Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Audriaus Meilučio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 148¹ straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį, ir, paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteista iš A. B. R. M. naudai 3 000 (trijų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Priteista iš A. B. 210 (du šimtai dešimt) eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už R. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2022 m. kovo 7 d., neteisėtai persekiojo ir sistemingai baugino R. M. bei neteisėtai pasinaudojo apie privatų jos gyvenimą rinkta informacija, neturėdamas jos sutikimo, o būtent:

laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio tiksliai nenustatytos dienos 17.30 val. iki 2021 m. kovo 15 d. 17.30 val., prieš aiškiai išreikštą nukentėjusiosios R. M. valią, neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai ją persekiojo – ne rečiau kaip kartą per savaitę tykodavo jos prie namų – prie (duomenys neskelbtini) reikalaudavo su juo kalbėtis, o R. M. nesutinkant, užkirsdamas kelią neleisdavo jai įeiti į laiptinę, o jai įėjus, sekdavo iš paskos, griebdavo už rankų siekdamas prisitraukti ją prie savęs ir demonstruodamas, jog siekia jos artumo. Siekdamas palenkti nukentėjusiąją R. M. su juo artimai bendrauti, grasino paviešinti – išsiųsti jos nepilnamečiui sūnui T. G. ir į jos darbovietę vaizdo įrašą bei nuotraukas, kuriuose R. M. užfiksuota nuoga lytinio akto metu, ir kaip to patvirtinimą 2021 m. rugpjūčio 28 d. iš savo elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini).com“ nusiuntė R. M. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)@.com“ nuotrauką, kurioje ji užfiksuota lytinio akto metu, kurią be jos sutikimo įgijo 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpiu darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnyje, dėl kurios 2018 m. vasario 21 d., Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nubaustas;

2021 gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 14.00 val., automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į nukentėjusiosios R. M. darbo vietą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), pamatęs ją ir pravažiuodamas pro šalį, rodė į nukentėjusiąją pirštu, tokiu būdu demonstruodamas R. M., jog žino, kur ji dirba; siekdamas pakenkti nukentėjusiosios R. M. reputacijai, ją pažeminti ir įbauginti, 2021 m. gruodžio 19 d. 19.35 val., per portalą „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini).com“ į nukentėjusiosios R. M. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. paštas „(duomenys neskelbtini).lt“) išsiuntė laišką, kuriame nurodė, jog nori pranešti apie (duomenys neskelbtini) dirbantį įmonės darbuotoją, o bendrovės vadovui pasiteiravus, apie ką jis nori pranešti, 2021 m. gruodžio 27 d. 22.06 val. elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini).com“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui atsakė, kad apie R. M., ir apie pranešimus jos darbdaviui elektroniniu paštu informavo R. M.;

Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2022 m. kovo 7 d. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)l.com“, „(duomenys neskelbtini).lt“, „(duomenys neskelbtini)com“ siuntė nukentėjusiajai R. M. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini).com“ bauginamojo, įžeidžiamojo, žeminamojo pobūdžio trumpąsias žinutes, laiškus ir nuotraukas, rašydamas jai, kad jis žino, kur ji gyvena, kad ją stebi ir fotografuoja, kad ji nukentės, prisimins jį ilgai, mirs iš gėdos, kad nepaliks jos ramybėje – tokiu būdu įteigdamas nukentėjusiajai, jog ji yra stebima, sekama ir kontroliuojama.

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. B. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

3. Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendį, ir prašo jį pakeisti, taikyti BK 75 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Apeliaciniame skunde neginčijama A. B. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei veikų kvalifikavimas, tačiau skunde teigiama, kad teismas nuteistajam nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio bei netinkamai išsprendė nukentėjusiosios civilinio ieškinio klausimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam A. B. taikymo

8. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 3 dalyje, be kitų požymių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

9. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės.

10. Nors bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus, tačiau šie principai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

11. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. anksčiau teistas 7 kartus, už įvairaus pobūdžio tyčinius nusikaltimus, taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai, dar kruopščiau įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. net ir būdamas nuteistas už analogišką BK 168 str. numatytą veiką, kurią padarė tai pačiai nukentėjusiajai R. M. bei vėliau nuteistas ir už kitus nusikaltimus, esant neišnykusiam teistumui ir toliau elgėsi nusikalstamai. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos įvairios bausmės, taip pat ir nesusiję su laisvės atėmimu, A. B. buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau darė tyčinius nusikaltimus. 2021 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo nuosprendžiu A. B. buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. 2022 m. sausio 5 d., jis įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Šioje baudžiamojoje byloje jis nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2022 m. kovo 7 d., t. y., laikotarpiu, kai jis atlikinėjo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

13. Aukščiausiojo teismo priimtose nutartyse pasisakoma, kad situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.). Šiuo atveju nusikalstamos veikos buvo padarytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės atlikimo laikotarpiu, nuteistasis buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, kas teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat vertintina kaip situacija, paneigianti galimybę bausmės paskirtį nuteistojo A. B. atžvilgiu pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aplinkybės, kad apeliantas savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir pripažintos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ką buvo atsižvelgta skiriant ir parenkant bausmės dydį, tačiau, kaip buvo aptarta, ankstesni teistumai ir skirtos bausmės teigiamai neįtakojo A. B. elgesio, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ir vėl tikėtis, kad tai kaip nors įtakos apelianto mąstymą ir elgesį, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. B. turi darbą ir neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės galės greičiau atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, vertinant ją visų kitų aptartų aplinkybių kontekste, neduoda pagrindo taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą.

14. Teismų praktikoje dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, taip pat pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Šiuo atveju, įvertinus aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmei keliami tikslai A. B. atžvilgiu negali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl nukentėjusiosios R. M. civilinio ieškinio

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji R. M. teismui pateikė 4 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kuri pasireiškė stresu, išgyvenimais, diskomfortu bei nepatogumais socialiniame gyvenime, pažeminta reputacija ir kitais negatyviais potyriais. Nors įvykdytos tyčinės nusikalstamos veikos nėra susiję su fizinio smurto pavartojimu, grėsmė nukentėjusiosios gyvybei ar sveikatai nebuvo kilusi, tačiau, kaip nustatyta byloje, nukentėjusiosios atžvilgiu nuskalstama veika buvo padaryta ją terorizuojant bei persekiojant, pažeminant jos reputaciją artimųjų bei bendradarbių akyse. Nėra pagrindo abejoti kad dėl šių neteisėtų apelianto veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų, nemalonių pojūčių, vidinę įtampą, psichologinį pažeminimą, todėl ginčo dėl jos teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.

17. Nukentėjusioji R. M. patirtą neturtinę žalą įvertino 4 000 eurų, kurią ir prašė priteisti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino ne tik nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltus padarinius, tačiau ir žalą padariusio asmens kaltę, kad A. B. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, dėl visų savo kaltę pripažino, gailisi, atsižvelgė į jo turtinę padėtį, kad kaltinamasis dirbantis, gauna pastovias pajamas, taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai nebuvo padaryta turtinė žala, į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus ir civilinį ieškinį tenkino iš dalies, jį sumažindamas iki 3 000 eurų. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir išlaikė teisingą nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

18. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį A. B. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.