Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto G. R. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 40N-59744765-16 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė D. V. G. R. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 40N-59744765-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2016 m. balandžio 21 d. apie 22.45 val. Šiauliuose, ties Tilžės g. 83B pastatu G. R., vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gatvėje, turinčioje po dvi eismo juostas kiekvienai eismo krypčiai, pėsčiųjų perėjoje, kurios viduryje yra saugumo salelė, važiavo priešpriešine eismo juosta, tuo priešpastatydamas save prieš kitus eismo dalyvius. Taip kelyje elgėsi chuliganiškai. Stabdomas paaiškino, kad pažeidė kelių eismo taisyklės, norėdamas pajuokauti.

2016 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas G. R. skundas, kuriame jis, nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės nutarimu, prašo jį panaikinti ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir todėl naikintinas, nes jis nubaustas už pažeidimą, kurio nepadarė. Nurodo, jog pripažįsta padaręs KET pažeidimą ir labai gailisi, tačiau jo pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal kitą, švelnesnį straipsnį. Nurodo, jog įvykio vakarą su R. M. sėdėjo automobilių aukštelėje šalia Tilžės g. 83B esančio namo. Paskambino mama ir paprašė kuo greičiau grįžti namo. Kadangi aikštelė nebuvo didelė, jam joje nepavyko apsukti automobilio. Prieš išvažiuodamas į Tilžės g. per daug susuko vairą, spustelėjo greičio pedalą. Bandė ištiesinti vairą, tačiau nepavyko. Automobilis atsidūrė gatvėje priešpriešinio eismo juostoje, ties pėsčiųjų salele. Nenorėjo užvažiuoti ant salelės, nes galėjo apgadinti ten stovintį kelio ženklą. Galėjo kelis metrus pavažiuoti atbuline eiga ir įvažiuoti į leistiną kelio juostą, bet kadangi kelyje nebuvo automobilių ir žmonių pavažiavo apie 5 metrus ir persirikiavo į savo eismo juostą. Tada pastebėjo policijos automobilį ir nespėjus pareigūnui iš jo išlipti pats sustojo. Buvo pasimetęs. Taip pat skunde nurodo, kad nepažeidė KET 8 punkto, bet pažeidė KET 9 punktą. Pripažįsta, jog vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo. Teigė, jog jo veikoje nebuvo chuliganiško vairavimo požymių. Taip pat buvo remtasi tik policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytais paaiškinimais. Pareiškėjas nesutinka, jog sakė, kad pažeidė KET norėdamas pajuokauti. Taip pat nurodė, jog šiais metais baigs universitetą ir planuoja pradėti dirbti vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat su juo gyvena senolė, kuriai virš 90 metų, jai atveža maisto produktų, vežioja pas medikus.

Liudytojas T. J. teisme parodė, kad nepamena įvykio datos, buvo vėlus vakaras. Dirbo Tilžės g., pastebėjo, kaip link centro prieš eismą, ties salele važiuoja tamsios spalvos automobilis „VW Golf“. Vairuotojas pažeidimą pripažino, lyg sakė, kad norėjo „pamandravoti“. Pažeidimo neginčijo. Nepamena, iš kur asmuo atvyko. Automobilių eismas buvo. Nežino, ar būtent tuo metu buvo eismas. Priešpriešine eismo juosta važiavo apie 30-50 metrų atstumą, tiksliai nematavo. Jis su kolega buvo Tilžės – Donelaičio gatvėse, jis buvo lauke ir matavo greitį iš kitos pusės važiuojančių automobilių. Pamatė, kad važiuoja, tuomet jis įsuko į Donelaičio g. Asmenį stabdė su krivule. Berods, stabdė jis. Tą vakarą buvo gal trys chuliganiški vairavimai. Nežino, ar asmuo pats sustojo, nebent pamatė, kad ruošiasi jį stabdyti. Kolega buvo automobilyje. Buvo keli chuliganiški vairavimai, nenori suklysti. Pamatė asmenį ties salele, kad važiuoja priešpriešinėje eismo juostoje. Tai buvo chuliganiškas vairavimas, asmuo suprato, sakė, kad prisidirbo. Asmuo automobilyje lyg su kažkuo buvo, nepamena. Jis stovėjo už salelės. Nežino, kokio ilgio saugos salelė. Nematė, iš kur atvyko automobilis, bet matė, kad nuo pietinio rajono. Asmuo pažeidė KET, toks pažeidimas gali sukelti sunkias pasekmes. Per perėją galėjo eiti pėstieji, šalia yra mokykla. Niekas dėl jo veiksmų kitų veiksmų nesiėmė. Protokolą surašė tarnybiniame automobilyje. Rašė kolega. Nepamena, ką asmuo paaiškino. Gal abu nusprendė, koks tai pažeidimas. Nepamena, kiek KET pažeidė. Gal asmuo pamatė, kad nori jį stabdyti, todėl sustojo pats. Nepamena, ar buvo automobilyje, lyg buvo lauke. Nei vienas asmuo nėra sustojęs pats, jei pareigūnai automobilyje. Niekas nestoja tam, kad jam surašytų protokolą. Nėra dar niekas sustojęs dėl pilietiškumo. Pažeidimas truko trumpai. Nepamena, kodėl atkreipė dėmesį į tą automobilį. Asmuo bendravo normaliai, mandagiai.

Liudytojas G. Š. teisme parodė, kad Tilžės gatvėje vairuotojas važiavo priešpriešine eismo juosta. Surašytas protokolas dėl chuliganiško vairavimo, nes buvo dvi eismo juostos, saugumo salelė, taip važiuoti galima tik iš chuliganiškų paskatų. Matė, kaip asmuo išvažiavo iš kiemo. Ten yra paprastas išvažiavimas, kliūčių tinkamai išvažiuoti nėra. Nepamena, ar tuo metu kelyje buvo automobilių. Išvažiuoti iš to kiemo yra paprasta. Nežino, kodėl atkreipė dėmesį, juk ne kasdien važiuoja priešpriešine eismo juosta. Nepamena, ar kelyje buvo kitų automobilių. Nepamena, ar asmuo važiavo vienas. Kolega buvo prie gatvės, vyko akcija „Greitis“. Kolega pats pamatė pažeidimą, asmenį sustabdė. Nežino, ar pats vairuotojas galėjo sustoti, jei jo niekas nestabdė. Kolega stabdė su krivule. Su asmeniu bendravo, nepamena, ką jis aiškino. Nepamena, ar pripažino pažeidimą. Galima remtis jo tarnybiniu pranešimu. Nepamena, ar skaitė, ką asmuo rašė protokole. Asmuo pats rašė, jam nesakė, ką rašyti. Jie buvo už salelės, tarnybinis automobilis stovėjo aikštelėje prie Donelaičio gatvės, kolega buvo prie gatvės, prie tarnybinio automobilio priekio. Kolega tikrai buvo lauke. Asmuo važiavo priešpriešine eismo juosta tol, kol baigėsi salelė, gal 20 metrų. Gal daugiau KET nepažeidė. Jis nusprendė dėl chuliganiško vairavimo. Atsakomybės žmonėms neaiškina, nes ne jie priima sprendimą. Protokolą surašė tarnybiniame automobilyje. Gal pasisuko į Donelaičio gatvę, nepamena. Asmens stabdymas vyko Tilžės gatvėje.

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad buvo mieste, sustojo aikštelėje, G. R. gavo skambutį. Skubėdamas per daug užsuko vairą, važiavo priešpriešine eismo juosta. Pamatė pareigūnus ir pats sustojo. Jis taip pat turi vairuotojo pažymėjimą. G. R. pažeidė KET, važiavo į priešingą kelio pusę, tai neleistina. Prieš įvažiuojant į aikštelę, dar pakalbėjo, kad nepatogus išvažiavimas. G. R. vairavo automobilį „VW Golf“. Tai nėra sudėtingo manevravimo transporto priemonė. Nežino, ką jis kalbėjo telefonu, bet jis skubėjo. Išsukimas gaunasi stačiu kampu. Pareigūnus matė, jie buvo už pastato. Pamatė tarnybinį automobilį, pareigūnų nematė. Nežino, ar G. R. matė pareigūnus. Pareigūnai nespėjo jo sustabdyti, pats sustojo, nes suprato, kad pažeidė KET. Kai G. R. jau sukosi sustoti, pareigūnas išlipo. Tai nėra chuliganiškas vairavimas, nebuvo nei automobilių, nei žmonių, niekam nepakenkta. Ką G. R. kalbėjo su pareigūnu, nepamena. G. R. pažeidimą pripažino. Bendravimas su pareigūnu vyko G. R. automobilyje. G. R. sakė, kad suprato, jog padarė negerai. Vienas pareigūnas išlipo iš automobilio, buvo tamsu, lyg stabdydamas kėlė ranką, gal lazdelę. Pareigūnas išlipo pro vairuotojo pusę, vienas pareigūnas dar sėdėjo automobilyje. Protokolą surašė tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas tikrai nestovėjo gatvėje, garantuoja 100 proc. G. R. priešpriešine eismo juosta važiavo gal 5 metrus. Ant salelės negalėjo važiuoti, nes buvo kelio ženklai, būtų juos nuvertęs. Taip gavosi per skubėjimą. Jie yra pažįstami nuo pirmos klasės. Anksčiau yra tekę su juo važiuoti, vairuoja normaliai.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad yra G. R. tėvas, sutiko duoti parodymus. Buvo išvykęs, paprašė sūnaus pasirūpinti automobiliu, nes įmonė norėjo jį parduoti. Yra sena jo mama, jai reikia globos, sūnus tuo užsiėmė. Planavo, kad sūnus ateis pas jį dirbti, reikalinga pagalba įmonėje. Grįžęs sužinojo, kad sūnus yra nubaustas, atimtos teisės. Tai koreguoja jų planus, kabo ant plauko darbo klausimas, šeimos problemos. Netiki, kad sūnus galėjo chuliganiškai pasielgti, jį tai nustebino. G. R. sąžiningas, tvarkingas. Nori matyti jį šalia, nenori, kad išvyktų į užsienį. Žino tiek, kiek skaitė protokole. Sūnus ne toks žmogus, kad būtų chuliganiškos paskatos. G. R. pasakojo, kad mama paprašė jo grįžti, auklėja griežtai, jis skubėjo grįžti, todėl ne toje vietoje aplenkė salelę. Sūnus gyvena su jais (duomenys neskelbtini), bet būna (duomenys neskelbtini) gatvėje. Praktiškai gyvena per dvi vietas. Tą vakarą jis turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Anksčiau (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno vyresnysis sūnus, bet išsikraustė. G. R. vairuoja labai atsargiai. Anksčiau KET nepažeidinėjo. Įmonė užsiima veterinarijos produktų didmenine prekyba. Jo specialybė plataus spektro, norėjo, kad įgytų praktikos. Sūnus gailisi, pergyvena, buvo atsiradusios ir ašaros akyse. Jis padarė klaidą, bet reikia jam padėti. Savo automobilio jis neturi, trūksta patirties, nes automobilį duoda tik tada, kai mato, kad reikia. Studijų metais sūnus grįždavo dažnai, kartą per mėnesį. Nuo vasario mėn. jis yra grįžęs, atlikinėjo praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (administracinė byla Nr. N444-1222/2011). Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Protokole ir nutarime nurodyta, kad G. R. atitinkamais veiksmais pažeidė KET 9 p. ir 8 p. nuostatas. Pagal KET 9 p. eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 8 p. eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

G. R. tiek savo skunde, tiek teisme nurodė, jog greitai bandė apsisukti aikštelėje, susukęs vairą spaudė akseleratoriaus pedalą, mašiną trūktelėjo, atsidūrė prie salelės, nespėjo ištiesinti automobilio, nesilaikė kelio ženklo reikalavimų važiavo priešinga kelio juosta, po to persirikiavo. Taip pat teisme nurodė, jog neturėjo tikslo važiuoti priešinga kelio juosta, chuliganiškų paskatų nebuvo. Aplinkybę, jog G. R. važiavo priešpriešine eismo juosta patvirtino ir kartu su juo buvęs bei teisme liudytoju apklaustas R. M., kuris nurodė, kad G. R., skubėdamas per daug susuko vairą, dėl to važiavo priešpriešine eismo juosta. Tačiau pažymėtina ir tai, kad liudytojas teigė, jog G. R. vairavo automobilį „VW Golf“, o tai nėra sudėtingo manevravimo transporto priemonė. Liudytoju apklaustas T. J. teigė, jog buvo lauke ir pamatė, kaip prieš eismą, ties salele važiuoja tamsios spalvos automobilis „VW Golf“. G. Š. teisme taip pat nurodė, jog matė, kaip asmuo išvažiavo iš kiemo ir važiavo priešpriešine eismo juosta. Atsižvelgdamas į paties G. R. paaiškinimą, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog dėl faktinių aplinkybių, t. y. aplinkybės, jog G. R. važiavo priešpriešine eismo juosta, ginčo byloje nėra. Kaip matyti, G. R. nesutinka su jo veikos kvalifikavimu ir nurodo, kad tai buvo ne chuliganiškas vairavimas, teigia, kad po važiavimo priešpriešine eismo juosta pamatęs policijos pareigūnus jis pats sustojo net nestabdomas. Tačiau tokią poziciją teismas vertina kritiškai kaip gynybinę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, be to, ji prieštarauja liudytojų parodymams. Liudytojas T. J. nurodė, kad jis stovėjo lauke, nes matavo greitį, asmenį jis sustabdė su krivule, vairuotojas pažeidimą pripažino, sakė, kad norėjo „pamandravoti“. Liudytojas taip pat teigė, kad tai buvo chuliganiškas vairavimas ir vairuotojas tą suprato, nes pareigūnui sakė jog „prisidirbo“. Pažymėtina ir tai, kad anot T. J., asmens padarytas pažeidimas galėjo sukelti sunkias pasekmes, nes per perėją galėjo eiti pėstieji, vyko eismas, jis buvo lauke, kuomet vyko įvykis, per visą jo darbo praktiką nėra taip buvę, kad asmuo sustotų dėl pilietiškumo, jeigu pareigūnai sėdi automobilyje ir jo nestabdo. Liudytojas G. Š. taip pat teigė, jog matė išvažiavimo momentą, ten yra paprastas išvažiavimas, kliūčių nėra, asmuo važiavo priešpriešine eismo juosta tol, kol baigėsi salelė, apie 20 metrų, jo kolega buvo prie gatvės, vykdė akciją, kolega asmenį sustabdė su krivule. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti G. R. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pažymėtina ir tai, kad pats G. R. nurodė, jog pareigūnai pagrindo jį apkalbėti neturi. Be to, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, t.y. viso tyrimo metu liudytojas G. Š. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, t. y. tiek teisme, tiek rašydamas tarnybinį pranešimą.

Kai tuo tarpu pats G. R. viso tyrimo metu nebuvo itin nuoseklus. Iš byloje esančio vyriausiojo patrulio G. Š. tarnybinio pranešimo matoma, kad sustabdžius G. R., jis su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad taip važiavo norėdamas pajuokauti. Administracinio teisės pažeidimo protokole G. R. parašė, jog norėjo išvažiuoti greičiau iš aikštelės. Priimant nutarimą, asmeniui net buvo taikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Tuo tarpu skunde ir nagrinėjimo teisme metu asmuo neigė įvykdęs jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, kėlė versiją, jog tinkamai nesusuko automobilio vairo ir nepataikė į tinkamą eismo juostą. Taip pat 2016-05-05 G. R. pateikė ir papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, jog padarė kelių eismo taisyklių pažaidimą, dėl kurio labai gailisi, mama jį kvietė namo, dėl to labai susijaudino ir padarė neapgalvotus vairo judesius, paspaudė greičio pedalą, dėl ko išvažiavo į priešingą kelio pusę, pareigūnams buvo gėda pasakyti pažeidimo padarymo priežastį. Kai tuo tarpu tiek skunde, tiek teisme G. R. nurodė, kad gyvena vienas su močiute, o ne su mama. Tokios aplinkybės neleidžia tikėti G. R. duodamų paaiškinimų nuoširdumu.

G. R. taip pat nurodė, kad jo vairavimas nebuvo chuliganiškas, nes jis niekam nesukėlė pavojaus. Tačiau tokia pozicija vertintina kaip gynybinė. Visų prima, G. R. automobilyje buvo ne vienas, su juo kartu buvo ir keleivis R. M.. Taip pat iš bylos aplinkybių matyti, kad labai netoli nuo įvykio vietos policijos pareigūnai vykdė akciją, kurios metu tikrino vairuotojų greitį, kas parodo, kad gatvėje, kurioje įvyko įvykis, vyko eismas. Be to, nagrinėtinu atveju matyti, kad įvykis įvyko Tilžės gatvėje, tai yra vienoje judriausių gatvių Šiaulių mieste, o šiuo kelio ruožu transporto priemonių judėjimas paprastai yra labai intensyvus. Tai, kad pažeidimo padarymo momentu greta nebuvo kitų eismo dalyvių nesumažina G. R. padarytos veikos pavojingumo. Dar daugiau, pats G. R. skunde nurodė, jog jis galėjo atbuline eiga pavažiuoti kelis metrus ir įvažiuoti į leistiną kelio juostą, tačiau pasirinko kitą būdą, t. y. apvažiavo visą saugumo salelės ilgį priešpriešine eismo juosta ir tik tuomet persirikiavo į savo važiavimo krypčiai tinkamą eismo juostą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-309/2014).

G. R. taip pat teigė, jog automobilio aikštelė nebuvo didelė, jam neišėjo apsisukti. Liudytojas R. M. nurodė, jog išsukimas iš aikštelės gaunasi stačiu kampu, prieš įvažiuodami į aikštelę dar kalbėjosi, kad įvažiavimas nepatogus. Esant nurodytoms aplinkybėms, G. R. privalėjo į tai atsižvelgti ir būti itin atidus ir dėmesingas. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. G. R., matydamas aplinkybes, privalėjo atsižvelgti į kelio ženklus ir ženklinimą, į važiavimo sąlygas bei ypatingai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad G. R. elgėsi priešingai, kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, išvažiuodamas paspaudė akseleratoriaus pedalą, dėl ko nesuvaldė automobilio, netinkamai susuko vairą ir įvažiavo į priešingą eismo juostą. Be to, sustabdytas pareigūnams nurodė, kad norėjo „pamandravoti“, t. y. priešpastatyti save aplinkiniams. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad toks vairavimas yra nesuderinamas su KET numatytu reikalavimu nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl pripažintinas chuliganišku, nes G. R., suprasdamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui, dėl mažareikšmės dingsties – siekdamas greičiau grįžti į namus - važiavo prieš nustatytą eismo kryptį vėlyvu paros metu kelio ruožu, kuriame transporto priemonių judėjimas yra intensyvus. Nenustatyta, kad G. R. buvo būtina nesilaikyti nustatytos judėjimo krypties. Akivaizdu, kad G. R. tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugų vairavimą, tačiau ir parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukėlė jiems realų pavojų.

Todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su padaryta išvada, kad G. R. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, o ne dėl ATPK 124¹ str. 2 d., kaip to prašoma skunde, numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais (analogiška praktika taikyta ir Šiaulių apygardos teismo 2015-10-01 nutartyje Nr. ATP-406-135/2015).

Sprendžiant klausimą dėl G. R. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, teismas pasisako ir dėl paskirtos nuobaudos dydžio. Pareiškėjas teisme teigė, jog paskirta nuobauda yra per griežta padaryto pažeidimo mastui, prašė palikti baudą ir netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigė, kad jis rūpinasi senole ir baigęs studijas ketina įsidarbinti vadybininku, o minėtame darbe yra reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu iš skundžiamo nutarimo matoma, kad nuobauda buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 30² straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

ATPK 124² str. 2 d. nurodyta, kad pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Iš institucijos nutarimo matyti, kad G. R. buvo paskirta 289 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Skiriant nuobaudą G. R., buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat pažymi, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ATPK 124² str. 2 d. vairuotojams yra ne alternatyvioji, o privaloma nuobauda. Nagrinėtinu atveju buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda (289 Eur dydžio) bei atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui (1 metai), todėl nėra pagrindo teigti, kad asmuo yra nubaustas per griežtai. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl esant išanalizuotoms aplinkybėms, teismas spendžia, kad nuobauda G. R. paskirta pagrįstai, įvertinus faktines įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką.

Teisme buvo keliamas klausimas ir skirti švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmę. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Šios bylos nagrinėjimo metu G. R. prisipažino dėl pažeidimo padarymo fakto, tačiau nagrinėjant bylą teisme nesutiko su veikos kvalifikacija. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. G. R. pateikė Vilniaus universiteto 2016-01-08 išduotą pažymą apie tai, kad G. R. mokosi informologiją, numatoma studijų pabaiga 2016-06-30. G. R. nurodė, kad baigęs studijas, ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Taip pat G. R. pateikė senelės E. R. pensininko pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, bei skunde nurodė, jog senolė gyvena su juo, jai atveža maisto produktų, veža ją pas medikus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog G. R. nebuvo nuoseklus, nors teismui jis teigė, jog įvykio vakarą jam paskambino mama ir liepė grįžti namo, dėl to labai skubėjo, t.y. važiavo į namus pas tėvus, kitu atveju duodamas parodymus teisme G. R. teigė, kad gyvena vienas su senele, o ne su tėvais. Liudytoju teisme apklaustas A. R. nurodė, kad sūnus gyvena su jais, bet po to patikslino, kad sūnus gyvena dvejuose vietose – su jais ir su močiute. Iš Vilniaus universiteto pateiktos pažymos matyti, kad G. R. studijos vyksta nuolatine forma. Esant tokių aplinkybių visumai, teismas G. R. argumentą, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tam, kad pasirūpintų senele, vertintinas kritiškai.

Kaip minėta, G. R. nurodė, kad baigęs studijas, ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Tokią aplinkybę patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas A. R., nurodydamas, jog norėjo, kad grįžęs po studijų sūnus dirbtų pas jį. Tačiau pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N63-940/2010). Asmuo, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas (2014 m. vasario 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-95-116/2014). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo G. R. nurodytos aplinkybės egzistavo ir prieš jam padarant administracinį teisės pažeidimą, tačiau tai nesutrukdė elgtis neatsargiai ir neatsakingai. Susiejus visus duomenis į nuoseklią loginę grandinę, išnagrinėjus G. R. nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į jo asmenybę, neseka išvada, kad G. R. būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl paskirta nuobauda negali būti švelninama.

Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad ATPK 30¹ straipsnis numato tik galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, bet ne privalomą pareigą teismui priimti būtent tokį prašomą sprendimą (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-309/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 40N-59744765-16 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str.,

nutarė:

G. R. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 40N-59744765-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.