Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. D. ir suinteresuotų asmenų V. J. ir A. G. D. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. D., D. D., A. G. D., V. J., E. B. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų J. D., E. B., D. D., V. J. ir A. G. D. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais Z. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

pareiškėjo Z. D. pareiškimą atmetė; suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. D., E. B., D. D., V. J. ir A. G. D. pareiškimą atmetė; priteisė iš Z. D., V. J., J. D., D. D., A. G. D. ir E. B. po 10,63 Lt pašto išlaidų valstybei.

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. J., J. D., D. D., A. G. D. ir E. B. pareiškimas atmestas;suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. J., J. D., D. D., A. G. D. ir E. B. pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė V. J., J. D., D. D., A. G. D. ir E. B., pradėję faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Teismas nepagrįstai namų apstatymo daiktus ir apyvokos reikmenis pripažintino nelaikytinus palikimu, nepagrįstai tokią savo išvadą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-247/2006. Paprastai palikėjo drabužiai, patalynė, asmeniniai daiktai ir kt. nelaikytini palikimo priėmimu, kai yra kitų įpėdinių sutikimas. Šiuo atveju visi suinteresuoti asmenys, elgdamiesi kaip paveldimo turto savininkai, bendru sutarimu nusprendė ne dėl atskirų palikėjo daiktų, o dėl viso po jos mirties likusio turto, todėl toks palikimą lemiančios valios išreiškimas yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus jį faktiškai valdyti. Teismas nepagrįstai atsisakė A. D. priklausančią gyvenamojo namo dalį, esančią Kalvarijos sav., Santakos k., su priklausiniais laikyti palikimą sudarančiu turtu. Iš Marijampolės rajono teismo 1991-09-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-976/91 matyti, kad kolūkinį kiemą sudaręs turtas lygiomis dalimis dalintinas A. D. ir A. G. D. (teismas juos laikė bendraturčiais). Nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo ir įgyto daikto neįregistravimas nepaneigia įgijėjo nuosavybės teisės. A. G. D. remontavo patalpas, naudojosi palikėjai priklausiusia namo dalimi ir priklausiniais kaip savo, tokius veiksmus atliko per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo, aktyviais veiksmais yra išreiškęs valią priimti po motinos A. D. mirties atsiradusį palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad pareiškėjo Z. D. ir suinteresuotųjų asmenų J. D., D. D., A. G. D., V. J., E. B. motina A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties motina gyveno viena, nuomojamame bute. Registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ji neturėjo. Turimi kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė technika ir kt.) buvo įvairiose vietose, t. y. ir senoje jos gyvenamojoje vietoje Santakos k., Kalvarijos sen., ir pas dukrą V. J., ir paskutinėje jos gyvenamojoje vietoje. Iki palikėjos mirties ir po mirties pareiškėjas Z. D. naudojosi ir naudojasi motinai skirtais asmeninio ūkio žemės sklypais (3 ha ir 0,17 ha), kuriuos motina siekė išsipirkti (buvo sumokėta už šiuos žemės sklypus, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, teisinė registracija neatlikta; b. l. 10). Suinteresuoti asmenys ir pareiškėjas, susirinkę paminėti keturių savaičių motinos mirties sukaktį, susitarė pasidalinti likusius motinos daiktus, t. y. pareiškėjui buvo atiduotas šaldytuvas; J. D. pasiėmė elektrinę tarkavimo mašiną; E. B. – sofą-lovą ir fotelius, kilimą; D. D. – indus, skareles; V. J. – siuvimo mašiną, spintą, spintelę, skareles, suknelę, gėles, nuotraukas. Suinteresuotas asmuo A. G. D. naudojosi ir naudojasi namo (darė remontą, prižiūri), esančio Santakos k., dalimi ir jame esančiais motinos baldais, kuri liko motinai po 1991 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės rajono teismo sprendimo (A. G. D. buvo pripažintos nuosavybės teisės į ½ dalį pastatų).

Byloje kilo ginčas tarp pareiškėjo ir suinteresuotųjų asmenų dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad jis, o ne suinteresuotieji asmenys, po motinos mirties, priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, o suinteresuotieji asmenys nurodo priešingai. Pirmosios instancijos teismas atmetė tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotųjų asmenų pareiškimus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas (CPK 176 str.-185 str.), tiek paveldėjimo santykius reglamentuojančias normas (CK 5.1 str., 5.14 str., 5.50 str., 5.51 str.), dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neatliko veiksmų, kuriais priėmė palikimą, siekiant paveldėti palikėjos turtines teises – išsipirkti palikėjos turėtą asmeninio ūkio žemę. Pirma, CK 5.1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paveldima <...> palikėjo turtinės reikalavimo teisės <...> ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Antra, LR Žemės reformos įstatymo (galiojusio palikėjo mirties momentu – (duomenys neskelbtini)) 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui mirus, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas šį klausimą, nepagrįstai rėmėsi LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymu, nes, šiuo atveju sprendžiamas suteiktos asmeniniam ūkiui žemės paveldėjimo klausimas, bet ne žemės suteiktos (suteiktinos) pagal nuosavybės teisių į žemę atkūrimo įstatymą. Trečia, už palikėjos asmeninio ūkio žemę, dar jai esant gyvai, yra sumokėta, t. y. pradėta pirkimo procedūra, tačiau dėl nenustatytų aplinkybių nėra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir atlikta teisinė registracija. Ketvirta, byloje nėra ginčo, kad iki palikėjos mirties ir po mirties, pareiškėjas naudojosi ir naudojasi palikėjos turėta asmeninio ūkio žeme. Penkta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima turtinė teisė, todėl ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti. Panašaus pobūdžio bylose (dėl teisių paveldėjimo) kasacinis teismas pasisakęs, kad „praktika formuojama ta linkme, kad faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis. Toks įpėdinio elgesio vertinimas sietinas su tokios paveldėjimo situacijos ypatumu, pakankamai ilgai trunkančiu ir sudėtingu nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei nepriklauso nuo įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, nes, kaip minėta, palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisių nebuvo. Dėl šios priežasties vien ta aplinkybė, kad ieškovas neatliko veiksmų, nukreiptų į nuosavybės teisių į žemės sklypus jo motinos vardu atkūrimą, nereiškia, kad jis palikimo nepriėmė, ir nepaneigia jo valios įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Byloje nustačius, kad ieškovas naudojosi, dirbo ir prižiūrėjo žemės sklypus, apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovas priėmė palikimą po motinos J. G. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 24 d. nutartis Nr. 3K-3-141/2014).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas, kuris tiek iki palikėjos mirties, tiek po jos mirties naudodamasis (prižiūrėdamas) palikėjai skirta asmeninio ūkio žeme, kuri dar nebuvo išpirkta iš valstybės (pradėta išpirkimo procedūra), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog suinteresuoti asmenys neatliko veiksmų, kuriais priėmė palikimą, siekiant paveldėti palikėjos turtą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-657/2013).

Kaip jau nustatyta, suinteresuoti asmenys po palikėjos mirties susitarė pasidalinti ir pasidalino (išsidalino) likusius palikėjos kilnojamuosius daiktus. Nagrinėjamu atveju tikslinga pažymėti, kad palikėjos daiktai buvo skirtingose trijose gyvenamosiose vietose, o paskutinėje savo gyvenamojoje vietoje ji gyveno viena, todėl namų apstatymo ir apyvokos reikmenys negalėjo pereiti ir neperėjo įpėdiniams pagal įstatymą (CK 5.14 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, priskirdamas palikėjos kilnojamuosius daiktus namų apstatymo ir apyvokos reikmenims bei nepriskirdamas jų palikimui. Tuo pačiu, darydamas šias išvadas, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi Nr. 3K-3-247/2006, kurioje buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, negu nagrinėjamoje byloje, t. y. minimoje nutartyje buvo nustatyta, kad vienas iš įpėdinių kartu gyveno su palikėja, o pareiškėjas daiktus pasiėmė kitų įpėdinių sutikimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad palikėjos daiktai buvo palikimas, kurį reikėjo pasidalinti, o suinteresuotų asmenų aiškiai išreikštas susitarimas juos pasidalinti ir jų pasidalinimas, laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, jog suinteresuoti asmenys palikimą priėmė, pradėdami faktiškai jį valdyti. Nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad Santakos k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav., esantis gyvenamasis namas su priklausiniais nepriskirtinas prie palikėjos palikimo, nes jos vardu nėra įregistruotos daiktinės teisės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad daikto įregistravimas viešame registre atlieka išviešinimo funkciją, tačiau nepaneigia daikto turėtojo nuosavybės teisių. Iš byloje esančių teismų sprendimų (b. l. 62-72) matyti, kad palikėja buvo ½ dalies (kaip ir A. G. D.) nurodyto turto savininkė, tačiau nebuvo savo daiktinių teisių įregistravusi viešame registre. Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. G. D. naudojosi ir naudojasi palikėjai priklausančia namo dalimi (darė remontą, prižiūri) ir jame esančiais palikėjos baldais (to neneigia nei pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys, patvirtina liudytojai), todėl laikytina, kad ir jis palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo ir suinteresuotųjų asmenų pareiškimus patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi tenkintini tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotųjų asmenų apeliaciniai skundai, be to, byla nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš visų dalyvaujančių byloje asmenų lygiomis dalimis (CPK 96 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinius skundus patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. D. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė vaikai Z. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys įgyvendintų savo teises į paveldimą turtą.

Priteisti iš Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) D. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 10,63 Lt (dešimt litų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.