, todėl siekiant užtikrinti, jog skolininkei nebūtų priskaičiuotos neproporcingai didelės baudos sumos, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, maksimalią baudos sumą. Nurodė, kad nustatydamas paskirtos baudos maksimalią ribą, teismas atsižvelgia į 2023 m. lapkričio 3 d. sutartyje dėl detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)projekto parengimo nurodytą darbų atlikimo terminą, kuris numatytas iki 2025 m. gruodžio 22 d. Todėl darė išvadą, kad maksimali išieškotina iš skolininkės baudos suma negali viršyti 3 750 Eur (5 Eur x 30 d. x 25 mėn.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. M. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį ir paskirti ne didesnę kaip 2 (dviejų) Eur dydžio baudą už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo įpareigojimų neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Nurodė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra be leidimo rekonstruoti statiniai, yra šalia R. upės, kuriai Palangos miesto Valdybos 1996 m. gruodžio 12-13 d. sprendimu Nr. 334 „Dėl vandens telkinių apsaugos juostų tvirtinimo“ skolininkei S. M. aktualioje vietoje buvo nustatyta 10 m. pločio pakrantės apsaugos juosta ir būtent dėl šios priežasties (apsaugos juostos pločio) savavališkai atliktų darbų įteisinimas objektyviai nebuvo galimas. Pažymėjo, kad S. M., turint tikslą įteisinti savavališką statybą, siekė jai prieinamomis priemonėmis eliminuoti šią kliūtį. Darė išvadą, kad apeliantė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus R. upės apsaugos juosto pločio pakeitimui. Institucija, kuri turėjo teisę spręsti šį klausimą, t. y. Palangos miesto savivaldybė pripažino S. M. prašymo pagrįstumą, tačiau kaip matyti iš savivaldybės atsakymo, ji negalėjo šio klausimo išspręsti dėl kitos ir nuo suinteresuoto asmens S. M. valios visiškai nepriklausančios priežasties, t. y. dėl teisės aktų, reglamentuojančių tokį procesą, nebuvimo.

6.2. Teigia, kad siekdama savavališkos statybos įteisinimo, jokių teisiškai reikšmingų veiksmų, iki kol nebuvo priimti teisės aktai ir jų pagrindu Palangos miesto savivaldybės taryba 2023 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. T2-237, kuriuo pakeitė 1996 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 334 bei pakeitė R. upės apsaugos juostos plotį nuo 10 m iki 5 m, atlikti negalėjo, t. y. apeliantės neveikimas yra objektyviai pateisinamas, nes bet kokie veiksmai iki minėto tarybos sprendimo priėmimo negalėjo daryti įtakos savavališkos statybos įteisinimui ir/ar šio proceso paspartinimui.

6.3. Pažymėjo, kad apeliantė yra pensinio amžiaus, jos gaunama senatvės pensija yra 472,21 Eur per mėnesį, be to ji kaip tremtinė gauna tremtinio pensiją 73,07 Eur ir našlės pensiją 34,89 Eur, viso jos pajamos per mėnesį sudaro 580,17 Eur. Atkreipė dėmesį, jog apeliantė jau moka baudas pagal kitas dvi teismų priimtas nutartis, o bendra suma už vieną dieną sudaro 4 Eur per mėnesį – 120 Eur. Teigia, kad pagal skundžiamą teismo nutartį jai reikėtų mokėti dar po 150 Eur, viso per mėnesį bendra mokėtina baudų suma sudarytų 270 Eur, t. y. beveik pusė jos gaunamų pajamų (pensijų), kurios yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliantės nuomone jai galėtų būti paskirta ne didesnė kaip 2 Eur dydžio bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, tokiu atveju per mėnesį mokama baudos suma sudarytų 60 Eur, o kartu su kitomis teismo nutartimis paskirtomis baudomis bendra suma per mėnesį sudarytų 180 Eur, t. y. apie trečdalį gaunamą pajamų, kas faktiškai procentine išraiška atitiktų CPK 736 straipsnyje nustatytus maksimalius išskaitų iš gaunamų pajamų dydžius. Apeliantės nuomone, toks baudos dydis, atsižvelgiant į šią konkrečią situaciją ir nuo suinteresuoto asmens valios atsiradusias aplinkybes, sutrukdžiusias savavališkos statybos įteisinimą, atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus.

6.4. Teigia, kad skundžiamame sprendime bauda skaičiuojama nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Apeliantė su tokia pozicija nesutinka, nes mano, jog bauda turi būti skaičiuojama nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pažymi, kad ši byla išspręsta baigiamuoju procesiniu dokumentu – teismo nutartimi. CPK 279 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai (nutartys) įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, o tuo atveju jeigu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, sprendimas (nutartis) įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą bei apeliacines instancijos teismui priėmus nutartį ar sprendimą. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra CPK 282, 283 straipsniuose numatytų pagrindų, kurie leistų priimtą nutartį vykdyti nuo jos priėmimo dienos, jai dar neįsiteisėjus. Darė išvadą, kad šioje dalyje skundžiama nutartis keistina, nurodant, jog paskirta bauda pradedama skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skolininkės atstovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, jog statinys, kaip nurodo ir pati skolininkė, yra Palangos mieste tekančios R. upės pakrantės juostoje. Teigia, kad Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis R. upė (kadastro identifikavimo kodas 20010720) yra 17,8 km ilgio ir jai taikoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 9 punkte nustatytas teisinis reguliavimas – 9.3 papunktyje nustatyta 10 m atstumo (pločio) paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta. Atsižvelgiant į tokį nustatytą teisinį reguliavimą bei imperatyvius teisės aktų reikalavimus, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotis negali būti mažesnis nei 10 m. Laikė, jog nepaisant S. M. nurodytų aplinkybių, savavališkos statybos įteisinimas yra negalimas.

8.2. Teigia, kad žemės sklypas, kuriame yra savavališka statyba, patenka kultūros paveldo teritorija, t. y. Palangos miesto istorinė dalis (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) ir Palangos senojo miesto vieta (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kokios gali būti vykdomos procedūros įteisinant savavališką statybą – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan. Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkė būtų pradėjusi nors kokią savavališkos statybos įteisinimo administracinę procedūrą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad galiojantys teritorijų planavimo dokumentai leis įteisinti kultūros paveldo vietovėje, Palangos miesto istorinėje dalyje (kodas (duomenys neskelbtini)) vykdytą ūkinio pastato rekonstrukciją, kurios metu pakeistas pastato aukštis, ilgis, plotis bei kiti išorės matmenys, užstatymo plotas, stogo šlaitas ir 1 aukšto su mansarda, 2,65 m aukščio, 32 kv. m užstatymo ploto bei 85 kūb. m tūrio ūkinis pastatas perstatytas į dviejų aukštų pastatą su šlaitine stogo konstrukcija. Mano, jog skolininkės nurodoma aplinkybė, kad statyba šioje vietovėje pakeitus upės pakrantės apsaugos juostą taps galima, prieštarauja nustatytam teisiniam reguliavimui.

8.3. Nurodė, kad skolininkė nuo 2017 m. nesiėmė jokių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismo iki šiol skolininkei skirtos baudos nepaskatino skolininkės per pakankamai ilgą laikotarpį atlikti bent kokius nors veiksmus ar inicijuoti procedūras, kuriais būtų siekiama pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėjo, kad šiame pastate, kuriame iki šiol nepašalinti savavališkos statybos padariniai, nuolat vykdoma ūkinė – komercinė veikla, teikiamos apgyvendinimo paslaugos ir tik teismo skundžiama nutartimi paskirtos didesnės periodinės baudos taikymas skolininkei gali būti pakankama paskata pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas skirti apeliantei baudą už teismo sprendimo nevykdymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Žemesnės instancijos teismas

13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. apeliantės sąskaitos išrašą apie gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių, kodėl minėtų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Taip pat nenurodo aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs tokius įrodymus priimti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs į bylą naujai pateikto įrodymo reikšmę, tai, jog proceso dalyviai turėjo galimybę dėl šio įrodymo pasisakyti savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą bei tai, kad šio įrodymo pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, jog yra pagrindas šį įrodymą į bylą pridėti.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolė A. R.-Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00289, pradėtą pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gegužės 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1315-973/2017, kuriuo atsakovė S. M. įpareigota savo lėšomis per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 16 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160616-00017, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti ją per 3 (tris) mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę. Atsakovei S. M. per teismo sprendime nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, įpareigoti atsakovę sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos (įrengtos, sumontuotos ir pan.) ar perstatytos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalys ir, jei būtina, sutvarkyta statybvietė pasibaigimo. Vykdomajame rašte nurodyta, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 16 d., teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo įsiteisėjo 2019 m. vasario 28 d. (vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2020 m. vasario 28 d.).

15. Taip pat nustatyta, kad antstolė 2020 m. gegužės 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-20-75-5527, kuriame konstatavo, jog suinteresuotas asmuo (skolininkė) neįvykdė teismo įpareigojimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8500-637/2020 skolininkei buvo paskirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017, įpareigojimų nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, baudą išieškant valstybės naudai. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 4 d., Klaipėdos apygardos teismui palikus Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą.

16. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 23 d. surašė patvarkymą dėl įpareigojimo pateikti įrodymus apie teismo įpareigojimą vykdymą Nr. S-21-75-14048. Antstolė 2021 m. rugsėjo 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-21-75-15851, kuriame konstatavo, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) neįvykdė teismo įpareigojimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuri pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, skolininkei paskirta 1 Eur dydžio bauda už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017, nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo dieną valstybės naudai, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, paskirtą baudą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolės 2023 m. kovo 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-23-75-6497 konstatuota, kad skolininkė įpareigojimų neįvykdė.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

18. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

19. CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog byloje nėra ginčo, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas (civilinė byla Nr. e2-1315-588/2017) nėra įvykdytas ir savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Apeliantė, atskiruoju skundu be kita ko neginčija pačios baudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo fakto, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu baudos dydžiu bei prašo jį sumažinti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, jog ginčo dėl baudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydžio.

21. Prašydama sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą apeliantė iš esmės nurodo du argumentus: 1) ji atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus R. upės apsaugos juosto pločio pakeitimui, o savavališkos statybos įsiteisinimo procedūros užtruko nuo apeliantės valios visiškai nepriklausančios priežasties, t. y. dėl teisės aktų, reglamentuojančių tokį procesą, nebuvimo; 2) apeliantė yra pensinio amžiaus, jos pajamos per mėnesį sudaro 580,17 Eur. Pagal skundžiamą teismo nutartį jai reikėtų mokėti dar po 150 Eur, viso per mėnesį bendra mokėtina baudų suma sudarytų 270 Eur, t. y. beveik pusė jos gaunamų pajamų (pensijų), kurios yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją bei nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nėra pakankami skundžiamą nutartį pakeisti bei sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą.

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas yra paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti, todėl teismas turi nustatyti veiksmingą baudos dydį, kad paskatintų operatyviau vykdyti teismo sprendimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, jog skolininkė naudojasi suteikta teise įteisinti savavališką statybą, o statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtruko, negali būti pagrindas neskirti jai baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo įvykdymo terminų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas nėra vykdomas labai ilgą laiko tarpą (savavališka statyba nustatyta dar 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu), o į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog savavališkos statybos įteisinimo procese, per visą nurodytą laikotarpį būtų reikšmingai pasistūmėta.

24. Taip pat vertinant pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžio teisingumą ir protingumą, svarbu akcentuoti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8500-637/2020 skolininkei buvo paskirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, įpareigojimų nevykdymo dieną, o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuri pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, skolininkei paskirta 1 Eur dydžio bauda už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nevykdymo dieną. Tai reiškia, kad apeliantei net du kartus buvo skiriamos nuobaudos, siekiant paskatinti ją operatyviau vykdyti teismo sprendimą, tačiau anksčiau paskirtos 1 Eur ir 3 Eur dydžio baudos už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, teigiamo poveikio neturėjo, o teismo sprendimas įvykdytas nebuvo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis (5 Eur už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną), nėra nepagrįstai per didelis. Priešingai, įvertinus aplinkybes, jog apeliantei buvo paskirtos 1 Eur ir 3 Eur dydžio baudos teigiamo poveikio neturėjo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytas 5 Eur baudos dydis, neabejotinai skatins apeliantę kaip įmanoma operatyviau įvykdyti teismo sprendimą.

25. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad apeliantė yra pensinio amžiaus, o jos gaunama senatvės pensija, kuri yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis, iš viso per mėnesį sudaro tik 580,17 Eur. Atkreipė dėmesį, jog apeliantė jau moka baudas pagal kitas dvi teismų priimtas nutartis, o bendra suma už vieną dieną sudaro 4 Eur per mėnesį – 120 Eur. Pažymi, kad pagal skundžiamą teismo nutartį jai reikėtų mokėti dar po 150 Eur, o iš viso per mėnesį bendra mokėtina baudų suma sudarytų 270 Eur, t. y. beveik pusė jos gaunamų pajamų (pensijų), todėl mano, jog jai galėtų būti paskirta ne didesnė kaip 2 Eur dydžio bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nors apeliantės teigimu jai bus sudėtinga mokėti skundžiama nutartimi paskirtą baudą dėl mažų jos gaunamų pajamų, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog be įrodymų apie apeliantės gaunamas senatvės, tremtinio bei našlės pensijas, byloje nėra kitų duomenų apie apeliantės turtinę padėtį, t. y. apie turimą registruotiną turtą, santaupas, indėlius bei kitokio pobūdžio turtą. Nesant šių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad apeliantei nevykdant teismo sprendimo, ji nebus pajėgi sumokėti paskirtą baudą.

26. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į bylą pateikė įrodymus, kad ginčo pastate yra vykdoma ūkinė – komercinė veikla, t. y. teikiamos atlygintinos apgyvendinimo paslaugos. Apeliantė šių aplinkybių neneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant atskirąjį skundą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 5 Eur dydžio bauda nėra per didelė ir dar labiau ją mažinti nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog asmeniui gali būti skiriama bauda iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau skundžiama nutartimi apeliantei paskirta tik 5 Eur dydžio bauda, kas suponuoja, jog skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydis yra arti minimalios numatytos baudos dydžio ribai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei nurodytą teismų praktiką konstatuoja, jog apeliantė neįrodė, kad skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydis yra per didelis ir yra pagrindai jį mažinti, todėl atskirojo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

27. Atskiruoju skundu apeliantė be kita ko teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė, jog paskirta bauda mokėtina nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė baudos skaičiavimo pradžios momentą, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog paskirta bauda skaičiuojama nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos.

28. Akcentuotina, jog įstatymų leidėjas, numatydamas galimas sankcijas asmeniui už antstolio įpareigojimų nevykdymą, nustatė, jog baudą už nevykdomus antstolio reikalavimus skiria teismas (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog teismas, gavęs antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, patikrina, vertina priežastis, dėl kurių antstolio reikalavimai yra nevykdomi, ir tik tuo atveju, jei nurodytos priežastys nėra pripažįstamos svarbiomis, asmeniui skiriama bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad bauda apeliantei skiriama į ateitį. Tai reiškia, jog asmeniui nesutinkant su paskirta bauda bei pasinaudojus įstatymo suteikta teise į teisminę gynybą, jis neturėtų patirti neigiamų pasekmių, t. y. neproporcingai didelės baudos susidarymo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą skirtina už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

29. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su vykdymo procesu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti, ar naikinti nėra pagrindo, tačiau įvertinus tai, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje buvo netinkamai nurodytas baudos skaičiavimo pradžios momentas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą skirtina už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį patikslinti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

paskirti suinteresuotam asmeniui S. M. 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017, įpareigojimų nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsitesėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti sprendimą, atlikimo, baudą išieškant valstybės naudai, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 6804.

Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš suinteresuoto asmens S. M. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 3 750 Eur.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00289 grąžinti antstolei A. R.-Ž.

Teisėja Jolanta Gailevičienė