Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

2020-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-137-1082/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
A8.-137-1082/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00044-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rita Dirkė (pirm.)
Pažeidėjas
R. T.
Institucija
Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
Kategorijos
NuorašasByla Nr. A8.-137-1082/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-0044-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.5; 1.5.9; 9.38; 21.9.10 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 21 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Rasai Švėgždienei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno teritorinės muitinės atstovei R. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamai R. T., jos atstovui advokatui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, vidurinio išsilavinimo, išsituokusios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), neteistos (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), administracine tvarka baustos, kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., būdama muitinės tarpininko (duomenys neskelbtini) atstove muitiniam įforminimui, 2019-05-15 Panevėžio m., Ramygalos g. 151, pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria deklaravo VŠĮ „Bistrampolio dvaras“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TARIC kodus ir prekių vertę, tai yra, Kauno teritorinei muitinei atlikus aukščiau minėta EID deklaruotų prekių supaprastintą mokestinį patikrinimą ir 2019-08-21 įforminus supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9KM19/38 0517S, joje nustatyta, kad R. T. minėtoje deklaracijoje neteisingai nurodė prekių Nr. 15, 4, 12, 16 kodus, dėl ko muitinė nusprendė minėtoje EID pakeisti prekės Nr. 15 kodą iš 6912002191B999 į 6911100090B999 ir tikslinti prekių aprašymą EID langelyje 31 vietoj žodžio „keramikinės“, įrašant žodį „porcelianinės“ ir 6912002191B999 suformuojant EID naują prekę Nr. 21 ir ją aprašant kaip „fajansinės serviravimo lėkštės“; taip pat pakeisti kitų prekių kodus: prekės Nr. 4 „įrėminti religiniai paveikslėliai“ kodą iš 4911990000 į 4911910090; prekės Nr. 12 „dekoratyviniai magnetukai“ kodą iš 8505902999 į 8505110099; prekės Nr. 12 „dekoratyviniai magnetukai“ – iš 8505902999 į 8505110099; prekės Nr. 16 „religinės hematinės apyrankės“ kodą iš 6815990000 į 7117900000. Taip pat nustatyta, kad minėtoje deklaracijoje prekėms Nr. 1, 3, 5, 11 neteisingai deklaruota prekių vertė EID 42 langeliuose (USD), t.y. prekei Nr.1 - 8002,48 USD vietoje 8712 USD; prekei Nr.3 – 31890,10 USD vietoj 31067,38 USD; prekei Nr.5 – 4801,92 USD vietoj 4755,12 USD; prekei Nr.11 – 610 USD vietoj 770 USD, dėl ko neteisingai apskaičiuoti privalomi mokėti importo ir muito mokesčiai. Pateiktoje deklaracijoje apskaičiuotas muito mokestis (A00) 2891 Eur vietoj 3035 Eur, o importo PVM (B00) 15195 Eur vietoj 15227 Eur. Deklaruotoms prekėms papildomai apskaičiuota 176 Eur importo ir mokesčių suma: muito (A00) 144 Eur ir importo PVM (B00) 32 Eur. Apskaičiuota mokestinė prievolė 176 Eur viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo R. T. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad R. T. yra muitinės tarpininkė, nagrinėjamu atveju R. T. 2019-05-15 pateikė deklaraciją, kuria deklaravo prekes, buvo paimti mėginiai, atliktas patikrinimas, ko pasekoje buvo priimta ataskaita, buvo nustatyti neteisingi duomenys apie deklaruojamų prekių kodus ir prekių vertę. Dėl duomenų neteisingumo, atsirado tam tikros pasekmės. Asmuo pateikęs, deklaraciją, yra atsakingas už visus duomenis, jų autentiškumą ir teisingumą. Muitinės tarpininkas, muitinei leidus, prieš pateikiant deklaraciją, paimti mėginius, tačiau to nepadarius jis prisiima visą riziką. Nustatant konkrečius prekių kodus, tarpininkas turi teisę gilintis į ankstesnius, jau deklaruotus prekių kodus. Visi duomenys muitinės tarpininko atstovui yra prieinami. Muitinės tarpininkas, jei kyla abejonių, jis turi teisę kreiptis į muitinę, parduotuvę ir pan., jei jokių abejonių jam nekyla, jis prisiima visą riziką. Ne visais atvejais tarpininkas turi kreiptis į laboratoriją. Tai yra tarpininko teisė kreiptis į muitinę, ne pareiga. R. T. teikdama deklaraciją veikė pagal įgaliojimą ar sutartį, kurios pagrindu buvo surašyta ataskaita, apie kurią žinojo juridinis asmuo, o vėliau galimai sužinojo ir R. T.. Pagal ataskaitą nepriemoka yra sumokėta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos R. T. atstovas advokatas E. V. teismo posėdžio metu prašė administracinio nusižengimo teiseną R. T. atžvilgiu nutraukti, nes jos veiksmuose nėra kaltės, jos veiksmai neatitinka nei tyčios, nei neveikimo. Prekių klasifikavimas yra sudėtingas procesas, yra nustatytos tam tikros taisyklės, dėl kodų kyla labai daug ginčų. Neturint ekspertinių žinių, negalima vertinti veikos kaip administracinio nusižengimo. Muitinės pareigūnas įformino tą deklaraciją, jam nekilo jokių abejonių, tik vėliau, paėmus mėginį, ekspertai nustato kombinuotos nomenklatūros prekes. Deklarantas negali suprasti, kad nurodydamas kodą pagal aprašymą, klaidina muitinę. Muitinė nustatė, kad R. T. padarė pažeidimą, kaip pasireiškė jos veiksmai, ko ji nepateikė. Nėra galimybės kažkur kreiptis ir nėra teisės akto, kuriuo būtų sureguliuoti deklaranto veiksmai. Už nenustatytos tvarkos pažeidimą bausti asmenį nėra jokios galimybės. Yra galimybė taisyti duomenis, atsižvelgiant į eksperto duomenis. Be to, tarptautinės konvencijos 3.28 standarte aiškiai pasakyta, kad deklarantas gali taisyti deklaracijas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. teismo posėdžio metu kalta pagal pareikštą administracinį kaltinimą neprisipažino ir parodė, kad ji 25 m. dirba muitinės tarpininke. Šiuo atveju ji pateikė deklaraciją pagal pateiktus dokumentus, prekės buvo suskirstytos pagal pateiktus gavėjo dokumentus, paskirstyti prekių kodai. Dažniausiai maždaug aišku, kokiai grupei prekės priklauso. Jai prekėms skirstant kodus, įtarimų nebuvo. Pagal kainą net nebuvo minties, kad prekės būtų porcelianinės, apyrankės irgi buvo sudeklaruotos kaip jai atrodė tikslingiausia. Deklaravimo metu nebuvo jokių galimybių paimti mėginį, nes kompiuteris tokį dalyką atmeta. Galimybė kreiptis į muitinę jai žinoma, bet šiuo atveju tai buvo tikrai buvo nebūtina. Po įforminimo ji tik sužino, kad kažkas buvo ne taip, iš laboratorijos atsakymas ateina po mėnesio. Ji sutinka su tuo, kad laboratorija nustatė tokius kodus, bet įforminimo metu nėra tokios galimybės, tiesiog neįmanoma. Buvo parinkti artimiausi kodai, pagal specifikaciją tuos kodus galima šiek tiek stumdyti. Esant abejonėms, reikėtų iš anksto prašyti laboratorijos, iš anksto paimti mėginius, siųsti į Vilnių, bet prieš gaunant prekes to padaryti neįmanoma, tai galima padaryti tik gavus prekes. Ne visi siuntėjai nurodo kodus, prekėms iš Kinijos kodų beveik niekada nebūna. R. T. parodė nematanti savo kaltės, nes čia viskas yra po patikrinimo, juo labiau, kad sumokėtos baudos, įmonė pretenzijų neturi. Pareigūnai be laboratorijos tyrimo to padaryti irgi neturi galimybės. Yra sunku yra nustatyti kodus be laboratorijos tyrimo. Ji gailisi, kad visi čia susirinkę gaišta laiką.

Iš 2019 m. lapkričio 19 d. rašytinio R. T. paaiškinimo matyti, kad VšĮ „Bistrampolio Dvaras“ pastoviai importuoja siuntas iš Kinijos. Siuntą paprastai sudaro didelis prekių asortimentas. Duomenis prekių deklaravimui naudoja iš siuntėjo pateiktų dokumentų, gavėjo paaiškinimų, ankščiau deklaruotų tapačių prekių. Teikia savo atsiliepimą dėl (duomenys neskelbtini) 2019-05-15 prekių deklaravimo. Dėl prekės Nr.15, kuri deklaruota KN kodu 5912 00 21 91 B999 keramikinės serviravimo lėkštės, indeliai, dubenys. Siuntėjo pateiktas KN kodas ir prekių vieneto kaina įtarimo, kad jos turėtų būti deklaruotos: sąskaitos TLP190424 2019-04-24 1977 pozicija KN kodu 691110 00 90 B999 porceliano gaminys, pozicija 1979 KN kodu 6912 00 25 10 B999 fajanso gaminys, nesukėlė. Pateikti savo argumentų ir/arba atlikti tyrimą, klasifikavimo teisingumui patikrinti, neturi galimybės. Sutinka su muitinės laboratorijos išvadomis ir ateityje naudosiu laboratorijos duomenis. Dėl prekės Nr.4, kuri deklaruota KN kodu 4911 99 00 įrėminti religiniai paveikslėliai, turėtų būti deklaruota KN kodu 4911 91 00 90. Pastabų neturi, sutinka su muitinės specialistų išvadomis. Dėl prekės Nr.12, kuri deklaruota KN kodu 8505 90 29 keraminis, stiklinis, plastikinis magnetai, turėtų būti deklaruoti KN kodu 8505 11 00, 8505 19 10, 8505 19 90. Kadangi importuotų dekoratyvinių magnetų pats magnetas yra metalinis, prekė turėtų būti klasifikuotina KN kodu 8505 11 00. Pastabų neturi, sutinka su muitinės specialistų išvadomis. Ateityje naudos teisingą KN kodą. Dėl prekės Nr.16, deklaruotos KN kodu 6815 99 00 00 religinės hematinės apyrankės kaip dirbiniai iš mineralinių medžiagų, turėtų būti deklaruotos KN kodu 7117 90 00 00 bižuterijos gaminiai. Siuntėjo pateiktą kodą naudojo, nes pagal paaiškinimą tai apyrankės iš mineralinių medžiagų turinčių gydančiųjų savybių. Pastabų neturi, sutinka su muitinės specialistų išvadomis. Dėl prekių Nr.1, Nr.3, Nr.5, Nr.11 vertės deklaravimo, nurodė, kad jai buvo pateikta eksportui paruoštų sąskaitų projektai patikrinimui. Sutikrino ir informavo gavėją/siuntėją, kad netinka sąskaitos balansas. Pastabas pateikė eksportuotojui. Gavusi patikslintą sąskaitą paruošė EID duomenis deklaravimui. Eksportuotojas, gavėjo neinformavo apie pakartotiną sąskaitos verčių tikslinimą ir ji neatkreipė dėmesio į kelių sąskaitos eilučių verčių pasikeitimą. Atkreipia dėmesį, kad prekių deklaravimui pateikė sąskaitą su galutinėmis reikšmėmis. Tuo nenorėdama suklaidinti muitinės. O vertės pasikeitimas turi nedidelę įtaką mokesčiams. Gailisi dėl padarytų netikslumų ir žada imtis visų priemonių, kad ateityje panašių netikslumų išvengtų (b.l. 9).

Iš papildomo administracinė atsakomybėn traukiamos R. T. 2020 m. sausio 13 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad savo veiksmais nenorėjo ir neturėjo pagrindo suklaidinti muitinę. Jos veika turi būti vertinama, kaip klaida, o ne nusižengimas. Nurodė, kad jos veikoje subjektas yra R. T., objektas yra papildomai priskaičiuoti mokesčiai 176 Eur., bet veikoje nėra subjektyviosios dalies (ji nenorėjo ir neturėjo jokio tikslo suklaidinti muitinę) ir objektyviosios dalies (papildomai priskaičiuoti mokesčiai yra nežymūs lyginant su visa deklaracijoje priskaičiuota suma: muitas buvo 2891 Eur., padidėjo 144 Eur., importo PVM buvo 15195 Eur., padidėjo 32 Eur., ir papildomų mokesčių sumokėjimas buvo užtikrintas pateikiant papildomą garantiją muitinės deklaracijos įforminimo metu). Gailisi dėl padarytų netikslumų ir žada imtis visų priemonių, kad ateityje panašių netikslumų išvengtų (b.l. 7).

Iš papildomo administracinė atsakomybėn traukiamos R. T. 2020 m. vasario 12 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir 2019 m. lapkričio 19 d. paaiškinime, papildomai pažymint, kad ji neturėjo jokios subjektyvios priežasties suklaidinti muitinę ir padaryti nusižengimą, jos veiksmai neturi jokių objektyvių pasekmių. Muitinės priskaičiuotas muito mokestis 144 Eur apmokėtas kartu su baudomis ir delspinigiais. Prašo teismo ją išteisinti. Gailisi dėl padarytų netikslumų ir priims visas priemones ateityje panašių netikslumų išvengimui (b.l. 71).

Iš Kauno teritorinės muitinės 2020 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4B-(P)-428 matyti, kad muitinės tarpininko (duomenys neskelbtini) atstovė R. T. muitiniam įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau - EID) Nr. 19LTKC0100IM061959 (2019-05-15), kuria deklaravo VŠĮ „Bistrampolio dvaras“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes (bendra prekių muitinė vertė 68751,83 Eur). Minėtos EID muitinio įforminimo metu paimti aukščiau minėta EID preke Nr. 15 deklaruotų prekių, aprašytų kaip „keraminės serviravimo lėkštės, indeliai, dubenys“ (6912 00 21 91 B999 TARIC kodas, kilmės šalis - Kinija, taikyti 5 % trečiųjų šalių muito ir 36,1 % galutinio antidempingo muito tarifai), 3 mėginiai, kurie buvo pateikti Muitinės laboratorijai. Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 48 str., atliko aukščiau minėta EID deklaruotų prekių supaprastintą mokestinį patikrinimą ir 2019-08-21 įformino supaprastinto patikrinimo ataskaitą (toliau - SPA) Nr. 9KM19/380517S, kuria nusprendė pakeisti EID Nr. 19LTKC0100IM061959 (2019-05-15) deklaruotų prekių kodus: prekės Nr. 15 - iš 6912002191B999 į 6911100090B999 (tikslinti prekių aprašymą EID 31 lang., vietoje žodžio „keramikinės“ įrašant žodį „porcelianinės“; 12 % treč. šalių muito ir 36,1 % galut. antidempingo muito tarifai) ir 6912 00 25 10 B999 (suformuojant EID naują prekę Nr. 21 ir ją aprašant „fajansinės serviravimo lėkštės“; 9 % treč. šalių muito ir 36,1 % galut. antidempingo muito tarifai), prekės Nr.4 („įrėminti religiniai paveikslėliai“; prekės neapmuitinamos) - iš 4911990000 į 4911910090; prekės Nr. 12 („dekoratyviniai magnetukai“; taikytas 1,8 % treč. šalių muito tarifas) - iš 8505902999 į 8505110099 (2,2 % treč. šalių muito tarifas); prekės Nr. 16 („religinės hematinės apyrankės“; prekės neapmuitintos) - iš 6815990000 į 7117900000 (4 % treč. šalių muito tarifas). Taip pat buvo nustatyta, kad EID Nr. 19LTKC0100IM061959 (2019-05-15) prekėms Nr. 1, Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 11 neteisingai deklaruota prekių vertė EID 42 langeliuose (USD), o turi būti nurodyta: prekei Nr. 1 - 8002,48 USD vietoje 8712 USD; prekei Nr. 3 - 31890,10 USD vietoje 31067,38 USD; prekei Nr. 5 - 4801,92 USD vietoje 4755,12 USD; prekei Nr.11 - 610 USD vietoje 770 USD. SPA Nr. 9KM19/380517S (2019-08-21) nuspręsta perskaičiuoti importo muitus ir mokesčius už deklaruotas prekes pagal EID Nr. 19LTKC0100IM061959 (2019-05-15) - muitą (A00) iš 2891 Eur į 3035 Eur, importo PVM (B00) iš 15195 Eur į 15227 Eur. Aukščiau minėta SPA EID Nr. 19LTKC0100IM061959 (2019-05-15) deklaruotoms prekėms papildomai apskaičiuota 176 Eur importo muito ir mokesčių suma: muito (A00) 144 Eur ir importo PVM (B00) 32 Eur. Muitinės tarpininko (duomenys neskelbtini) atstovė R. T., pateikdama EID Nr. 19LTKC0100IM061959 (2019-05-15) neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TARIC kodus, prekių vertę, pažeidė 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d. nuostatas ir 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas bei padarė nusižengimą, numatytą LR administracinių nusižengimų kodekse (LR ANK; įstatymo 2019-01-01 redakcija) 212 str. 2 d. (apskaičiuota mokestinė prievolė 176 Eur viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) (b.l. 5-6).

Iš Kauno teritorinės muitinės 2019-08-21 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/38 0517S matyti, kad Kauno teritorinės muitinė atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl VŠĮ „Bistrampolio dvaras“ įforminta elektronine importo deklaracija (toliau - EID) Nr.19LTKC0100IM061959 (2019-05-15) deklaruotų prekių klasifikavimo ir mokesčių apskaičiavimo teisingumo. Patikrinimo metu nustatyta, kad pateikiant EID Nr. 19LTKC0100IM061959 (2019-05-15) buvo nurodyti neteisingi duomenys apie ataskaitoje nurodytų deklaruojamų prekių (kurios išvardintos aukščiau paminėtame tarnybiniame pranešime) TARIC kodus ir prekių vertę, dėl ko deklaruotoms prekėms papildomai apskaičiuota 176 Eur importo muito ir mokesčių suma: muito (A00) 144 Eur ir importo PVM (B00) 32 Eur (b.l. 40-42).

Iš dokumento taisymo/papildymo pažymos Nr. 19LTKM0000SPR01977 matyti, kad 2019-08-21 sprendimu Nr. 9KM19/38 0517S taisoma/papildoma muitinės deklaracija Nr.19LTKC0100IM061959 (b.l. 44-46).

Motyvuojamoji dalis

ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Būtent pagal šią teisės normą administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas R. T..

Byloje esantys duomenys, įskaitant pačios R. T. paaiškinimus, liudija ir ginčo dėl to nėra, kad R. T., būdama muitinės tarpininko (duomenys neskelbtini) atstove, muitiniam įforminimui 2019-05-15 pateikė administraciniame kaltinime nurodytą elektroninę importo deklaraciją, kuria deklaravo VŠĮ „Bistrampolio dvaras“ į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes.

Iš administracinio nusižengimo protokolo, Kauno teritorinės muitinės 2020 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo, supaprastinto patikrinimo ataskaitos taip pat matyti, kad aukščiau paminėtos, administraciniame kaltinime nurodytos deklaracijos muitinio įforminimo metu buvo paimti tam tikri minėtuose dokumentuose išvardintų, minėtoje deklaracijoje nurodytų prekių mėginiai, kurie buvo pateikti Muitinės laboratorijai. Pastarojoje gi buvo nustatyta, kas atsispindi ir supaprastinto patikrinimo ataskaitoje, administracinio nusižengimo protokole, Kauno teritorinės muitinės 2020 m. sausio 15 d. tarnybiniame pranešime bei kituose byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose, kad administraciniame kaltinime nurodytoje R. T. muitiniam įforminimui 2019-05-15 pateiktoje elektroninėje importo deklaracijoje įrašyti neteisingi duomenys apie deklaruojamų minėtuose dokumentuose nurodytų prekių TARIC kodus ir tam tikrų prekių vertę.

R. T. teisme parodė, kas atsispindi ir byloje esančiuose jos rašytiniuose paaiškinimuose, kad su Muitinės laboratorijos nustatytomis aplinkybėmis ji sutinka, bet teisme pabrėžė, jog savo kaltės dėl netinkamai nurodytų prekių kodų bei atitinkamai priekių vertės ji nemato. Tuo tarpu, teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka R. T. kaltei dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pagrįsti.

Visų pirma teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje R. T. yra atsakinga už administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.

2013 m. spalio 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.

E. S. Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Taigi, šiuo atveju abejonių dėl subjekto, atsakingo už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, nekyla, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis prekių (daiktų) deklaravimo tvarka buvo pažeista. Kitaip tariant, administraciniame kaltinime aprašytos veikos subjektas ir objektyvioji pusė yra aiškūs, abejonių nekeliantys, tačiau šiuo atveju labai svarbu atlikti subjektyviosios pusės analizę.

Antra, ANK 212 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai gali būti padaryti ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta neginčijamų aplinkybių, kad R. T. jai inkriminuotus veiksmus padarė suvokdama jų neteisėtumą ir norėdama taip elgtis, siekdama dėl šio pažeidimo padarymo atsiradusių padarinių bei leisdama jiems kilti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinį nusižengimą ji padarė tyčia. Tačiau, kaip minėta, tokio pobūdžio nusižengimas padaromas ir neatsargia forma, t. y. tuomet, kai jis padaromas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti R. T. veikus neatsargiai ir nors ji nenumatė, jog jos veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo jas numatyti.

Kaip jau minėta, R. T. pateikus teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, ji tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Tai, kad ji deklaracijoje duomenis nurodė pagal prekių gavėjo pateiktą informaciją ir kaip teigia ji, neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, nešalina jos atsakomybės, kadangi pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, R. T., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar pagal prekių gavėjo pateiktus duomenis ar kita.

R. T. teisme teigė, kad prekes buvo suskirstytos pagal pateiktus gavėjo dokumentus, paskirstyti prekių kodai, jai prekėms skirstant kodus, įtarimų nebuvo, ji sudeklaravo kaip jai atrodė tikslingiausia. R. T. teisme taip pat parodė, jog kodų priskyrimas prekėms nėra paprastas ir pati ji negalėjo žinoti aplinkybių, kurias nustatė tik laboratorija. R. T. atstovas teisme taipogi teigė, kad prekių klasifikavimas yra sudėtingas procesas, yra nustatytos tam tikros taisyklės, dėl kodų kyla labai daug ginčų. Tačiau nepaisant to, R. T. nesiėmė jokių veiksmų, kurių pagalba ji būtų galėjusi įsitikinti duomenų, kuriuos įrašė į importo deklaraciją, teisingumu, nors tokia galimybė yra numatyta teisės aktuose.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). Taigi, muitinės tarpininkas turi teisę fiziškai pasitikrinti prekes, ar jos atitinka nurodytus duomenis, iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei, be to, apžiūrėdamas prekes, muitinės tarpininkas turi teisę ir pats paimti prekių mėginius ir pateikti prašymą muitinei dėl prekių patikrinimo ir jų kodų nustatymo.

R. T. teisme parodė, kad muitininkės tarpininke dirba 25 metus, kas rodo jog ji turi patirties importuojamų prekių deklaravimo srityje, todėl aukščiau aptartas teisinis reguliavimas jai yra žinomas, tačiau ji neatliko nei vieno iš aukščiau nurodytų veiksmų ir neįsitikinusi, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, jas pateikė muitinės įstaigai. Teismo įsitikinimu, kadangi R. T. yra asmuo, besiverčiantis profesionalia muitinės tarpininko veikla, ji privalėjo elgtis rūpestingai, tačiau to nepadarė, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti dėl to kylančius padarinius.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai, jog muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teisės patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-269/2009, N575-345/2009, N502-2725/2009, N575-2815/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, AN2-187-606/2018, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, AN2-318-245/2019). Taigi, deklaracijos užpildymas nėra tik formalus ir jokių teisinių pasekmių nesukeliantis veiksmas. Pateikdama muitinei deklaracijas, R. T. tapo atsakinga už tai, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje.

Papildomai pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. T. už ANK 212 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą yra bausta ne vieną kartą, taip pat jai dėl ANK 212 straipsnyje numatytų reikalavimų nesilaikymo daug kartų buvo reiškiama žodinių pastabų. Nepaisant to, muitinės tarpininkė R. T. teikia deklaracijose duomenis jų nepatikrinusi, todėl jai, kaip profesionaliai deklarantei, užsiimančiai šia veikla 25 metus, kyla atsakomybė už klaidingų duomenų muitinei pateikimą.

Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad R. T. be kita ko administraciniame kaltinime nurodytoje deklaracijoje nurodė tam tikrų kaltinime nurodytų prekių vertę, o deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos. Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys rodo, kad perskaičiavus importo muitus ir mokesčius už deklaruotas prekes, kurių kodai deklaracijoje buvo neteisingai nurodyti, deklaruotoms prekėms papildomai apskaičiuota 176 Eur importo ir mokesčių suma: muito (A00) 144 Eur ir importo PVM (B00) 32 Eur. Nors Institucijos atstovė teisme patvirtino, kad minėtoji nepriemoka jau yra sumokėta, nei ši aplinkybė, nei tai, kad E. S. teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, be to, jokių neigiamų pasekmių neatsirado, administracinės atsakomybės taikymo nešalina.

Teismas pastebi, kad 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 173 straipsnio 2 dalies b punktas, numato, kad taisyti neleidžiama muitinei pateiktos deklaracijos, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi. Šioje byloje esanti dokumento taisymo/papildymo pažyma rodo, kad deklaracijos tikslūs duomenys pateikti buvo būtent tik po to, kai muitinė nustatė neatitikimus (b.l. 44-46).

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nėra svarbu dėl kokių priežasčių R. T. neįvykdė savo, kaip asmens, teikiančio atstovavimo paslaugas muitinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pareigos tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti įvežamas prekes, dėl ko nebuvo apskaičiuoti papildomi importo mokesčiai, nes aukščiau byloje aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog R. T. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, todėl ji baustina.

ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą nuo 300 iki 1900 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą R. T., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat į pačios pažeidėjos asmenybę. Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. padarė vieną administracinį nusižengimą, ji yra neteista (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), administracine tvarka bausta, dirbanti, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bet nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys R. T. charakterizuoja kaip linkusią nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų bei juos pažeidinėti. Todėl atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti R. T. už pakartotinai dėl neatsargumo padarytą nusižengimą, nenustačius atsakomybę lengvinančių bei atsižvelgus į tai, jog realiai valstybei žala padaryta nebuvo, paskiriant vidurkio nesiekiančią straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,

nutaria:

R. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

R. T., jog paskirtą baudą ji turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „SEB“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“); (duomenys neskelbtini) („Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) („L. B. (buvęs AB „DNB“ bankas)); (duomenys neskelbtini) („L. B. (buvęs „Nordea Bank“ AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB „Medicinos bankas“) (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė