Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei teisininkei K. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ dėl išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

3. Ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į asmenį, kuris, remiantis prieduose pateikta informacija, buvo laikomas ginčo transporto priemonės savininku; raštai buvo siunčiami tiek UAB „Realus“ buveinės adresu, tiek šios bendrovės vadovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau nei bendrovė, nei jos vadovas R. M. nereagavo į ieškovės siunčiamus raštus. E. G. 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į ieškovę, prašydamas grąžinti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Kartu su prašymu minėtas asmuo pateikė ieškovei 2019 m. sausio 11 d. šios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Gavusi šį raštą, ieškovė sužinojo apie transporto priemonės savininko pasikeitimą. Iki to laiko nei iš viešo registro, nei iš buvusių transporto priemonės savininkų, ieškovė informacijos apie esamą transporto priemonės savininką negavo.

4. Ieškovei tapo žinoma, kad E. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė 2020 metų balandį kreipėsi į palikimo vietos notarą, kuris nurodė, kad paveldėjimo byla po šio asmens mirties nėra pradėta. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. sužinojo, kad po E. G. atsiradusį palikimą 2020 m. spalio 19 d. priėmė Lietuvos valstybė.

7. Akivaizdu, kad ieškovės prašoma priteisti skola susidarė iki E. G. mirties, todėl dėl šios skolos ieškovė turėjo reikšti kreditorinį reikalavimą. Atsakovės nuomone, ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra pakankamai svarbios ir nesąlygoja pagrindo atnaujinti ieškovei terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Ieškovė, žinodama apie susidariusią skolą, nepateisinamai ilgai delsė išsiaiškinti priežastį, dėl ko minėta skola nėra padengta, netikrino informacijos apie skolininką, nesiėmė veiksmų skolininko įpėdiniams surasti. Šios aplinkybės liudija, kad ieškovė elgėsi neapdairiai. Aplinkybė, kad ieškovė neturėjo žinių apie skolininko įpėdinius, taip pat nereiškia, kad ieškovė neturėjo galimybių pareikšti kreditorinį reikalavimą po skolininko mirties.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalavimą – prašė tenkinti ieškinį ir atnaujinti ieškovei terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą E. G. įpėdiniams. Paaiškino, kad sužinojusi apie E. G. mirtį, ieškovė kreipėsi į palikimo priėmimo vietos notarą, kuris nurodė, kad šio asmens įpėdiniai neatsirado. Apie palikimo perėjimo valstybei faktą ieškovė sužinojo tik 2022 metų vasarą. Jokių pranešimų apie šio asmens palikimo perėjimo valstybei faktą ieškovė negavo. Akcentavo, kad ieškovė nėra pelno siekianti organizacija, todėl ji neprivalo domėtis, ar atsirado jos skolininko įpėdiniai. Be to, ieškovė yra viena iš daugiausiai bylų turinti proceso šalis, kas irgi turi reikšmę sprendžiant dėl termino praleidimo aplinkybių svarbos ir termino atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju valstybei skolininko palikimas perėjo vėliau, nei po trijų mėnesių. Pareiga kas kelis mėnesius domėtis, ar atsirado šio asmens palikėjai, pernelyg apsunkintų ieškovės darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

10. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 30-794/19 „Dėl neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2019 m. rugpjūčio 1 d. 10.50 val. išvežė iš bendro naudojimo vietos, esančios adresu J. Matulaičio a., Vilniuje, transporto priemonę – keleivinį automobilį „Audi“ be valstybinio numerio ženklų. Antstolė Irena Beliačic 2019 m. rugpjūčio 1 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11-19-185, kuriame nurodė, kad minėta transporto priemonė yra neeksploatuojama.

11. Ieškovė iki priverstinio ginčo transporto priemonės nuvežimo siekė surasti šios transporto priemonės savininką (valdytoją). Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ informacinės sistemos duomenų ieškovė nustatė, kad minėta transporto priemonė registruota Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vardu, jai suteiktas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Komisariatas 2018 m. balandį informavo ieškovę, kad ginčo transporto priemonė buvo parduota 2016 m. spalio 6 d. vykusiame aukcione pirkėjai UAB „Realus“ ir perduota jos vadovui R. M.. Šiam teiginiui pagrįsti Komisariatas pateikė ieškovei 2016 m. spalio 6 d. viešame aukcione parduoto turto perdavimo akto kopiją. Ieškovė 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. lapkričio 27 d., 2019 m. kovo 21 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. siuntė UAB „Realus“ ir jos įgaliotam asmeniui R. M. pranešimus, kuriais ragino pasirūpinti ginčo transporto priemone, tačiau minėti asmenys nereagavo į ieškovės pranešimus. Neradusi ginčo transporto priemonės savininko, ieškovė inicijavo jos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą.

12. E. G. 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė ieškovei prašymą grąžinti jam ginčo transporto priemonę. Minėtas asmuo nurodė, kad ginčo transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise. Kartu su prašymu E. G. pateikė ieškovei savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) kopiją ir 2019 m. sausio 11 d. ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos UAB „Realus“ ir pirkėjo E. G., kopiją. Ieškovė ir E. G. 2019 m. rugsėjo 5 d. pasirašė nuvežtos neeksploatuojamos transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) aktą Nr. A32-3474/19, kurio pagrindu ginčo transporto priemonė buvo grąžinta jos savininkui. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 4 d. išrašė E. G. PVM sąskaitą faktūrą serija VMS_AD_EUR Nr. 1026763 ginčo transporto priemonės nuvežimo išlaidoms ir antstolės paslaugoms kompensuoti. Šios sąskaitos suma – 165,77 Eur. Sąskaita įteikta E. G. 2019 m. rugsėjo 9 d., savininkui pasiūlyta apmokėti sąskaitą iki 2019 m. spalio 9 d. Iš teismui pateiktų ieškinio priedų nustatyta, kad ieškovės patirtų išlaidų sumą sudaro 121 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra serija AIB Nr. 2019-1272) ir 44,77 Eur išlaidų už transporto priemonės nuvežimą (2019 m. gegužės 30 d. pirkimo sutartis Nr. A64-183/19).

13. Ieškovė 2019 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 165,77 Eur išlaidų, susijusių su ginčo transporto priemonės priverstiniu nuvežimu, ieškojimo iš skolininko E. G.. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir tą pačią dieną išdavė teismo įsakymą. Skolininkas 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, todėl ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, šio ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-1010-647/2020. E. G. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki paaiškės atsakovo teisių perėmėjai, o 2020 m. birželio 3 d. nutraukė civilinę bylą, paaiškėjus, kad per 3 mėnesius atsakovo įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Apie priimtas nutartis ieškovė buvo informuota CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka (per Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ elektroninių paslaugų posistemę 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. birželio 11 d.

14. Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu mirusiojo E. G. palikimas, be kita ko, ir ginčo transporto priemonė, perėjo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių atsirado ne dėl ieškovės prašomos priteisti skolos dydžio ar fakto – šių aplinkybių atsakovė neginčija. Atsakovė nesutinka sumokėti ieškovei šios patirtų 165,77 Eur išlaidų už ginčo transporto priemonės nuvežimą, argumentuodama aplinkybe, kad ieškovė dėl nepakankamo rūpestingumo praleido terminą ieškoti skolą iš pradinio skolininko E. G. o po jo mirties teisės aktuose nustatytu terminu nepareiškė reikalavimų šio asmens įpėdiniams. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl skolos fakto, dydžio, pradinio skolininko ir skolininko teisių perėmėjos – Lietuvos valstybės, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Vis dėl to, siekiant nustatyti, ar ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 165,77 Eur skolą, būtina nustatyti, ar ieškovė terminą pareikšti reikalavimą E. G. kreditoriams praleido dėl svarbių priežasčių.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Vadovaujantis CPK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 29 punktas).

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

19. CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019, 23 punktas).

20. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, prievolė tinkamai pranešti palikėjo kreditoriams galioja ir tais atvejais, kad asmens palikimas pereina valstybei. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tai, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimą, savaime nelemia išvados, kad tokiam įpėdiniui apie palikėjo skolą gali būti pareiškiama nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tuo atveju, kai valstybė nėra informuojama apie kreditoriaus reikalavimą prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, apie palikėjo skolas šiam įpėdiniui kreditoriai turi pareikšti laikydamiesi CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 37 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija, kad ji per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė reikalavimo palikėjo E. G. kreditoriams. Ieškovė teigia, kad šį terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie palikimo perėjimo valstybei faktą ieškovė sužinojo tik 2022 metų vasarą, be to, ieškovė nėra pelno siekianti organizacija, todėl ji neprivalo domėtis, ar asmens palikimas perėjo valstybei. Teismo vertinimu, šie ieškovės nurodyti argumentai nepagrindžia, kad minėtą terminą ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių.

22. Visų pirma, pažymėtina, kad apie palikėjo mirties faktą ieškovė sužinojo laiku, nes apie šį faktą ji buvo informuota Vilniaus regiono apylinkės teismo (žiūrėti šio sprendimo 13 punktą). Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į E. G. palikimo atsiradimo vietos notarą, prašydama pateikti informaciją apie palikėjo įpėdinius, o 2020 m. balandžio 10 d. gavusi notaro atsakymą, kad dėl šio asmens palikimo priėmimo niekas nesikreipė, ieškovė daugiau nei du metus nebandė išsiaiškinti, ar neatsirado šio asmens palikėjų ir ar jo palikimo nepriėmė valstybė, kas, teismo vertinimu, negali būti laikoma protingu ir apdairiu elgesiu.

23. Teismas nepagrįstais pripažįsta ieškovės nurodytus argumentus, kad ji nebuvo informuota apie pradinio skolininko palikimo perėjimo valstybei faktą. Ieškovei įstatymo nustatyta tvarka neišviešinus palikėjo įpėdiniams savo turimo kreditorinio reikalavimo, kiti asmenys neturėjo pareigos pranešti jai apie palikimo perėjimo valstybei faktą. Taip pat nepagrįstais teismas laiko ieškovės teiginius, esą ta aplinkybė, kad ieškovė nėra pelno siekianti organizacija suponuoja, kad ieškovė neprivalo domėtis, kas priėmė jos skolininkų palikimą. Pažymėtina, kad CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, todėl ieškovė negali remtis savo teisiniu statusu kaip pagrindu nevykdyti įstatymo reikalavimų. Svarbia priežastimi pripažinti ieškovės termino praleidimą savaime negali būti laikomas ir faktas, kad ieškovė turi daug teisminių bylų.

24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 24 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė, žinodama apie skolininko mirtį, galėjo pateikti pareiškimą notarui apie turimą įsiskolinimą palikėjui, tačiau ieškovė tinkamai nepasinaudojo ir šia galimybe išviešinti savo kreditorinio reikalavimo faktą, nors tokio pobūdžio veiksmas užkirstų kelią būtinybei teikti periodines užklausas notarui dėl palikimo priėmimo. Iš byloje esančio 2020 m. balandžio 8 d. ieškovės pateikto prašymo palikimo atsiradimo vietos notarui matyti, kad nors ieškovė ir nurodė, kad ji yra mirusiojo asmens kreditorė, tačiau minėtame pranešime ieškovė neatskleidė, kokio dydžio yra susidariusi skola, nenurodė skolos susidarymo pagrindo, todėl toks pranešimas negali būti laikomas tinkamu skolininko įpėdinių informavimu apie ieškovės turimą kreditorinį reikalavimą palikėjui (žiūrėti šio sprendimo 17 punktą.

26. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė terminą kreditoriniam reikalavimui palikėjo E. G. įpėdiniams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovės prašymas šį terminą atnaujinti netenkinamas. Termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimas laikomas savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti, todėl, teismui neatnaujinus ieškovės praleisto termino, jos ieškinys mirusiojo E. G. palikimą priėmusiai Lietuvos valstybei atmestinas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui palikėjo E. G., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti.

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.