- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-186-212/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- J. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-186-212/2014
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00231-2011-3
2014 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5274-223/2013 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei J. Ž. ir atsakovės J. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė santuoką tarp jo ir atsakovės nutraukti dėl atsakovės kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, padalinti santuokoje įgytą turtą ir jam asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,3000 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu-viraline, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kiemo rūsiu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-malkine, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kluonu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-tvartu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-šiltnamiu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu UN (duomenys neskelbtini)- bendros 40 000 Lt vertės; automobilinę priekabą IZ 4.052.001, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- 500 Lt vertės; traktorinę savos gamybos priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- 900 Lt vertės ir iš atsakovės jo naudai priteisti 30 000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Visą kitą santuokoje įgytą turtą priteisti atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tai pasireiškė netinkamu pareigų atlikimu. Su atsakove kartu nebegyvena nuo 2009 metų, kai ji grįžus iš Anglijos apsigyveno naujame name su kitu vyru.
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti jos asmeninėn nuosavybėn visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, išskyrus automobilinę priekabą ir automobilius (duomenys neskelbtini) ir Jeep Grand Cherokee ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės- santuokinio neištikimybės. Ieškovas jai yra neištikimas su S. P., turi su ja vaiką, o 1996 metais išėjo gyventi pas ją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; asmenine atsakovės nuosavybe pripažino: 1,0900 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,7600 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,8900 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); karves UN (duomenys neskelbtini) ,UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini); automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį Peguot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Padalino santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir priteisė ieškovui asmeninėn nuosavybėn: 0,3000 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu-viraline, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kiemo rūsiu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-malkine, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kluonu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-tvartu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-šiltnamiu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu UN (duomenys neskelbtini)- bendros 40 000 Lt vertės; automobilinę priekabą IZ 4.052.001, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- 500 Lt vertės; traktorinę savos gamybos priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- 900 Lt vertės. Viso kilnojamo ir nekilnojamo turto 41 400 Lt bendros vertės.
Atsakovei asmeninėn nuosavybėn priteisė: gyvenamąjį namą UN (duomenys neskelbtini) su priklausiniu-šuliniu esančius (duomenys neskelbtini) – bendros 73 000 Lt vertės; traktorių T-40 AM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- 6 000 Lt vertės; traktorinę šienapjovę- 1 000 Lt vertės; traktorinę sodinamąją- 1 000 Lt vertės; traktorinę kasamąją- 500 Lt vertės; traktorinį ravėtuvą-vagotuvą- 1 200 Lt; traktorinį plūgą- 600 Lt; betono maišyklę- 500 Lt vertės; elektrinį zeimerį malkoms pjauti- 600 Lt vertės; automobilį Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt vertės .Viso kilnojamojo ir nekilnojamo turto bendros 85 900 Lt vertės.
Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 16 500 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, piniginę kompensaciją sumokant per 1 metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 2 132 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės 80 Lt, iš ieškovo 40 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 1987-02-28 Radviliškio rajono CMS įregistravo santuoką, kurioje gimė vaikai E., gim. (duomenys neskelbtini), A., gim. (duomenys neskelbtini)ir A., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1996-03-05 nutarimu iš ieškovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteistas išlaikymas ½ dalis visų jo pajamų. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti statiniai, t. y. gyvenamasis namas ir pastogės patalpos. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2011-05-10) yra 212 000 Lt. Ieškovas yra priimtas į darbą AB „Panevėžio specialus autotransportas“ vairuotoju nuo 1999-09-21. Atsakovės vardu yra registruotas traktorius T-40AM valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-2008 metų laikotarpiu buvo perkamos įvairios statybinės medžiagos, kai kuriuose yra nurodyta A. Ž. pavardė. 2013-10-02 Ekspertizė nustatė, kad 0,89 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) ir neįregistruoto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) bendra vertė yra 95 000 Lt, tame tarpe 70 000 Lt namo vertė, 3 000 Lt šulinio vertė ir 22 000 Lt žemės sklypo vertė. J. Ž. vardu 2009-10-17 buvo įgyta karvė UN (duomenys neskelbtini), 2010-04-01 karvė UN (duomenys neskelbtini), 2010-10-23 karvė UN (duomenys neskelbtini), 2011-03-26 karvė UN (duomenys neskelbtini), 2011-01-20 karvė UN (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys įgijo: automobilius Renault Megane Scenic valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nissan Sunny valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės; Nissan Sunny valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peguot Partner valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba IZ valst. Nr(duomenys neskelbtini); 1,0900 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,8900 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,7600 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamą namą UN (duomenys neskelbtini) su priklausiniais pastatu-viraline UN (duomenys neskelbtini), pastatu- kiemo rūsiu UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu UN (duomenys neskelbtini), pastatu-malkine UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kluonu UN (duomenys neskelbtini), pastatu-tvartu UN (duomenys neskelbtini), pastatu- ūkiniu pastatu UN (duomenys neskelbtini), pastatu- šiltnamiu UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) A. Ž. nuo 1999-09-21 dirbo AB Panevėžio specialus autotransportas ir gavo atlyginimą. A. Ž. vardu už 19 652,48 rublių (tame tarpe 14 739,36 investiciniais čekiais) buvo įgytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).
Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė santuokos metu buvo vienas kitam neištikimi, t. y. 1995-1996 metų laikotarpiu neištikimas buvo ieškovas, o nuo 2009 metų neištikima buvo atsakovė, kuri pripažino, kad iš darbų Anglijoje namo grįžo su S. M., su kuriuo gyvena iki šiol kaip sugyventiniai. Teismas laikė neįrodyta, kad atsakovė ieškovui buvo neištikima anksčiau, nes liudytojo A. U. elgesys posėdžio metu kėlė abejonių jo nuoširdumu ir atsakingumu už savo žodžius. Ieškovo santuokinė neištikimybė prasidėjo maždaug 1995-1996 metų laikotarpiu, tačiau atsakovei sužinojus šį faktą, santuoka tarp šalių nenutrūko ir santuokiniai ryšiai tęsėsi toliau. Ieškovas ir liudytojai S. M., V. N., A. Ž., V. M., D. F., A. Ž., iš dalies pripažino ir atsakovė, jog ieškovas grįždavo namo, nudirbdavo žemės ūkio darbus, vienokia ar kitokia apimtimi prisidėdavo prie vaikų auklėjimo ir išlaikymo, o nakvoti išvažiuodavo pas kitą moterį. Ieškovas nesiekė nutraukti santuokinių ryšių, o vienokia ar kitokia apimtimi tęsė santuokinius ryšius, rūpinosi vaikais ir šeimos ūkiu. Atsakovė dėl to neprieštaravo ir tokį santuokinio gyvenimo modelį priėmė, po A. Ž. santuokinės neištikimybės fakto šeimos santykiai nenutrūko, bendras ūkis buvo vedamas ir toliau, vaikai buvo auklėjami šeimoje, sutuoktiniai bendravo ir nei vienas nesikreipė dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas neteikė materialinio išlaikymo vaikams ir jais nesirūpino, jos žodžius paneigė liudytojų A. Ž. ir A. Ž. (šalių vaikų) paaiškinimai apie ieškovo jiems teikiamą išlaikymą ir paramą bei antstolio pažyma, kad vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo iš A. Ž. nebuvo užvesta. Teismas sprendė, kad atsakovė J. Ž., turėdama įsiteisėjusį teismo nutarimą (vykdomąjį raštą) dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš A. Ž., jei šis nebūtų teikęs išlaikymo vaikams, būtų pateikusi jį vykdymui. Teismas darė išvadą, kad A. Ž. vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus ir J. Ž. tai tenkino. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, tęsė toliau šeimyninius santykius, toleravo ieškovo neištikimybę, tokia faktinė situacija tenkino abu sutuoktinius ir jie toliau gyveno šeimoje, vedė bendrą ūkį, augino vaikus, pradėjo naujo namo statybą, kas įrodo, kad sutuoktiniai ketino ir toliau gyventi kartu šeimoje. Šalių santuokiniai ryšiai nenutrūko ir A. Ž. neištikimybė negali būti laikoma pagrindine santuokos iširimo priežastimi. Teismas pažymėjo, jog atsakovė 2009 metais išvykdama dirbti į Angliją, vaikus ir namų ūkį paliko būtent ieškovo priežiūrai ir atsakomybei. Atsakovė vyko į užsienį tikslu užsidirbti pinigų naujo namo statybai, o ieškovas liko prižiūrėti ir vykdyti šio namo statybos, o tai rodo, kad sutuoktiniai geranoriškai pasidalino tarp savęs šeimos pareigas, tuo užtikrindami tolesnį šeimos egzistavimą. Tai dar kartą patvirtino santuokinių ryšių išlikimą tarp sutuoktinių, jų siekį gyventi šeimoje, toliau kurti bendrą gerbūvį. Ieškovo santuokinė neištikimybė turėjo įtakos šeimyninių santykių kokybei, sutuoktinių požiūriui vienas į kitą, atsirado sutuoktinių pagarbos ir savitarpio pasitikėjimo trūkumas, tačiau tai nebuvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis, nes santuokiniai ryšiai ir po to tęsėsi daugiau kaip 10 metų. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad ieškovas, nors ir būdamas neištikimas, ketino palikti šeimą ar ją visiškai paliko. Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovė pripažino, kad galutinai santuokiniai ryšiai tarp jų nutrūko 2009 metais, kai atsakovė iš darbų Anglijoje į Lietuvą grįžo su S. M., su kuriuo yra sugyventiniai iki šiol. Pažymėjo, kad sudarydami santuoką abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės. Šiuo aspektu atsakovė J. Ž., būdama santuokoje, neturėjo jokio pagrindo nutraukti šeimyninius santykius ir imti gyventi su S. M.. Todėl galutinai santuokiniai ryšiai tarp sutuoktinių buvo nutraukti J. Ž. iniciatyva. Teismas sprendė, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie abu pažeidė moralines sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti vienas kitą, t.y. santuoka iširo dėl sutuoktinių santuokinės neištikimybės, savitarpio pagalbos ir paramos, lojalumo ir pasitikėjimo trūkumo, kas per ilgesnį laiką ir atsiradus atsakovės gyvenime sugyventiniui S. M., galutinai suardė šeimyninį gyvenimą, nutraukė santuokinius ryšius ir padarė santuokinį gyvenimą neįmanomu.
Teismas nustatė, kad sutuoktinių santuokos laikotarpiu buvo įgytas šis turtas: 0,3000 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1996-12-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P66/96-1685 pagrindu ir jame esantis gyvenamasis namas, UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu-viraline, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kiemo rūsiu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-malkine, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kluonu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-tvartu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-šiltnamiu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu UN (duomenys neskelbtini); 1,0900 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1996-01-19 Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 21-6245 ir 2005-10-10 Apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3677 pagrindu; 0,7600 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1996-01-19 Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 21-6245 ir 2005-10-10 Apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3677 pagrindu; 0,8900 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); įgytas 1996-01-19 Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 21-6245 ir 2005-10-10 Apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3677 pagrindu; dviejų aukštų gyvenamas namas UN (duomenys neskelbtini) su priklausiniu-šuliniu esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini); traktorius T-40 AM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); traktorinė šienapjovė; traktorinė sodinamoji; traktorinė kasamoji; traktorinis ravėtuvas-vagotuvas; traktorinis plūgas; betono maišyklė; elektrinis zeimeris malkoms pjauti; automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 2011-11-24; automobilis Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 2010-10-09; automobilis Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 2005-11-10; automobilis Peguot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 2013-04-16; priekaba IZ 4.052.001, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 1993-09-25; traktorinė puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); penkios karvės: UN (duomenys neskelbtini) , UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini).
Teismas automobilį Renault Megane valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįtraukė į turto balansą, nes jis 2013-06-15 yra parduotas. Taip pat nedalino atsakovės nurodytus automobilius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Grand Cherokee valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes jie yra perleisti kitiems asmenims. Atsakovė nekėlė klausimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo už perleistą turtą, todėl šio klausimo teismas nesprendė. Žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas 1996-01-19 Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 21-6245 ir 2005-10-10 Apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3677 pagrindu, žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas 1996-01-19 Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 21-6245 ir 2005-10-10 Apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3677 pagrindu, 0,8900 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas 1996-01-19 Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 21-6245 ir 2005-10-10 Apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3677 pagrindu. Šie žemės sklypai yra įgyti atkuriant J. Ž. nuosavybės teises į turėtą žemę, todėl juos laikė atsakovės asmenine nuosavybe ir į dalintino turto masę neįtraukė. Atsakovės J. Ž. asmenine nuosavybe pripažino penkias karves UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini) bei automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą 2011-11-24; automobilį Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą 2010-10-09, automobilį Peguot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą 2013-04-16, nes šis turtas buvo įgytas tuo laikotarpiu, kai atsakovė grįžusi iš darbo Anglijoje, visiškai nutraukė santuokinius santykius su ieškovu ir ėmė gyventi atskirai su sugyventiniu S. M.. Tuo laikotarpiu ieškovas gyveno atskirai ir prie šio turto įsigijimo neprisidėjo.
Atsakovė savo reikalavimą pripažinti santuokoje įgytą turtą jos asmenine nuosavybe rėmėsi ta aplinkybe, kad ieškovas A. Ž. buvo jai neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip metai laiko ja nesirūpino, turtas buvo įgytas jai vienai gyvenant su vaikais. Nors atsakovė ir teigė, kad A. Ž. 1995 metais paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovas tuo metu, kai jos teigimu gyveno atskirai, dirbdavo šeimos žemės ūkio darbus, t. y. ardavo, akėdavo, šienaudavo ir t. t. Tai patvirtino ir liudytojai A. V., A. Š., A. U., A. Ž., R. B., V. M., D. F., A. Ž.. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas rūpinosi šeima, vedė bendrą ūkį su J. Ž.. Be to, A. Ž. tuo laiku dirbo AB Specialus autotransportas, gaudavo pastovias pajamas, o įrodymų, kad šios pajamos buvo skiriamos kitoms reikmėms, o ne šeimos ūkio vedimui atsakovė nepateikė. Liudytojai A. Ž. ir A. Ž. paaiškino, kad A. Ž. rėmė šeimą ir juos išlaikė, vyko naujo gyvenamojo namo statybos, kurio statybai atsakovė išvyko uždarbiui į Angliją, o ieškovas liko Lietuvoje ir dirbo prie namo statybų, organizavo darbą ir pirko statybines medžiagas. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį iki 2009 metų ir todėl santuokoje tuo metu įgytas turtas buvo įgytas iš jų bendrų lėšų, sukurtas bendru darbu ir laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovė įstatymo nustatytos prezumpcijos nepaneigė, todėl teismas nenustatė, kad visas santuokoje įgytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė.
Teismas laikė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo šį turtą: 0,3000 ha žemės sklypą, UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu-viraline, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kiemo rūsiu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-malkine, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kluonu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-tvartu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-šiltnamiu, UN (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu UN (duomenys neskelbtini)- bendros 40 000 Lt vertės; dviejų aukštų gyvenamą namą UN (duomenys neskelbtini) su priklausiniu-šuliniu esantį (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini))- 73 000 Lt vertės; traktorių T-40 AM, valst.Nr.(duomenys neskelbtini)- 6000 Lt vertės; traktorinę šienapjovę- 1000 Lt vertės; traktorinę sodinamąją- 1 000 Lt vertės; traktorinę kasamąją- 500 Lt vertės; traktorinį ravėtuvą-vagotuvą- 1200 Lt; traktorinį plūgą- 600 Lt; betono maišyklę- 500 Lt vertės; elektrinį zeimerį malkoms pjauti- 600 Lt vertės; automobilį Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt vertės; priekabą IZ 4.052.001, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- 500 Lt vertės; traktorinę puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- 900 Lt vertės. Viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgyta turto už 127 300 Lt.
Pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė sutinka su santuokos metu įgyto turto mase ir turto verte. Ginčo dėl kilnojamojo turto dalinimo teismas nenustatė, todėl visą kilnojamąjį turtą, išskyrus automobilinę priekabą IZ 4.052.001 (500 Lt vertės) ir traktorinę priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (900 Lt vertės) priteisė atsakovei. Ieškovas piniginės kompensacijos už atsakovei tenkančio kilnojamojo turto dalį neprašė, todėl jos ir nepriteisė.
Atsakovė siekė, kad 0,3000 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, UN 6692-8005-0012, ir priklausiniais - bendros 40 000 Lt vertės būtų priteistas jos asmeninėn nuosavybėn, nes ji viena išlaikė šį turtą, mokėjo už jį mokesčius, savo lėšomis pagerino šį turtą, o ieškovas prie šio turto savo lėšomis neprisidėjo. Minėtas namas buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį dar iki 1995 metų, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė. Žemės sklypas, ant kurio stovi gyvenamasis namas, buvo įgytas A. Ž. vardu pagal 1996-12-24 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šis namas ir žemės sklypas buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų ar buvo išlaikomas ir remontuojamas vien jos asmeninėmis lėšomis, nepateikė jokių įrodymų, kad ji vien savo lėšomis iš esmės pagerino minėtą gyvenamąjį namą, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ji nepaneigė ir šį nekilnojamąjį turtą laikė bendrąja jungtine nuosavybe. Neįregistruoto gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini) su priklausiniu-šuliniu esančiu (duomenys neskelbtini), statyba buvo pradėta bendru susitarimu šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Liudytoja A. Ž. patvirtino, kad namą statyti susitarė abu tėvai ir atsakovė tuo tikslu išvyko uždarbiui į Angliją. Liudytojai A. V., A. Š., A. U., V. M., D. F., A. Ž., netgi pati atsakovė patvirtino, kad naują namą statė statybininkai kartu su ieškovu, kuris dirbo prie statybų, jas organizavo ir kontroliavo. Byloje esantys kvitai, sąskaitos ir čekiai patvirtino, kad dalis statybinių medžiagų buvo pirktos A. Ž. vardu. Namo statybos metu atsakovė buvo išvykusi dirbti į užsienį ir namo statybose pati negalėjo dalyvauti, o visas namo statybos procesas buvo paliktas A. Ž. valiai. Atsakovės teiginį, kad namo statybos laikotarpiu ji vedė atskirą ūkį nuo A. Ž. laikė nelogišku, nes jei taip būtų buvę, tai ji nebūtų patikėjusi ją palikusiam sutuoktiniui namo statybų. Atsakovė nepateikė jokių paskaičiavimų ir įrodymų, kiek konkrečiai ji įdėjo savo asmeninių lėšų į namo statybą. Atsakovės gautos pajamos Anglijoje tuo laikotarpiu neįrodo, kad visos šios lėšos buvo investuotos į namo statybą, nes iš jos gautų pajamų dar reikėjo lėšų pačiai pragyventi, taip pat buvo išlaikomi nepilnamečiai vaikai. Be to, ieškovas tuo laikotarpiu taip pat dirbo ir gavo pastovias pajamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas savo gautas pajamas naudojo kitoms reikmėms, o ne bendro ūkio vedimui, tame tarpe ir namo statybai. Teismas nelaikė, kad atsakovės sugyventinis S. M. savo pajamomis prisidėjo prie statybų, nes tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Teismas sprendė, kad gyvenamas namas buvo statomas iš abiejų sutuoktinių lėšų, o ieškovas prie namo statybų prisidėjo ir savo asmeniniu darbu. Byloje neįmanoma nustatyti kokia konkrečiai dalimi prie namo statybų prisidėjo A. Ž. ir J. Ž., todėl padarė išvadą, kad sutuoktinių indėlis į minėto namo statybą yra lygus, todėl turi būti dalinamas lygiomis dalimis.
Teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlytas nekilnojamojo turto padalinimo būdas yra pats racionaliausias ir labiausiai atitinka šalių interesus bei faktinę susiklosčiusią situaciją, nes turtas yra dalus, kiekvienas iš sutuoktinių įgyja atskirą būstą, naudojimas šiais objektais nebūtų apsunkintas. Atsakovė šiuo metu gyvena neįregistruotame name su sugyventiniu S. M., todėl ieškovo gyvenimas tuose namuose nebūtų įmanomas dėl galimų konfliktų, namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, nepilnai įrengtas. Be to, neįregistruotas gyvenamasis namas yra žemės sklype, kuris priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, todėl jei šis namas, būtų priskirtas A. Ž. asmeninėn nuosavybėn, iškiltų problemų dėl priėjimo prie namo. Todėl žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei, o gyvenamąjį namą UN (duomenys neskelbtini) su priklausiniu-šuliniu esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei.
Nekilnojamojo turto, priteisto ieškovui A. Ž. vertė yra 40 000 Lt, o atsakovei J. Ž.- 73 000 Lt, todėl ieškovui priteisė 16 500 Lt (40 000 Lt + 73 000 Lt: 2) kompensaciją. Teismas iš bylos duomenų sprendė, kad atsakovė finansiškai pajėgi sumokėti piniginę kompensaciją ieškovui, jos turtinė padėtis yra stabili, nes verčiasi žemės ūkio veikla. Atsižvelgęs į faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė gali sumokėti ieškovui kompensaciją per 1 metus, nes ji teismo posėdžio metu svarstė galimybę apie 30 000 Lt kompensacijos sumokėjimą ieškovui per 2 metus. Bylinėjimosi išlaidas valstybei ir šalims teismas priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškininių ir priešieškinių reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimo dalį, kurioje atmestas priešieškinys ir tenkintinas ieškinys panaikinti ir priimti toje dalyje sprendimą, kuriuo: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise papildomai priteisti traktorinę savos gamybos priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 900 Lt vertės, 0,3000 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais; 3) gyvenamąjį namą UN (duomenys neskelbtini) su priklausiniu-šuliniu esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe; 4) panaikinti sprendimo dalį dėl kompensacijos bei paskirstyti proporcingai tenkintų reikalavimų daliai šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo išvadomis, kad ji po 1995- 1996 m. susitaikė su ieškovo neištikimybe ir vedė toliau bendrą ūkį. Po 1996 m. tarp šalių santuoka nutrūko ir santuokiniai ryšiai nebuvo tęsiami. Dėl to, ji kreipėsi į teismą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kuris 1996-03-05 nutarimu buvo priteistas. Ieškovas neišlaikė savo vaikų, ji kreipėsi į antstolių kontorą, tačiau šios kontoros po reformos nebeliko. Išlaikyti vaikus padėjo jos mama, ūkininkavo savo ūkyje ir palaipsniui įsigijo technikos. Su ieškovu bendro ūkio nevedė, o geranoriškai atlikti jo ūkio darbai buvo tik pagalba jai. Nusprendus statyti namą, paprašė ieškovo prižiūrėti statybas bei nupirkti medžiagas statyboms už jos pervestus pinigus. Santuoka tarp šalių nebuvo nutraukta tik dėl formalių priežasčių, tačiau šalys bendro ūkio nevedė, šeimos santykių nebuvo. Santuoka galutinai iširo po ieškovo neištikimybės, todėl jos santykiai su S. M. nelaikytini santuokine neištikimybe, nes 2009 m. santykiai su ieškovu jau buvo nutrūkę, kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai vertino liudytojų parodymus, todėl padarė neteisingas išvadas dėl santuokos nutrūkimo priežasčių ir kaltės. Ieškovas išėjo iš namų pas kitą moterį, susilaukė dukros ir santuokiniai ryšiai nutrūko, tai patvirtino liudytojai. Nors ieškovas ir padėjo atlikti ūkio darbus, tačiau ši pagalba buvo atsitiktinė ir nieko bendro neturėjo su jų santuoka. Ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis paliko šeimą, o ji tik po 13 metų susirado draugą ir pradėjo bendrauti, todėl ji nėra kalta dėl santuokos iširimo. Teismas nepagrįstai į turto balansą neįtraukė automobilius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Grand Cherokee valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis turtas buvo ieškovo nuosavybė, iškėlus santuokos bylą, o realizuotas buvo prasidėjus procesui, todėl šis turtas turėjo atsispindėti balanse ir dalinamas kompensavimo būdu. Mano, kad ieškovo dalis turėjo būti sumažinta 7 000 Lt prarasto turto verte. Teismo motyvai dėl turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe yra teisėti ir pagrįsti, išskyrus tuos, kuriais teismas laikė, kad santuokinius santykius su ieškovu ji nutraukė 2009 m., grįžusi iš (duomenys neskelbtini). Liudytojų parodymai patvirtino, kad ieškovas nuo 1996 m. su ja negyveno. Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad santuokiniai santykiai nutrūko nuo 2009 m. Ieškovas neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės, jis gyveno kitoje faktinėje šeimoje, augino dukrą ir nepretendavo į atsakovės po 1996 m. įgytą turtą. Liudytojų A. Ž., D. F., A. Ž. parodymus, jog ieškovas padėjo atlikti ūkio darbus reikia vertinti objektyviai, kaip epizodišką pagalbą ūkio darbuose. Dėl to, ieškovas nepretenduoja į kilnojamąjį turtą ir neprašo kompensacijos. Tais pačiais pagrindais, kuriais kilnojamasis turtas yra asmeninė jos nuosavybė, neįregistruotas gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini) su priklausiniu-šuliniu esantis (duomenys neskelbtini), turėjo būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Nesutinka su teismo išvadomis dėl šio namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nes neteisingai buvo vertinami liudytojų parodymai. Liudytojas A. K. paaiškino, jog dėl namo statybos tarėsi tik su ja, nes ji užtikrino, kad pinigus siųs iš uždirbtų pinigų (duomenys neskelbtini), o ieškovas supirks medžiagas iš atsiųstų pinigų. Ieškovas jokių statybos darbų nedirbo, retkarčiais pasirodydavo prie namo, pristatydamas medžiagas. Liudytojas A. Ž. taip pat nurodė, kad ieškovas vadovavo statyboms, pinigus namo statyboms siuntė ji. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas prie gyvenamojo namo statybos finansavimo visiškai neprisidėjo. Kadangi ieškovas buvo atsakingas už nepilnamečius vaikus, jis turėjo domėtis kaip vaikai gyvena senajame name, tuo tikslu ir apsilankydavo. Ieškovo buvo paprašyta organizuoti ir prižiūrėti statybas, atsiskaityti su meistrais iš jos siųstų pinigų. Be to, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šalys susitarė pastatyti gyvenamąjį namą. Ieškovas nepaneigė duomenų, kad gyvenamasis namas yra pastatytas jos asmeninėmis lėšomis, nepateikė įrodymų, jog pirko medžiagas savo asmeninėmis lėšomis. Visiems buvo žinoma, jog gyvenamasis namas buvo statomas iš jos uždirbtų užsienyje pinigų. Nėra pagrindo netikėti, jog prieš išvykstant ji pardavė gyvulius, gautus pinigus atidavė ieškovui, kad jis atsiskaitytų su statybininkais ir nupirktų medžiagų, už darbą statybininkams buvo perrašytas jos automobilis. Gyvenamojo namo įrengimui S. M. davė 11 000 svarų, todėl ieškovas negalėjo tikėtis, kad jis įgys nuosavybę į gyvenamąjį namą. Be to, jis neįrodinėjo aplinkybės, kad prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos pinigais. Todėl byloje paneigta prezumpcija, kad šis namas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šis namas yra jos asmeninė nuosavybė. Mano, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti dalinamas nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteistinas jai nuosavybės teise, nes jos pajamos yra minimalios, verčiasi pienininkyste. Gyvenamąjį namą priteisus ieškovui, ji netektų galimybės ūkininkauti, nes prie senojo gyvenamojo namo yra ūkiniai pastatai, reikalingi gyvuliams auginti, pašarams dėti. Naujasis namas yra tik gyvenamosios vietos paskirties, o prie jo esanti žemė yra žemės ūkio paskirties, ten nėra ūkinių pastatų, todėl iškyla grėsmė nutraukti ūkininkavimą dėl sąlygų neatitikimo. Be to, į naująjį namą elektra yra tiekiama iš senojo namo. Be to, šalys susitarė, kad senasis namas atiteks jai, nes ji viena augino ir prižiūrėjo vaikus, remontavo senąjį namą, keitė langus, atliko ženklias investicijas nekilnojamajam turtui išsaugoti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepriimti naujų įrodymų. Mano, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą tik dėl turto padalinimo. Ji nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis buvo neištikimas su R. P. ir turi su ja dukrą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 1996-03-05 kreipėsi į teismą dėl vaikų išlaikymo priteisimo, nes ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo pateiktas tik 2011 metais. Nurodo, jog nors jų santykiai ir buvo pašliję, tačiau jie vedė bendrą ūkį, rūpinosi nepilnamečiais vaikais, po darbo ieškovas rūpinosi visais ūkio reikalais, rūpinosi šeima ir pagal galimybes ją išlaikė. Šalių vaikų parodymai paneigia apeliantės argumentus, jog jis neteikė išlaikymo. Be to, iš jo niekada nebuvo išieškomas išlaikymas. Atsakovė pati pripažino, kad jis rūpinosi vaikais. Sutinka su teismo argumentais, jog jei jis nebūtų teikęs išlaikymo, atsakovė būtų pateikusi dokumentus antstoliui dėl išlaikymo išieškojimo. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes jos teiginiai dėl vaikų išlaikymo fakto nebuvimo prieštarauja vieni kitiems. Teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ji pati buvo neištikima jam ir tą patvirtino A. U., nepaisant to, šalys ir toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Be to, 2005-2006 m. atsakovė išpardavusi gyvulius išvyko į Angliją kartu su S. M. ir po metų grįžusi atostogų apsistojo ne namuose su vaikais, o pas kitą vyrą, su kuriuo ir dabar gyvena. Santuoka faktiškai nutrūko 2009 m., kai atsakovė grįžusi iš (duomenys neskelbtini) apsigyveno kartu su S. M., o iki tol jie su atsakove vedė bendrą ūkį, rūpinosi vaikais. Šalys pasidalino savo pareigas, nes atsakovė išvyko į Angliją uždirbti pinigų, o jis pasiliko rūpintis vaikais ir vykdyti naujo namo statybas. Jis pilnai įrodė atsakovės neištikimybę. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog visas nekilnojamasis turtas atitektų jai. Teismas pagrįstai nurodė, kad vykstant naujojo namo statyboms šalys vedė bendrą ūkį, nes visiškai nelogiška, kad šalys nevedė bendro ūkio ir jis vykdė statybas. Apeliantė nepateikė įrodymų kiek konkrečiai asmeninių lėšų įdėjo į naujojo namo statybas. Taip pat nėra įrodymų, kad S. M. prisidėjo prie statybų. Apeliantė nepaneigė prezumpcijos, jog naujasis gyvenamasis namas nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Jis prie namo statybų prisidėjo tiek pinigais, tiek savo darbu, tačiau neįmanoma nustatyti kokiomis konkrečiomis dalimis abu prisidėjo prie namo statybos, todėl šis nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja nuosavybe ir dalintinas. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl senojo namo priteisimo jai, nes ji nepateikė jokių įrodymų, kad šis žemės sklypas su namu buvo įgytas jos asmeninėmis lėšomis ir jos vienos buvo išlaikomas, remontuojamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padalino nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju peržengti apeliacinio skundo ribas nėra pagrindo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl tos sprendimo dalies, kurios teisėtumą ir pagrįstumą apeliantė ginčija apeliaciniame skunde. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1987-02-28, santuokoje gimę trys vaikai yra pilnamečiai (t. 1, b. l. 15-17). Šalys pripažino, kad nuo 2009 metų rudens gyvena skyriumi. Ieškovas teigė, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės, atsakovė – dėl ieškovo. Byloje šalys sprendė santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir įgyto turto padalijimo klausimus.
Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas priešieškinys ir reikalauja priešieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad nesutinka, jog santuoka nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat nesutinka su turto padalijimu.
Dėl santuokos nutraukimo.
Bylos šalys dėl šeimos iširimo kaltina viena kitą, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nesutinka su šia teismo išvada ir teigia, kad santuoka nutruko 1996 metais dėl ieškovo kaltės, jo neištikimybės. Ieškovas paliko šeimą, ją nesirūpino, neteikė išlaikymo vaikams. Ji pripažįsta, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur išvyko 2006 m. balandžio mėnesį, su sugyventiniu S. M. ir nuo to laiko kartu su juo gyvena faktinėje santuokoje (t. 3, b. l. 126).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santykiai pakito 1995-1996 metais, kai ieškovas buvo neištikimas atsakovei ir kurį laiką bendravo su kita moterimi. Atsakovė dėl vaikų išlaikymo kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą ir 1996-03-05 nutartimi iš ieškovo buvo nutarta išieškoti alimentus trijų vaikų išlaikymui (t. 1, b. l. 48). Atsakovė teigia, kad šis aplinkybė įrodo, kad būtent nuo 1996 metų santuoka tarp šalių nutrūko, nes ieškovas neišlaikė vaikų ir antstoliai vykdė išieškojimą, tačiau po antstolių reformos, antstolių kontoros, vykdžiusios alimentų išieškojimą, neliko.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentai nepagrįsti. Duomenų, kad šalių santuoka nutrūko 1996 metais ir nuo to laiko šalys neveda bendro ūkio, kaip teigia atsakovė, byloje nėra. Tai, kad ieškovas buvo neištikimas, kad teismo nutartimi nutarta išieškoti iš jo alimentus vaikų išlaikymui, nepaneigia nustatytų byloje aplinkybių, kurias iš dalies pripažino ir pati atsakovė, kad ieškovas tik kurį laiką negyveno šeimoje, vėliau į šeimą grįžo, rūpinosi vaikais ir šeimos buitimi, dirbdavo ūkio darbus. Nei atsakovė, nei ieškovas niekaip nepatvirtino gyvenimo skyrium, nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, šalys toliau gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, augino vaikus. Atsakovė vienu atveju teigia, kad alimentai buvo išieškomi antstolio, kurio kontoros po reformos neliko, kitu – kad susitarė su ieškovu, jog už alimentus namas paliekamas vaikams (t. 3, b. l. 127). Atsižvelgiant į pačios atsakovės prieštaringus aiškinimus ir skirtingai nurodomas aplinkybes bei į tai, kad įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas vaikų neišlaikė ir iš jo darbo užmokesčio buvo išlaikomi alimentai, nepateikta, šie apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovas turi vaiką su kita moterimi, todėl dėl šeimos iširimo kaltas ieškovas. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas yra trijų vaikų, kurių motina yra atsakovė, tėvas (t. 1, b. l. 152-155). S. P., su kurią tariamai ieškovas turi bendrą vaiką, šią aplinkybę neigia ir nurodė, kad nieko bendro su šalių ginču neturi (t. 2, b. l. 77-78, t. 3, b. l. 75-76).
Nėra pagrindo sutikti su apeliantės motyvu, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino liudytojų parodymus, kurie, pasak apeliantės, patvirtino, jog ieškovas išėjo pas kitą moterį su kurią susilaukė dukros ir šeima iširo. Byloje apklaustų liudytojų R. B., V. M., D. F., E. I. paaiškinimų negalima laikyti pagrįstais įrodymais, nes jų žinios susijusios su pačios ieškovės pasakojimais, nuogirdomis ir paskalomis. Šalių vaikai A. ir A. Ž. paaiškino, kad tėvai pykdavosi, kad tėvo naktimis nebūdavo, bet būdamas namuose jis dirbdavo ūkio, žemės darbus, rūpinosi jais, kai mama išvyko į Angliją, abu nusprendė statyti naują namą (t. 3, b. l. 129-130).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose nurodė, kad nustatant sutuoktinio pareigų pažeidimo faktą kaip santuokos nutraukimo sąlygą, yra svarbūs du dalykai, o būtent: pažeistų pareigų pobūdis ir pažeidimo pobūdis. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą sudaro sutuoktinio pareigų, numatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinio pareigos pažeidimo pobūdis turi būti esminis, t. y. žymus, turintis didelės reikšmės sutuoktinių tarpusavio santykiams ir įtakos jų tolesnei eigai. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008-12-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-606/2008, 2011-05-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011, kt.).
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Apeliantė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad dėl šeimos iširimo kaltas ieškovas. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Panevėžio miesto apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo ir teisėjų kolegija su šia išvada sutinka.
Dėl turto padalijimo.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl turto padalijimo ir mano, kad teismas nepagrįstai į dalintiną turtą neįtraukė automobilių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes ieškovas šį turtą pardavė nagrinėjant šią civilinę bylą. Teismas nepagrįstai laikė, kad santuoka su ieškovu nutruko 2009 metais, todėl nepagrįstai naujos statybos namą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantė ginčija neįregistruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausomybę, teigdama, kad namas statytas už jos asmenines lėšas, uždirbtas Anglijoje ir su ieškovu gyvenant skyriumi.
Kaip žinia, civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas pateiktų įrodymų pagrindu turi įsitikinti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-1-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.).
Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, nagrinėjamu atveju – nuo 2011-01-10 (t. 1, b. l. 3). Teisėjų kolegija pažymi, nors santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, tačiau teismas turi teisę nuspręsti, jog šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad šalių santuoka pasibaigė 2009 metų rudenį, atsakovei grįžus iš Anglijos su kitu vyru ir šalims pradėjus gyventi skyriumi. Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, jog turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. nuneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalies nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nurodė įrodymų visumą, kurią vadovaujasi nustatydamas tam tikras aplinkybes, aptarė įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus įrodymus atmeta. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne apeliantės naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas įrodymus ištyrė nevisapusiškai ir neišsamiai, ar įvertino juos neteisingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių turtas, įgytas iki 2009 metų rudens yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus turtą, kuris pripažintas apeliantės asmenine nuosavybe. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas pradėtas statyti 2006 metais, t. y. atsakovei išvykus dirbti į Angliją. Aplinkybė, kad atsakovė siųsdavo pinigus namo statybai neginčijama. Tačiau pagrįstų duomenų, kad namas buvo statomas kaip apeliantės nuosavybė, byloje nėra. Aplinkybė, kad apeliantė siuntė pinigus namo statybai neįrodo, kad namas pastatytas tik už jos asmenines lėšas, nes likęs Lietuvoje ieškovas taip pat dirbo, gavo pastoviais pajamas, rūpinosi namais, vaikais, ūkiu, supirkdavo reikalingas medžiagas namo statybai, prižiūrėjo statybą ir pats dirbo prie namo statybos (t. 1, b. l. 111- 134, t. 4, b. l. 23-26). Be to, kaip matyti iš apeliantės pateiktų dokumentų, jos uždirbtų pinigų suma nėra pakankama namo statybai, nes akivaizdu, kad dalį uždarbio, apeliantė neatskleidė kokią dalį, ji turėjo skirti pragyvenimui (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 20-22). Ta aplinkybė, kad liudytojai S. M., dabartinis apeliantės partneris, namo įrengimui davė 11 000 svarų (t. 3, b. l. 130), nepakeičia ginčo turto nuosavybės. Kaip jau minėta, šalių santuoka nutrūko 2009 metų rudenį. Nustatant gyvenamojo namo vertę 2013-10-02, jo statyba nebuvo baigta, namas buvo neįrengtas ir netinkamas gyventi, todėl daroma išvada, kad S. M. pinigai, pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, panaudoti nebuvo (t. 3, b. l. 139-163).
Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė, tvirtindama, jog ginčo gyvenamasis namas yra jos asmeninė nuosavybė, nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos.
Atmestinas apeliantės argumentai dėl teismo nepagrįstai į dalintiną turtą neįtrauktų automobilių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip tvirtina apeliantė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas įgijo gyvendamas atskirai (t. 3, b. l. 44), automobilį Jeep Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas taip pat įgijo šalims gyvenant skyriumi, todėl jie pagrįstai neįtraukti į dalintino turto balansą (t. 1, b. l. 6).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turto už 127 300 Lt, netiksliai paskaičiavo ieškovui priteistinos kompensacijos sumą, nes neįvertino šalims priteisto kilnojamojo turto. Tačiau ieškovas teismo sprendimo neskundė, o apeliacinės instancijos teismas negali priimti blogesnio sprendimo apeliantei, nei yra skundžiamas (CPK 313 str.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.