Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R.-Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys S. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas skirti apeliantei baudą už teismo sprendimo nevykdymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Faktinės bylos aplinkybės

15. Taip pat nustatyta, kad antstolė 2020 m. gegužės 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-20-75-5527, kuriame konstatavo, jog suinteresuotas asmuo (skolininkė) neįvykdė teismo įpareigojimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8500-637/2020 skolininkei buvo paskirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017, įpareigojimų nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, baudą išieškant valstybės naudai. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 4 d., Klaipėdos apygardos teismui palikus Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą.

16. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 23 d. surašė patvarkymą dėl įpareigojimo pateikti įrodymus apie teismo įpareigojimą vykdymą Nr. S-21-75-14048. Antstolė 2021 m. rugsėjo 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-21-75-15851, kuriame konstatavo, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) neįvykdė teismo įpareigojimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuri pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, skolininkei paskirta 1 Eur dydžio bauda už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017, nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo dieną valstybės naudai, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, paskirtą baudą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolės 2023 m. kovo 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-23-75-6497 konstatuota, kad skolininkė įpareigojimų neįvykdė.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

18. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog byloje nėra ginčo, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas (civilinė byla Nr. e2-1315-588/2017) nėra įvykdytas ir savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Apeliantė, atskiruoju skundu be kita ko neginčija pačios baudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo fakto, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu baudos dydžiu bei prašo jį sumažinti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, jog ginčo dėl baudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydžio.

21. Prašydama sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą apeliantė iš esmės nurodo du argumentus: 1) ji atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus R. upės apsaugos juosto pločio pakeitimui, o savavališkos statybos įsiteisinimo procedūros užtruko nuo apeliantės valios visiškai nepriklausančios priežasties, t. y. dėl teisės aktų, reglamentuojančių tokį procesą, nebuvimo; 2) apeliantė yra pensinio amžiaus, jos pajamos per mėnesį sudaro 580,17 Eur. Pagal skundžiamą teismo nutartį jai reikėtų mokėti dar po 150 Eur, viso per mėnesį bendra mokėtina baudų suma sudarytų 270 Eur, t. y. beveik pusė jos gaunamų pajamų (pensijų), kurios yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją bei nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nėra pakankami skundžiamą nutartį pakeisti bei sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą.

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas yra paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti, todėl teismas turi nustatyti veiksmingą baudos dydį, kad paskatintų operatyviau vykdyti teismo sprendimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, jog skolininkė naudojasi suteikta teise įteisinti savavališką statybą, o statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtruko, negali būti pagrindas neskirti jai baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo įvykdymo terminų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas nėra vykdomas labai ilgą laiko tarpą (savavališka statyba nustatyta dar 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu), o į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog savavališkos statybos įteisinimo procese, per visą nurodytą laikotarpį būtų reikšmingai pasistūmėta.

24. Taip pat vertinant pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžio teisingumą ir protingumą, svarbu akcentuoti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8500-637/2020 skolininkei buvo paskirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, įpareigojimų nevykdymo dieną, o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuri pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, skolininkei paskirta 1 Eur dydžio bauda už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nevykdymo dieną. Tai reiškia, kad apeliantei net du kartus buvo skiriamos nuobaudos, siekiant paskatinti ją operatyviau vykdyti teismo sprendimą, tačiau anksčiau paskirtos 1 Eur ir 3 Eur dydžio baudos už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, teigiamo poveikio neturėjo, o teismo sprendimas įvykdytas nebuvo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis (5 Eur už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną), nėra nepagrįstai per didelis. Priešingai, įvertinus aplinkybes, jog apeliantei buvo paskirtos 1 Eur ir 3 Eur dydžio baudos teigiamo poveikio neturėjo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytas 5 Eur baudos dydis, neabejotinai skatins apeliantę kaip įmanoma operatyviau įvykdyti teismo sprendimą.

25. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad apeliantė yra pensinio amžiaus, o jos gaunama senatvės pensija, kuri yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis, iš viso per mėnesį sudaro tik 580,17 Eur. Atkreipė dėmesį, jog apeliantė jau moka baudas pagal kitas dvi teismų priimtas nutartis, o bendra suma už vieną dieną sudaro 4 Eur per mėnesį – 120 Eur. Pažymi, kad pagal skundžiamą teismo nutartį jai reikėtų mokėti dar po 150 Eur, o iš viso per mėnesį bendra mokėtina baudų suma sudarytų 270 Eur, t. y. beveik pusė jos gaunamų pajamų (pensijų), todėl mano, jog jai galėtų būti paskirta ne didesnė kaip 2 Eur dydžio bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nors apeliantės teigimu jai bus sudėtinga mokėti skundžiama nutartimi paskirtą baudą dėl mažų jos gaunamų pajamų, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog be įrodymų apie apeliantės gaunamas senatvės, tremtinio bei našlės pensijas, byloje nėra kitų duomenų apie apeliantės turtinę padėtį, t. y. apie turimą registruotiną turtą, santaupas, indėlius bei kitokio pobūdžio turtą. Nesant šių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad apeliantei nevykdant teismo sprendimo, ji nebus pajėgi sumokėti paskirtą baudą.

26. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į bylą pateikė įrodymus, kad ginčo pastate yra vykdoma ūkinė – komercinė veikla, t. y. teikiamos atlygintinos apgyvendinimo paslaugos. Apeliantė šių aplinkybių neneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant atskirąjį skundą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 5 Eur dydžio bauda nėra per didelė ir dar labiau ją mažinti nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog asmeniui gali būti skiriama bauda iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau skundžiama nutartimi apeliantei paskirta tik 5 Eur dydžio bauda, kas suponuoja, jog skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydis yra arti minimalios numatytos baudos dydžio ribai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei nurodytą teismų praktiką konstatuoja, jog apeliantė neįrodė, kad skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydis yra per didelis ir yra pagrindai jį mažinti, todėl atskirojo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

27. Atskiruoju skundu apeliantė be kita ko teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė, jog paskirta bauda mokėtina nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė baudos skaičiavimo pradžios momentą, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog paskirta bauda skaičiuojama nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos.

28. Akcentuotina, jog įstatymų leidėjas, numatydamas galimas sankcijas asmeniui už antstolio įpareigojimų nevykdymą, nustatė, jog baudą už nevykdomus antstolio reikalavimus skiria teismas (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog teismas, gavęs antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, patikrina, vertina priežastis, dėl kurių antstolio reikalavimai yra nevykdomi, ir tik tuo atveju, jei nurodytos priežastys nėra pripažįstamos svarbiomis, asmeniui skiriama bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad bauda apeliantei skiriama į ateitį. Tai reiškia, jog asmeniui nesutinkant su paskirta bauda bei pasinaudojus įstatymo suteikta teise į teisminę gynybą, jis neturėtų patirti neigiamų pasekmių, t. y. neproporcingai didelės baudos susidarymo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą skirtina už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

29. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su vykdymo procesu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti, ar naikinti nėra pagrindo, tačiau įvertinus tai, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje buvo netinkamai nurodytas baudos skaičiavimo pradžios momentas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą skirtina už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį patikslinti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

paskirti suinteresuotam asmeniui S. M. 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017, įpareigojimų nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsitesėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti sprendimą, atlikimo, baudą išieškant valstybės naudai, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 6804.

Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš suinteresuoto asmens S. M. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 3 750 Eur.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00289 grąžinti antstolei A. R.-Ž.