Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Ieškovas prašė patvirtinti sutuoktinių gyvenimą nuo 2005 m. liepos 1 d. skyrium (separaciją), nes atsakovė nesuinteresuota tęsti bendro gyvenimo, išspręsti su tuo susijusius klausimus: nustatyti nepilnamečių vaikų – dukters J., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį po 350 Lt iki jie sulauks pilnametystės, pradedant nuo 2005 m. gruodžio 1 d.; pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe butą Ukrainoje (duomenys neskelbtini); padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą butą Vilniuje (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisiant 3/4, atsakovei – 1/4 dalį pirmiau nurodyto buto ir automobilį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1989 m. liepos 20 d. įregistruota santuoka su atsakove; santuokoje gimė du vaikai; ieškovas, pritariant atsakovei, 2005 m. gegužės 15 d. išvyko į Ukrainą dirbti pedagoginio darbo, turėdamas tikslą šeimą geriau aprūpinti; su atsakove susitarė, kad ieškos šeimai tinkamos gyvenamosios patalpos, o vaikai iki tol gyvens su atsakove Vilniuje, tačiau 2005 m. birželio mėn. atsakovė su vaikais išvyko į Italiją. Nuo to laiko jie su atsakove negyvena santuokinio gyvenimo, jų santykiai atšalo, sutuoktiniai atskirai uždirba lėšas sau ir buitiniams poreikiams tenkinti, nė vienas iš jų neskiria lėšų kitam sutuoktiniui remti, gyvena atskirose valstybėse, nesaistomi įsipareigojimų dėl ateities. Atsakovė 2005 m. liepos 9 d. išsiuntė vaikus iš Italijos į Ukrainą pas tėvą; nepilnamečiai vaikai čia nuolat gyvena su ieškovu, atsakovė neteikia jiems paramos. Ieškovas po bylos iškėlimo gavo paskolą ir 2006 m. vasario 10 d. įsigijo butą Ukrainoje (duomenys neskelbtini); kadangi butas įsigytas ieškovo interesams tenkinti po faktiškai nutrūkusių šeimos santykių, atsakovė niekaip neprisidėjo prie jo įsigijimo, tai pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe.

Atsakovė priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį po 100 eurų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą: atsakovei priteisti butą Vilniuje, ieškovui – butą Ukrainoje ir automobilį; ieškovui priskirti visas teises, pareigas, įsipareigojimus ir kitas prievoles, atsiradusias iš jo sudarytų sandorių, nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo santuokinio gyvenimo pradžios neskyrė pakankamai dėmesio jai ir vaikams, nesirūpino šeimos ūkiu, buitimi. Ieškovo elgesys esmingai pasikeitė į blogąją pusę prieš 5–6 metus, kai jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais; būdamas neblaivus, kibdavo prie jos ir vaikų, reikšdavo nepagrįstų pretenzijų, elgdavosi despotiškai; 2002 m. konflikto metu ją žiauriai sumušė. Ieškovas nedirbo, todėl šeima turėjo materialinių sunkumų; atsakovė stengėsi pagerinti šeimos materialinę padėtį, dirbo, tačiau ieškovo reakcija į tai nebuvo adekvati. Šalys negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2002 m. Kadangi ieškovas nemoka lietuvių kalbos, tai jis nesugebėjo prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų Lietuvoje, 2005 m. kartu su tėvu išvyko į Ukrainą nuolat gyventi ir dirbti, nesant šalių susitarimo, kad šeima taip pat išvyks į Ukrainą nuolat gyventi. Atsakovė, nesulaukusi ieškovo materialinės pagalbos, 2005 m. birželio 25 d. kartu su vaikais išvyko į Italiją, kur šešerius metus nuolat gyveno jos motina. Italijoje iš pradžių ji negalėjo rasti nuolatinio darbo, todėl, ieškovui prašant, vaikai išvyko pas jį į Ukrainą. Ieškovas neleidžia atsakovei bendrauti su vaikais, susitikti ar kalbėtis telefonu. Atsakovė teisėtai gyvena ir dirba Italijoje, pajamos užtikrina galimybę nuomotis trijų kambarių butą, todėl vaikų interesus atitiktų jų gyvenamoji vieta su atsakove, jai tokiu atveju priteistina didesnė turto dalis.