Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Grigeo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Grigeo“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pranešimo apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas prašė valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017-04-04 sprendimu Nr. 1SS-909-(8.5.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad:

1.1. ieškovas 1997-03-26 sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 76 N01/97-12729, kuri buvo pakeista 2004-03-09 susitarimu Nr. 345 K01/2004-345, 2009-05-22 susitarimu Nr. K01/2009-123 ir 2010-12-30 susitarimu Nr. S49/2010-190 (toliau – Nuomos sutartis). Nuomos sutarties pagrindu ieškovui buvo išnuomotas 0,4257 ha ploto Lietuvos Respublikai (valstybei) priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos (sąvartynai);

1.2. ieškovas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus gavo 2016-12-21 raštą Nr. 49SJN-2850-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“ (toliau – NŽT 2016-12-21 raštas), kuriame informuojama, kad Nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo pranešimo įteikimo. Ieškovas NŽT 2016-12-21 raštą apskundė NŽT direktoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka. NŽT 2017-04-04 raštu Nr. 1SS-909-(8.5.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – NŽT 2017-04-04 raštas) pranešė, kad ieškovo skundas netenkinamas. Sprendimas prieš terminą nutraukti Nuomos sutartį motyvuotas tuo, kad atliktus Žemės sklypo naudojimo patikrinimą nustatyta, kad gamybos ir sandėliavimo veikla Žemės sklype nevykdoma, o sandėlis apleistas ir veiklai nenaudojamas, t. y. sandėlis neeksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, todėl ir Žemės sklypas, kuris išnuomotas statiniui eksploatuoti, naudojamas ne pagal paskirtį. Atsakovas patikrinimą atliko 2016-07-12, kai ieškovas laikinai Žemės sklype nevykdė gamybinės ir sandėliavimo veiklos. Ieškovas nuo 2016 m. rudens pradėjo privalomas makulatūros ir biokuro atsargas sandėliuoti Žemės sklype esančioje asfaltuotoje aikštelėje.

2. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad NŽT 2016-12-21 raštu tik įspėjo ieškovą apie numatomą Nuomos sutarties nutraukimą, o NŽT 2017-04-04 raštu ieškovas informuotas, kad nėra pagrindo naikinti parengto įspėjimo apie numatomą Nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovas dar nepriėmęs įsakymo, kuriuo nutraukiama Nuomos sutartis. Daikto nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Ieškovas aplinkybę, kad 2016 m. pradėjo naudoti Žemės sklypą savo veiklai įrodinėjo antstolio I. G. 2017-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau protokolas surašytas beveik po 4 mėnesių, kai atsakovas jau buvo įspėjęs ieškovą apie Nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovui lengvatine tvarka be aukciono buvo suteiktas vertingas turtas – valstybinės žemės sklypas, kurį ieškovas turėjo naudoti laikydamasi Nuomos sutarties sąlygų. Ieškovas išnuomoto turto ilgą laiką nenaudojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apylinkės teismas:

3.1. nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 1997-03-26 įsakymu Nr. 477-01 įpareigojo išnuomoti AB „Naujieji Verkiai“, kol bus rekultivuotas vandens telkinys ir žemės sklypas, bet ne ilgiau kaip 10 metų, 4 257 m² ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsakymu buvo nustatyta, kad Žemės sklypas bus naudojamas kitai ne žemės ūkio veiklai. Tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir AB „Naujieji Verkiai“ buvo sudaryta Nuomos sutartis, pagal 1997-03-26 įsakyme Nr. 477-01 nustatytas sąlygas. Susitarimu Nr. 345 K01/2004-345, priimtu 2004-03-09, remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2004-02-20 įsakymu Nr. 2.3-950-01, Nuomos sutartis buvo iš dalies pakeista nurodant, kad Žemės sklypas išnuomojamas AB „Grigiškės“. Susitarimu Nr. K01/2004-123, priimtu 2009-05-22, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2009-03-19 įsakymu Nr. 2.3-3779-(01), Nuomos sutartis buvo iš dalies pakeista, pakeičiant jos galiojimo terminą. Susitarimu Nr. S49/2010-190, sudarytu 2010-12-30, Nuomos sutartis buvo iš dalies pakeista nurodant, kad pratęsiamas Žemės sklypo nuomos terminas iki 2020-05-18. Žemės sklype yra 85,88 m² ploto pastatas-sandėlis, priklausantis ieškovui. Ieškovui nuosavybe teise priklauso ir 2 690 m² ploto sandėliavimo aikštelė. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-07-12 atliktos Žemės sklypo naudojimo kontrolės metu konstatuota, kad gamybos ar sandėliavimo veikla Žemės sklype nevykdoma. Paaiškėjus, kad Žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, NŽT 2016-12-21 raštu įspėjo ieškovą, kad Nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą praėjus 2 mėnesiams nuo pranešimo įteikimo. NŽT, išnagrinėjusi ieškovo 2017-01-16 skundą dėl NŽT 2016-12-21 rašto, 2017-04-04 raštu skundą atmetė. Ieškovas 2017-04-24 raštu prašė pakartotinai atlikti Žemės sklypo naudojimo kontrolę, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017-05-11 raštu atsisakė atlikti pakartotinį Žemės sklypo patikrinimą informuodamas ieškovą, kad jei atsakovo raštas nebus apskųstas, bus priimtas įsakymas dėl Nuomos sutarties nutraukimo;

3.2. nurodė, kad teisė išsinuomoti valstybinę žemę kildinama ne vien iš statinių tame sklype buvimo fakto, bet yra būtina sąlyga šių statinių ar įrenginių eksploatavimas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, kuriai yra reikalinga žemė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 14 dalis). Sprendė, kad 85,88 m² ploto sandėlis apleistas, priešais jo įėjimą auga žolė, krūmai ir medeliai bei krūmais apaugusi aikštelė. Vertino, kad labiau tikėtina, kad atsakovui užfiksavus nenaudojamą išnuomotą Žemės sklypą ieškovas ėmėsi veiksmų, kad sudarytų įspūdį, jog Žemės sklypas naudojamas. Ieškovas suvežė ir iškraustė Žemės sklype esančioje aikštelėje medienos rastus, tačiau rastai gali būti iš aikštelės pašalinti. Nereikėjo esminių sąnaudų, kad 85,88 m² ploto sandėlyje būtų įrengtos durys, ar sukrauti daiktai. Ieškovas neįrodė, kad ieškovo gamybinei veiklai sandėlis tiek būtinas, kad be jo negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos. Pagal tai, kaip Žemės sklypas buvo apleistas 2016-07-12 patikrinimo metu, labiau tikėtina aplinkybė, kad ieškovas Žemės sklypo nenaudojo savo gamybinei veiklai nuo pat nuomos pradžios. Ieškovas nepaaiškino, kodėl krizės aplinkybės trukdė naudoti Žemės sklypą. Sprendė, kad ieškovas nenaudojo Žemės sklypo pagal paskirtį reikšmingai ilgą laiką, taip pat nenaudojo Žemės sklype esančio sandėlio bei aikštelės ir taip padarė esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant apie Nuomos sutarties sąlygų pažeidimą esminę reikšmę turi Žemės sklype esančių pastatų, statinių ar įrenginių naudojimas pagal paskirtį, nes kitaip valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomojamas tik aukciono būdu (CK 6.551 straipsnis);

3.3. NŽT 2017-04-04 raštu atsisakė tenkinti ieškovo skundą, tačiau nenurodė, kad Nuomos sutartis nutraukiama. Esant pagrindui nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, tuo tikslu yra priimamas NŽT direktoriaus įsakymas, bet toks įsakymas dėl Nuomos sutarties nutraukimo nepriimtas. Sprendė, kad Nuomos sutartis nenutraukta, tačiau Nuomos sutartį yra pagrindas nutraukti dėl ieškovo padaryto esminio sutarties pažeidimo. Konstatavus tik Nuomos sutarties nutraukimo pagrindo buvimą, nėra pagrindo spręsti klausimų, susijusių su sutarties nutraukimo pasekmėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – NŽT 2017-04-04 raštą dėl Žemės sklypo Nuomos sutarties nutraukimo pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad:

4.1. teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados apie Žemės sklypo nenaudojimo trukmę nuo Sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 1997-03-26. Nėra duomenų, kurie leistų įvertinti sandėlio eksploatavimo reikšmingumą ieškovo gamybinei veiklai. Aplinkybės, kad sandėlio ir aikštelės naudojimas ieškovo gamybinei veiklai turi esminę reikšmę neįrodinėjo nei viena iš šalių. Tai, jog aikštelėje yra iškrauti rąstai savaime nepatvirtina, jog ieškovas tariamai ėmėsi minimaliomis priemonėmis imituoti veiklą Žemės sklype. Neįrodyta, kad ieškovas rąstus iškrovė tik faktinių aplinkybių konstatavimo tikslais. Teismas nesiaiškino ieškovo veiklos pertvarkymo sprendimų dėl krizės pagrįstumo, todėl neturėjo pagrindo abejoti verslo sprendimų tinkamumu. Nebuvo ginčo dėl to, ar sprendimai perkelti dalį ieškovo veiklos krizės aplinkybėmis buvo racionalūs ir tinkami. Teismas, suabejojęs ieškovo sprendimo pertvarkyti gamybą tinkamumu, faktiškai pasisakė dėl klausimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Sprendime nurodyta, kad ieškovas reikšmingai ilgą laiką savo veiklai nenaudojo sandėlio bei aikštelės pagal paskirtį ir taip padarė esminį Nuomos sutarties pažeidimą, tačiau neaišku kokį laikotarpį teismas laiko reikšmingu. Vien fakto, jog nuomininkas kurį laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą. Vertinant, ar nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį, reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas per kurį žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį. Poreikis pertvarkyti gamybinę veiklą kilo tuo laikotarpiu, kai Nuomos sutartis buvo pratęsta, todėl žinodamas, kad po veiklos pertvarkymo ieškovas dar turės galimybę iki 2020-05-18 naudoti Žemės sklype esančius statinius efektyviau, ieškovas ėmėsi ilgai trunkančio pertvarkymo proceso. Gamybinę veiklą Žemės sklype ieškovas sustabdė todėl, kad Nuomos sutartį pratęsus iki 2020-05-18, ieškovas matė galimybę statinius panaudoti kitaip;

4.2. ieškovas siekia, kad Nuomos sutartis nebūtų nutraukta. NŽT 2017-04-04 rašto priėmimo metu buvusios aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti, kad Nuomos sutartis iš esmės pažeista. Sprendžiant dėl įsakymo, kurio būtų nutraukta Nuomos sutartis, turi būti įvertintos ne tik tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos prieš įspėjant apie būsimą Nuomos sutarties nutraukimą, tačiau ir tos, kurios susiklostė per įspėjime nurodytą terminą iki Nuomos sutarties nutraukimo. Per įspėjime nurodytą terminą pasikeitus faktinėms aplinkybėms, nebeliko pagrindo nutraukti Nuomos sutartį. Konstatuodamas, kad yra pagrindas nutraukti Nuomos sutartį, teismas iš esmės pasisakė dėl galimai būsimo atsakovo įsakymo priėmimo pagrindo. Ieškovas neprašė nustatyti, ar suėjus įspėjime nustatytam terminui bus pagrindas nutraukti Nuomos sutartį. Byloje nebuvo ginamas viešasis interesas, joje teismas neturėjo pareigos būti aktyvus. Konstatuodamas, jog pagrindas nutraukti Nuomos sutartį egzistuoja sprendimo priėmimo metu, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Įsiteisėjus sprendimui susidarytų tokia situacija, jog, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ir atsakovas nuspręstų nepriimti įsakymo dėl Nuomos sutarties nutraukimo, arba šalys ketintų sudaryti taikos sutartį, tai padaryti būtų nebegalima.

5.1. iš patikrinimo metu atliktų fotofiksacijų matyti, kad Žemės sklype esantis sandėlis apleistas ir nenaudojamas, neregistruota aikštelė tuščia ir nenaudojama. Sandėlis neeksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, o aikštelėje iškrautų medienos žaliavų buvimas nepatvirtina teiginio, kad ieškovas laikė žaliavas būtent Žemės sklype esančioje aikštelės dalyje. Žemės sklypas, kuris išnuomotas ne Nekilnojamojo turto registre neįregistruotai aikštelei, o sandėliui, naudojamas ne pagal paskirtį. Apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad jis lengvatine tvarka Žemės sklypą visą laiką naudojo ir eksploatavo jame esantį sandėlį pagal jo tiesioginę paskirtį. Apeliantas buvo laikinai nutraukęs gamybinę ir sandėliavimo veiklą ginčo teritorijoje. Dėl kilusios ekonominės krizės 2009 m. pabaigoje apeliantas sustabdė gamybinę veiklą ir 2011 m.–2015 m. dalis Žemės sklype buvusios gamybinės įrangos buvo perkelta į Grigiškėse esančią gamyklą, kita dalis – demontuota;

5.2. apeliantas pripažino, kad 2011 m.–2015 m. perkėlė ir demontavo ginčo teritorijoje esančią gamybinę įrangą. Faktiškai, apie 1/2 dalį 2010-12-30 susitarimu Nr. 49S/2010-190 nustatyto Nuomos sutarties galiojimo termino apeliantas Žemės sklype nevykdė veiklos. Tik 2017 m., gavęs įspėjimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, ieškovas nurodė Žemės sklypą naudojantis. Apeliantas pradėjo vykdyti veiklą Žemės sklype tik siekdamas išvengti Nuomos sutarties nutraukimo. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nevykdant komercinės ūkinės veiklos. Žemės sklypas turėjo būti naudojamas laikantis Nuomos sutartyje ir susitarimuose dėl Nuomos sutarties pakeitimo išdėstytų sąlygų visą Nuomos sutarties galiojimo laiką. Apeliantas ilgą laiką nenaudojo Žemės sklypo, todėl konstatuotina, kad apeliantas netinkamai vykdė Nuomos sutartį. Apeliantas nuo 2010-12-30 iki 2020-05-20 nevykdo Žemės sklype veiklos, o tai negali būti laikoma efektyviu valstybinės žemės sklypo naudojimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo Sprendimą, kuriame pasisakyta dėl Žemės sklypo Nuomos sutarties nutraukimo, negaliojančiu.

Dėl įrodymų vertinimo

9. Apeliaciniame skunde ieškovas dėsto argumentus, kuriais nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018, nutarties 48 punktas).

10. Ieškovas nesutinka su skundžiamame sprendime apylinkės teismo padaryta išvada, jog labiau tikėtina, kad Žemės sklypo ieškovas nenaudojo savo gamybinei veiklai nuo pat Žemės sklypo nuomos pradžios. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovo teiginius laiko pagrįstais. NŽT 2016-07-13 Žemės naudojimo patikrinimo akte nebuvo fiksuotos faktinės aplinkybės, susijusios su Žemės sklypo naudojimu nuo Nuomos sutarties sudarymo 1997-03-26. Žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, kurios buvo 2016-07-12 dieną. Ieškovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad Žemės sklype gamybinė veikla buvo sustabdyta dėl 2009 m. kilusios krizės ir nebuvo vykdoma laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m., kuomet buvo demontuotos gamybinės linijos, o veikla Žemės sklype buvo atnaujinta nuo 2016 m. rudens (El. b. t. 1, b. l. 1–6, 142–147). Atsakovas procesiniuose dokumentuose taip pat neįrodinėjo, kad ieškovas veiklos Žemės sklype nevykdo nuo Nuomos sutarties sudarymo momento, o nurodė, kad ieškovas faktiškai pusę laiko nuo 2010-12-30 Nuomos sutarties pakeitimo, kuomet Nuomos sutartis terminas buvo pratęstas dar 10 metų, Žemės sklypo nenaudojo pagal paskirtį (El. b. t. 1, b. l. 87–92, 154–157). Nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą apie Žemės sklypo nenaudojimą nuo pat Nuomos sutarties pradžios. Kaip matyti, šalys procesiniuose dokumentuose vertino Žemės sklypo naudojimo laikotarpį nuo 2011 m., todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo pasisakyti dėl Žemės sklypo naudojimo aplinkybių, buvusių nuo Nuomos sutarties sudarymo iki 2011 m. Tokie apylinkės teismo motyvai šalinti.

11. Ieškovas taip pat apeliuoja į apylinkės teismo sprendime padarytas nepagrįstas išvadas apie NŽT 2016-07-13 patikrinimo akte užfiksuotų medžių aukštį. Sutiktina su ieškovu, jog nei NŽT 2016-07-13 patikrinimo akte, nei šalys procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių, susijusių su fotofiksacijose užfiksuotų medžių aukščiu. Nesant objektyvių duomenų, apylinkės teismas turėjo vengti pasisakyti dėl medžių aukštingumo. Aplinkybės, susijusios su NŽT 2016-07-13 patikrinimo akte užfiksuotų medžių aukščiu, neturi teisinės reikšmės. Ieškovas nesutinka ir su apylinkės teismo išvada, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis sandėlis nėra tiek būtinas, kad be jo negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos. Sutiktina su ieškovo teiginiu, jog apylinkės teismo išvada dėl sandėlio įtakos ieškovo veiklai nekorektiška. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-07-10 išrašo nustatyta, kad 85,88 m2 sandėlis, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, nuosavybės teise priklauso ieškovui (El. b. t. 1, b. l. 148–150). Nei ieškovas, nei atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su ieškovui nuosavybės teise priklausančio sandėlio įtaka ieškovo gamybinei veiklai. Taip pat neįrodinėtos ir aplinkybės apie investicijas į sandėlio durų ir langų įstatymą, todėl spręsti apie ieškovo sąnaudas, patirtas remontuojant sandėlį taip pat nebuvo pagrindo. Visgi, byloje nustatyta, jog ieškovui sandėlis priklauso nuosavybės teise, jo nusidėvėjimo laipsnis – 70 proc. Ieškovas įrodinėjo aplinkybes, jog sandėlis naudojamas vykdyti komercinei veiklai, tačiau su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų apie tai, kad sandėlis buvo suremontuotas, sandėlio nusidėvėjimo procentas sumažintas, o išmontuotos gamybinės linijos – įdiegtos. Apeliantas nesutinka ir su apylinkės teismo išvada, kad aikštelėje iškrauti rąstai tariamai rodo ieškovo veiklos imitavimą. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog NŽT 2016-07-13 patikrinimo akte nustatyta, kad aikštelė nenaudojama, joje nėra jokių ieškovo veikloje naudojamų gamybinių žaliavų. Teisėjų kolegija pastebi, jog Nekilnojamojo turto registre įrašas apie ieškovo nuosavybės teisę į 2 609,91 m² ploto aikštelę atsirado tik nuo 2017-07-10. Tai reiškia, kad ieškovas veiksmus, susijusius su aikštelės nuosavybės teisės išviešinimu atliko bylos nagrinėjimo metu (El. b. t. 1, b. l. 148–150). Ieškovas, įrodinėdamas, jog vykdo komercinę veiklą Žemės sklype, pateikė antstolio I. G. 2017-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (El. b. t. 1, b. l. 57–63). Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad Žemės sklypo teritorijoje esančioje aikštelėje sukrauti rąstai, sandėlio patalpose sukrautos kitos medžiagos, vyksta statybos darbai. Palyginus NŽT 2016-07-13 patikrinimo akte bei antstolio I. G. 2017-04-28 užfiksuotas faktines aplinkybes matyti, jog 2016-07-13 Žemės sklypas buvo nenaudojamas, jame esanti aikštelė bei sandėlis apleisti, o 2017-04-28 Žemės sklypas ir jame esantys statiniai naudojami žaliavoms saugoti. Sutiktina su ieškovu, jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas po 2016-07-13, kai buvo surašytas patikrinimo aktas, imituoja veiklą Žemės sklype, tačiau aplinkybė, jog Žemės sklype veikla galimai pradėta vykdyti (ar atnaujinta) tik po to, kai atsakovas patikrino Žemės sklypo naudojimą, vertinama ieškovo nenaudai. Ieškovas nurodė, kad Žemės sklypą, jame esantį sandėlį bei aikštelę eksploatuoja ir toliau, tačiau daugiau įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, neteikė. Išskyrus antstolio I. G. 2017-04-28 dieną faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes daugiau duomenų apie tai, kad sandėlis ir aikštelė ir eksploatuojami, o Žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį, ieškovas nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

12. Ieškovas apeliuoja ir į tai, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino tiek laikotarpį, tiek priežastis, kodėl Žemės sklypas nebuvo naudojamas. Sutiktina su ieškovu, jog procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad Žemės sklypas nenaudojamas nuo 2011 m. dėl to, jog 2009 m. buvo kilusi ekonominė krizė. Sutiktina ir su ta aplinkybe, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015-08-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015 išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo vien to fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka, nes būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių. Žemės sklypo nenaudojimą apeliantas grindė ekonominiu sunkmečiu, prasidėjusiu 2009 m. ir dėl to iškilusiu poreikiu pertvarkyti bendrovės veiklą perkeliant vieną gamybos bazę į kitą. Ieškovo nurodyti teiginiai deklaratyvūs bei neįrodyti. Ieškovas nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė duomenų apie tai, kad iki 2011 m. Žemės sklypas ir jame esantys statiniai buvo eksploatuojami, o po 2011 m., dėl ekonominio sunkmečio, juose vykdyta veikla buvo perkelta į kitą bazę. Daugiau argumentų, susijusių su Žemės sklypo ir jame esančių statinių eksploatavimu, ieškovas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė objektyvių priežasčių, kurios pateisintų Žemės sklypo ir jame esančių statinių, priklausančių ieškovui, nenaudojimą nuo 2011 m. Tai, kad ieškovas galimai pertvarkė savo gamybinius pajėgumus, veiklą perkeldamas iš vienos gamybinės bazę į kitą rodo, kad Žemės sklypas buvo nenaudojimas be objektyvių priežasčių. Vien tai, kad ieškovui tam tikrą laiko tarpą buvo ekonomiškai nenaudinga eksploatuoti Žemės sklypo bei jame esančių statinių, negali būti laikoma pateisinama priežastimi nenaudoti Žemės sklypo pagal paskirtį ir Nuomos sutarties sąlygas. Nuomos sutartis 2010-12-30 buvo pratęsta iki gamybos nutraukimo, bet ne ilgiau kaip iki 2020-05-18. Iki 2017-04-28, kuomet buvo surašytas I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, duomenų apie tai, kad Žemės sklype buvo vykdoma kokia nors veikla, nėra. Sutiktina su atsakovu, jog ieškovui nenaudojant Žemės sklypo pagal paskirtį nuo 2011 m., laikytina, jog Žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį reikšmingą laiko tarpą. Argumentai, susiję su ieškovo ekonominės veiklos bei verslo sprendimų pagrįstumu, kolegijos vertinimu, nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, todėl plačiau neanalizuojami.

13. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, nors tam tikros apylinkės teismo išvados ir buvo pripažintos nepagrįstomis bei šalintinomis iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės faktines aplinkybes vertino teisingai. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo ir jame esančių statinių nenaudojimu pagal paskirtį nuo 2011 m., vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos apylinkės teismo.

Dėl NŽT Rašto teisinės reikšmės Nuomos sutarties nutraukimui

14. Ieškovas nurodė, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, kad yra teisinis pagrindas nutraukti Nuomos Sutartį sprendimo priėmimo metu, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi pasisakė dėl galimai būsimo atsakovo įsakymo, kuriuo bus nutraukta Nuomos sutartis, priėmimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka tik iš dalies.

15. Nustatyta, kad ieškovas tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašė įvertinti NŽT 2017-04-04 rašto pagrįstumą, kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl NŽT 2016-12-21 rašto, kuriuo ieškovas įspėjamas apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog pranešimas apie būsimą vienašalį sutarties nutraukimą nesukuria kokių nors teisinių padarinių, todėl jis negali būti ginčo objektu, t. y. šalis, nesutinkanti su vienašaliu sutarties nutraukimu, gali ginčyti, kad nėra teisinio pagrindo tokiam sutarties nutraukimui, t. y. sutarties šalis gali ginčyti numatomo nutraukimo sąlygų neteisėtumą. Vertinant pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą turinį svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis šis pranešimas buvo parengtas, t. y. ar atsakovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Tai reiškia, jog NŽT 2016-12-21 ir 2017-04-04 raštų apie būsimą Nuomos sutarties vienašališką nutraukimą pagrįstumas turėjo būti vertintinas tokių raštų (pranešimų) parengimo momentu, t. y. pagal 2016-12-21 ir 2017-04-04 egzistavusias faktines aplinkybes.

16. NŽT 2016-07-13 patikrinimo aktu nustatė, jog gamybinė ir sandėliavimo veikla Žemės sklype nevykdoma. Ieškovas šio akto neginčijo. NŽT 2016-12-21 raštu, vadovaudamasis NŽT 2016-07-13 patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, įspėjo ieškovą, kad Nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą tuo pagrindu, kad išnuomotame Žemės sklype nevykdoma gamybinė veikla, Žemės sklype esantis pastatas nenaudojamas pagal tiesioginę paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 14 dalimis). Iš esmės analogiški argumentai buvo atkartoti ir prašomame pripažinti negaliojančiu NŽT 2017-04-04 rašte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jo nei po NŽT 2016-07-13, nei po NŽT 2016-12-21 rašto (pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą) ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, jog Žemės sklype esančiuose statiniuose gamybinė veikla vykdoma ir Žemės sklypas yra eksploatuojamas pagal paskirtį. Nors ieškovas ir skundė NŽT 2016-12-21 raštą (El. b. t. 1, b. l. 102–104), tačiau duomenų, jog po Žemės sklypo patikrinimo 2016-07-13 bei NŽT 2016-12-21 rašto priėmimo būtų pasikeitusios aplinkybės faktinės aplinkybės, neįrodė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamo NŽT 2017-04-04 rašto priėmimo momentu, t. y. 2017-04-04 egzistavo Nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, numatyti CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 14 dalyje. Ieškovas neįrodė aplinkybės, jog 2017-04-04 dienai sandėlis, esantis išnuomotame Žemės sklype, buvo eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę ateityje planuojamai veiklai vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, nutarties 33 punktas). Daroma išvada, jog ieškovui 2011 m. gamybinius pajėgumus perkėlus iš Žemės sklype esančio sandėlio bei aikštelės, Žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovas ketina Žemės naudoti ateityje, per Žemės sklypo nuomos laikotarpį, nesudaro pagrindo pripažinti NŽT 2017-04-04 rašte nurodytų Nuomos sutarties nutraukimo pagrindų nepagrįstais.

17. Ieškovas teigia, kad apylinkės teismas turėjo vertinti ir tas aplinkybes, kurios susiklostė per pranešime nutraukti Nuomos sutartį nurodytą terminą iki Nuomos sutarties nutraukimo. Nors NŽT 2016-12-21 rašte apie Nuomos sutarties nutraukimą nurodytas 2 mėnesių terminas suėjęs, tačiau šalys nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas būtų priėmęs teisiškai įformintą sprendimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Sprendžiama, jog naujos aplinkybės, susijusios su Žemės sklypo naudojimu pagal paskirtį, nesusijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pagal ieškovo pareikštą reikalavimą turėjo būti patikrintos aplinkybės, susijusios su NŽT 2017-04-04 rašte nurodytų Nuomos sutarties nutraukimo teisinių pagrindu pagrįstumu. Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlikęs veiksmus, kuriais vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį, ar kitus, ieškovui teisines pasekmes sukeliančius veiksmus, susijusius su Nuomos sutarties galiojimu, nėra, teismas negali vertinti naujai įvykusių aplinkybių, susijusių su Žemės sklypo eksploatavimu, įvykusių po NŽT 2017-04-04 rašto. Naujų, po NŽT 2017-04-04 rašte nurodytų atsiradusių faktinių aplinkybių, susijusių su Žemės sklypo eksploatavimu ir Nuomos sutarties nutraukimo teisiniais pagrindais, vertinimas nėra šios bylos dalykas.

18. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neteikė įrodymų, jog apeliacinio proceso metu patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

19. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.