- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e2S-888-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04062-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Groward Group“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Groward Group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-8957-1163/2022, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Groward Group“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko T. S. turto dalį, kuri yra bendra su kitu asmeniu – sutuoktine G. S., nuosavybėje, tokiu būdu, kad būtų galima išieškoti 550 000 Eur skolą pareiškėjos naudai.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė 550 000 Eur, o jų nesant ar esant nepakankamai, kitą turtą ar turtines teises, esančius pas skolininką ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-856-798/2021 2021 m. gegužės 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Išieškotoja gavo antstolio 2022 m. vasario 22 d. patvarkymą Nr. S-22-70-5084 vykdomojoje byloje Nr. 0070/21/00652, kuriuo siūloma kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vedybų sutartimi tarp skolininko ir G. S. bendru sutarimu lygiomis dalimis buvo pasidalintos tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys T. S. ir G. S. prašė pareiškėjos prašymą atmesti; teismui nusprendus tenkinti prašymą, skolininko dalį nustatyti 2022 m. balandžio 6 d. teismui pateiktoje nuomonėje nurodytu būdu bei priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad antstolis vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne galutinį
teismo sprendimą, tokiu atveju skolininkui priklausanti turto, bendro su kitais asmenimis, dalis negali būti nustatoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino bei atmetė suinteresuotų asmenų T. S. ir G. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdomojoje byloje yra vykdoma Kauno apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios siekis yra užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, o ne galutinis teismo sprendimas, kuriuo yra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, todėl skolininko turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negali būti nustatyta. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis, patvarkymu priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkui priklausantį turtą aprašė. Duomenų, kad vykdomojoje byloje antstolis priėmė turto arešto aktą, nėra. CPK 667 straipsnyje numatyta skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūra negali būti vykdoma, nes antstolis nėra areštavęs skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, ir kuriame skolininko dalis nėra nustatyta.
7. Civilinė byla, kurioje yra priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra baigta (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-383-324/2022), ginčas nėra išspręstas, todėl CPK 667 straipsnio nuostatos, nustatančios, kokiu būdu turi būti vykdomas išieškojimas iš skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, šiuo atveju negali būti taikomos. Areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė yra tik laikinas nuosavybės teisės į skolininko turtą uždraudimas ar apribojimas, t. y. šia nutartimi, kaip minėta, yra tik užtikrinamas galimas būsimas teismo sprendimo įvykdymas, tuo tarpu galimybė nustatyti skolininko dalį turte, kuris yra bendras su kitais asmenimis, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis galimas tik tokiu atveju, kai yra vykdomas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas.
8. Atmetęs prašymą dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitu asmeniu, nustatymo, dėl suinteresuotų asmenų pateikto turto dalies nustatymo būdo teismas nepasisakė. Nepateikus įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Groward Group“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti išieškotojos UAB „Groward Group“ pareiškimą dėl skolininko T. S. turto, kuris yra bendra su kitu asmeniu – T. S. sutuoktine G. S. nuosavybe, dalies nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad CPK 667 straipsnio nuostatose nėra įtvirtintas draudimas teikti pareiškimą teismui dėl skolininko turto nustatymo, kai byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą byloje, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išieškotoja bet kokiu atveju turėtų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Siekiant išvengti šių papildomų veiksmų atlikimo ir efektyvesnės ieškovų pažeistų teisių gynybos, išieškotoja turi teisę CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese. Išieškotojos nurodyta praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016 yra aktualesnė, nei teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012.
9.2. Teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad skolininko turtas nėra areštuotas, o tik aprašytas, todėl CPK 667 straipsnio taikymas yra negalimas, neatitinka egzistuojančios faktinės situacijos. Antstolio priimtas patvarkymas dėl skolininko turto aprašymo bei siūlymo išieškotojui pateikti teismui pareiškimą CPK 667 straipsnio pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, kilus abejonių, ar skolininko turtui iš tiesų yra taikytas areštas, teismas galėjo šiuos duomenis patikrinti Turto arešto aktų registre arba papildomai išreikalauti iš šalių. Skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai atsisakyta tenkinti išieškotojo pareiškimą CPK 667 straipsnio pagrindu.
9.3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog nenustačius skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nepagrįstai ilgą laiką varžomos trečiojo asmens – skolininko sutuoktinės teisės. CPK 145 straipsnio 5 dalis numato galimybę areštuoti keliems savininkams bendrai priklausantį turtą, tačiau šio turto areštas galimas tik iki tol, kol skolininko turto dalys šiame turte bus nustatytos. Šiuo atveju, skolininko sutuoktinė civilinėje byloje Nr. e2-383-324/2022 nėra įtraukta šalimi.
Žemesnės instancijos teismas
10. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2022 m. balandžio 19 d. Turto arešto aktų registro išrašą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoti asmenys T. S. ir G. S. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012 ir pagrįstai darė išvadą, kad CPK 667 straipsnis taikomas išieškojimo procese, o ne vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Išieškotojos nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016 nėra suformuota analogiškoje byloje, išieškotojos nurodomos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, todėl minėtoje nutartyje suformuota praktika neturi precedento reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 667 straipsnis yra taikomas išieškojimo procese, o ne vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Šalies argumentai
11.2. Duomenys apie antstolio priimtą turto arešto aktą byloje buvo pateikti tik su atskiruoju skundu, todėl teismas teisingai nurodė, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, kad vykdomojoje byloje antstolis priėmė turto arešto aktą. Suinteresuotas asmuo G. S. nemano, kad jos sutuoktinio atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-383-324/2022 taikius laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai ir neproporcingai varžomos jos teisės ir kad jos turėtų būti kaip nors ginamos. Tarp sutuoktinių ginčas dėl turto nėra kilęs. Suinteresuotas asmuo nesiekia nusistatyti savo dalies bendrame turte su skolininku.
11.3. Teismas savo iniciatyva negali parinkti būdo, kaip turėtų būti nustatoma skolininko turto, kuris yra bendra su suinteresuotu asmeniu nuosavybė, dalis. Prašyme ir atskirajame skunde išieškotojo reikalavimas yra suformuluotas neaiškiai ir negalėtų būti realiai vykdytinas galutiniu teismo sprendimu, todėl atskirojo skundo reikalavimas tenkinti išieškotojos pareiškimą dėl skolininko T. S. turto, kuris yra bendra su kitu asmeniu – T. S. sutuoktine G. S. nuosavybe, dalies nustatymo, kad būtų galima išieškoti 550 00 Eur skolą, turi būti atmestas.
11.4. Jeigu išieškotoja nebūtų teikusi teismui nepagrįsto prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo bei atskirojo skundo, skolininkas ir suinteresuotas asmuo nebūtų patyrę išlaidų advokato pagalbai apmokėti už nuomonės parengimą dėl prašymo ir už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl išieškotoja turi atlyginti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, tačiau tokių pagrindų nenustatė (CPK 320 str., 338 str.).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas išieškotojos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs, kad 2022 m. balandžio 19 d. Turto arešto aktų registro išrašas pateiktas atsikertant į skundžiamos nutarties motyvus, šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, suinteresuoti asmenys T. S. ir G. S. dėl šio įrodymo atsiliepime yra pasisakę, šį su atskiruoju skundu pateiktą rašytinį įrodymą priima.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
16. CPK 145 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.
17. Byloje nustatyta, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdomojoje byloje Nr. 0070/21/00652 vykdo Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1028-324/2021 (Nr. e2-383-324/2022), kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui T. S. priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, kurių bendra vertė 550 000 Eur, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų bankuose ir / ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.
18. Aprašęs skolininkui T. S. ir jo sutuoktinei G. S. priklausantį turtą, antstolis 2022 m. sausio 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-70-02685 dėl siūlymo kreiptis į notarą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo. Skolininkui bei jo sutuoktinei per nustatytą terminą nepateikus antstoliui nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru sutikimu, patvirtinto notarine tvarka, antstolis 2022 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S-22-70-5084 pasiūlė išieškotojai bei bendrosios nuosavybes dalyviams T. S. ir G. S. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo.
19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo, privalėjo vadovautis aktualesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016 ir jį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2007 m. spalio 24 d. nutarime byloje Nr. 26/07 pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
21. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020).
22. Pareiškėjos akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016 nėra suformuota analogiškoje byloje, šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl bendraturčių dalių bendrame turte netinkamo nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad žemesnės instancijos teismai nustatė ne turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bet padalijo kiekvienam iš sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto objektus ir juos paskirstė vienetais.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012 buvo nagrinėjamas klausimas, ar antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo, kurioje skolininku nurodytas tik vienas sutuoktinių, ir aprašęs visą bendrąja nuosavybe esantį turtą, turi pareigą vadovautis CPK 667 straipsnio nuostatomis ir pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo.
24. Šiuo atveju šalių ginčas iš esmės nėra išspręstas, antstolis, kaip ir civilinės bylos Nr. 3K-3-195/2012 atveju, vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012 suformuotu precedentu.
25. Minėtoje 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012 kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 667 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra skirtas kitokiam nuosavybės teisių ribojimo atvejui, t. y. kada galutinio teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir juo nustatytos šalių teisės ir pareigos, pagrindu aprašomas ir areštuojamas bendras su kitais asmenimis skolininko, t. y. asmens, turinčio tam tikrą teismo sprendimu nustatytą pareigą, turtas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą prašymą dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitu asmeniu, nuosavybė, nustatymo atmesti.
26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog nenustačius skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, būtų nepagrįstai ilgą laiką varžomos skolininko sutuoktinės teisės. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėja nėra įgaliota ginti G. S. teises. Be to, suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės jos teisių nepažeidžia, nemano, kad jos turėtų būti kaip nors ginamos, nustatyti savo dalies bendrame turte su skolininku nesiekia.
27. Apeliantės argumentai dėl turto arešto akto egzistavimo jos prašymo nagrinėjimo metu šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, kad pareiškėjos prašymas buvo atmestas ne vien šiuo pagrindu.
28. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Pagal CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime, pasisakydamas dėl CPK 93 straipsnio 6 dalies konstitucingumo, išaiškino, kad teisinis reguliavimas, neleidžiantis teismui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes (šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes), teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų, prieštarauja iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylančiam draudimui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą; tokiu teisiniu reguliavimu taip pat paneigiamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo suponuojamas teisėtas lūkestis, kad teismas, teisingai ir objektyviai išnagrinėjęs jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip sudarant prielaidas nepagrįstai riboti šią asmens konstitucinę teisę.
31. Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė prašymą dėl 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (darbo laiko ataskaita, ir 2022 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2, Swedbank, AB, iš kurių nustatyta, kad G. S. už teisines paslaugas yra sumokėjusi 640 Eur. Nurodytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu. Įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo G. S. patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o išieškotojos atskirasis skundas netenkintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų CPK 593 straipsnio 5 dalies aiškinimas, kuriuo vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos visais atvejais, neatsižvelgiant į šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir išdėstytus argumentus, suinteresuoto asmens G. S. patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas – 640 Eur priteistinas iš apeliantės UAB „Groward Group“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Groward Group“, juridinio asmens kodas 302764932, suinteresuotam asmeniui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.