- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- 1-237-900/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20293-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- E. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), baigęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
Žemesnės instancijos teismas
E. U. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: E. U., prieš pildydamas paraišką gauti 15 000 € kreditą ir siekdamas, jog būtų įvertintas jo mokumas, 2019 m. balandžio 5 d. pateikė tarpininkui AB „Lietuvos paštas“ finansinių paslaugų „Paypost“ klientų aptarnavimo skyriui adresu (duomenys neskelbtini), netikrą 2018 m. vasario 1 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir netikrą (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantis duomenys, kad E. U. iš (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. gavo pajamų, nors jis (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo ir pajamų negavo.
Tęsdamas nusikalstamą veiką ir iš anksto žinodamas, kad vartojimo kreditą gaus apgaule, t. y. pagal netikrus dokumentus, E. U. 2019 m. balandžio 5 d. su Bigbank AS filialu, veikiančiu per tarpininką AB „Lietuvos paštas“ finansinių paslaugų „Paypost“ klientų aptarnavimo skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19003870. Pagal šią sutartį Bigbank AS filialas pervedė E. U. į jo vardu UAB „Medicinos bankas“ atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 € kreditą, tačiau jis įmokų nemokėjo ir kredito negrąžino. Tokiu būdu E. U. padarė Bigbank AS filialui 15 000 € turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.
E. U. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent: žinodamas, kad jis su (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), nėra sudaręs 2018 m. vasario 1 d. darbo sutarties ir (duomenys neskelbtini), niekada nedirbo, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 5 d., tyčia savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, jog jis nuo 2018 m. vasario 1 d. priimtas dirbti minėtoje įmonėje operatoriumi, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis E. U. kaltu prisipažino iš dalies, t. y. kad pateikė bankui suklastotus dokumentus, bet neigė juos suklastojęs. Paaiškino, kad (iki įvykio) gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šioje ligoninėje (per draugus) susipažino su asmeniu, pravarde „(duomenys neskelbtini),“. Kaltinamojo ar kitų ligoninėje gulėjusių asmenų prašymu „(duomenys neskelbtini),“ 3-4 mėnesius per ligoninės tvorą įmesdavo alkoholio. Kartais kaltinamasis pabėgdavo iš ligoninės pas vieną žmogų (jo vardo ir pavardės nežino) išgerti alkoholio, o ten būdavo ir „(duomenys neskelbtini),“.
Vieno pabėgimo iš ligoninės metu kaltinamasis išgėrinėjo su „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė užsidirbti pinigų. Kaltinamasis pasiteiravo, kokiu būdu galima užsidirbti. „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad reikės paimti paskolą. Kaltinamasis atsakė, kad jo pajamos nedidelės, ir iš pradžių nesutiko imti paskolą, tačiau vėliau susigundė pinigais ir sutiko. „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad kaltinamasis turės susitikti su vienu žmogumi ir su juo nuvažiuoti.
Kaltinamasis, pernakvojo pas tą žmogų, pas kurį ateidavo išgerti. Kitą dieną (penktadienį) kaltinamajam atvežė darbo sutartį, kurioje rašoma, jog jis neva dirba operatoriumi Airijoje. Kaltinamasis jam pateiktų dokumentų neskaitė ir nežino, kokia kalba jie surašyti. Ant dokumentų nebuvo antspaudų. Kaltinamasis niekada nėra buvęs, juo labiau dirbęs Airijoje, todėl suprato, kad dokumentai netikri.
Kaltinamąjį nuvežė į Šiaulius. Prie pašto skyriaus (tiksliau - tarpininko AB „Lietuvos paštas“ finansinių paslaugų „Paypost“ klientų aptarnavimo skyriaus) Šiauliuose atvežęs vyras paprašė kaltinamojo paso ir (žiūrėdamas į kaltinamojo parašą jo vardu išduotame LR pase, 1 t., b. l. 54) „sugrabaliavo“ (suraitė) jo parašą. Anot kaltinamojo, jį atvežęs vyras nesiūlė jam pasirašyti ant darbo sutarties.
Kaltinamajam buvo pasakyta banke nurodyti, kad jis uždirba 1 000 € ar 2 000 €, įteiktas raštelis su įmonės pavadinimu Airijoje, kurioje jis neva dirba. Nors kaltinamajam liepė mintinai išmokti įmonės pavadinimą, tačiau jis nemoka angliškai ir neištarė įmonės pavadinimo, todėl įmonės pavadinimo mintinai nesimokė, nepažįstamo vyro raštelį įsidėjo į piniginę.
Kaltinamasis nuėjo į pašto skyrių (tiksliau - tarpininko AB „Lietuvos paštas“ finansinių paslaugų „Paypost“ klientų aptarnavimo skyriaus) ir pasakė, kad nori gauti paskolą buto remontui. Kaltinamasis pašto skyriaus darbuotojui nenurodė, kad paskolą ima ne savo laisva valia.
Kaltinamasis užpildė reikiamus dokumentus gauti paskolą, juos pasirašė ir grįžo atgal į automobilį laukti atsakymo, ar gaus paskolą. Visus dokumentus, susijusius su užpildyta paraiška gauti paskolą, kaltinamasis atidavė jį atvežusiam nepažįstamam vyrui.
Nesulaukęs atsakymo dėl paskolos suteikimo, kaltinamąjį atvežęs vyras paskambino į Bigbank AS paklausti, ar paskola bus suteikta. (Bigbank AS) banko atstovė nurodė, kad paskola E. U. suteikta, tačiau pinigai sąskaitoje bus tik pirmadienį. Kaltinamąjį atvežęs vyras apsidžiaugė ir pasakė, kad parveš kaltinamąjį į Alytų, savaitgalį jis (kaltinamasis) pabus pas savo pažįstamą, pas kurį išgėrinėdavo. Nepažįstamas vyras pripirko kaltinamajam alkoholinių gėrimų ir savaitgalį jis praleido pas savo pažįstamą Alytuje. Per savaitgalį kaltinamajam nekilo mintis atsisakyti paskolos, nes tikėjo, kad įmokas mokės jie („(duomenys neskelbtini)“ ir/ar kaltinamąjį vežiojęs nepažįstamas vyras). Kaltinamasis galvojo, kad jeigu jį apgaus, pasakys visą tiesą (ir tuo viskas baigsis).
Ankstų pirmadienio rytą kaltinamasis ir nepažįstamas vyras išvyko iš Alytaus į Raseinius. Kaltinamasis Raseiniuose esančiame banke išgrynino visą gautą paskolą. Visus išgrynintus pinigus kaltinamasis atidavė automobilyje (jį atvežusiam nepažįstamam vyrui). Nepažįstamas vyras jam davė daugiau kaip 400 €. Iš viso kaltinamasis turėjo gauti 500 €, bet nepažįstamas vyras išskaičiavo pinigus, kuriuos išleido nupirkti kaltinamajam alkoholio. Nepažįstamas vyras kaltinamajam pirko alkoholį pakeliui į Šiaulius. Po to nepažįstamas vyras parvežė kaltinamąjį į Alytų. Kaltinamasis grįžo į ligoninę.
Kaltinamajam tebegulint (duomenys neskelbtini), paskambino iš Bigbank AS ir teiravosi apie įmokos sumokėjimą. Norėdamas išsiaiškinti, kodėl nemokamos įmokos, kaltinamasis susisiekė su „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ pasakė kaltinamajam: „esi apgautas“. Vėliau kaltinamasis išėjo iš ligoninės ir spaudė „(duomenys neskelbtini)“ (mokėti įmokas). Prasidėjo pykčiai su „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis sulaukė „(duomenys neskelbtini)“ draugų grasinimų susidoroti, todėl išvyko pas mamą į Naująją Akmenę.
Kaltinamojo manymu, „(duomenys neskelbtini)“ iš šio įvykio gavo pinigų, nes jo darbas buvo rasti tokius žmones kaip jis (nepasiturinčius, neįgalius, gulinčius ligoninėje). Vėliau kaltinamasis sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ mirė nuo tos pačios ligos, kuria serga ir jis (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nuvyko pas tyrėją į Šiaulius ir papasakojo situaciją, pateikė iš nepažįstamo asmens gautą raštelį, kuriame buvo užrašytas darbovietės, kurioje kaltinamasis neva dirbo, pavadinimas Airijoje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 16 d. apklaustas įtariamasis E. U. kaltu prisipažino ir paaiškino (4 t., b. l. 63-65, 69), kad 2019 m. pavasarį gydėsi (duomenys neskelbtini). Gulėdami ligoninėje pacientai negalėdavo išeiti už ligoninės ribų, todėl jie turėjo žmogų, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris už tam tikrą atlygį atnešdavo alkoholinių gėrimų ir kt. „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau taip pat gydėsi minėtoje ligoninėje, todėl dauguma besigydžiusių asmenų jį pažinojo.
Įtariamasis su „(duomenys neskelbtini)“ palaikė ryšį telefonu. Vieną kartą „(duomenys neskelbtini)“ užsiminė, kad ieško asmenų, kurie savo vardu galėtų paimti paskolas. „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad yra rimti žmonės, kuriems reikia pinigų, kad reikia savo vardu paimti paskolą, o tie žmonės paskolą grąžins mokėdami mėnesines įmokas. Kaip atlygį už paslaugą „(duomenys neskelbtini)“ žadėjo sumokėti 500 €.
Įtariamasis suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ bendrauja su asmenimis, kurie organizuoja šią veiklą (sukčiavimus). Tuo metu (ketvirtadienį) įtariamasis buvo pabėgęs iš ligoninės ir Alytaus mieste išgėrinėjo. Kadangi įtariamasis neturėjo iš ko pragyventi, todėl pamanė, kad jei tie žmonės negali savo vardu gauti kredito, bet jie mokės kreditą (kredito įmokas), tai nebus nieko bloga, o įtariamasis gaus 500 €. Įtariamasis sutiko su siūlymu (savo vardu) paimti paskolą.
Įtariamasis adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susitiko su nepažįstamu vyru. Nepažįstamas vyras atvyko (duomenys neskelbtini) minivenu. Įtariamasis nepažįstamą vyrą matė pirmą kartą, padavė jam savo pasą. Nepažįstamas vyras pasakė, kad reikės paimti 15 000 € paskolą ir kad greitai sutvarkys reikiamus (norint gauti paskolą) dokumentus.
Kitą dieną (penktadienį) du vaikinai, kuriuos įtariamasis matė pirmą kartą, atvežė jam paruoštus dokumentus ir pasą. Dokumentai buvo užsienio kalba. Tuo metu įtariamasis buvo šiek tiek išgėręs. Tada „(duomenys neskelbtini)“ paskambino vyrui su (duomenys neskelbtini) minivenu ir šis netrukus atvažiavo pasiimti įtariamojo.
Atvykęs vyras liepė įtariamajam sėstis į automobilį ir jie išvažiavo. Automobilį vairavęs vyras paaiškino, kad važiuos į Šiaulius, Šiauliuose įtariamasis turės nueiti į pašto skyrių ir paduoti dokumentus (kurių reikia norint) gauti 15 000 € paskolą. Vyras liepė įtariamajam darbuotojai, kuri pildys paraišką, sakyti, kad paskolos jam reikia būsto remontui; kad jis dirbo parduotuvėje Airijoje operatoriumi. Automobilį vairavęs vyras teigė, kad pinigai (paskola) įtariamajam bus pervesti į jo vardu atidarytą banko sąskaitą. Įtariamasis pasakė, kad antstoliai areštavo jo vardu atidarytą banko sąskaitą. Automobilį vairavęs vyras pasakė, kad nuvyks į banką atsidaryti naujos banko sąskaitos.
Įtariamasis ir nepažįstamas vyras atvyko į Šiaulius netoli kažkokio policijos pastato. Įtariamasis vienas nuėjo į banką ir atsidarė sąskaitą. Vėliau jie važiavo į (duomenys neskelbtini) veikusį pašto skyrių (tiksliau - tarpininko AB „Lietuvos paštas“ finansinių paslaugų „Paypost“ klientų aptarnavimo skyrių). Automobilį vairavęs vyras pasakė įtariamajam, ką (reikia) sakyti (pašto skyriaus darbuotojai), padavė dokumentus.
Įtariamasis vienas nuėjo į pašto skyrių, padavė dokumentus ir pasakė, kad nori užpildyti paraišką kreditui gauti. Pašto skyriuje dirbęs vyras užpildė paraišką, paėmė iš įtariamojo dokumentus, klausė, kam jam reikia pinigų (paskolos). Įtariamasis pasakė, kad (paskolos reikia) buto remontui. Taip pat įtariamasis pasakė naują savo sąskaitos numerį, elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Pašto skyriaus darbuotojas paaiškino, kad reikės palaukti apie pora valandų ir tuomet žinos, ar įtariamajam bus suteiktas kreditas, ar ne.
Įtariamasis grįžo į automobilį, ten jo laukė jį atvežęs vyras ir perdavė savo naujos banko sąskaitos numerį su banko kortele, prisijungimo prie savo elektroninio pašto dėžutės slaptažodį. Šiauliuose kažkiek palaukė. Nepažįstamas vyras iš įtariamojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino į Bigbank AS, prisistatė įtariamojo vardu, teiravosi, ar bus suteiktas kreditas. Banko darbuotoja atsakė, kad kreditas suteiktas, bet neaišku, kada bus pervesti pinigai: penktadienį ar tik pirmadienį. Nepažįstamas vyras nutarė, kad pinigus paims pirmadienį ir kad neverta ilgiau laukti. Nepažįstamas vyras parvežė įtariamąjį pas pažįstamą adresu (duomenys neskelbtini). Šiame būste įtariamasis toliau išgėrinėjo su „(duomenys neskelbtini)“.
Pirmadienio rytą „(duomenys neskelbtini)“ paskambino tas pats nepažįstamas vyras ir pasakė, kad pinigai (paskola) pervesti, kad reikia važiuoti jų paimti. Įtariamasis išėjo į lauką ir įsėdo į tą patį (duomenys neskelbtini) miniveną. Automobilyje buvo tas pats nepažįstamas vyras. Jie nuvyko į Raseinius. UAB „Medicinos bankas“ įtariamasis išgrynino 15 000 €. Gautus pinigus įtariamasis nunešė nepažįstamam vyrui. Nepažįstamas vyras paėmė pinigus, atskaičiavo įtariamajam apie 400 €, likusius pasiliko.
Vėliau nepažįstamas vyras parvežė įtariamąjį į Alytų. Pakeliui įtariamasis nepažįstamam vyrui sakė, kad nuo kito mėnesio reikės mokėti įmokas, panašiai iki 300 € per mėnesį. Nepažįstamas vyras įtariamajam pasakė, kad jis nesijaudintų, patikino, kad įmokos bus mokamos. Tam tikslui jis (nepažįstamas vyras) pasiliko įtariamojo banko kortelę ir paskolos sutartį. Pasak įtariamojo, daugiau jis nebegėrė (alkoholinių gėrimų) ir gali būti, kad tą pačią dieną grįžo į ligoninę.
Po mėnesio įtariamasis į savo telefoną gavo pranešimą, kad nesumokėta pirma įmoka. Įtariamasis susisiekė su „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad niekas nemoka paskolos įmokų. Panašiai tuo metu įtariamasis išėjo iš ligoninės. Netrukus po to „(duomenys neskelbtini)“ paguldė į (duomenys neskelbtini) ir ten jis mirė.
Įtariamasis nežino, ar „(duomenys neskelbtini)“ bandė susisiekti su tais asmenimis, kurie pasiėmė pinigus. Po kurio laiko įtariamajam paskambino iš nežinomo numerio ir grasino su juo susidoroti, jei jis dar „banguos“. Nuo to laiko įtariamasis į nežinomus numerius neatsiliepia. Gailisi dėl savo poelgio.
Prokurorės prašymu ir kaltinamojo sutikimu bylą nagrinėjantis teismas nešaukė liudytojo A. K. į posėdį apklausti, o pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė (2 t., b. l. 84-85), kad dirba AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių skyriuje. Jo nuolatinė darbo vieta yra „PayPost“ pašto padalinys, esantis (duomenys neskelbtini). Viena iš jo pareigų yra asmenų, norinčių iš Bigbank AS Lietuvos filialo gauti kreditą, priėmimas ir aptarnavimas. Kai toks asmuo atvyksta, liudytojas A. K. visų pirma patikrina jo tapatybę pagal pateiktą asmens tapatybės dokumentą: pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jei asmuo nurodo, kad dirba Lietuvoje, liudytojas A. K. suveda į sistemą duomenis apie darbovietę. Jeigu asmuo teigia, kad dirba užsienyje, jis (klientas) turi pateikti darbo sutarties kopiją ar darbdavio pažymą apie pajamas arba banko sąskaitos išrašą ne mažiau kaip už pusmetį. Liudytojas A. K. nuskanuoja pateiktus dokumentus ir įkelia į sistemą. Suvedus duomenis į Bigbank AS kompiuterinę kreditų programą, sistema patikrina duomenis ir paruošia kredito sutartį. Liudytojas A. K. atspausdina (kredito) sutarties (projektą) ir duoda klientui pasirašyti. Jeigu sistema neleidžia suteikti kredito, atsiranda pranešimas. Liudytojas A. K. neturi galimybės patikrinti kliento pateikiamų duomenų apie gyvenamąją vietą, kontaktinį telefoną, darbą užsienyje. Duomenų tikrumą vertina bankas (Bigbank AS).
Liudytojas A. K. neprisimena paskolos sutarties sudarymo su E. U.. Iš jam parodytos vartojimo kredito sutarties Nr.SL-LTC-19003870 gali paaiškinti, kad, veikdamas Bigbank vardu, liudytojas A. K. 2019 m. balandžio 5 d. sudarė su E. U. kredito sutartį dėl 15 000 € vartojimo kredito išdavimo. Prieš sudarydamas sutartį E. U. pateikė LR piliečio pasą, paso kopiją liudytojas A. K. pridėjo prie (vartojimo kredito) sutarties, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad E. U. dirbo užsienyje. Liudytojas A. K. iš tyrėjo sužinojo, kad (E. U.) pateikti duomenys apie darbovietę ir pajamas yra netikri.
2018 m. vasario 1 d. darbo sutartyje teigiama, kad Airijos įmonė (duomenys neskelbtini) priima E. U. dirbti operatoriumi (1 t., b. l. 56-57, 71-74).
(Duomenys neskelbtini) išrašuose nurodyta, kad E. U. nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. gavo iš (duomenys neskelbtini) pajamų (1 t., b. l. 58-70, 75-87).
2019 m. balandžio 5 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. SL-LTC-19003870 (1 t., b. l. 47-53) rašoma, kad Bigbank AS filialas suteikia E. U. 15 000 € kreditą.
UAB „Medicinos bankas“ E. U. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše (2 t., b. l. 105) nurodyta, kad Bigbank AS filialas 2019 m. balandžio 8 d. pagal kredito sutartį Nr. SL-LTC-19003870 pervedė jam 15 000 € (vartojimo kreditą). Iš šios sąskaitos 2019 m. balandžio 8 d. vienu kartu nuimta 14 900 € ir nuskaičiuotas 89,40 € mokestis už grynųjų pinigų išėmimą.
Kitų objektų apžiūros 2019 m. birželio 4 d. protokole (2 t., b. l. 112-113) aprašyti 2019 m. balandžio 8 d. UAB „Medicinos bankas“ Raseinių klientų aptarnavimo skyriuje įvykdytos pinigų išgryninimo operacijos vaizdo įrašai. Apžiūros protokole sakoma, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip asmuo, panašus į E. U., 2019 m. balandžio 8 d. pasirašo dokumentuose ir gauna pinigus.
Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį apibrėžiamas kaip svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką sudaro du momentai: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę.
Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas, iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numato, kad taip veikiant kitas asmuo bus suklaidintas, ir nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti prievolės ar kad būtų panaikinta turtinė prievolė.
Sukčiavimas yra baigtas, kai kaltininkas ar jo vardu veikiantys asmenys įgyja svetimą turtą ar svetimas turtas atsiduria jų dispozicijoje (žinioje).
Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą ar liudijančius teisę į turtą. Tačiau turto savininkas ar teisėtas valdytojas gali būti suklaidinti ir kitais būdais. Suklaidintas nukentėjusysis perduoda turtą kito asmens laikinam valdymui, naudojimui ar nuosavybei, manydamas, kad šis asmuo turi teisę į turtą, dėl kurio kreipėsi kaltininkas. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtą, turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę, o nukentėjusysis patiria turtinę žalą, nes netenka turto. [...]
Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformuotų iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau kreipimosi dėl teisės į turtą momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui ar valdytojui turtinę žalą (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).
BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento klastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kiti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir yra įrodyti visiškai.
Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kada, kur ir/ar kaip kaltinamasis panaudojo vartojimo kreditą, nes šios aplinkybės neįtrauktos į nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sudėtį ir neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką.
Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog kaltinamasis pateikė „suklastotus netikrus“ dokumentus, paliekant žodžius „netikrus dokumentus“. Kaip minėta, dokumentai gali būti netikri arba suklastoti. Nenustatyta, kad kaltinamasis būtų dirbęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam būtų pervedusi darbo užmokestį į (duomenys neskelbtini), todėl šie dokumentai yra netikri, o ne „suklastoti netikri“.
Teismo iniciatyva atliktos korekcijos nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.
Kaltinamasis pagal prokurorės teisme pakeistą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, kad pasirašė 2018 m. vasario 1 d. darbo sutartyje, kurią vėliau pateikė pašto skyriui, siekdamas gauti vartojimo kreditą (5 t., b. l. 22-25). Kaltinamasis nuo pirmosios apklausos visą laiką tvirtino, kad jis nepasirašė 2018 m. vasario 1 d. darbo sutartyje. Liudytojas A. K. parodė, kad jeigu asmuo teigia, kad dirba užsienyje, jis (klientas) turi pateikti darbo sutarties kopiją ar darbdavio pažymą apie pajamas arba banko sąskaitos išrašą ne mažiau kaip už pusmetį. Liudytojas A. K. nuskanuoja pateiktus dokumentus ir įkelia į sistemą. Taigi liudytojas A. K. netikrina parašų dokumentuose tikrumo. Bigbank AS filialo įgaliotas atstovas Teisminių ginčų skyriaus vadovas J. R. atsakė, kad Bigbank AS filialas neturi E. U. (vardu surašytos) darbo sutarties (ang. Employment Agreement) originalo, nes bankui buvo pateikta šio dokumento kopija (5 t., b. l. 128). Teismo ekspertai neatlieka ekspertizių iš dokumentų kopijų. Nesant įrodymų, kad kaltinamasis pagamino netikrą dokumentą, jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą [...], gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 182 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sudėtis materiali, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (apgaulės panaudojimą), numatė, kad dėl jo neteisėto veikimo gali atsirasti žala kreditoriui, ir norėjo tokių padarinių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti.
Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (duomenys neskelbtini). Nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, bet turi oficialaus darbo stažo (4 t., b. l. 43-44). 2017-2021 m. 17 kartų baustas administracine tvarka. Iš jų vien 2020 m. gruodžio mėnesį padarė 3 smulkius sukčiavimus; 2021 m. sausio - vasario mėnesiais - 6 smulkius sukčiavimus, internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt patalpindamas skelbimus apie neva parduodamas prekes. Baudų nesumokėjo (5 t., b. l. 136-158). Teistas 12 kartų, dominavo nusikalstamos veikos nuosavybei. 10 iš 12 atvejų teistumas išnykęs. Taip pat teistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (4 t., b. l.45-55; 5 t., b. l. 159-176). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam už nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį padarymą galėtų būti sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį t. y. 2 m. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta 44 parų arešto bausme, prieš tai ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu skirta 60 parų arešto bausme, prieš tai ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir skiriama galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaičiuojamas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas (viena para) ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-701-471/2020 atlikta 43 parų arešto bausmė; kaltinamojo laikino sulaikymo laikas (viena para), įskaičiuotas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-501-1135/2021, iš viso 45 paros, prilygintos 45 laisvės atėmimo bausmės dienoms.
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).
Kaip minėta, kaltinamasis turi kriminalinės patirties, 9 kartus baustas administracine tvarka už 2020-2021 m. žiemą įvykdytus smulkius sukčiavimus. Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas nemato galimybių taisyti kaltinamąjį neizoliuotą.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 71-72) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama (BPK 139 str.).
Civilinis ieškovas Bigbank AS filialas 2020 m. rugsėjo 15 d. civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 21-24) prašo priteisti iš kaltinamojo 15 000 € negrąžintą kreditą, 585 € sutarties sudarymo mokestį, 5 133,28 € palūkanų pagal mokėjimo grafiką, 504 € sutarties administravimo mokestį pagal mokėjimo grafiką, iš viso – 21 222,28 €, taip pat 5 % dydžio palūkanas skaičiuojant už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki ieškinio atlyginimo. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad civilinis atsakovas pateikė netikrą 2018 m. vasario 1 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašus ir taip apgaulės būdu 2019 m. balandžio 5 d. gavo 15 000 € vartojimo kreditą. Vartojimo kredito sutartyje buvo sutarta ne tik dėl paskolos grąžinimo, bet ir dėl palūkanų normos, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių. Civilinio kodekso 6.249 straipsnis turtinę žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą ar sužalojimą, turėtas išlaidas, bet ir kaip negautas pajamas (palūkanos, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčiai), kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2009, 2K-508/2014).
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1-4 dalys numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kaip suprantami neteisėti veiksmai. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), pvz., darbdavio atsakomybė už darbuotojų padarytą žalą (žr. Civilinio kodekso 6.264 ir 6.271 str.), subrogacija (žr. Civilinio kodekso 6.1015 str.) ir t. t. Neteisėtumas gali pasireikšti vienu iš trijų pagrindų, bet ne dviem ar trim, nes įstatymų leidėjas įvirtina alternatyvą „arba“. Neteisėtumo turinys priklauso nuo atsakomybės rūšies: sutartinės atsakomybės atveju skolininkas neteisėtai neveikia, deliktinės atsakomybės atveju - neteisėtai veikia.
Pagrindinė prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties, yra prievolė grąžinti kreditą. Akcesorinė, nesavarankiška, priklausoma nuo pagrindinės prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties, yra prievolė mokėti palūkanas ir kitus mokesčius (žr. Civilinio kodekso 6.870 str., 6.872-6.874 str., 6.886 str., taip pat Vartojimo kredito įstatymą).
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Taigi kreditorius turi teisę reikalauti iš kaltininko atlyginti tokias negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei kaltininko teisėtų veiksmų nebūtų nutraukęs neteisėtas neveikimas.
Jei civilinis ieškinys būtų grindžiamas aplinkybe, kad kaltinamasis vartojimo kredito sutartį ir nustatytu periodiškumu nemokėjo eilinių įmokų, t. y. nedarė to, ką pagal sutartį privalėjo daryti (neteisėtas neveikimas), kas būdinga sutartinei atsakomybei, nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) galėtų vienašališkai nutraukti sutartį, pasinaudoti sutartyje įtvirtinta akceleracijos sąlyga ir reikalauti sumokėti turtinę žalą negautų pajamų forma (netiesioginius nuostolius), kuriuos jis būtų gavęs, jeigu skolininkas (toliau) būtų tvarkingai mokėjęs eilines įmokas pagal grafiką ir sutartis vienašališkai nebūtų buvusi nutraukta (žr. Civilinio kodekso 6.59 str., 6.217 str. 5 d., 6.218 str., 6.221 str., 6.228⁴ str.).
Aptariamu atveju civilinis ieškinys yra grindžiamas aplinkybe, kad kaltinamasis sudarė 2019 m. balandžio 5 d. vartojimo kredito sutartį apgaule, t. y. atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), kas būdinga deliktinei atsakomybei, nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) gali reikalauti iš kaltininko tiktai atkurti iki teisės pažeidimo (neteisėto veikimo) - apgaulės buvusią padėtį, t. y. padengti tiesioginius nuostolius, kaip antai: grąžinti turtą (turtinę teisę), kompensuoti prarasto ar sugadinto turto vertę. Jeigu nebūtų buvę nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, susijusių su apgaule (neteisėto veikimo) (delikto civilinės teisės prasme), kaltinamasis nebūtų gavęs vartojimo kredito, todėl nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) negali reikalauti sumokėti turtinės žalos atlyginimo negautų pajamų forma (netiesioginių nuostolių), kaip tai: mokėjimo palūkanų, sutarties sudarymo ar administravimo mokesčių. Baudžiamojoje byloje kaltinamasis gali būti įpareigojamas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą (BPK 107 str.), o ne grąžinti paskolą ar kreditą su mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis ar kitus priskaičiuotus mokesčius, kylančius iš sutarties.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neanalizuoja vartojimo kredito sutarties sąlygų ir dėl jų nepasisako, nes vartojimo kredito sutarties sąlygos nesusijusios su inkriminuotų nusikalstamų veikų būtinaisiais sudėties požymiais.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nesiremia civilinio ieškovo pateikta teismų praktika, nes joje kasacinis teismas taikė Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį ir neatsižvelgė į kitas Civilinio kodekso nuostatas, sistemiškai jų neinterpretavo ir nesukūrė teisės taikymo ar aiškinimo taisyklių (precedento).
Dėl išvardintų priežasčių teismas priteisia civiliniam ieškovui iš kaltinamojo tiesioginės turtinės žalos, nurodytos kaltinime ir iki šiol neatlygintos, t. y. 15 000 €, atlyginimą. Taip pat priteisia 5 % procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (15 000 €) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, nes per laiką pinigai praranda nominalią vertę.
Teismas atmeta civilinio ieškinio dalį, kuria civilinis ieškovas prašė priteisti iš kaltinamojo 6 222,28 € (21 222,28 € - 15 000 €) netiesioginių nuostolių atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš UAB „Medicinos bankas“ (2 t., b. l. 111), prisegtas voke prie 5 tomo viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 2 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta 44 parų arešto bausme, prieš tai ją pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu skirta 60 parų arešto bausme, prieš tai ją pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaičiuoti E. U. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-701-471/2020 atliktą 43 parų arešto bausmę; įskaičiuoti E. U. laikino sulaikymo laiką (vieną parą), įskaičiuotą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-501-1135/2021, iš viso įskaičiuoti 45 paras, prilygintas 45 laisvės atėmimo bausmės dienoms.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. U. sulaikymo ar suėmimo, jei to prireiktų, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Civilinio ieškovo Bigbank AS filialo 2020 m. rugsėjo 15 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš E. U. 15 000 € turtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais (sukčiaujant), atlyginimo ir 5 % procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (15 000 €) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Kitą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
E. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, - kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš UAB „Medicinos bankas“, prisegtą prie 5 tomo viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.