Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto G. R. ir jo atstovės advokatės Irinos Petkienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. nutarimu G. R. 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį už Kelių eismo taisyklių 8, 9 punktų pažeidimus, t. y. už tai, kad jis 2016 m. balandžio 21 d. 22.45 val. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gatvėje, turinčioje po dvi eismo juostas kiekviena eismo krypčiai, pėsčiųjų perėjoje, kurios viduryje yra saugumo salelė, važiavo priešpriešine eismo juosta, tuo priešpastatydamas save prieš kitus eismo dalyvius, taip kelyje elgėsi chuliganiškai, o sustabdytas paaiškino, kad KET pažeidė norėdamas pajuokauti.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu G. R. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 17 d. nutartimi G. R. skundo netenkino.

Apeliantas skunde neigia melavęs, nes jis gyvenamąją vietą yra deklaravęs pas savo močiutę, kol su ja gyveno jo brolis, jis gyveno pas tėvus, dabar dar nėra apsisprendęs, kur gyvens, nes dar nebaigė mokslų (duomenys neskelbtini) universitete. Nesutinka su teismo teiginiu, jog teisme pakeitė savo poziciją dėl padaryto pažeidimo, nes toks teismo teiginys yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teigia, kad iš karto po pažeidimo policijos pareigūnai jam nepaaiškino, kad jis vairavo chuliganiškai, kuo pasireiškė chuliganiškas vairavimas, koks pažeidimas nurodytas protokole, kokia nuobauda gali būti paskirta. Mano, kad jo paaiškinimas, kodėl jis važiavo prieš eismą, yra svarbūs, bet jo teismas nevertino. Taip pat nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė, kokie jo veiksmai atitinka chuliganišką vairavimą. Teigia, kad pažeidimą padarė dėl skubėjimo, patirties nebuvimo, savo vairavimu konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku nesiekė negerbti žmogaus ar visuomenės, paniekinti elementarias moralės bei elgesio normas, padaryti iššūkį visuomenės tvarkai, priešpastatyti save aplinkiniams ir pan., tai, kad automobilyje buvo keleivis R. M., nepatvirtina, kad jis važiavo chuliganiškai, be to, policijos pareigūnai ir R. M. teisme nurodė, kad nei vienos transporto priemonės, nei vieno pėsčiojo tuo metu, nebuvo, be to, jis priešpriešine kelio juosta važiavo nedideliu greičiu ir labai trumpą atstumą – kol pasibaigė pėsčiųjų salelė. Dėl to teigia, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvadą, jog buvo kilęs pavojus keleiviui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pagal bylos duomenis bei apeliantų skunduose nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad teismo išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Apylinkės teismas, laikydamasis šio ATPK straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1, 3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

G. R. ir jo atstovė adv. I. Petkienė skunduose teigia, kad G. R. veika atitinka ne ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, o ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, nes G. R. įvykio metu automobilio chuliganiškai nevairavo.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.

Iš G. R. suformuluoto kaltinimo matyti, kad jis nubaustas už tai, kad įvykio metu chuliganiškai vairavo, nes pažeidė KET 8 ir 9 punktų reikalavimus.

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

G. R. ir teisme, ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), važiavo priešpriešine eismo juosta. Teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai T. J. ir G. Š. patvirtino matę, kaip iš kiemo išvažiavo asmuo ir važiavo priešpriešine eismo juosta. Kartu su G. R. automobilyje važiavęs liudytojas R. M. taipogi patvirtino, kad G. R., išvažiavęs iš aikštelės, važiavo priešpriešine eismo juosta link centro. Iš paties G. R. pateiktos fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir išvažiavimas iš minėtos aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra kelio ženklas Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“, kuris reiškia, jog kliūtį, šiuo atveju pėsčiųjų salelę, apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės. Taigi, šių paminėtų duomenų visuma patvirtina, kad G. R. pažeidė KET 8 punkto reikalavimą.

G. R. taip pat nubaustas už tai, kad jis pažeidė ir KET 9 punkto reikalavimą, numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

G. R. teisme teigė, jog, išvažiuodamas iš aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilio chuliganiškai nevairavo, tiesiog norėdamas greitai grįžti namo, bandė greitai apsisukti aikštelėje, susukęs vairą paspaudė akseleratoriaus pedalą, automobilį truktelėjo, jis atsidūrė prie salelės gatvėje, nespėjo ištiesinti automobilio, todėl važiavo priešpriešine eismo juosta, vėliau, t. y. pravažiavęs salelę, persirikiavo į savo eismo juostą. Nors tokius G. R. parodymus teisme patvirtino kartu su juo važiavęs R. M., tačiau vertinant šio liudytojo parodymus, būtina pažymėti, jog G. R. ir R. M. yra geri draugai, pažįstami nuo pirmos klasės, todėl yra realus pagrindas manyti, jog liudytojas R. M. yra suinteresuotas padėti draugui išvengti griežtos atsakomybės. Be to, G. R. ir liudytojo R. M. parodymus, jog G. R. važiavo ne chuliganiškai, paneigia įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų parodymai.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas T. J. teisme parodė, kad pastebėjo, kaip link centro prieš eismą, ties salele važiuoja tamsios spalvos automobilis „VW Golf“, automobilis taip nuvažiavo 30-50 metrų ir tokį vairavimą jis vertina kaip chuliganišką, nes toks pažeidimas gali sukelti sunkias pasekmes (per perėją galėjo eiti pėstieji, šalia yra mokykla ir pan.), todėl stabdė vairuotoją. Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas G. Š. taip pat patvirtino matęs kaip G. R. išvažiavo iš kiemo ir priešpriešine eismo juosta važiavo apie 20 metrų, kol baigėsi saugos salelė. Taip pat G. Š. nurodė, kad tokį G. R. važiavimą jis laikė chuliganišku, kadangi toje vietoje buvo dvi eismo juostos, saugumo salelė, kad išvažiavimas iš kiemo yra paprastas, kliūčių tinkamai išvažiuoti nėra. Tokias pat aplinkybes G. Š. nurodė ir tarnybiniame pranešime. Nors G. Š. tarnybinis pranešimas surašytas po įvykio praėjus keturioms dienoms – balandžio 25 d., tačiau jame nurodytos G. R. padaryto pažeidimo aplinkybės, be to, tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jis buvo parengtas 2016-04-21, t. y. užfiksuoto pažeidimo dieną. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytas T. J. ar G. Š. suinteresuotumas bylos baigtimi, siekis apkalbėti G. R.. Pats apeliantas pripažino, kad policijos pareigūnai neturi pagrindo jį apkalbėti. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų T. J. ir G. Š. parodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą.

Nors liudytojas G. Š. teisme parodė, jog jis neprisimena, ar vairuotojas pripažino padaręs pažeidimą, tačiau liudytojas nurodė, kad galima tikėti jo tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, t. y. tai, kad sustabdytas G. R. paaiškino, jog KET pažeidė norėdamas pajuokauti. Liudytojas T. J. taip pat parodė, kad vairuotojas pažeidimą pripažino, jo neginčijo, sakė, kad „prisidirbo“, kad norėjo „pamandravoti“ (žodis „pamandravoti“ reiškia pagudrauti). Administracinio teisės pažeidimo protokole G. R. nurodė, kad norėjo greičiau išvažiuoti iš aikštelės, papildomame paaiškinime nurodė, kad dėl padaryto KET pažeidimo labai gailisi, kad KET pažeidė, nes pagal mamos kvietimą skubėjo grįžti namo, buvo susijaudinęs, todėl padarė neapgalvotus vairo judesius, o bendraudamas su policijos pareigūnams, bandė nevykusiai pasiaiškinti. Teisme liudytojas G. Š. nurodė, kad paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjas pats parašė, niekas jam nediktavo, ką rašyti. Liudytojas R. M. taip pat nurodė, kad G. R. pažeidimą pripažino. Apeliantas teisme nurodė, kad neneigia galėjęs taip pasakyti, kaip parašyta protokole, bet to negali ir patvirtinti. Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas apelianto paaiškinimas ir jo pasiaiškinimas policijos pareigūnams iš esmės reiškia vieną ir tą patį, kad važiuoti priešpriešine eismo juosta pagrindo nebuvo.

Apeliantas teigė, kad išvažiuoti iš aikštelės jam buvo sudėtinga, kad saugumo salelė sudarė kliūtį. Nors tokius G. R. parodymus patvirtino liudytojas R. M., nurodęs, kad išvažiuodamas iš aikštelės G. R. būtų užvažiavęs ant salelės ir nuvertęs kelio ženklus, tačiau jų parodymus paneigia policijos pareigūno G. Š. parodymai, jog įvykio vietoje yra po dvi eismo juostas skirtingomis kryptimis, išvažiavimas iš kiemo yra paprastas, kliūčių tinkamai išvažiuoti nėra. Tai patvirtina ir paties apelianto pateikta gatvės fotonuotrauka. Be to, tiek pats apeliantas, tiek ir liudytojai nurodė, kad išvažiuojant iš aikštelės į gatvę, nei pėsčiųjų, nei kitų transporto priemonių kelyje nebuvo. Liudytojas R. M. nurodė, jog G. R. vairuotas automobilis „VW Golf“ nėra sudėtingo manevravimo transporto priemonė. Taigi, realių kliūčių, trukdžiusių G. R. iš aikštelės išvažiuoti nepažeidžiant kelio ženklo reikalavimą, nebuvo. Apelianto nurodytos priežastys – mamos skambutis grįžti namo, bandymas greitai išvažiuoti iš aikštelės paspaudus automobilio akseleratoriaus pedalą ar vairavimo patirties stoka – nelaikytinos objektyviomis priežastimi, pateisinančiomis automobilio vairavimą priešpriešine eismo juosta, nes objektyvių duomenų apie telefoninį skambutį byloje nėra, transporto priemones G. R. vairuoja jau ketverius metus, R. M. nurodė ne kartą yra važiavęs su apeliantu, todėl patirties vairuoti automobilį apeliantas tikrai turi. Pastebėtina, kad pats G. R. skunde nurodė, jog jis galėjo atbuline eiga pavažiuoti kelis metrus ir įvažiuoti į leistiną kelio juostą, tačiau pasirinko kitą būdą, t. y. apvažiavo visą saugumo salelės ilgį priešpriešine eismo juosta ir tik tuomet persirikiavo į savo važiavimo krypčiai tinkamą eismo juostą. O tai rodo, kad sąlygos tinkamai išvažiuoti iš aikštelės į reikiamą kelio pusę ir eismo juostą buvo tinkamos, tačiau apeliantas sąmoningai pasirinko priešingą teisei veikimą – važiavo priešpriešine eismo juosta. Dėl to visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad G. R., išvažiuodamas iš aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuodamas priešpriešine eismo juosta, sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kartu važiavusio keleivio sveikatai bei gyvybei, bei pažeidė KET 9 punkto reikalavimą. Toks nepagrįstas važiavimas priešpriešine eismo juosta, pažeidžiant KET 9 punkto reikalavimus, vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas, už kurį numatyta atsakomybė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. R. pagrįstai yra nubaustas už chuliganišką vairavimą, todėl G. R. veiką perkvalifikuoti į ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, kaip to prašo apeliantai, nėra pagrindo.

Apeliantai skunduose taip pat nurodo, kad yra pagrindas G. R. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra ne alternatyvi, o privaloma nuobauda.

Skundžiamu nutarimu G. R. už jo padarytą teisės pažeidimą paskirta minimali nuobauda – 289 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Skiriant tokią nuobaudą G. R., buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad skunduose ir teisme G. R. neigė įvykdęs jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą – chuliganiškai vairavęs automobilį, kėlė versiją, jog tinkamai nesusuko automobilio vairo ir nepataikė į tinkamą eismo juostą, o tokia apelianto pozicija rodo, kad jis kaltės nepripažįsta ir nuoširdžiai nesigaili. Tačiau nesant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos prašymo pasunkinti G. R. teisinę padėtį, nėra pagrindo naikinti nutarime nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad G. R. nurodytos aplinkybės dėl būtinumo jam turėti vairuotojo pažymėjimą nėra pakankamos pripažinti, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

G. R. teigia, kad jis jaunas, baigia studijas, ketina dirbti vadybininku savo tėvo įmonėje, taip pat rūpinasi savo močiute, kuriai nuveža maisto produktų, ją nuveža pas medikus. Apeliantas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis 2016-06-30 turėjo baigti informologijos studijas (duomenys neskelbtini) universitete, kad jo močiutė E. R. yra pensininkė bei teisme kaip liudytojas buvo apklaustas ir G. R. tėvas A. R., kuris patvirtino ketinęs savo įmonėje vadybininku įdarbinti G. R.. Tačiau G. R. nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys bei tai, kad G. R. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka nėra aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes duomenų, kad jis baigė studijas ir dirba darbą, kuris yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimų, apeliantas nepateikė. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Be to, apeliantas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti transporto priemones ir jis vienintelis rūpinasi E. R.. Pastebėtina, kad G. R. nebuvo nuoseklus, nors teismui jis teigė, jog įvykio vakarą jam paskambino mama ir liepė grįžti namo, dėl to labai skubėjo, t. y. važiavo į namus pas tėvus, kitu atveju jis teigė, jog jis gyvena vienas su senele, o ne su tėvais. Be to, iš (duomenys neskelbtini) universiteto pateiktos pažymos matyti, kad G. R. studijos pažeidimo padarymo metu vyko nuolatine forma, o tai niekaip nesuderinama su rūpinimusi močiute, gyvenančia ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į G. R. asmenybę apibūdinančius duomenis bei į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, daroma išvada, kad apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo G. R. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. R. bei jo atstovės advokatės Irinos Petkienės apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.