Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

III

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. 2018 m. liepos 8 d. Tarnybos Jungtinių operacijų centras gavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos budėtojo pranešimą apie tai, kad 2018 m. liepos 7 d. apie 23 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas, būdamas neblaivus, savavališkai įlipo į užvestą automobilį ir juo nuvažiavo. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Automobilis po apžiūros grąžintas savininkui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2. Tarnybos vadas 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų. 2018 m. liepos 13 d. Tarnybos Kauno dalinio Organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas pareiškėjui pateikė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėjui pranešta, jog jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas. Su šiuo raštu pareiškėjas susipažino ir pasirašė tą pačią dieną (2018 m. liepos 13 d.).

Tarnybos vado 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2018 m. liepos 20 d., iki kol bus baigtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybos vado 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo grąžintas į pareigas, suėjus maksimaliam 3 mėn. nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui.

3. 2018 m. rugpjūčio 10 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis Aprašo 12 punktu (nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas), tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo sustabdytas.

4. 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą Tarnybos vadui atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2019 m. kovo 5 d. Tarnybos vadas 2019 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleido pareiškėją iš užimamų pareigų.

5. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino pareiškėją padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalyje ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas taip pat nusprendė skirti jam 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 2 d.

6. Tarnyba 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teismo nuosprendžio pateikimo“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, nurodydama, kad Tarnyboje sprendžiamas klausimas dėl tarnybinio patikrinimo pareiškėjo atžvilgiu atnaujinimo, todėl atsakovė prašė pateikti įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio kopiją. Minėtas teismas nuosprendžio kopiją išsiuntė Tarnybai 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu.

7. Tarnybos vyriausiasis specialistas 2020 m. spalio 6 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė atnaujinti sustabdytą tarnybinį patikrinimą ir pratęsti jo terminą 30 dienų. Šiam teikimui rezoliucija pritarta 2020 m. spalio 7 d.

8. 2020 m. spalio 21 d. priimta Išvada, kurioje siūloma pripažinti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jis turėtų būti atleistas iš tarnybos. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, 2018 m. liepos 7 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savavališkai įlipo į svetimą, stovintį užvestą automobilį ir jį vairavo, tuo pažeisdamas Baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį. Tokiu būdu pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nes kad ir teisės pažeidimą padarė ne tarnybos metu, tačiau jo padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, kadangi nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokie pareiškėjo veiksmai turėjo neigiamos įtakos Tarnybos įvaizdžiui ir prieštaravo Tarnybos pareigūnų etikos kodeksui, pareiškėjo duotai priesaikai.

9. 2020 m. spalio 22 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Tarnybos Įsakymas, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas, atleistas iš Tarnybos 2019 m. kovo 5 d. Tarnybos vado 2019 m. vasario 28 d. įsakymu, pažemino pareigūno vardą.

IV

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos Įsakymą, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 9 punktą).

2. Statuto (ginčui aktualios redakcijos) 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 6 d.). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

Pagal Statuto 39 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

3. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas vadovavosi netekusiu galios teisės aktu ir pažymi, jog turėjo būti vadovaujamasi Aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“. Tačiau nurodyto įsakymo 2.1 papunktyje įtvirtinta, jog procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Atitinkamai atsakovė turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aprašu (redakcija, galiojusia iki 2019 m. vasario 13 d.). Šio (ginčui aktualaus) Aprašo 12 punkte reglamentuota, jog gavus 7 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų). Aptariamo teisės akto 23 punkte nurodyta, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Asmeniui, atleistam iš vidaus tarnybos (netekusiam pareigūno statuso), pranešimas ir turima informacija apie tarnybinį nusižengimą išsiunčiami registruotu laišku pagal jo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą.

3.1. Vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno ar asmens, atleisto iš vidaus tarnybos (netekusio pareigūno statuso), padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (Aprašo 31 punktas). Pabrėžtina, jog aptariamo teisės akto 35 punkte nurodyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena. Kai tyrimą atliko kompetentinga institucija, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią pareigūnas perkeltas, vadovas turi priimti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos išvados surašymo dienos. Sprendimą dėl atleisto iš vidaus tarnybos (netekusio pareigūno statuso) asmens pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos išvados surašymo dienos. Į šiuos terminus neįskaitomas laikas, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, komandiruotės, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka bei laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu. Be to, aptariamo Aprašo 37 punkte reglamentuota, jog Aprašo 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, ši procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. Taigi, bendrasis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas atvejams, susijusiems su aptarta išimtimi, yra 1 mėnuo nuo tada, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs.

3.2. Pažymėtina, kad LVAT, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, yra nurodęs, jog teisėtų lūkesčių apsauga yra vienas iš neatsiejamų teisinės valstybės principo elementų. Valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui, nes neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, kad institucija sukėlė jam pagrįstų vilčių dėl suteiktų konkrečių garantijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2863/2011, taip pat šioje nutartyje nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad garantijomis, galinčiomis suteikti tokių vilčių, laikoma tiksli, nesąlygiška, nuosekli ir tam teisę turinčių patikimų šaltinių, nesvarbu kokia forma, pateikta informacija (2011 m. kovo 17 d. sprendimas AJD Tuna Ltd v Direttur tal-Agrikoltura u s-Sajd, Avukat Generali, Nr. C-221/09).

3.3. Teismo įsitikinimu, šio teismo sprendimo IV skyriaus 3.1 papunktyje išdėstytas teisinis reglamentavimas įkūnijo valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teisine sistema.

4. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog Tarnybos vadas 2018 m. liepos 13 d. įsakymu nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą, 2018 m. liepos 19 d. įsakymu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo sustabdytas, Tarnybos vadas 2019 m. vasario 28 d. įsakymu atleido pareiškėją iš užimamų pareigų, pateikus pareiškimą išeiti iš tarnybos savo noru. Teismas taip pat nustatė, jog apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Baudžiamojo kodekso nuostatas (bet nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas) įsiteisėjo 2019 m. balandžio 2 d., o Tarnyba į Šiaulių apylinkės teismą dėl nuosprendžio pateikimo kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu, Išvada surašyta 2020 m. spalio 21 d., o skundžiamas Įsakymas priimtas 2020 m. spalio 22 d., t. y. praėjus 18 mėn. po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiuo atveju taikytinas specialusis reguliavimas, įtvirtintas ginčui aktualaus Aprašo (galiojusio iki 2019 m. vasario 13 d., paminėto šio teismo sprendimo IV skyriaus 3 punkte) 37 punkte, kuris nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šiame punkte nurodytų sąlygų atsiradimo. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas pareiškėjo atžvilgiu pasibaigė tuomet, kai jo atžvilgiu įsiteisėjo 2019 m. kovo 12 d. apkaltinamasis nuosprendis, t. y. 2019 m. balandžio 2 d. Todėl konstatuotina, jog šis terminas yra praleistas žymiai, t. y. tarnybinę nuobaudą pareiškėjui atsakovė skyrė pažeisdama tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką (minėto Aprašo 35 punktą).

4.1. Tačiau teismas, konstatavęs minėtą pažeidimą, taip pat pažymi, kad aptariamas vieno mėnesio terminas nėra naikinamasis terminas, vien šio termino pažeidimas nėra pagrindas panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019). Taip pat akcentuotina, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019).

4.2. Teismas, neginčydamas, jog aptariamas terminas nėra naikinamasis, pažymi, jog siekiant užtikrinti teisinio tikrumo principą, kuris reikalauja, kad asmeniui būtų aiškūs jam kilsiantys teisiniai padariniai (ir dėl jų jis būtų užtikrintas, t. y. žinotų, kas jo laukia), sprendžia, jog atsakovas, visgi, turėjo užtikrinti teisės aktų numatytą procedūrą ir laikytis nurodytų terminų. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog šis termino praleidimas yra tik formalus pažeidimas, ypač įvertinus tai, jog po pareiškėjo atleidimo (2019 m. vasario 28 d.) atsakovė Tarnyba pradėjo domėtis pareiškėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūromis tik 2020 m. rugsėjo 29 d., kai tuo tarpu pagrindas atnaujinti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą atsirado 2019 m. balandžio 2 d.

4.3. Be to, teismas taip pat pažymi, jog atsakovė, 2020 m. spalio 7 d. atnaujinusi pažeidimo nagrinėjimą, apie tai nepranešė pareiškėjui, tad pastarasis neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų dėl atnaujinto nagrinėjimo, paaiškinti aplinkybių, pateikti savo vertinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė duoti arba neduoti atitinkamus paaiškinimus, nors ir yra tikrinamo pareigūno apsisprendimo dalykas, tačiau ją suponuoja tokio pareigūno turimos informacijos apie tyrimą apimtis ta prasme, kad pareigūno žinojimas apie konkrečius jam pareikštus kaltinimus, jų turinį nulemia tokį jo apsisprendimą.

4.4. Teismas pažymi, kad nėra pateisinama, jog atsakovė, žinodama (privalėdama žinoti) apie teisės aktų nustatytus terminus tarnybinei nuobaudai skirti, nesidomėjo baudžiamosios bylos eiga, nesikreipė į pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjusį teismą dėl informacijos apie bylos nagrinėjimo eigą (Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK VS vyr. tyrėjos S. M. el. laiškas, adresuotas atsakovei patvirtina, kad paskutinį kartą atsakovė domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga tik 2019 m. sausio 4 d.). Atsakovė nenurodė objektyvių tai pateisinančių priežasčių. Dėl nustatyto teigtina, jog atsakovė nepagrįstai delsė vertinti pareiškėjo situaciją, kreiptis duomenų į teismą.

5. Įvertinus tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, jog atsakovė nepateisinamai ilgai delsė paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, ją paskyrė praėjus 18 mėn. po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl pažeidė Aprašo reikalavimus. Teismo įsitikinimu, šis pažeidimas negali būti laikomas formaliu, kadangi priešingu atveju būtų pažeisti teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principai. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų šią išvadą, nepagrindė taip pat, jog terminas nebuvo praleistas. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju 1 mėnesio termino skirti tarnybinę nuobaudą termino praleidimas yra esminis procedūrinis pažeidimas. Atitinkamai pareiškėjo skundas tenkintinas – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūno vardo pažeminimo pripažinimo“ naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūno vardo pažeminimo pripažinimo“ kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.