- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- II-318-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00788-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. Š.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-11957-2020
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresnioji specialistė R. B. 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas, skundžiamas nutarimas) nustatė, kad S. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2020 m. spalio 17 d. 10.12 val. Vilniaus m. sav., vairuodama transporto priemonę, nustatytą 60 km/h greitį viršijo 21 km/h, važiavo 81 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.
2. S. Š. Nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda. Nutarime pažymėta, kad procesiniai dokumentai buvo išsiųsti per E-pristatymą, kadangi AB „Lietuvos paštas“ duomenimis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi aktyvią pašto dėžutę. Reikalavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka gautas nebuvo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. S. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu negavo ir negalėjo sumokėti jai administraciniu nurodymu paskirtos piniginės baudos, kadangi elektroniniu paštu ir elektroninio pristatymo dėžute nesinaudoja.
Atsiliepimas
4. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė J. V. atsiliepimu prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir S. Š. skundo netenkinti.
5. Atsiliepime nurodoma, kad S. Š. 2020 m. spalio 18 d. automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad ji, 2020 m. lapkričio 17 d., 10.43 val., Vilniaus m. sav., pažeidimo nustatymo koordinatės X:6062649 Y: 581453, vairuodama transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą 60 km/h greitį viršijo 21 km/h, ir važiavo 81 km/h greičiu įvertinus paklaidą, tokiais savo veiksmais S. Š. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje. Administraciniu nurodymu S. Š. pasiūlyta iki 2020 m. lapkričio 17 d. sumokėti 15 Eur piniginę baudą. Procesiniai dokumentai S. Š. išsiųsti pasinaudojus elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis, t.y. administracinis nurodymas išsiųstas į aktyvią S. Š. elektroninio pristatymo dėžutę. S. Š. neįvykdžius administracinio nurodymo Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas pareigūnas 2020 m. gruodžio 10 d. priėmė Nutarimą ir S. Š. skyrė administracinę nuobaudą – 30 Eur piniginę baudą.
6. Institucija su S. Š. skundu dėl Nutarimo nesutinka dėl šių priežasčių: institucijos įgaliotas pareigūnas 2020 m. gruodžio 10 d., priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje S. Š. atžvilgiu ir skirdamas administracinę nuobaudą – 30 Eur piniginę baudą, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, įsitikino ir įvertino tą aplinkybę, kad S. Š. procesiniai dokumentai išsiųsti pasinaudojus elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis, t.y. administracinis nurodymas išsiųstas į aktyvią S. Š. elektroninio pristatymo dėžutę ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu „Dėl elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3-44(1.5 E) (toliau – ir Taisyklės), 11 punkte numatyta, kad elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pagal Informacinės sistemos nuostatus yra asmens duomenų valdytoja, jo asmens duomenis tvarkytų paslaugų teikimo tikslais Reglamento (ES) 2016/679, Informacinės sistemos nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka. Elektroninio pristatymo dėžutei nuo jos sukūrimo momento automatiškai suteikiamas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, kuris susiejamas su paslaugų gavėjo duomenimis. Taisyklių 12 punktu įtvirtinta, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: 12.1. informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis; 12.2. patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Informacinės sistemos priemonėmis sutarties, kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis. Šių Taisyklių 46 punkte paaiškintos sąvokos „Išsiųsta“, „Pristatyta“, „Gauta“ ir „Perskaityta“. Taisyklių 47.1. punkte nustatyta, kad elektroninės siuntos išsiuntimo ir pristatymo gavėjui laikas patvirtinamas informacinės sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką, arba sertifikavimo paslaugų teikėjų teisės aktų nustatyta tvarka suformuotomis laiko žymomis. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad S. Š. yra Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėmis sistemos priemonėmis naudotojas, turi elektroninio pristatymo dėžutę ir ji yra aktyvi, S. Š. išreiškė valią gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime pabrėžiama, kad Teismai, formuodami vienodą Teismų praktiką, ne vienoje byloje pasisakė, kad ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi policija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. ANK numato pareigą policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-252-380/2020).
8. Remiantis aukščiau išdėstytu, Institucija mano, kad jos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti S. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 416 straipsnio 3 dalyje administracinę nuobaudą – 30 Eur piniginę baudą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, kadangi procesiniai dokumentai S. Š. išsiųsti ir įteikti tinkamai. Sutinkamai su teismo aukščiau išdėstytais argumentais, kad ANK numato pareigą policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Todėl S. Š. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
9. Teismo posėdyje S. Š. parodė, kad ji atsiliepimą skaitė, kad palaiko savo skundą, teigė, jog negavo protokolo su administraciniu nurodymu, jei būtų jį gavusi būtų tikrai sumokėjusi 15 eurų baudą. Paaiškino, jog anksčiau visas baudas gaudavo registruotu paštu. Elektroninę dėžutę buvo sukūrusi tik tam atvejui, kai karantino metu jai reikėjo dokumentų iš žemėtvarkos ir tada buvo būtina sukurti šią dėžutę, ji nežinojo, kad į šią dėžutę gali ateiti kokios nors baudos, ji net nežino, kaip ja pasinaudoti ar kaip atsisakyti jos, užblokuoti. Taisyklių tikriausia net neskaitė, kai buvo kuriama ši elektroninė dėžutė, nes jeigu nebūtų pažymėjusi, kad susipažino, tai tuo atveju, nebūtų sukurta dėžutė. Jos įsitikinimu pareigūnas blogai padare, kad išsiuntė į e. pristatymą, o ne kaip visada, registruotu laišku. Ji pripažino, kad kažkiek mato savo netinkamo poelgio, kad nepasidomėjo, ar tinkamas, t.y. naudojamas el, paštas yra nurodytas VMI ir pan. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turiu (duomenys neskelbtini) vaikus, turi paėmę kreditą butui, jos vyras (duomenys neskelbtini), jos šeimos yra gana sunki finansinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
I. Teismo išvados
10. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. Š. skundas tenkinamas.
11. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
12. ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
13. Vertinant S. Š. skunde nurodytus argumentus, pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog ji 2020 m. lapkričio 17 d., 10.43 val., Vilniaus m. sav., pažeisdama KET 127 punkto reikalavimus, nustatytą greitį viršijo 21 km/val. ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje.
14. Teismo posėdžio metu, tiek skunde S. Š. paaiškino, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie minėto administracinio nusižengimo padarymą, apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą posėdyje, apie paskirtą minimalią baudą, kurią ji būtų sumokėjusi, jei tik būtų apie tai žinojusi. Pagrindinis jos argumentas yra tai, kad jai nebuvo įteiktas 2020 m. spalio 18 d. protokolas Nr. 00-ANR_P-180618-2020 su administraciniu nurodymu, todėl ji niekaip negalėjo sumokėti juo paskirtos 15 Eur dydžio baudos.
15. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421, 432 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
16. Šiuo atveju dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuris buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, 2020 m. spalio 18 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2020 m. lapkričio 17 d. sumokėti 15 Eur dydžio baudą, buvo suformuotas automatiniu būdu ir išsiųstas automobilio savininkui (valdytojui) – S. Š..
17. Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį yra numatyti du alternatyvūs procesinių dokumentų įteikimo būdai: šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu:
1) Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. <..>.
2) Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
18. Pažymėtina, kad formali administracinėn atsakomybės traukiamam asmeniui pranešimo apie administracinį procesą tvarka yra nustatyta siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų teises ir siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo (kad asmuo nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn apie per klaidą telefonu informavus ne tą asmenį ar ne tam asmeniui elektroninio pašto adresu išsiuntus elektroninį laišką, kad asmuo nebūtų nubaustas už kitą administracinį nusižengimą, nei mano, kad yra baudžiamas ir pan.) (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-879/2020).
19. Iš pateikto skundo ir bylos duomenų matyti, kad šioje byloje 2020 m. spalio 18 d. protokolas Nr. 00-ANR_P-180618-2020 su administraciniu nurodymu buvo surašytas automatiniu būdu ir 2020-10-18 14:03 val. išsiųstas naudojantis Administracinio nusižengimų registro funkcionalumas į aktyvią S. Š. elektroninio pristatymo dėžutę į aktyvią S. Š. elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys neskelbtini)“ ( b.l.17).
20. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-44(1.5 E) patvirtintų elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, iš dalies pakeistų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Nr. 3-586, (toliau – Taisyklės), 11 punkte nurodyta, kad Elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pagal Informacinės sistemos nuostatus yra asmens duomenų valdytoja, jo asmens duomenis tvarkytų paslaugų teikimo tikslais Reglamento (ES) 2016/679, Informacinės sistemos nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklių 12 punkto 1 ir 2 papunktis numato, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis, patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo informacinės sistemos priemonėmis sutarties, kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis. Atlikus šį veiksmą sutartis laikoma sudaryta ir ji turi tokią pačią juridinę galią kaip ir raštu sudaryta sutartis.
21. Iš byloje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų ( b. l. 19) matyti, jog sistemoje rodoma, kad S. Š. e. pristatymas dėžutės būsena yra „Dėžutė egzistuoja, yra aktyvi“ Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas vertina S. Š. teisme duotus paaiškinimus apie tai, kad ši e. pristatymo dėžutė jos sukurta buvo ne pačios iniciatyva, o todėl, kad tai buvo būtina tam, kad ji gautų dokumentus iš Žemėtvarkos tarnybos, t. y. turint vienintelį ir konkretų tikslą, gauti atitinkamus dokumentus tik iš Žemėtvarkos tarnybos, ji nežinojo apie tai, kad tokios e .pristatymo dėžutės sukūrimas prilygsta jos duomenų pateikimui valstybės institucijoms, ji niekada daugiau nesinaudojo šia e. pristatymo dėžute, nežino net kaip ją patikrinti ar kaip nuo tokios paslaugos atsisakyti. Apie priimtą sprendimą dėl administracinio nusižengimo padarymo ji sužinojo tik po to, kai antstolis nurašė iš jos banko sąskaitos pinigus.
22. Vertinant ANK reglamentavimą siunčiamų procesinių dokumentų atžvilgiu, matyti, kad galimi du būdai visų procesinių dokumentų siuntimui, t. y. siųsti registruotu paštu ir elektroninėmis priemonėmis (kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti). Institucija atsiliepime teisingai cituoja teismų praktiką, kad policijai įstatymas nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo procesinius dokumentus ir su jais susipažino, tačiau atkreiptinas dėmesys, kaip motyvuoja pati Institucija, policija yra atsakinga ir už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad asmuo buvo informuotas tinkamai. Nekvestionuotina įstatymo nuostata, jog dokumentų įteikimas elektroniniu paštu galimas ir tinkamas, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Tačiau nekvestionuotina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą procesą, teisė žinoti, kad jis turi pasirinkimą ir galimybę būti švelniau nubaustas. Iš S. Š. paaiškinimų akivaizdu, jog ji elektroninio pristatymo dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ pati asmeniškai savo iniciatyva nesukūrė ir nenurodė valstybės informacinėse sistemose kaip savo elektroninio pašto adreso, nes ji ją sukūrė tik todėl, kad tai buvo būtina, siekiant gauti konkrečius dokumentus iš Žemėtvarkos tarnybos, todėl darytina išvada, jog netgi sutikdama gauti pranešimus, ji negalėjo suvokti, kad ji gaus taip pat pranešimus apie prievoles ir iš policijos, kitų valstybės institucijų, o pranešimų pobūdis gali būti susijęs ir su terminais (pavyzdžiui, administracinio nurodymo įvykdymas) ir jų praleidimo teisinėmis pasekmėmis. Tokių pasekmių nėra numatyta ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu „Dėl elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3-44(1.5 E) (toliau – ir Taisyklės) bei Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis sutartyje“. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad sutikimas su elektroninės dėžutės sukūrimu atitinka paslaugų gavėjo teisinio tikrumo bei teisinių lūkesčių principus ir kad pareiškėja galėjo ir turėjo suprasti pašto dėžutės sukūrimo pasekmes.
23. Institucija savo argumentus, kad tinkamai informavo pareiškėją, grindžia tuo, jog vadovavosi Taisyklėmis ir tuo, kad elektroninio pristatymo dėžutė buvo aktyvi, tačiau teismas pažymi, kad minėtose Taisyklėse nėra tokios sąvokos kaip „aktyvi“ pašto dėžutė. Priešingai nei siunčiant pranešimus į paties asmens nurodytą elektroninį paštą, kuomet objektyviai nėra galimybės konstatuoti, ar asmuo gavo laišką, elektroninio pristatymo paslaugų sistema leidžia tai nustatyti. Pašto dėžutės statusas „aktyvi“ rodomas ne todėl, kad asmuo aktyviai naudojasi šia pašto dėžute, o todėl, kad jis buvo prisijungęs prie atitinkamų informacinių sistemų per elektroninius valdžios vartus. Tokiu būdu, jei jau laikomasi nuostatos, jog būtina vadovautis Taisyklėmis, turėtume ir nuosekliai laikytis Taisyklėse nustatytos tvarkos. Minėta, Taisyklėse nėra numatyta, kad elektroninės pašto dėžutės „aktyvumas“ leidžia konstatuoti, jog asmuo naudojasi pašto dėžute. Taisyklės reglamentuoja pašto siuntos būsenas „išsiųsta“, „pristatyta“, „gauta“ ir „perskaityta“ (46 punktas). Taisyklių 47.2 punkte nustatyta, jog elektroninė siunta yra laikoma gauta nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, gali šią elektroninę siuntą pasiekti, tai yra nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, pirmą kartą po elektroninės siuntos pristatymo prisijungia prie savo elektroninio pristatymo dėžutės, o Taisyklių 48 punkte nurodyta, jog elektroninės siuntos būsenos ir jų atsiradimo laikas pateikiami elektroninę siuntą išsiuntusio siuntėjo elektroninio pristatymo dėžutėje. Iš to seka, kad elektroninių siuntų pristatymo sistemos paskirtis – užtikrinti paslaugų gavėjo informavimą, tuo pačiu ir siuntėjo galimybę įsitikinti, jog adresatas informuotas (siuntą gavo). Vadinasi, jei Institucija iš tiesų siekė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tinkamai informuoti apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese, ir pasirinkusi įteikimo būdą, kuris leidžia patikimai nustatyti, jog asmenį informavo, nagrinėjamu atveju turėjo įsitikinti, kad asmuo siuntą gavo. Nors Institucijos įsitikinimu, pranešimai į elektroninio pristatymo dėžutę buvo siunčiami automatiniu būdu ir institucijos nuomone, yra laikoma, kad tie pranešimai yra pristatyti ir perskaityti, asmuo su jais susipažinęs, tačiau nagrinėjamu atveju teismas tokios išvados negali daryti, nes, kaip minėta, byloje pateikti tik duomenys, kad siunta išsiųsta ir pristatyta, tačiau nėra duomenų, jog ji gauta ir/ar perskaityta, nors sistema tai leidžia padaryti be jokių papildomų sąnaudų, be to, šios sistemos paskirtis ir yra realiai, o ne formaliai, informuoti adresatą. Pareiškėja nurodo, kad siuntos negavo, nes nežinojo, kad ji jai buvo tokiu būdu išsiųsta, ir šios aplinkybės nepaneigtos, o jos pačios naudojamu elektroninio pašto adresu ar gyvenamosios vietos adresu pranešimas siunčiamas nebuvo, nors nėra jokių duomenų, kad pareiškėja vengia atsiimti pašto siuntas. Esant tokiai situacijai, administracinio nusižengimo bylos duomenys nepatvirtina, jog pareiškėja buvo informuota apie jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir jame įrašytą administracinį nurodymą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise sumokėti pusę minimalios baudos. Tuo pačiu pažymėtina, kad ANK 573 straipsnyje skirtingi įteikimo būdai numatyti ne tam, kad institucija ar teismas galėtų pasirinkti jam patogesnį įteikimo būdą, o tam, kad asmenys būtų tinkamai informuoti, t. y. gautų jiems adresuotas pašto siuntas.
24. Aukštesniųjų teismų praktikoje pripažįstama, jog Taisyklės nepaneigia ANK reikalavimo procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis siųsti tada, kai asmuo yra išreiškęs tokią valią ir pats atitinkamu būdu yra nurodęs adresą, kuriuo jį gali pasiekti elektroniniais ryšiais siunčiama korespondencija. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio informacija apie tai, kad egzistuoja ir yra aktyvi asmens elektroninio pristatymo dėžutė, kuri buvo sukurta automatiškai naudojantis tam tikromis viešosiomis paslaugomis, ir kuria jis jokiais kitais tikslais niekada nesinaudojo, neįrodo, jog asmuo tokiu būdu išreiškė savo valią procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. kad jis informacinėse sistemose ar registruose yra pareiškęs valią būtent nurodytu adresu gauti elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus procesinius dokumentus. Būtent administracinio nusižengimo teiseną inicijavusi Institucija turi įrodyti, jog procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išsiųsti ir įteikti taip, kaip to reikalauja ANK nuostatos, taip užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę laiku pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo bylos procese. Todėl nesant duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, policija, kuri turi pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti griežtai laikantis ANK 573 straipsnyje reglamentuotos tvarkos, ir kuriai, kaip valstybės institucijai, yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, išsiuntusi asmeniui surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu bei vėliau jo pagrindu priimtą nutarimą, pasinaudodama ANK 573 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe procesinius dokumentus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. išsiųsdama minėtus dokumentus naudodamasi e. pristatymo sistema), privalo imtis priemonių, kad šie procesiniai dokumentai pasiektų administracinį nusižengimą padariusį asmenį (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-557/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-360/2020).
25. Apibendrinant nustatytų duomenų visumą, t. y., kad ne pati pareiškėja buvo pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimo iniciatorė ir ji neturėjo ketinimų nurodyti ją valstybės informacinėse sistemose kaip savo elektroninio pašto adreso; tai, kad ji iš tiesų apie pradėtą teiseną sužinojo tik po to, kai antstolis nurašė pinigus iš jos banko sąskaitos; ji nevengė administracinės atsakomybės, kaip nurodė, e. dėžutė buvo sukurta konkrečiam tikslui, nes to reikalavo Žemėtvarkos tarnyba, visada informaciją apie administracinius pažeidimus ji gaudavo registruotu paštu, ji net nežino, kokiu būdu reikia patikrinti šią e. pristatymo dėžutę ir kaip galima jos atsisakyti ar pakeisti nustatymus. Institucija, nors pasirinko leistiną įteikimo būdą, tačiau, būdama nuosekli, turėjo pareigą įsitikinti, jog išpildytos visos Taisyklėse nurodytos pašto siuntos būsenų sąlygos, t. y. kad siunta „gauta“ , tačiau to nepadarė, nors tokią galimybę turėjo. Darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie jai pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, jos teises bei pareigas, tuo buvo pažeista jos teisė žinoti, kuo ji kaltinama, o tuo pačiu – ir pasirinkti jai naudingą elgesio variantą, t. y. gauti švelnesnę nuobaudą. Todėl vertinimas, kad pati pareiškėja buvo neapdairi ir turi prisiimti neigiamas pasekmes, šiuo atveju negali būti laikomas pagrįstu.
26. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad pareiškėja neginčija padariusi administracinį nusižengimą, teismas sprendžia, kad grąžinus bylą Institucijai būtų užvilkintas procesas, o išnagrinėjus bylą iš esmės, nebus pažeisti pareiškėjos teisėti interesai. Pareiškėja nevengė administracinės atsakomybės, praeityje (2018 ir 2020 metais) du kartus bausta administracine tvarka už greičio viršijimą bei kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie S. Š. registruotus administracinius nusižengimus už 5 metus) (b. l. 14–15), paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galioja, todėl teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus S. Š. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 416 straipsnio 3 dalies sankcijoje minimali bauda, t. y. baudą, atitinkančią nurodytą administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
S. Š. skundą tenkinti.
Lietuvos kelių policijos tarnybos 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-11957-2020 (ROIK: 20124449172) pakeisti ir paskirti S. Š. administracinę nuobaudą – 15 Eur (penkiolikos eurų) dydžio baudą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124449172.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.