Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-513-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-13Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
2A-513-124/2014
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00702-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
E. K.
Išvadą teikia
Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-513-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00702-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Rasos Bartašienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ir atsakovo E. K. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-457/2014 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui E. K., institucijai teikiančiai išvadą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. K. ieškiniu (1 t., 1–7 b. l.) ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (1 t., 173–175 b. l.) prašė pakeisti 2006-03-06 Joniškio rajono teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nuo 200,00 Lt iki 700,00 Lt kiekvienai dukrai: A. K. ir G. K. kas mėnesį nuo 2013-07-01 bei priteisti iš atsakovo po 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai dukrai už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2013-07-01.

Nurodė, kad 2006 m. kovo 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru susitarimu nutraukta šalių santuoka, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina - ieškove. Šalys geranoriškai susitarė, kad atsakovas vaikų išlaikymui per mėnesį mokės periodines išmokas, kurių dydis - po 200 Lt kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Ieškovė ne kartą prašė buvusio sutuoktinio, kad šis gera valia padidintų išlaikymą, tačiau atsakovas nesutiko. Šalių santuokos nutraukimo metu ieškovės ir atsakovo dukros buvo šešerių metų amžiaus, neturėjo ypatingų sveikatos problemų, nelankė mokyklos, papildomo ugdymo įstaigų. Mergaičių poreikiai buvo žymiai mažesni, nei šiuo metu. Šiuo metu vaikų poreikiai yra labai išaugę tiek dėl jų amžiaus, tiek dėl formaliojo ugdymo įstaigoje ir neformaliojo ugdymo įstaigose, būreliuose, aerobikos ir šokių grupėse, kolektyvuose patiriamų išlaidų.

Ieškovė, kaip ir santuokos nutraukimo metu, dirba kirpėja pagal verslo liudijimą. Jos vidutinės mėnesio bendrosios pajamos sudaro 702,10 Lt. Vertingo turto, nekilnojamųjų daiktų ieškovė neturi. Tuo tarpu atsakovo pajamos nuo santuokos nutraukimo labai išaugo: atsakovas gauna kelis ar net keliolika kartų didesnes pajamas nei tuomet, kai buvo tariamasi dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms po 200 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai. Atsakovas nuo 2013 m. vasario mėnesio nuolat gyvena ir dirba Norvegijoje, pas ūkininką K. K.. Šiuo metu atsakovas yra gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas.

G. ir A. mokosi M. S. progimnazijoje. Nuo 2009 metų abi mergaitės lanko progimnazijos šiuolaikinių šokių kolektyvą „Š”, o G., nuo 2012 m. lanko M. S. progimnazijos liaudiškų šokių studiją „K”, o tai jau sudaro papildomų išlaidų. Abi dukros serga astma, abiems mergaitėms buvo nustatyti širdies ūžesiai, brangios mergaitėms teikiamos odontologo paslaugos. Atsakovas kas mėnesį sumoka teismo sprendimu nustatytą 200 Lt dydžio išlaikymui skirtų pinigų sumą, tačiau ši pinigų suma iki šiol nėra indeksuota įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai numato Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.

Atsakovo pareiga mokėti didesnį išlaikymą, nei buvo priteistas teismo sprendimu, atsirado jau seniai, nes atsakovas jau keletą metų papildomai uždarbiavo Norvegijoje, ten gavo dideles pajamas, todėl, išgalėtų teikti dukroms daug didesnį išlaikymą. Kadangi išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas ne daugiau kaip už trejus metus, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-07-01-2013-07-01, kas sudaro po 18 000 Lt kiekvienam vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovas E. K. atsiliepimu į ieškinį (1 t., 87–91) ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2 t., 37–39 b. l.) prašė ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atmesti. Nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą, grindžia deklaratyviais ir tikrovės neatitinkančiai teiginiais. Atsakovas Norvegijoje dirbo trumpai ir epizodiškai, ten gautos pajamos iš esmės nepagerino jo turtinės padėties, tik padėjo išgyventi ir dukroms teikti reikiamą išlaikymą. Atsakovas buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu gavo darbą (duomenys neskelbtini) , darbo užmokestis apie 1000,00 Lt, todėl teikti dukroms didesnį išlaikymą, neturi realios galimybės. Atsakovas kasmet prieš mokslo metų pradžią pirkdavo dukroms reikalingus daiktus, grįždamas iš darbo užsienyje parveždavo rūbų ir pan. Dukroms į asmenines sąskaitas banke laikas nuo laiko perveda pinigų, reikalingų ekskursijoms, laisvalaikiui ir kt. Ieškovė visiškai nepagrįstai to nelaiko prisidėjimu prie vaikų išlaikymo. Atsakovas, gaudamas minimalias pajamas, turi teikti išlaikymą ir savo 5 m amžiaus sūnui, kurio interesai negali nukentėti. Ieškovė gyvena paveldėtame jai ir jos mamai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, slaugo neįgalią mamą, gauna papildomas išmokas slaugai, disponuoja visu mamos turtu, turi žemės ūkio paskirties žemės, kurią nuomoja ir gauna pajamas. Ieškovė neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, jos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo. Atsakovas nurodė, kad keisti įsiteisėjusį teismo sprendimą atgaline data, įstatymas nenumato galimybės. CK normos numato galimybę pakeisti išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 str.), tačiau nėra normos, numatančios galimybę keisti išlaikymo dydį ir formą atgaline data.

Atsakovas dukroms teikė ne tik 2006 m. kovo 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą, bet prie jų išlaikymo prisidėjo ir didesnėmis pinigų sumomis - drabužiais, daiktais bei kitokia pagalba, todėl nesutiko, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu (2 t., 107–111 b. l.) ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė 2006 m. kovo 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-161-650/2006 nustatytą išlaikymą, priteisdamas iš atsakovo E. K. nepilnamečiams vaikams G. K. ir A. K. išlaikymą po 300,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. liepos 19 d. iki vaikų pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis palyginus su išlaikymo šalių vaikams nustatymo momentu iš esmės nepasikeitė, o atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes jis kiekvienais metais dirbdavo Norvegijoje pas ūkininką. Ieškovė nurodė, kad abiejų dukrų poreikiai dėl jų amžiaus, mokymosi bei papildomo ugdymo padidėjo. Teismas, sutikdamas su ieškovės motyvais dėl išlaikymo padidinimo, siekdamas užtikrinti pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, į tai, jog vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti aiškinamos nepilnamečių vaikų naudai, sprendė, kad ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra pagristas, tačiau atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą, sumažino išlaikymą iki 300,00 Lt kiekvienam vaikui.

Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo po 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2013-07-01, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog atsakovas 2006-03-06 teismo sprendimu nustatytą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams teikė nuolat, be to, vaikams papildomai pervesdavo lėšas į jų banko sąskaitas, pirkdavo dovanų, nupirkdavo mokslo reikmenų prieš mokslo metus, vežiodavo po gydymo įstaigas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (2 t., 121–129 b. l.) ieškovė S. K. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad prašomas nustatyti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį bei galimybes teikti išlaikymą, gali būti sumažintas nuo prašomų 700 Lt dydžio piniginių išmokų kas mėnesį iki 300 Lt. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

2. LR CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas, privalėdamas nuo 2006-02-01 mokėti po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, šias sumas privalėjo indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir privalėjo mokėti indeksuotą išlaikymo dydį, taigi, turėjo būti mokamas po 261 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai. Tuo pačiu tai reiškia, kad teismas padidino išlaikymą kiekvienai mergaitei 31 litu per mėnesį.

3. Atsakovo teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotos VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registre. Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto įgijimas Joniškio mieste po priteisto išlaikymo, neabejotinai rodo atsakovo turtinės padėties pagerėjimą.

4. Teismas turėjo būti aktyvesnis, tikrindamas atsakovo turtinę padėtį, ypač rinkdamas duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas užsienyje. Duomenys iš atsakovo banko sąskaitų Lietuvoje patvirtino, jog atsakovas gaudavo dideles pajamas iš užsienio. Atsakovo turtinė padėtis bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. treji metai iki ieškinio pareiškimo ir ieškinio pareiškimo metu, buvo labai gera. Tuo atveju, jei teismui nepavyksta gauti įrodymų, patikimai patvirtinančių šalies turtinę padėtį, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Akivaizdu, kad atsakovas turi galimybes ir toliau dirbti Norvegijoje, uždirbti daugiau, nei minimalus darbo užmokestis, todėl ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Byloje nustatyta, kad prašomo įsiskolinimo priteisimo laikotarpiu (nuo 2010-07-01 iki 2013-07-01) atsakovo pajamos buvo didelės. Laikotarpiu nuo 2012-03-21 iki 2012-10-25, t. y. per septynis mėnesius, atsakovas į savo banko sąskaitą įnešė pats sau 47740 NOK (maždaug 23 300 Lt), kas sudaro daugiau kaip po 3000 Lt kas mėnesį. Atsakovas sąmoningai neteikė dokumentų apie jo gautą uždarbį, nes tokie dokumentai atsakovui nebuvo naudingi. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas byloje esančius įrodymus turi vertinti vaikų interesų naudai. Nustačius, kad nepilnamečių vaikų teisė į didesnį išlaikymą atsirado ne ieškinio pateikimo teismui metu, bet anksčiau, t. y. ne vėliau kaip treji metai iki ieškinio pateikimo dienos, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas nepagrįstai.

6. Tuo atveju, jeigu ieškovės apeliacinis skundas būtų patenkintas, turėtų būti iš naujo sprendžiamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimus, neįvertino ieškovės patirtų išlaidų dėl pateiktų vertimų iš anglų kalbos į lietuvių kalbą (lėktuvų bilietų informacija) ir iš lietuvių kalbos į norvegų kalbą (teismo paklausimas Norvegijoje gyvenančiam atsakovo darbdaviui ūkininkui K. K.). Šios išlaidos patirtos pagrįstai.

Apeliaciniu skundu (2 t., 114–119 b. l.) atsakovas E. K. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 178 str., 185 str.), nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese.

2. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo pareigą nustatyti ir ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento, t. y. nustatyti vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį išlaikymo priteisimo ir bylos nagrinėjimo momentu ir, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoti, ar faktinė situacija pasikeitė, ir jei taip, ar toks pasikeitimas laikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą išlaikymo dydžiui pakeisti. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

3. Teismas pagal nustatytas aplinkybes neturėjo pagrindo teigti, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2006 m. kovo 6 d. teismo sprendimo priėmimo pagerėjo. Teismas nustatė, kad atsakovas 2011-2013 metais įvairiais laikotarpiais buvo registruotas darbo biržoje, nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku ir jo vidutinis darbo užmokestis yra 1278,96 Lt per mėnesį. Atsakovas turi tik vidurinį išsilavinimą, deda visas įmanomas pastangas dirbti ir uždirbti, tačiau geriau apmokamo darbo susirasti neturi galimybių.

4. Atsakovo turtinės padėties pagerėjimą teismas motyvavo tuo, kad jis kiekvienais metais dirbdavo Norvegijoje pas ūkininką, tačiau atsakovas po kelis mėnesius per metus Norvegijoje pas tą patį ūkininką dirbdavo ir gyvenant santuokoje su ieškove, t. y. iki išlaikymo dydžio dukroms nustatymo. Darbas buvo sezoninis 3-4 mėn. daržovių derliaus nuėmimo metu, per šį laiką gautas pajamas padalinus visiems kalendoriniams metams, akivaizdu, kad jokio esminio atsakovo pajamų padidėjimo nėra.

5. Darbas Norvegijoje ir iš jo gautos pajamos atsakovui nėra garantuotos, jis nėra sudaręs jokios sutarties, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas ir ateityje gaus pajamas už darbą Norvegijoje ir dėl to galės teikti dukroms didesnį išlaikymą.

6. Ieškovė nepateikė detalaus vaikų poreikių paskaičiavimo, pagal kurį būtų galima vertinti kokios realiai išlaidos būtinos dukrų išlaikymui. Ieškovės pateiktos pažymos apie dukrų sveikatą, apsilankymus pas gydytojus, čekiai apie epizodinės išlaidas, neatskleidžia realių vaikų poreikių. Be to, ieškovė neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties, nes nepateikė jokių įrodymų savo turtinei padėčiai pagrįsti, išskyrus dvi pažymas apie gaunamas pajamas.

7. Atsakovo E. K. turtinė padėtis nėra iš esmės pagerėjusi, kad jis galėtų teikti didesnį išlaikymą dukroms, iš jo priteista daugiau, negu objektyviai jo turtinė padėtis leidžia, atsakovo dukroms pagal 2006 m. kovo 6 d. teismo sprendimą teikiamas ir papildomai teikiamas išlaikymas yra proporcingas jo turtinei padėčiai ir laikytinas pakankamu dukrų poreikiams užtikrinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., 138–144 b. l.) ieškovė S. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas iš esmės teisingai konstatavo padidėjusius vaikų poreikius ir pagrįstai sutiko su ieškovės motyvais dėl didesnio išlaikymo būtinumo, tačiau, suklydo, atsižvelgdamas ne į visus vaikų poreikius. Atsakovas notariškai patvirtinta sutartimi padovanojo savo seseriai E. K. 592/923 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu adresu esantį visą gyvenamąjį namą, pagalbinius pastatus ir kiemo statinius, tuo pablogindamas savo turtinę padėtį. Ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nepagerėjo, ji teismui pateikė visus įrodymus, susijusius su jos turtine padėtimi.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (2 t., 133–137 b. l.) atsakovas E. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad byloje nenustatyta jokių esminiai pasikeitusių aplinkybių dėl vaikų poreikių padidėjimo ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, kas būtų buvę pagrindu priteisti didesnį išlaikymą. Teismas negali priteisti vaikų išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje pati pripažino, kad santuokos nutraukimo metu atsakovo pajamos buvo artimos LR Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesio algai. Darbas Norvegijoje pas ūkininką būdavo galimybė bent kiek daugiau užsidirbti, tuomet ir dukrų išlaikymui skirdavo daugiau. Ieškovė nuo 2006 m. kovo 6 d. sprendimo priėmimo nei karto nereikalavo mokėti indeksuotą dydį, dėl to nesikreipė į antstolius. Ieškovės teiginiai apie dukterų išlaikymui per mėnesį reikalingas lėšas - 1400,00 Lt kiekvienai - yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės S. K. ir atsakovo E. K. apeliacinių skundų ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas nustatomas remiantis LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį atsakovo nepilnamečiams vaikams – dukroms A ir G. Apeliantas sutinka dukterų išlaikymui mokėti Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-03-06 sprendimu priteistą išlaikymą po 200 Lt per mėnesį, neturi galimybių mokėti daugiau, nes uždirba Vyriausybės nustatytą darbo užmokesčio minimumą.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, vaikų poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas privalo teikti padidintą 300 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui. Ieškovė S. K., kreipdamasi į teismą dėl dukroms priteisto išlaikymo padidinimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad jos turtinė padėtis nuo 2006-03-06 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, nėra pasikeitusi.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė šiuo metu dirba kirpėja pagal verslo liudijimą, o taip pat (duomenys neskelbtini) vadybininke nepilną darbo dieną (1 t., 125–127 b. l.). (duomenys neskelbtini) 2013-06-17 pranešime nurodyta, kad per 12 mėnesių laikotarpį S. K. buvo išmokėtas 1375,46 Lt darbo užmokestis, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 114,62 Lt (1t., 50, 123 b. l.). Ieškovės vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – 3/8 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra nuomojamas (1 t., 75–76 b. l.). Ieškovės teigimu, nuomos mokestis sudaro 200 Lt per metus (b. l.). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/16 žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., 44–46 b. l.). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovei nuosavybės teise 2012 metais yra įsigijusi 2004 m. gamybos automobilį Toyota Corolla Verso (1 t., 129 b. l.). VĮ „Regitra“ pažymoje nenurodyta minėto automobilio vertė, tačiau vidutine šio automobilio vertė verte laikytina 15 000 Lt (autogidas.lt). Swedbank 2013-10-28 pažymoje nurodyta, kad S. K. turi terminuotų indėlių, kurių dydis 14 000 Lt (1 t., 136–137 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2006 m. kovo 6 d. sprendimo priėmimo yra pasikeitusi, t. y. pagerėjusi. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-03-06 sprendime nurodyta, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto neturi (1 t., 14–15 b. l.). Teismas sutinka su atsakovo argumentu, nurodytu atsiliepime į ieškinį, kad ieškovė neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. S. K. per mėnesį gaunamos pajamos (702,10 Lt) ir priteisto išlaikymo dydis (po 200 Lt kiekvienam vaikui), kurias ji gauna pagal 2006-03-06 sprendimą, neužtikrintų net minimalių ieškovės ir jos dviejų dukrų poreikių, tuo tarpu ieškovė įsigijo automobilį ir turi piniginių indėlių banke. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad turimi piniginiai indėliai banke rodo gerą ieškovės finansinę padėtį.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas E. K. nuo 2013-08-20 dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesio pajamos sudaro 1226 Lt (1 t., 128, 176 b. l.). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamas namas su ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (1 t., 71–74 b. l.). E. K. vardu įregistruota transporto priemonė Ford Mondeo, 1994 m. gamybos. Vidutine šio automobilio vertė verte laikytina 1000 – 1500 Lt (autogidas.lt). Iš Šiaulių teritorinės darbo biržos Joniškio skyriaus pažymos matyti, kad atsakovas buvo registruotas darbo biržoje laikotarpiais nuo 2011-09-20 iki 2012-02-24, nuo 2012-11-05 iki 2013-02-04 ir nuo 2013m. rugpjūčio 14 d. (1 t., 115 b. l.). Atsakovas E. K. teikia išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui D., gimusiam 2008-08-13. Iš E. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad sūnui D. teikiamo išlaikymo dydis – 205 Lt per mėnesį (2 t., 15–29 b. l.). Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, nurodė, kad atsakovas dirbo pas ūkininką Norvegijoje ir gaudavo dideles pajamas. Iš teismui pateikto E. K. sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas gaudavo iš užsienio valstybės pajamas, tačiau atsakovo teigimu, tokias pajamas jis gaudavo ir kartu gyvendamas su ieškove, todėl jo turtinė padėtis nėra pasikeitusi. Pažymėtina, kad ženklus pajamų gavimas rodo pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį, tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad gautas pajamas išdalinus tam laikui, kai atsakovas nedirbdavo, kai buvo registruotas darbo biržoje ir gaudavo minimalias pajamas, šios pajamos nėra didelės. Kadangi atsakovas ginčijamu laikotarpiu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) laikytina kad jom turtinė padėtis yra pagerėjusi. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas E. K. 2014-02-04 dovanojimo sutartimi jam priklausantį turtą: 592/923 dalis žemės sklypo, gyvenamąjį namą su priklausiniais padovanojo savo seseriai E. K. (2 t., 145–151 b. l.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dirbtinai stengiasi pabloginti savo turtinę padėtį, siekdamas palankaus teismo sprendimo, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi.

Keičiant priteisto išlaikymo dydį, būtina įvertinti ir nepilnamečių vaikų pasikeitusius poreikius.

Reikšdama ieškinį dėl nepilnamečių dukterų išlaikymo, ieškovė nurodo, jog vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 1400 Lt suma, todėl paskirsčius išlaikymo naštą tarp abiejų tėvų, atsakovas privalėtų teikti 700 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių dukros šiuo metu yra 14 metų amžiaus, jos turi specialių poreikių, nes serga bronchine astma, abiem mergaitėms nustatyti širdies ūžesiai (1 t., 20, b. l.), reikalingi medikamentai, sanatorinis gydymas, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Šalių dukterys mokosi M. S. progimnazijoje, nuo 2009 m. lanko šiuolaikinių šokių kolektyvą „Š“, duktė G. lanko progimnazijos liaudiškų šokių kolektyvą „K“ (1 t., 33, 34 b. l.). Nors būreliai yra nemokami, tačiau koncertiniams pasirodymams būtina apmokėti koncertinių kelionių išlaidas, pirkti koncertinius rūbus bei aksesuarus, o tai padidina ieškovės išlaidas. Be to, dukrai A. ir G. būtina lankytis pas odontologą, odontologo paslaugos taip pat apmokamos. Kaip nurodo ieškovė, dukra G. privalo nuolat lankytis pas odontologą Šiauliuose. Mergaitės turi problemų su sveikata: G. 2010 m. buvo prasidėję galvos bei nugaros skausmai, buvo lūžusi koja (1 t., 17, 25, 28 b. l.). Visos gydymo procedūros, medikamentai, vykimas į gydymo įstaigas reikalauja papildomų išlaidų. Taigi, iš nurodyto matyti, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas (2006 m. kovo 6 d.), pasikeitė tiek tėvų turtinė padėtis, tiek ir vaikų poreikiai: jie ženkliai išaugo. Pasikeitė ir pati šalies ekonominė situacija: pabrango tiek maisto, tiek pramoninės prekės. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė priteisto išlaikymo dydį.

Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai didėja. Dėl to iš atsakovo priteista 300 Lt suma kiekvienam vaikui negali būti pripažinta didele ar neatitinkanti atsakovo turtinę padėtį. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių dukterys gyvena su ieškove, todėl, būtent, jai tenka didesnė tiek materialinė, tiek moralinė vaikų priežiūra.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista 300 Lt išlaikymo dydžio suma yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei atitinka minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Apelianto sutikimas teikti po 200 Lt per mėnesį išlaikymą negali patenkinti net minimalių jų poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovės prašoma priteisti 700 Lt suma kiekvienam vaikui nepagrįsta skaičiavimais, pateikti kvitai įrodo tik epizodiškas išlaidas ir neatskleidžia realių vaikų poreikių.

LR CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybę, kad ieškovas moka neindeksuotą išlaikymą, ieškovė nurodė ieškinyje, tačiau nusprendė šio reikalavimo išlaikymo padidinimo byloje nereikšti, nurodydama, jog dėl išlaikymo indeksavimo artimiausiu metu kreipsis į antstolį (1 t., 5 b. l.). Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dėl periodinių išmokų indeksavimo nenagrinėjo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė kreipėsi į antstolės V. Š. kontorą, reikalaudama sumokėti 5881,96 Lt, tikėtina, kad tai indeksuota periodinių išmokų dalis. Kadangi ieškovės pateiktas apeliacinio skundo argumentas nenagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl laikytina, kad jog šis ieškovės reikalavimas yra naujas. Todėl teismas, vadovaudamasi LR CPK 312 straipsnio nuostata, ieškovės apeliacinio skundo argumento, kad atsakovas savo vaikams teikė neindeksuotą išlaikymą, nenagrinėja.

Teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2013-07-01 priteisimo atmetė nepagrįstai.

LR CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Iš bylos duomenų matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-03-06 sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams atsakovas E. K. teikė reguliariai. Tai įrodo teismui pateikti ieškovės ir atsakovo sąskaitų išrašai (2 t., b. l.). Iš sąskaitų išrašų matyti, kad išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui nuo 2006-03-16 iki 2011-05-03 reguliariai kiekvieną mėnesį iš atsakovo atlyginimo išskaičiuodavo ir pervesdavo atsakovo darbovietė UAB „S“, vėliau tokio pat dydžio išlaikymą pavedimu per banką mokėdavo pats atsakovas E. K.. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas ginčijamu laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-07-01 teikė išlaikymą savo vaikams, konstatuotina, kad atsakovas nėra įsiskolinęs savo vaikams mokėti išlaikymą. Ieškovė žinodama, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, turėjo teisę teismui pateikti ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau to nepadarė, be to ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į antstolį, kad būtų vykdomas priverstinis išlaikymo įsiskolinimas ir kad toks įsiskolinimas aplamai yra. Nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas. Iš E. K. sąskaitos išrašo matyti ir tai, kad atsakovas keletą kartų yra pervedęs į dukterų sąskaitą atitinkamai po 60, 70 litų, padėdavo supirkti mokymo priemones prieš prasidedant mokslo metams, vežiodavo pas gydytojus (2 t., 26, 28 b. l.). Todėl galima laikyti, kad atsakovas teikė išlaikymą žymiai didesnį, nei teismo sprendimu iš jo buvo priteistas. Pažymėtina, kad padididintas 300 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui priteistas 2014-02-13 sprendimu nuo ieškinio teismui padavimo dienos t. y. nuo 2013 m. liepos 19 d. Iki 2014-02-13 teismo sprendimo priėmimo buvo vadovaujamasi Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-03-06 sprendimu, kuriuo išlaikymo dydis nustatytas 200 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Nustačius, jog atsakovas mokėjo būtent 2006-03-06 sprendimu nustatytą dydžio išlaikymą, nesant šalių susitarimo dėl padidinto išlaikymo mokėjimo, o taip pat nesant teismo sprendimo dėl didesnio išlaikymo priteisimo, negalima laikyti, kad atsakovas turėjo pareigą teikti didesnį išlaikymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė MatiukienėRasa Bartašienė