Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant pareiškėjui Z. D., jo atstovei adv. pad. R.Januškaitei, suinteresuotiems asmenims V. J., A. G. D.i, E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. D., D. D., A. G. D., V. J., E. B. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų J. D., E. B., D. D., V. J. ir A. G. D. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais Z. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo D. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Z. D. pareiškimas atmestinas, suinteresuotų asmenų J. D., E. B., D. D., V. J. ir A. G. Damarodo pareiškimas atmestinas.

Asmuo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (civilinė byla Nr. 3K-3-586/2007).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra mirusios A. D. vaikai (b.l. 3,4, 50-60). Po A. D. mirties įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo notaro biure negauta (b.l. 8, 9). Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad po A. D. mirties pareiškėjas J. D. nuolatos valdė žemės sklypus, t.y. 3 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą ir 0,17 ha žemės sklypą Kalvių kaime, už kuriuos A. D. buvo sumokėjusi 149,25 Lt įmokas ir kurių žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o teisinė registracija neatlikta (b.l. 10, 12). Suinteresuoti asmenys neginčijo, kad sklypus valdo J. D.. Iš Z. D. paaiškinimų matyti, kad šiuos žemės sklypus jis laikė savais, paveldėtais. Teismas pažymi, kad žemės sklypai A. D. mirties momentu ir šiuo metu yra valstybės nuosavybė. Taigi, naudojimasis žemės sklypais, kurie palikėjui mirties momentu nepriklauso, ir jų valdymas negali būti vertinami kaip palikimo priėmimas pradėjus turtą faktiškai valdyti. Teismas atsižvelgia į pareiškėjo argumentus, kad jis galėjo paveldėti teisę į turtą, t.y. teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, kurios priklausė A. D.. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad turtinės teisės į nuosavybės atkūrimą paveldėjimas yra galimas. Įmanomas turtinės teisės paveldėjimas, tačiau tokiu atveju paveldėtojas privalo įrodyti, kad jis trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties (LR CK 5.50 str. 3 d.) atliko aktyvius veiksmus, nukreiptus paveldėti turtinę teisę (Vilniaus apygardos teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-925-186/08). LR CK numatytas palikėjo turtinių teisių paveldėjimas tiesiogiai susietas su įstatymu, kuris numato tų turtinių teisių atsiradimą. Pareiškėjas savo reikalavimu siekia sukurti jam teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą. Šis įstatymas yra specialus. Jis nustato pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo nuostatos ne visiškai sutampa su LR galiojusio ir dabar galiojančio CK normomis reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. Įstatyme numatyta ribota restitucija, pasireiškianti per nuosavybės teisių atkūrimo būdus ir per ribotą įpėdinių sąrašą, jeigu turto savininkas yra miręs. Jei asmuo, kuris turi teisę atkurti nuosavybę yra miręs tai paveldėjimo teisės normos visa apimtimi pradeda galioti tik esant pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 str. 2 d. nustatytai sąlygai: nurodyti LR piliečiai turi būti nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises institucijoms, nagrinėjančioms išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo klausimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas Z. D. nenurodė ir neįrodė jokių veiksmų, iš kurių galima būtų spręsti, jog jis turtines teises paveldėjo, t.y. jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į jokias institucijas dėl motinos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pabaigos. Pareiškėjo požiūris į valdomus valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, t.y. jo manymas, kad sklypai yra paveldėti, negali būti vertinami kaip turtinės teisės paveldėjimas. Bylos nagrinėjimo metu tarp dalyvaujančių byloje asmenų kilo ginčas dėl šaldytuvo „Snaigė“, kuris liko po A. D. mirties priklausymo nuosavybės teise. Z. D. aiškino, kad šaldytuvas nuosavybės teise priklausė A. D., o suinteresuoti asmenys – kad pačiam Z. D.. Šalys šias aplinkybes įrodinėjo tik savo paaiškinimais. Iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad šaldytuvas buvo senas, neturėjo didelės vertės. Taip pat nustatyta, kad šaldytuvą pasiėmė Z. D. ir jį perdavė sesers dukrai. Suinteresuoti asmenys po A. D. mirties pasiėmė šiuos daiktus: J. D. – elektrinę tarkavimo mašiną, E. B. - sofą – lovą ir fotelius, kilimą, D. D. – skareles ir kelis indus, V. J. – skareles, suknelę, nuotraukas, gėles. Pas A. G. D. namuose liko A. D. daiktai, kurie buvo palikti jai iki 1985 metų gyvenant Santakos kaime, Kalvarijos savivaldybėje. Pas V. J. nuo 1988 m. liko mamos siuvimo mašina, spinta, sofa – lova, spintelė. Teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens V. J. paaiškinimus, kad likę po A. D. daiktai buvo seni, daro išvadą, kad visi šie daiktai, tame tarpe ir šaldytuvas „Snaigė“, neturėjo jokios specialios vertės, todėl šie daiktai pripažintini namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenimis ir nelaikytini palikimu. Tokių daiktų priskyrimas namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenims yra aptartas ir teismų praktikoje (LAT 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006). Teismas pažymi, kad teismų praktikoje tiek elektriniai buities prietaisai (LAT 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006), tiek baldai (Kauno apygardos teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-388-343/2011) yra priskiriami namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenims. Be to, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, diplomų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Be to, iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo (b.l. 29-31) matyti, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys Santakos kaime, Kalvarijos savivaldybė, A. D. nuosavybės teise nepriklausė, daiktinės teisės neįregistruotos. Už juos nebuvo sumokėta, nebuvo pradėta procedūra dėl šių pastatų privatizavimo. Todėl darytina išvada, kad A. G. D. pasilikimas gyventi name, kuriame iki 1985 m. gyveno A. D., nesukūrė teisinio santykio – palikimo priėmimo pradėjus faktiškai palikimą valdyti, nes šie statiniai negali būti laikomi A. D. palikimu. A. G. D. taip pat neįrodė jokių savo veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip turtinės teisės paveldėjimas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.

Teismas taip pat pažymi, kad byloje apklausti liudytojai L. R., R. M., R. Č., J. K., L. R., A. M. Š., J. M. nepaaiškino jokių naujų aplinkybių ir nepateikė jokių faktinių duomenų, t.y. nenurodė jokių kitų daiktų, kurie būtų likę po A. D. mirties ir galėtų būti laikomi palikimu.

Todėl teismas daro išvadą, kad, kad A. D. palikimą sudarė tik turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, tačiau šios teisės per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys realizuoti nebandė ir jie A. D. palikimo faktiškai valdydami nepriėmė. Todėl pareiškėjo Z. D. pareiškimas atmestinas, suinteresuotų asmenų J. D., E. B., D. D., V. J. ir A. G. D. pareiškimas atmestinas.

Susidariusios 63,75 Lt pašto išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų po lygiai, t.y. po 10,63 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. D. pareiškimą atmesti.

Suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. D., E. B., D. D., V. J. ir A. G. D. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) D. D., gim. 1946-05-03, A. G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 10,63 Lt (dešimt litų 63 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.