- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-154-282/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. N. Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato 2014 m. sausio 6 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 9 d. 12.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini) elgėsi chuliganiškai, važiuojamoje dalyje važiavo ratu, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais P. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje.
Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato 2014 m. sausio 6 d. nutarimu P. N. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu P. N. pateikė skundą Raseinių rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato 2014-01-06 nutarimą ir P. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukė, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėties (ATPK 250 straipsnis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-02-14 nutartį ir priimti naują nutarimą – skirti P. N. ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Mano, kad teismas netinkamai išnagrinėjo P. N. skundą, dėl to priėmė neteisingą nutartį, kadangi P. N., neturėdamas vairavimo stažo, matydamas akivaizdžiai, kad važiavimo sąlygos yra blogos, netgi sudėtingos, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir tyčia, manevruodamas automobiliu bei jo stovėjimo (rankiniu) stabdžiu chuliganiškai vairavo ir galėjo sukelti pavojų eismo dalyviams, su juo vykusiai keleiviai bei sau. Nurodo, kad P. N. neatsižvelgė į eismo sąlygas, jo paties teigimu, pasirinko beveik maksimalų leistiną važiavimo greitį 40-50 km/h, ir važiuojant tiesia gatve, kurioje yra labai mažas kelio vingis, papildomai manevravo ir rankiniu stabdžiu stabdė automobilį, kurį, kaip pats P. N. teigė, bandė ištiesinti. Teigia, kad liudytojas, akivaizdžiai matęs P. N. daromus manevrus, paaiškino, jog kelyje atliekami manevrai buvo nepanašūs į automobilio ištiesinimą pradėjus slysti, tokie manevrai atitinka chuliganišką vairavimą, nes žiūrint iš šono akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas staigiu vairo pasukimu pasuko į kairę link kelio vidurio po to į dešinę ir, tada stovėjimo stabdžio pagalba apsisuko gatvėje. Kad nebuvo toje vietoje eismo dalyvių, tai tik atsitiktinumas, kadangi ši miesto gatvė labai judri, kuria ne tik važiuoja daug transporto priemonių, bet tuo metu (apie 13:00 val., kai baigiasi mokykloje pamokos) jos šaligatviais eina daug pėsčiųjų, mokinių iš netoliese esančios mokyklos. Be to, nurodo, kad stovėjimo stabdžiu apsukamas automobilis kliudė šaligatvio kraštą, dėl to galėjo kilti labai skaudžių pasekmių. Pažymi, kad pradedantis vairuoti P. N. šioje situacijoje elgėsi neatsakingai, jis privalėjo ypatingą dėmesį kreipti į saugų važiavimą esant blogoms važiavimo sąlygoms, ne tik pasikliauti vidiniu instinktu, todėl mano, kad visiškai nepagrįstai teismas jo atžvilgiu nutraukė administracinės teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, kadangi P. N. vairavimas buvo chuliganiškas, nes pasireiškė saugaus greičio nepasirinkimu, staigiu manevravimu sukiojant vairo ratą ir apsisukimu panaudojant stovėjimo (rankinį) stabdį, apsisukimo metu kertant priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkiant automobilio galiniam ratui į šaligatvio kraštą, toks pažeidimas priskiriamas prie grubių administracinės teisės pažeidimų ir atitinka veiką, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Teigia, kad ši veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų išieškojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. N. prašo skundą atmesti, nes mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad policijos institucija vienašališkai laikosi įvykio liudytojo K. U., t. y. policijos viršininko, kuris parašė tarnybinį pranešimą apie įvykį, teiginių, nors į įvykio vietą nebuvo iškviesti kelių policijos patruliai, kurie privalėjo tiksliai nustatyti įvykio aplinkybes, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti (nufotografuoti) važiavimo, slydimo žymes ant sniegu dengtos važiuojamosios kelio dangos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
P. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pakankamai argumentuotas išvadas dėl chuliganiško vairavimo požymių nebuvimo P. N. veikoje. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog P. N. tyčia pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir tyčia chuliganiškai vairavo transporto priemonę.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad P. N. 2014-01-06 nutarimu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį buvo nubaustas remiantis išimtinai Raseinių rajono policijos komisariato viršininko K. U. tarnybiniame pranešime nurodytais paaiškinimais, jog jis matė, kaip automobilio vairuotojas pavojingai manevravo (duomenys neskelbtini) gatve – tai sukdamas į gatvės vidurį, tai link dešinio kelkraščio, o ties (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimu į kiemą vairuotojas, užtraukęs automobilio rankinį stabdį, neatsižvelgdamas į kitus eismo dalyvius, slidžią kelio dangą, automobilį apsuko ratu (administracinė byla Nr. ROIK 07-13-8035158, 6 lapas). Pastebėtina, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. U. parodė, jog avarinės situacijos vairuotojas nesukėlė, dešiniu kelkraščiu ėjo du berniukai, tačiau jie buvo toliau, o vairavimą chuliganišku laikė vien dėl to, kad buvo stabdoma naudojant rankinį stabdį (14–15 b. l.). Liudytojas taip pat pripažino, kad įvykio metu kelio danga buvo slidi, dėl to jam atrodė, kad automobilis važiavo labai greitai, bei parodė, kad automobilis suko į dešinę pusę. Taigi, šio liudytojo parodymai, kad P. N. vairavo chuliganiškai, pagrįsti subjektyviu situacijos vertinimu. Be to, kitų asmenų, kurie patvirtintų šio liudytojo parodymus, nebuvo nustatyta, o kiti byloje surinkti duomenys, nepatvirtina, kad P. N. vairavo automobilį chuliganiškai.
P. N., tiek pasiaiškindamas iš karto įvykio vietoje K. U., tiek ir savo paaiškinime (ROIK 07-13-8035158, 3–4 lapai), nurodė, jog automobilis pradėjo slysti, todėl, siekdamas išvengti atsitrenkimo į šaligatvį, užtraukė rankinį stabdį. Tokius P. N. parodymus patvirtino kartu su juo važiavusi G. B. (15 b. l., ROIK 07-13-8035158, 8 lapas). Tai, kad įvykio metu buvo blogos eismo sąlygos, patvirtino ir P. Ž. (administracinė byla Nr. ROIK 07-13-8035158, 11 lapas). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių fotonuotraukų (administracinė byla Nr. ROIK 07-13-8035158, 9–10 lapai) taip pat matyti, kad gatvė apsnigta, yra provėžos, didelio eismo gatvėje neužfiksuota. Taip pat jose neužfiksuotas P. N. vairuoto automobilio važiavimo pėdsakai – manevravimas į gatvės vidurį, po to link kelkraščio, apsisukimas ratu. Pažymėtina, kad nėra duomenų, kada šios fotonuotraukos darytos, kadangi jose nėra datos, patvirtinančios, jog jos darytos įvykio dieną iš karto po K. U. užfiksuoto teisės pažeidimo. Taigi, šios fotonuotraukos tik patvirtina faktą, kad važiavimo sąlygos nėra geros. Šie paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad P. N. automobilio galėjo nesuvaldyti dėl slidaus kelio, o ne dėl to, kad tyčia chuliganiškai vairavo.
Įvertinus tai, kad eismo sąlygos įvykio metu buvo blogos, kad byloje esančių duomenų visuma nepaneigia P. N. versijos, jog jis rankiniu stabdžiu automobilį stabdė dėl slidaus kelio, ir kad liudytojo K. U. parodymai dėl chuliganiško vairavimo fakto yra pagrįsti subjektyviu situacijos vertinimu ir jų nepatvirtina byloje surinkti faktiniai duomenys, daroma išvada, kad P. N. veikoje nėra visų būtinų ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties požymių, todėl apylinkės teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl chuliganiško vairavimo P. N. atžvilgiu nutraukė. Pastebėtina, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal ATPK 302 straipsnio 4 dalį, panaikindamas skundžiamą policijos nutarimą ir nutraukdamas P. N. atžvilgiu bylą, privalėjo priimti nutarimą, o ne nutartį, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio būtų pagrindas naikinti iš esmės pagrįstą teismo sprendimą. Tačiau teismas, panaikinęs policijos 2014-01-06 nutarimą, savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepriėmė sprendimo nutraukti bylą P. N. atžvilgiu, tuo nesilaikydamas ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, todėl skundžiamas teismo sprendimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį pakeisti ir bylą P. N. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Kitą Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.