Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimus dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Ž. K., G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Pareiškėjai antstolei Astai Stanišauskaitei ir suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos šaukimai į teismo posėdį įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per Elektroninių paslaugų portalą. Pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose į antstolės pareiškimus prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Antstolės pareiškimai dėl baudos skyrimo atmestini

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Inspekcija žemės sklypo savininkams G. K. ir Ž. K. (skolininkams) surašė 2022-08-03 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-220803-00086 (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriuo nustatė, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Sklypas), pietinėje ir rytinėje dalyse įrengtas kitos paskirties inžinerinis statinys – gelžbetoninė ir iš betono blokelių įrengta atraminė sienutė su ant jos įrengta metalinių segmentų tvora. Pietinėje dalyje gelžbetoninės atraminės sienutės ilgis 31,47 m, o aukštis kintantis pagal reljefą – nuo 2,80 m sklypo pietinės dalies viduryje iki 1,82 m rytiniame sklypo kampe. Rytinėje dalyje iš blokelių įrengtos atraminės sienutės ilgis 27,10 m, o aukštis kintantis pagal reljefą nuo 1,82 m pietinėje dalyje iki 2,19 m šiaurinėje dalyje. Ant atraminės sienutės pietinėje ir rytinėje sklypo dalyse įrengtos segmentinės tvoros aukštis 1,60 m. Inspekcija, atsižvelgdama į savavališkos statybos akte nustatytą pažeidimą ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, skolininkams G. K. ir Ž. K. surašė Privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00220808-00091 ir Nr. PNSSP-00220808-00090, kuriais įpareigojo iki 2023-02-05 „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę <...>: 2022-08-03 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220803-00086 nurodytą kitos paskirties inžinerinį statinį – gelžbetoninę ir iš betono blokelių atraminę sienutę su ant jos įrengta 1,60 m aukščio metalinių segmentų tvora“. Inspekcijos 2023-02-03 sprendimais ,,Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ Nr. SDPN-00-230203-00009 ir Nr. SDPN-00-230203-00008 Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus pratęsė iki 2023-05-08. Inspekcijos 2023-05-19 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktais Nr. PNSSA-00-230519-00116 ir Nr. PNSSA-00-230519-00115 nustatyta, kad skolininkai Privalomųjų nurodymų neįvykdė, todėl Inspekcija su 2023-08-10 prašymu Nr. 2D-13879 kreipėsi į antstolę dėl priverstinio Privalomųjų nurodymų vykdymo. Šio prašymo pagrindo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0177/23/01431 ir Nr. 0177/23/01432. Inspekcija atliko pakartotinį Privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą ir 2024-01-17 surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. PNSSA-00-240117-00018 ir Nr. PNSSA-00-240117-00017, kuriuose užfiksavo, kad skolininkai neįvykdė Privalomųjų nurodymų. Atsižvelgiant į tai, antstolė vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, vykdomosiose bylose Nr. 0177/23/01431 ir Nr. 0177/23/01432 surašė 2024-02-08 ir 2024-02-07 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-24-177-4812 ir Nr. S-24-177-4733, kuriuos tą pačią dieną kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė apylinkės teismui spręsti klausimą dėl baudos suinteresuotiems asmenims Ž. K. ir G. K. skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

16. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.

17. Sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo fakto kaip pagrindo skirti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, visų pirma turi būti nustatyta, ar ir kada suėjo terminas privalomajam nurodymui įvykdyti.

18. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

19. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

21. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas privalomasis nurodymas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius ar atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (privalomuoju nurodymu) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Tačiau baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

22. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

23. Kaip minėta, CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimant nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

24. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina nustatytus pažeidimus privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

25. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad privalomieji nurodymai nebuvo įvykdyti laiku, todėl teismas atsižvelgia į tai, dėl kokių priežasčių privalomieji nurodymai nebuvo įvykdyti, ar skolininkai dėjo pastangas juos įvykdyti laiku ir tai, ar skolininkai sąmoningai, ar piktnaudžiaudami savo teisėmis, ignoravo jų atžvilgiu priimtus Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. balandžio mėn. skolininkų užsakymu projektų dalies vadovas T. V. parengė atraminės sienutės rekonstrukcijos supaprastintą statybos projektą. Kadangi T. V. buvo tik projekto dalies vadovas, tai galutinai patvirtinti projektą ir įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“ galėjo tik projektų vadovas ar architektas. Buvo žadėta, kad jo kolega tai padarys, tačiau laikui bėgant ir raginant tai nebuvo padaryta. Artėjant nustatyto termino pabaigai skolininkai pradėjo ieškoti architekto, kuris sutvarkytų dokumentus iki galo. Paieškos užtruko, kadangi niekas nenorėjo apsiimti šio darbo. Specialistai atsisakydavo, motyvuodami dideliu užimtumu, arba už paslaugas prašydavo ypač didelės kainos. Galiausiai skolininkai surado architektą iš „Jaukus namas“, kuris apsiėmė sutvarkyti visus dokumentus iki galo. Tuomet paaiškėjo, kad norint suformuoti visus dokumentus reikia ir trečio sklypo bendrasavininko sutikimo, o jis nuolat gyvena ne Lietuvoje. Gautu telefonu iš pradžių nepavyko susiekti, todėl prireikė papildomo laiko kol buvo gauti trečio sklypo bendrasavininko aktualūs kontaktai ir buvo galima su juo susiekti. 2023 m. lapkričio 15 d. buvo parengtas savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas. 2024 m. sausio 11 d. skolininkai sumokėjo 3596,92 Eur baudą VMI. Iki 2024-03-28 architekto nurodymu buvo renkami, tikslinami dokumentai, reikalingi atraminei sienutei įteisinti. 2024-03-28 architektas visus paruoštus pateikė į LR Statybos ir leidimų valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. 2024-04-04 gautas laiškas apie dokumentų trūkumus. Nustatyti trūkumai: papildomai reikia kreiptis į kreditorių (banką) ir gauti jo sutikimą dėl projekto rengimo ir sienutės įteisinimo; neteisingai nurodytas projekto pavadinimas „rekonstrukcija“; nepateikti skaičiavimai pagal aktą SSA-00-210413-00025.

26. Taigi įvertinus šias aukščiau išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog skolininkai ėmėsi visų jiems prieinamų priemonių, kuriomis siekė įteisinti statinį, bei įvykdyti privalomuosius nurodymus. Nors nagrinėjamu atveju privalomųjų nurodymų dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas yra pasibaigęs, tačiau suinteresuoti asmenys Ž. K. ir G. K. ėmėsi veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti iškart tik sužinoję apie savavališką statybą ir Privalomuosius nurodymus, procesas užsitęsė dėl atraminės sienutės supaprastinto statybos projekto rengimo, derinimo ir patvirtinimo, žemės sklypo bendrasavininkų sutikimų gavimo ir pan.

27. Kaip minėta, baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 ir kt.) leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Privalomieji nurodymai neįvykdyti, tačiau, ex ante ištyrus Privalomųjų nurodymų neįvykdymo priežastis, nustatyta, kad jie nebuvo įvykdyti dėl objektyvių nuo skolininkų nepriklausančių priežasčių, kad yra imtasi aktyvių veiksmų per kiek įmanoma trumpesnį terminą įvykdyti Privalomuosius nurodymus, todėl vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad teismas nenustatė, kad skolininkai sąmoningai ir piktybiškai būtų vengę įvykdyti Privalomuosius nurodymu, darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo skirti skolininkams Ž. K. ir G. K. baudą, todėl antstolės pareiškimai dėl baudos skyrimo atmestini. Kartu skolininkams primintina, kad ši nutartis neatleidžia jų nuo prievolės įvykdyti Privalomuosius nurodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimus dėl baudos skyrimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Astai Stanišauskaitei vykdomąsias bylas Nr. 0177/23-01432 ir Nr. 0177/23-01431.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.