Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

5. Pasisakydamas dėl pareigūno vardo pažeminimo, pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savavališkai įlipo į svetimą, stovintį užvestą automobilį ir jį vairavo. Pareiškėjas paaiškino, kad, manydamas, jog tai draugo automobilis, įsėdo į jį pasiimti cigarečių. Kadangi automobilis buvo užvestas, juo pavažiavo. Padarytas nusižengimas nesukėlė pasekmių, niekas nenukentėjo, žala automobiliui nebuvo padaryta. Įvykis nesukėlė rezonanso. Veiką baigė pats, nebuvo sulaikytas kitų asmenų ar policijos pareigūnų. Veika truko trumpai, todėl turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė. Pareiškėjas, pripažindamas, kad pasielgė neteisingai, savo noru išėjo iš vidaus tarnybos (2019 m. kovo 5 d. pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pačiam prašant). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai, išnagrinėję įvykio aplinkybes, pripažino, kad veika buvo atsitiktinė, trumpa, baigta savanoriškai, nesukėlė jokių pasekmių, todėl taikė lengviausią baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad taikoma priemonė (pripažinimas, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą) yra neproporcinga.

10. Atsakovas akcentavo, kad iš Nuosprendžio matyti, jog pareiškėjas prisipažino, kad 2018 m. liepos 7 d. vairavo automobilį neblaivus, gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio, jo kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota. Pripažinimas, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis.

II.

12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

12.1. 2018 m. liepos 8 d. Tarnybos Jungtinių operacijų centras gavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos budėtojo pranešimą apie tai, kad 2018 m. liepos 7 d. apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) min. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., pareiškėjas, būdamas neblaivus, savavališkai įlipo į užvestą automobilį ir juo nuvažiavo. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Automobilis po apžiūros grąžintas savininkui. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

13. Teismas apžvelgė Statuto 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Statuto 39 straipsnio 7 dalį.

15. Apžvelgęs Aprašo nuostatas (12 p., 23 p., 31 p., 35 p., 37 p.), teismas nurodė, kad bendrasis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas atvejams, susijusiems su aptarta išimtimi, yra vienas mėnuo nuo tada, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Teismas pabrėžė, kad nurodytas teisinis reguliavimas įtvirtino valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teisine sistema.

16. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas pasibaigė tuomet, kai įsiteisėjo Nuosprendis, t. y. 2019 m. balandžio 2 d. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Aprašo 37 punkte nustatytas vieno mėnesio terminas buvo praleistas žymiai, t. y. tarnybinę nuobaudą pareiškėjui atsakovas skyrė pažeisdamas tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką (Aprašo 35 p.).

17. Teismas, konstatavęs minėtą pažeidimą, akcentavo, kad aptariamas vieno mėnesio terminas nėra naikinamasis terminas, vien šio termino pažeidimas nėra pagrindas panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

18. Teismas, neginčydamas, kad nurodytas terminas nėra naikinamasis, akcentavo, jog, siekiant užtikrinti teisinio tikrumo principą, kuris reikalauja, kad asmeniui būtų aiškūs jam kilsiantys teisiniai padariniai, atsakovas turėjo užtikrinti teisės aktų numatytą procedūrą ir laikytis nurodytų terminų. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog šis termino praleidimas yra tik formalus pažeidimas, ypač įvertinus tai, jog po pareiškėjo atleidimo (2019 m. kovo 5 d.) atsakovas Tarnyba pradėjo domėtis pareiškėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūromis tik 2020 m. rugsėjo 29 d., kai pagrindas atnaujinti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą atsirado 2019 m. balandžio 2 d. Teismas pabrėžė, kad Tarnyba, 2020 m. spalio 7 d. atnaujinusi tarnybinį patikrinimą, apie tai nepranešė pareiškėjui, todėl jis neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų dėl atnaujinto nagrinėjimo, paaiškinti aplinkybių, pateikti savo vertinimo. Teisė duoti arba neduoti atitinkamus paaiškinimus, nors ir yra tikrinamo pareigūno apsisprendimo dalykas, tačiau ją suponuoja tokio pareigūno turimos informacijos apie tyrimą apimtis ta prasme, kad pareigūno žinojimas apie konkrečius jam pareikštus kaltinimus ir jų turinį nulemia tokį jo apsisprendimą.

III.

24. Tarnyba akcentuoja, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareiga informuoti asmenį, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas, apie tarnybinio patikrinimo atnaujinimą. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl galbūt padaryto pareigūno vardo pažeminimo, pareiškėjas dėl to pasiaiškino, o nauji kaltinimai, dėl kurių pareiškėjui reikėtų pasiaiškinti, po tarnybinio patikrinimo atnaujinimo pareiškėjui nebuvo pareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Bylos dalykas – atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. spalio 22 d. įsakymo, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas D. K., 2019 m. kovo 5 d. atleistas iš pareigų Tarnybos vado 2019 m. vasario 28 d. įsakymu, pažemino pareigūno vardą, pagrįstumas ir teisėtumas.

30. Byloje nustatyta, kad Įsakymas priimtas įvertinus tai, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu), nes 2018 m. liepos 7 d. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savavališkai įlipo į svetimą, stovintį užvestą automobilį ir jį vairavo, tuo pažeisdamas BK 281 straipsnio 7 dalį, ir šiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

31. Pirmosios instancijos teismas panaikino Įsakymą, padaręs išvadą, kad Įsakymas priimtas padarius esminius procedūrinius pažeidimus, t. y. pažeistas Aprašo 37 punkte nustatytas įpareigojimas paskirti tarnybinę nuobaudą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo baudžiamojo proceso dėl pareiškėjo nusikalstamų veiksmų pabaigos (Įsakymas priimtas praėjus 18 mėnesių po Nuosprendžio įsiteisėjimo), Tarnyba neinformavo pareiškėjo apie atnaujintą sustabdytą tarnybinį patikrinimą (pareiškėjas negalėjo duoti paaiškinimų ir pateikti vertinimo), Tarnyba nesidomėjo baudžiamosios bylos eiga, delsė vertinti pareiškėjo situaciją bei kreiptis duomenų į baudžiamąją bylą dėl pareiškėjo padaryto nusikaltimo nagrinėjusį teismą.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, jog pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra atskiras atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, ir tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Tokiais atvejais reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi (žr., pvz., 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2835-968/2021; kt.).

33. Procedūrinių pažeidimų aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020; kt.).

34. Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktas (Įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) nustatė, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

35. Statuto 39 straipsnio 4 dalyje (Įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. Pažymėtina, kad šioje normoje įtvirtintas 3 metų naikinamasis terminas.

36. Pareiškėjas veiką, kuria pažemino pareigūno vardą, padarė 2018 m. liepos 7 d., o Įsakymas priimtas 2020 m. spalio 22 d. (nesuėjus 3 metų terminui), tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Įsakymą, be teisėto pagrindo taikė Statuto 39 straipsnio 4 dalyje (Įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) nurodytą 3 metų terminą pareiškėjo tarnybinei atsakomybei. Teisėjų kolegija iš esmės pripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos esminės taikytos tarnybinės atsakomybės procedūrinės taisyklės ir be jokio teisėto pagrindo priimtas Įsakymas.

37. Kaip jau minėta, pareiškėjas veiką, kuria pažemino pareigūno vardą, padarė 2018 m. liepos 7 d., atsakovo vadas apie šią veiką gavo oficialią informaciją 2018 m. liepos 9 d. (Išvadoje nurodyta, kad 2018 m. liepos 9 d. Tarnybos dalinio vadas pateikė tarnybinį pranešimą Tarnybos vadui). Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs šią informaciją, nesprendė klausimo dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, o 2018 m. liepos 13 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą ir jį sustabdė 2018 m. rugpjūčio 10 d. Be to, atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos savo noru, taip pat nesiėmė priemonių, kad būtų išspręstas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą.

38. Pareiškėjo veikos padarymo metu galiojusio Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, ir jokių analogiško pobūdžio nuostatų, kurios buvo nustatytos nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte ir 4 dalyje, Statute nebuvo nurodyta. Nei Statuto, nei Aprašo nuostatos nereglamentavo tyrimo dėl pareigūno vardo pažeminimo atlikimo tvarkos, nei senaties termino, per kurį pareigūnas gali būti atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo ar priimtas sprendimas dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą, kai pareigūnas atleistas iš vidaus tarnybos. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas procedūras, pradėtas iki vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 įsigaliojimo, turėjo tęsti ir baigti pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, t. y. vadovaudamasis Aprašo nuostatomis.

39. Pareiškėjo veikos padarymo metu galiojusio Statuto 33 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tarnybinio ar kito patikrinimo metu; šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Statuto 33 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, jog tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

40. Teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl vidaus tarnybos pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (buvęs 53 str. 1 d. 7 p. (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija)) buvo vadovaujamasi nuostata, kad atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas ir nėra tarnybinė nuobauda, ir remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 pateiktais išaiškinimais dėl termino nuobaudai skirti bei konstatuojama, kad vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi tokio pobūdžio ginčui taikytinas vienų metų terminas nuobaudai skirti, nustatytas Statuto 33 straipsnio 4 dalyje (buvusi 26 str. 4 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3003-261/2015; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4286-520/2016; 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4937-520/2017; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4180-415/2020).

41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lotynų kalba – lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai); priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lotynų kalba – lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A10-593/2005 pasisakydamas dėl taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos byloje, kurioje asmuo ginčijo paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą, pažymėjo, jog pažeidimas buvo baigtas galiojant ankstesne redakcija išdėstytam Valstybės tarnybos įstatymui, todėl, remiantis įstatymo negaliojimo atgal principu, atsakovas negalėjo taikyti vėlesnės redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyti ilgesni nuobaudų skyrimo terminai. Tokios pozicijos laikomasi ir vėlesniuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose, kuriuose pabrėžiama, kad neturi būti taikomos atsakomybėn traukiamo asmens padėtį bloginančios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, įsigaliojusios po veiksmų, už kuriuos pareigūnas traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, atlikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-890/2014; 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1196/2014).

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog principu lex retro non agit siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo ir asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-683-261/2017 pažymėjo, kad vadovaujantis bendra taisykle procesas vyksta pagal procesinius teisės aktus, galiojančius atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu (taikomas principas lex retro non agit), tačiau atsižvelgiant į tai, kad procesinė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 30 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatytas ilgesnis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nei buvęs šio statuto 26 straipsnio 6 dalyje, pasunkino atsakomybėn traukiamo pareigūno padėtį, būtina vadovautis principu lex benignior retro agit, t. y. taikyti ankstesnės redakcijos minėto statuto 26 straipsnio 6 dalį.

44. Taigi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant tarnybinę atsakomybę turi būti vadovaujamasi principais lex retro non agit ir lex benignior retro agit – po nusižengimo padarymo pasikeitus tarnybinę atsakomybę reglamentuojančioms įstatymo nuostatoms taip, kad jomis sunkinama asmens teisinė padėtis, taikomas įstatymas, galiojęs nusižengimo padarymo metu.

45. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija šioje byloje nesiremia atsakovo apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4260-1062/2020 pateiktais išaiškinimais.

46. Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Įsakymą, nesilaikė vienų metų termino. Be to, kaip jau minėta, atsakovas, gavęs oficialią informaciją apie pareiškėjo veiką, nagrinėjamu atveju pats nesiėmė priemonių išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis būtų nustatyta, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, tarnybinį patikrinimą sustabdė dėl pradėto baudžiamojo proceso, todėl turėjo laikytis Statuto 33 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl procedūros tęsimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo ne vėliau kaip per vieną mėnesį, kai pasibaigė baudžiamasis procesas. Būtent atsakovas privalėjo domėtis baudžiamojo proceso eiga, tačiau to nedarė.

47. Vertinant atliktos procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat yra svarbi aplinkybė ir ta, kad atsakovas neinformavo pareiškėjo apie atnaujintą procedūrą ir kad pareiškėjui, kuris nuo 2019 m. kovo 5 d. atleistas iš vidaus tarnybos, bus taikoma tarnybinė atsakomybė, kuri nebuvo nustatyta jo veikos padarymo metu, o nustatyta tik nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Statuto redakcijoje. Pareiškėjo veikos padarymo metu galiojusio Statuto 33 straipsnio 8 dalies 2 punkte buvo tik nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Pareiškėjui Įsakymu taikyta tarnybinė atsakomybė ne už tarnybinio nusižengimo padarymą.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, jog atsakovas pažeidė pagrindines procedūros taisykles ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), pripažįsta teisinga. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.