Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-613/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-12
Bylos Nr.: 2A-613/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00408-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas: M. M. K., A. K.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Darilita“, D. K.
Trečiasis asmuo: Panevėžio miesto 5 notarų biuro

Kategorijos

28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
50.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-613/2014 Proceso Nr. 2-59-3-00408-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 42.10; 50.10 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. M. K., A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-319-212/2013 pagal ieškovų M. M. K. ir A. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Darilita“, D. K. dėl atsiskaitymo pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos pripažinimo niekine, tretieji asmenys Panevėžio miesto 5 notarų biuro notarė V. J., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškiniu prašė laikyti niekinėmis 2007-07-02 sudarytos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (toliau tekste – Pirkimo – pardavimo sutartis), notaro registro Nr. 5067, 6.1 – 6.4 punktuose numatytas atsiskaitymo pagal sutartį sąlygas arba pripažinti jas negaliojančiomis, priteisti iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB 185 000 Lt sumą už parduotą butą (duomenys neskelbtini), pagal 2007-07-02 Pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovų 5 proc. palūkanas nuo uždelstos sumokėti sumos nuo termino atsiskaityti pagal sutartį (2007-07-03), iki kreipimosi į teismą dienos bei 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad jų sūnus, atsakovas D. K., turėjo verslą ir 2007 metais kreipėsi pagalbos, nes lizingo bendrovė už suteiktą kreditą pareikalavo užstato. Ieškovai nutarė padėti sūnui ir sutiko turimą butą (duomenys neskelbtini), užstatyti. Tam, kad būtų sutvarkyti dokumentai, ieškovai išdavė atsakovui įgaliojimą. Ieškovai nurodė, kad jie suprato, jog įkeičia butą ir kad šio turto gali netekti, tačiau sūnumi visiškai pasitikėjo, nesidomėjo, kokio dydžio ir už ką yra skola, kaip jis vykdo išduotą įgaliojimą. Ieškovai šiame bute gyveno iki 2009 m. vasaros, o tada jiems sūnus pasakė, kad butą reikia atiduoti lizingui už skolas. Iš buto išsikraustė geranoriškai ir šiuo metu gyvena kito sūnaus bute, taip pat Utenoje. Ieškovai manė, kad, atiduodami butą lizingui, padengs sūnaus skolą, nes jų butas buvo įvertintas 185 000 Lt suma, tačiau paaiškėjo, kad lizingo bendrovė papildomai reikalauja 170 000 Lt. Pasidomėję susidariusia situacija, pamatė, kad 2007-07-02 buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jie atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB už 185 000 Lt pardavė nuosavybės teise priklausantį butą. Šios sutarties šalimi buvo ir UAB „Darilita“. Sutarties 6 p., nurodyta, kad jie iš lizingo gavėjo, t. y. UAB „Darilita“, gavo 185 000 Lt sumą prieš pasirašant sutartį, tačiau jie pinigų negavo, todėl šis punktas yra niekinis. Kadangi atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB pareigos sumokėti už nupirktą butą neįvykdė, todėl būtent iš lizingo bendrovės prašė priteisti ginčo sumą. Pirkimo – pardavimo sutarties 6.1 – 6.4 punktuose numatyta, kad su ieškovais atsiskaitė lizingo gavėjas UAB „Darilita“, be to, kad 4 skirtingos pinigų sumos buvo įskaitytos pagal UAB „Darilita“ ir „Swedbank lizingas“, UAB sudarytas 2005-07-27 ir 2007-01-10 lizingo sutartis. Ieškovai nurodė, kad niekada nebuvo šių lizingo sutarčių šalimis ir nežino jų sąlygų, todėl neturi įsipareigojimų pagal minėtas sutartis. Jų nuomone, lizingo sutarčių šalių turtinės pretenzijos negali būti patenkintos jų sąskaita, todėl minėti sutarties punktai yra niekiniai. Nors Pirkimo-pardavimo sutartį už juos pasirašė sūnus, atsakovas D. K., veikiantis pagal įgaliojimą, jam pretenzijų nereiškia ir mano, kad jis įgaliojimo neviršijo. Be to, įgaliojime nebuvo aptartas atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį klausimas, todėl tiek atsakovai, tiek ir notarė netinkamai vertino įgaliojimo turinį.

Atsakovas D. K. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Darilita“, kurios direktoriumi jis buvo, su „Swedbank lizingas“, UAB 2005-07-27 pasirašė lizingo sutartį įrengimams pirkti. Dėl ekonominių sunkumų įmonė šios sutarties tinkamai nevykdė, todėl 2007-05-10 sutartis buvo nutraukta. Atsakovas sutiko pasirašyti 2007-07-02 sutartį, pagal kurią UAB „Darilita“ buvo lizingo gavėju, o turtas buvo perkamas siekiant jį perduoti UAB „Darilita“ išsimokėti, kadangi patyrė ekonominį spaudimą iš lizingo bendrovės dėl esamos skolos, be to, norėjo išsaugoti verslą ir tikėjo, kad verslas bus sėkmingas ir butą galės išpirkti. Be to, lizingo bendrovei pareikalavus, jis sudarė laidavimo sutartį. UAB „Darilita“ pagal sutartį įsipareigojimų neįvykdė ir sutartis 2008-12-09 buvo nutraukta, butas perduotas lizingo bendrovei, o vėliau parduotas tretiesiems asmenims. Pasirašydamas Pirkimo-pardavimo sutartį, tėvų (ieškovų) apie visas šios sutarties sąlygas neinformavo, tik paaiškino, kad pinigus trumpam investavo į verslą. Prieš pasirašant 2007-07-02 sutartį ją perskaitė ir suprato, kad rizikuoja tėvų butu, turėjo galimybę tokios sutarties nepasirašyti, tačiau norėdamas išsaugoti verslą, pasirašė.

Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2007-07-02 Pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai pardavė, o lizingo bendrovė nupirko butą (duomenys neskelbtini). Turtas pirktas siekiant perduoti jį valdyti ir naudotis lizingo gavėjui UAB „Darilita“. Sutarties 15 p. ieškovai patvirtino, kad jiems šios sąlygos žinomos. Prašomi pripažinti niekiniais sutarties 6.1 – 6.4 punktai numato atsiskaitymo sąlygas, tačiau pagal šiuos punktus turto kainą, nurodyta sutarties 5 punkte, ieškovams sumokėjo lizingo gavėjas, UAB „Darilita“, o sutarties 7 punkte nurodyta, jog pirkėjo prievolė ieškovams, atlikus sutarties 6.1 – 6.4 punktuose numatytus įskaitymus, visiškai įvykdyta. Buvo sudaryta trišalė sutartis ir lizingo bendrovė susitarimu dėl tarpusavio įskaitymo perleido ieškovams reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Darilita“ mokėtiną sumą. Ieškovų reikalavimas priteisti 185 000 Lt nepagrįstas, nes atsakovo prievolė sumokėti turto kainą pasibaigė įskaitymu nuo sutarties pasirašymo dienos, o ieškovai patvirtino, kad gavo 185 000 Lt iš UAB „Darilita“. Nesutiko, kad buvo viršytas įgaliojimas, nes jame aiškiai nurodyta, kad ieškovai įgalioja sūnų D. K. valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti jiems priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir išduoto įgaliojimo ieškovai neginčija. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad sutarties atsiskaitymo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes tokių įrodymų byloje nėra.

Atsakovas UAB „Darilita“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo notarė V. J. nesutiko su pareikštais reikalavimais.

Tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų reikalavimai nepagrįsti ir atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovų atsakovui D. K. išduoto įgaliojimo laikas nebuvo pasibaigęs, įgaliojimas buvo patvirtintas notaro ir nenuginčytas, įgaliojime įtvirtinta atsakovo teisė pilnai disponuoti butu, tame tarpe ir parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti. Ieškovai teigia, kad įgaliojimą sūnui davė tam, kad šis butą įkeistų, suvokė, kad gali buto netekti, tačiau sūnumi visiškai pasitikėjo ir nereikalavo jokių ataskaitų, o taip pat nereiškia pretenzijų dėl įgaliojimo viršijimo. Ieškovai patvirtino, kad iš jiems priklausančio buto (duomenys neskelbtini), išsikraustė gera valia, kai sūnus informavo, jog butas turi būti grąžintas Lizingui. Atsakovas D. K. pripažino, kad sudarydamas 2007-07-02 sutartį suvokė jos esmę ir riziką, jog nevykdant įsipareigojimų gali prarasti tėvų butą, tačiau šių aplinkybių ieškovams neatskleidė ir vėliau neinformavo apie jų išduoto įgaliojimo vykdymą. Tiesą ieškovams atskleidė tik tuomet, kai Lizingo bendrovė ėmė reikalauti iš jo skolos pagal sudarytą laidavimo sutartį.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai ginčija pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 – 6.4 punktų sąlygas, reikalauja tik pirkėjo “Swedbank lizingas“, UAB pareigos atsiskaityti vykdymo, pažymėjo, kad, siekiant nustatyti sandorio šalių tikrąją valią, išreikštą sudarant sandorį per įgaliotinį ir įgaliotinio 2007-06-26 sudarytą lizingo sutartį, ginčijamos sandorio sąlygos negali būti aiškinami atskirai nuo viso sandorio. Pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad turtas perkamas tikslu perduoti jį tarp Pirkėjo ir Lizingo gavėjo 2007-06-26 sudarytos lizingo sutarties Nr. 055130 pagrindu valdyti ir naudotis Lizingo gavėjus (UAB „Darilita“), Lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis (Sutarties 4 p., t. 1, b. l. 69-52). UAB „Darilita“ pagal minėtą lizingo sutartį įsipareigojo per 10 metų, mokėdama įmokas pagal grafiką, išpirkti lizinguotą turtą. UAB „Darilita“ atstovas D. K. sutiko, kad mokestis už perkamą butą būtų jo skolos pagal anksčiau nutrauktą lizingo sutartį įskaitymas. Sudarant 2007-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį, D. K. atstovavo ieškovus, tačiau turėdamas pareigą elgtis sąžiningai, neatskleidė ieškovams sudarytų sandorių esmės, neinformavo, kad sudaromu sandorių įskaitomos jo įmonės skolos. Kadangi UAB „Darilita“ (lizingo gavėjas) nevykdė pareigos mokėti periodines įmokas pagal sutartį, “Swedbank lizingas“, UAB (lizingo davėjas) pasinaudojo įstatymo nuostatomis ir, nutraukusi sutartį, pareikalavo atlyginti nuostolius, susidariusius lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių.

Teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog ieškovai nėra lizingo sutarties Nr. 055130, sudarytos 2007-06-26, šalis, nežino šios sutarties sąlygų, neturėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį, nesudaro pagrindo reikalauti pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 – 6.4 punktų pripažinimo negaliojančiais ir sumokėti pinigus. Tokią pareigą turi D. K., tačiau ieškovai iš jo nereikalauja sumokėti buto kainos. Ieškovai, išduodami D. K. įgaliojimą disponuoti butu, žinojo ir suvokė visas su tuo susijusias pasekmes, nesidomėjo D. K. skolomis, sudarytais sandoriais, nereikalavo paaiškinimų dėl sudaryto sandorio, visiškai juo pasitikėdami geranoriškai iš buto išsikraustė, t. y. įvykdė sudarytą sandorį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai M. M. K. ir A. K. prašo skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai taikė įstatymą, neatskleidė bylos esmės.

Apeliantai neginčija buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau jie nurodo, kad neturėjo tikslo, kad buto pardavimas būtų neatlygintinis. Todėl nesutinka su teismo išvada, jog neginčijant išduoto įgaliojimo, pačios sutarties dalys negali būti ginčijamos (niekinės). Įgaliojimo ginčijimas nebuvo reikalingas, kadangi juo suteiktų įgalinimų ribos yra aiškios, tačiau teisė atlikti įskaitymus juo nenumatyta. Taigi ieškovai atliktus įskaitymus ginčija kaip neteisėtus, niekinius, tačiau teismas dėl šių argumentų motyvuotai nepasisakė, tokiu būdu neatskleidė bylos esmės.

Be to, teismas nepasisakė dėl ieškovų argumentų apie įgaliojimo ydingumą, įgaliotinio veikimo neatsakingumą. D. K., tuo metu buvęs UAB „Darilita“ vadovu, sudarydamas ginčijamą sandorį, veikė kaip ieškovų atstovas, nors tuo pačiu pagal įstatymą buvo UAB „Darilita“ atstovu. D. K., prisiimdamas už ieškovus įskaitymo vietoje atsiskaitymo pinigais prievolę, veikė ne jų interesais. Teismas nepakankamai įvertino kilusio ginčo specifiką ir tą aplinkybę, ar ieškovai, veikdami per įgaliotinį, siekė prisiimti ir prisiėmė tokius įsipareigojimus. Spręsdamas dėl suteikto įgaliojimo ribų, teismas nevertino jo tokiu aspektu, kad ieškovai nebuvo 2005-07-27 ir 2007-06-26 sudarytų tarp atsakovų lizingo sutarčių dalyviais ir apie jų sąlygas nežinojo.

Teismas neatsižvelgė, kad pagal CK 6.567 straipsnį lizingo (finansinės nuomos) sutartimi lizingo gavėjui daiktas perduodamas valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį. UAB „Darilita“ neužsiėmė nekilnojamojo turto operacijomis, negalėjo naudoti ir nenaudojo ieškovų buto verslo tikslais. Sprendime tiesiogiai nepasisakyta, kad ieškovai už parduotą daiktą turėjo teisę gauti, o pirkėjas – Lizingas – turėjo pareigą sumokėti perkamo daikto kainą pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį. Pasisakydamas dėl įskaitymo leistinumo, teismas nesiaiškino, ar šiuo konkrečiu atveju jis neprieštarauja įstatymo reikalavimams. Apeliantų manymu, šiuo atveju įskaitymui nebuvo visų būtinų sąlygų. Įskaityti reikalavimai nėra vienarūšiai, t. y. lizingo bendrovės įsipareigojimai ieškovams kildinami iš pirkimo – pardavimo sutarties, o ieškovų – iš atsakovų tarpusavio sutartinių įsipareigojimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai išsiaiškinus visas aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiškinus ir taikius teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai M. M. K. ir A. K. 2007-06-12 išdavė įgaliojimą sūnui D. K. valdyti ir tvarkyti bei visiškai disponuoti (parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti) jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) , tuo tikslu atstovauti juos visose įstaigose, notarų biuruose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, rašyti jų vardu prašymus ir pareiškimus, sudarinėti sutartis, pasirašinėti už juos ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (t. 1, b. l. 18). Atsakovas D. K., būdamas ieškovų atstovu bei UAB „Darilita“ direktoriumi (t. 1, b. l. 59-61), 2007 m. liepos 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. M. K. ir A. K. (pardavėjas), atstovaujami D. K., pardavė pirkėjui UAB „Hansa lizingas“ (šiuo metu „Swedbank lizingas“, UAB“, - toliau Lizingas) už 185 000 Lt patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-16, 19-20). Pirkimo – pardavimo sutarties 6.1 – 6.4 punktuose nurodyta, kad su pardavėjais atsiskaitė lizingo gavėjas UAB „Darilita“ (atstovaujamas R. P.), nurodytos sumos: 17 019,92 Lt, 1 898,64 Lt, 164 508,94 Lt ir 1 572,50 Lt buvo įskaitytos pagal lizingo gavėjo ir lizingo davėjo „Swedbank lizingas“, UAB sudarytas 2005-07-27 lizingo sutartį Nr. LT021121 ir 2007-01-10 lizingo sutartį Nr. LT044669. Šis turtas parduotas siekiant perduoti jį tarp Pirkėjo ir Lizingo gavėjo (UAB „Darilita“) 2007-06-26 sudarytos lizingo sutarties Nr. LT055130 (t. 1, b. l. 69-76) pagrindu valdyti ir naudotis UAB „Darilita“ lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis (sutarties 4 p.) (t. 1, b. l. 10-18, 69-52, 99-102, 145-146). Sutarties šalys konstatavo, kad Pardavėjai, t. y. ieškovai, gavo 185 000 Lt už parduotą turtą prieš pasirašant sutartį iš UAB „Darilita“ ir, kad atlikus Sutarties 6.1 – 6.4 punktuose numatytus įskaitymus, Pirkėjo prievolė sumokėti pardavėjui visą turto kainą visiškai įvykdyta ir Pirkėjas laikomas visiškai ir tinkamai atsiskaitęs su Pardavėju pagal šią Sutartį.

Atsakovą UAB „Darilita“, kurio vadovu nuo 2005-06-08 yra atsakovas D. K., su atsakovu „Swedbank lizingas“, UAB (tuometinė UAB „Hansa lizingas“) sutartiniai santykiai sieja nuo 2005-07-27, kai su Lizingo bendrove sudarė lizingo sutartį pusiau automatinei langų gamybos linijai įsigyti. Lizingo sutarties įmokų grafikas buvo kelis kartus keičiamas, o 2007-05-09 Lizingas vienašališkai nutraukė sutartį, nes UAB „Darilita“ nemokėjo įmokų pagal grafiką (t. 1, b. l. 117-132, 149, 164-167). Kitą lizingo sutartį (Nr. LT055130) UAB „Darilita“ sudarė 2007-06-26. Pagal šią sutartį už 53 579,70 EUR įsipareigojo išpirkti turtą – butą (duomenys neskelbtini) , iki 2017-06-30 (t. 1, b. l. 133-146). UAB „Darilita“ padarius esminius sutarties pažeidimus, t. y. nemokant įmokų pagal sutartį, Lizingas vienašališkai ją nutraukė nuo 2008-12-08 ir turto grąžinimo-priėmimo 2009-02-04 aktu butas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo grąžintas Lizingui (t. 1, b. l. 150-151). Lizingo bendrovė nuosavybės teises į butą įregistravo 2007-08-09 (t. 1, b. l. 106-109).

Byloje neginčijami 2007-07-02 sudaryta sutartis, D. K. suteiktas įgaliojimas bei D. K. atlikti veiksmai vykdant įgaliojimą, tačiau nesutinkama su Pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis, numatančiomis atsiskaitymo tvarką, tuo pagrindu reikalaujama sumokėti 185 000 Lt iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis buvo atmestas ieškinys. Vienu iš argumentų jie nurodo, kad teismas motyvuotai nepasisakė dėl, jų manymu, neteisėtai atlikto įskaitymo kaip atsiskaitymo tvarkos pagal Pirkimo – pardavimo sutartį (6.1 -6.4 punktai), tačiau teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas, analizuodamas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino, jog ginčo atveju susiklostė kompleksiniai teisiniai santykiai, t. y. iš vienos pusės – ieškovai 2007-06-12 įgaliojo savo sūnų – atsakovą D. K. – valdyti ir tvarkyti bei visiškai disponuoti (parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti) jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu - butu, esančiu Aušros g. 72-16, Utenoje, iš kitos pusės – ieškovai, atstovaujami atsakovo D. K., ir UAB „Darilita“ 2007-07-02 su Lizingu sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Lizingui buvo parduotas ginčo turtas už 185 000 Lt sumą, šios sutarties sudarymas buvo tiesiogiai sąlygotas 2007-06-26 UAB „Darilita“ su Lizingu sudarytos lizingo sutarties, kadangi pagal šią sutartį ir buvo sulygta perduoti UAB „Darilita“ valdyti ir naudotis ginčo turtu. Tačiau esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi ta aplinkybė, kad sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas D. K., kaip UAB „Darilita“ vadovas, siekė įvykdyti Lizingui prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal UAB „Darilita“ ir Lizingo 2007-01-10 pasirašytą ir 2007-05-10 Lizingo vienašališkai nutrauktą įsiskolinimo mokėjimo sutartį, 2005-07-27 pasirašytą ir 2007-05-10 Lizingo vienašališkai nutrauktą lizingo sutartį, 2007-06-29 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį už šios sutarties objektu esančio turto (pusiau automatinei langų gamybos linijai įsigyti) ir padengti susidariusį įsiskolinimą.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kilus ginčui dėl sutarties sąlygos, turi būti vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), taip pat CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu, be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys), tam tikrais atvejais – įvertinant šalių elgesį ir po sutarties sudarymo.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai neginčija to fakto, kad jiems buvo žinoma apie atsakovo finansinius sunkumus vykdant sutartinius įsipareigojimus Lizingui, bei pripažįsta, kad sutiko jam padėti (įkeisti jiems priklausantį butą ar kitaip juo disponuoti), nors suvokė, kad gali turtą prarasti, tokią savo valią išreikšdami išduotu įgaliojimu, kurio neginčija ir pripažįsta. Nors apeliantai nurodo, kad atsakovas D. K. kaip atstovas veikė ne jų kaip atstovaujamųjų interesais ir peržengė suteikto įgaliojimo ribas, su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad suteiktu įgaliojimu atsakovui D. K. ieškovai aiškiai nurodė, kad savo sūnų D. K. įgalioja ginčo turtą valdyti, tvarkyti ir visiškai juo disponuoti (parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti). Iš tokių įgalinimų apimties matyti, kad ieškovai patikėjo atsakovui atlikti visus įmanomus, tiek atlygintinus, tiek neatlygintinus sandorius su jiems priklausančiu turtu. Tokia ieškovų valia leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas, sudarydamas atitinkamą sandorį dėl ieškovams priklausančio turto, taip pat yra laisvas nustatyti konkrečias sutarties sąlygas, taip pat ir sutarties kainą bei atsiskaitymo tvarką. Pažymėtina, kad atsakovo D. K. kaip atstovo veiksmų veikiant ne ieškovų interesais ieškovai neginčija, nereikalauja dėl tokio atstovavimo galbūt patirtų nuostolių atlyginimo, o kitais, jų manymu, pažeistų teisių gynimo būdais nesinaudoja (CK 6.760 str.).

Todėl, atsižvelgiant į nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms esant buvo sudaroma Pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovų įvardijamas kaip neteisėtas Pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas atsiskaitymas už parduodamą butą įskaitymu, pripažintinas teisėtu ir tinkamu būdu atsiskaityti, kadangi UAB „Darilita“, kurios vadovu yra atsakovas D. K., ir Lizingą siejo priešpriešinės, vienarūšės prievolės, kurių vykdymo terminas buvo suėjęs (CK 6.130 str.).

Teismui pripažįstant ieškinio reikalavimus nepagrįstais, sprendime tinkamai įvertinta tai, kad ieškovai neginčija išduoto įgaliojimo bei atsakovo D. K. veiksmų, vykdant įgaliojimą, o atsakovas D. K. pripažįsta, kad jis neatskleidė visų Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių (taip pat ir atsiskaitymo tvarkos) ieškovams, t. y. pažeidė įgaliotiniui įstatymo numatytas pareigas įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais, taip pat pranešti apie pavedimo įvykdymą atstovaujamajam, pateikti pavedimo vykdymo ataskaitą (CK 6.760 str., 2.150 str.). Tokios teismo nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovai pripažįsta, kad būtent atsakovas D. K. juos netinkamai atstovavo, jie negavo to, ko tikėjosi iš išduoto įgaliojimo vykdymo, tačiau pasinaudodami jiems įstatymo suteikta teise savo nuožiūra pasirinkti konkretų jų teisių gynimo būdą – šiuo atveju sutarties sąlygos ginčijimą, jie negali tikėtis, kad jų galbūt pažeistos teisės teismo bus tinkamai apgintos, nes teismas yra saistomas būtent ieškovų pareikštų reikalavimų ribų ir gali jas peržengti tik įstatyme nustatytais atvejais, tačiau tokių nagrinėjamu atveju nėra nustatyta (265 str.).

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo klausimais, jas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija, nesant pateiktų juos paneigiančių argumentų, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys Kailiūnas Danguolė Martinavičienė Dalia Višinskienė