- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2-319-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00408-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- A. K., M. M. K.
- Atsakovas
- D. K., „Swedbank lizingas“, UAB „Darilita“
- Trečiasis asmuo
- notarei V, Panevėžio
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos pripažinimo niekine pagal M. M. K. ir A. K. ieškinį atsakovams „Swedbank lizingas“, UAB, UAB „Darilita“, D. K., trečiajam asmeniui Panevėžio m. 5 notarų biuro notarei V. J., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ir jų atstovė prašo laikyti niekinėmis dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms 2007-07-02 sudarytos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, notaro registro Nr. 5067, 6.1 – 6.4 punktuose numatytas atsiskaitymo pagal sutartį sąlygas arba pripažinti jas negaliojančiomis; priteisti iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB 185 000 Lt sumą už parduotą butą (duomenys neskelbtini) pagal 2007-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovų 5 proc. procesines palūkanas nuo uždelstos sumokėti sumos nuo termino atsiskaityti pagal sutartį, 2007-07-03, iki kreipimosi į teismą dienos; priteisti iš atsakovų 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jų sūnus, atsakovas D. K., turėjo verslą ir 2007 metais kreipėsi pagalbos, nes lizingas už suteiktą kreditą pareikalavo užstato. Nutarė padėti sūnui ir sutiko turimą butą (duomenys neskelbtini), užstatyti. Dokumentų sutvarkymui sūnui suteikė įgaliojimą. Suprato, kad buto gali netekti, tačiau sūnumi visiškai pasitikėjo. Nesidomėjo kokio dydžio sūnaus skolos lizingui, už ką ir kaip jis vykdo išduotą įgaliojimą. Savo bute gyveno iki 2009 m. vasaros, o tada sūnus pasakė, kad butą reikia atiduoti lizingui už skolas. Iš buto išsikraustė geranoriškai ir šiuo metu gyvena kito sūnaus bute, taip pat Utenoje. Nebūtų kreipęsi į teismą, jei lizingas iš sūnaus papildomai nebūtų pareikalavęs dar 170 000 Lt. Manė, atiduodami butą lizingui, sūnaus skola bus padengta, nes jų butas buvo įvertintas 185 000 Lt suma. Kai paaiškėjo šios aplinkybės, ėmė domėtis tikra padėtimi ir tuomet pamatė, kad 2007-07-02 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jie atsakovei „Swedbank lizingas“, UAB už 185 000 Lt pardavė nuosavybės teise priklausantį butą. Šios sutarties šalimi buvo ir UAB „Darilita“. Sutarties 6 p., nurodyta, kad jie iš lizingo gavėjo, t. y. UAB „Darilita“ gavo 185 000 Lt sumą prieš pasirašant sutartį. Tačiau jie pinigų negavo, todėl šis punktas yra niekinis. Teigia, kad atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB pareigos sumokėti už nupirktą butą neįvykdė, todėl būtent iš lizingo bendrovės prašo priteisti 185 000 Lt. Sutarties 6.1 – 6.4 punktuose sakoma, kad su jais atsiskaitė lizingo gavėjas UAB „Darilita“, kad 4 skirtingos pinigų sumos buvo įskaitytos pagal UAB „Darilita“ ir „Swedbank lizingas“, UAB sudarytas 2005-07-27 ir 2007-01-10 lizingo sutartis. Tačiau jie niekada nebuvo šių lizingo sutarčių šalimis ir nežino jų sąlygų, todėl neturi įsipareigojimų pagal minėtas sutartis. Jų nuomone, lizingo sutarčių šalių turtinės pretenzijos negali būti patenkintos jų sąskaitą, todėl minėti sutarties punktai yra niekiniai. Nors pirkimo-pardavimo sutartį už juos pasirašė sūnus, atsakovas D. K., veikiantis pagal įgaliojimą, jam pretenzijų nereiškia ir mano, kad jis įgaliojimo neviršijo. Be to, įgaliojime nebuvo aptartas atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį klausimas, todėl mano, kad tiek atsakovai, tiek ir notarė netinkamai vertino įgaliojimo turinį.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. su reikalavimais sutinka ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad UAB „Darilita“, kurios direktoriumi jis buvo, su „Swedbank lizingas“, UAB 2005-07-27 pasirašė lizingo sutartį įrengimams pirkti. Dėl ekonominių sunkumų įmonė šios sutarties tinkamai nevykdė, todėl 2007-05-10 sutartis buvo nutraukta. Teigia, kad patyrė ekonominį spaudimą iš lizingo bendrovės dėl esamos skolos, o be to, norėjo išsaugoti verslą ir tikėjo, kad verslas bus sėkmingas ir butą galės išpirkti. Dėl šių priežasčių sutiko pasirašyti 2007-07-02 sutartį, pagal kurią UAB „Darilita“ buvo lizingo gavėju, o turtas buvo perkamas tikslu perduoti UAB „Darilita“ išsimokėjimui. Be to, lizingo bendrovei pareikalavus, jis sudarė laidavimo sutartį. UAB „Darilita“ pagal sutartį įsipareigojimų neįvykdė ir sutartis 2008-12-09 buvo nutraukta, butas perduotas lizingo bendrovei, o vėliau parduotas tretiesiems asmenims. Patvirtina, kad pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį, tėvų apie visas sutarties sąlygas neinformavo, tik paaiškino, kad pinigus trumpam investavo į verslą. Prieš pasirašant 2007-07-02 sutartį ją perskaitė ir suprato, kad rizikuoja tėvų butu, turėjo galimybę tokios sutarties nepasirašyti, tačiau norėdamas išsaugoti verslą, pasirašė.
Šalies argumentai
Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Pagal 2007-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai pardavė, o lizingo bendrovė nupirko butą Aušros g. 72-16, Utenoje. Turtas pirktas su tikslu perduoti jį valdyti ir naudotis lizingo gavėjui UAB „Darilita“. Sutarties 15 p. ieškovai patvirtino, kad jiems šios sąlygos žinomos. Ieškovai prašo pripažinti niekinėmis sutarties 6.1 – 6.4 punktus, numatančius atsiskaitymo sąlygas. Tačiau pagal šiuos punktus turto kainą, nurodyta sutarties 5 punkte, ieškovams sumokėjo lizingo gavėjas, UAB „Darilita“, o sutarties 7 punkte nurodyta, jog pirkėjo prievolė ieškovams, atlikus sutarties 6.1 – 6.4 punktuose numatytus įskaitymus, visiškai įvykdyta. Teigia, kad sudaryta trišalė sutartis ir lizingo bendrovė susitarimu dėl tarpusavio įskaitymo, perleido ieškovams reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Darilita“ mokėtiną sumą. Ieškovų reikalavimas priteisti 185 000 Lt nepagrįstas, nes atsakovės prievolė sumokėti turto kainą pasibaigė įskaitymu nuo sutarties pasirašymo dienos, o ieškovai patvirtino, kad gavo 185 000 Lt iš UAB „Darilita“. Nesutinka, kad buvo viršytas įgaliojimas, nes jame aiškiai nurodyta, kad ieškovai įgalioja sūnų D. K. valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti jiems priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbti) ir išduoto įgaliojimo ieškovai neginčija. Nepagrįstai ieškovai teigia, kad sutarties atsiskaitymo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes tokių įrodymų byloje nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Darilita“, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo notarė V. J. nesutinka su reikalavimais. Prieš tvirtindama sandorį patikrino ieškovų atstovo pateikto įgaliojimo galiojimą Notarų rūmų elektroninėje svetainėje, duomenų apie jo negaliojimą nebuvo. Sutarties tekstą paruošė kartu su lizingo bendrove, sutartis niekuo nesiskyrė nuo kitų panašių sutarčių, o atsakovas D. K. nieko neaiškino apie sutarties sudarymo aplinkybes. Visi pateikti dokumentai ir šalių elgesys nesukėlė jokių abejonių, šalys aiškiai nurodė kokį sandorį nori sudaryti. Notarui nėra pareigos tikrinti, ar šalys atsiskaitė. Mano, kad ieškovus apgavo jų sūnus, bet ne notarė ir lizingo bendrovė.
Tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region mano, kad ieškovų reikalavimai nepagrįsti ir atmestini. Nurodo, kad notarės atžvilgiu atsakomybės taikymas galimas įrodžius visas būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Ieškovai teigia, kad notarė nepakankamai įsigilino į patvirtintos sutarties esmę ir atsiskaitymo sąlygas, kurios pažeidė pardavėjų interesus. Tačiau sutartis buvo sudaryta pagal įgaliojimą, kuriuo ieškovai suteikė sūnui D. K. teisę valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti jų butu. Mano, kad notarės atžvilgiu atsakomybė dėl patvirtinto sandorio negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai M. M. K. ir A. K. 2007-06-12 pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo sūnų D. K. valdyti ir tvarkyti bei pilnai disponuoti (parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti) jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tuo tikslu atstovauti juos visose įstaigose, notarų biuruose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, rašyti jų vardu prašymus ir pareiškimus, sudarinėti sutartis, pasirašinėti už juos ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Atsakovas D. K., būdamas ieškovų atstovu bei UAB „Darilita“ direktoriumi, 2007 m. liepos 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. M. K. ir A. K. (pardavėjas), atstovaujami D. K., pardavė UAB „Hansa lizingas“ (pirkėjas, šiuo metu „Swedbank lizingas“, UAB“, - toliau Lizingas) už 185 000 Lt patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas parduotas tikslu perduoti jį tarp Pirkėjo ir Lizingo gavėjo (UAB „Darilita“) 2007-06-26 sudarytos lizingo sutarties Nr. LT055130 pagrindu valdyti ir naudotis UAB „Darilita“ lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis (t. 1, b. l. 10-18, 69-52, 99-102, 145-146). Sutarties šalys konstatavo, kad Pardavėjas, t. y. ieškovai, gavo 185 000 Lt už parduotą turtą prieš pasirašant sutartį iš UAB „Darilita“ ir kad atlikus Sutarties 6.1 – 6.4 punktuose numatytus įskaitymus, Pirkėjo prievolė sumokėti pardavėjui visą turto kainą visiškai įvykdyta ir Pirkėjas laikomas visiškai ir tinkamai atsiskaitęs su Pardavėju pagal šią Sutartį.
Atsakovę UAB „Darilita“, kuriai nuo 2005-06-08 vadovavo atsakovas D. K., su atsakove „Swedbank lizingas“, UAB (tuometinė UAB „Hansa lizingas“) sutartiniai santykiai sieja nuo 2005-07-27, kuomet pusiau automatinei langų gamybos linijai įsigyti su Lizingo bendrove sudarė lizingo sutartį. Lizingo sutarties įmokų grafikas buvo kelis kartus keičiamas ir galiausiai 2007-05-09 Lizingas vienašališkai nutraukė sutartį, nes UAB „Darilita“ nemokėjo įmokų pagal grafiką (t. 1, b. l. 117-132, 149, 164-167). Kitą lizingo sutartį (Nr. LT055130) UAB „Darilita“ sudarė 2007-06-26. Pagal šią sutartį už 53 579,70 Euro įsipareigojo išpirkti turtą – butą (duomenys neskelbtini) iki 2017-06-30 (t. 1, b. l. 133-146). UAB „Darilita“ esminiai pažeidus sutartį, t. y. nemokant įmokų pagal sutartį, Lizingas vienašališkai ją nutraukė nuo 2008-12-08 ir turto grąžinimo-priėmimo 2009-02-04 aktu butas, esantis Aušros g. 72-16, Utenoje buvo grąžintas Lizingui (t. 1, b. l. 150-151). Lizingo bendrovė nuosavybės teises į butą įregistravo 2007-08-09 (t. 1, b. l. 106-109).
Ieškovai 2007-07-02 sudarytos sutarties, D. K. suteikto įgaliojimo neginčija, neteigia, kad įgaliojimas buvo viršytas, jų nuomone, D. K. įgaliojimo neviršijo. Ieškovai ginčija tik sutarties sąlygas, numatančias atsiskaitymo tvarką ir reikalauja sumokėti 185 000 Lt iš vieno atsakovo, „Swedbank lizingas“, UAB.
Įstatymas reglamentuoja, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, jei juo įgaliojama sudaryti sandorius (CK 2. 137, 2. 138 str.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011).
Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Įvykdęs pavedimą atstovas privalo pranešti apie tai atstovaujamajam, pateikti pavedimo vykdymo ataskaitą (CK 6.760 str. 1, 4 d.). CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata dėl atstovo pareigos atsiskaityti. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.
Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovų atsakovui išduoto įgaliojimo laikas nebuvo pasibaigęs, įgaliojimas buvo patvirtintas notaro ir nenuginčytas, įgaliojime įtvirtinta atsakovo teisė pilnai disponuoti butu, tame tarpe ir parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti. Ieškovai teigia, kad įgaliojimą sūnui davė tam, kad šis butą įkeistų, suvokė, kad gali buto netekti, tačiau sūnumi visiškai pasitikėjo ir nereikalavo jokių ataskaitų, o taip pat nereiškia pretenzijų dėl įgaliojimo viršijimo. Ieškovai patvirtino, kad iš jiems priklausančio buto (duomenys neskelbtini), išsikraustė gera valia, kai sūnus informavo, jog butas turi būti grąžintas Lizingui. Atsakovas D. K. pripažino, kad sudarydamas 2007-07-02 sutartį suvokė jos esmę ir riziką, jog nevykdant įsipareigojimų gali prarasti tėvų butą, tačiau šių aplinkybių ieškovams neatskleidė ir vėliau neinformavo apie jų išduoto įgaliojimo vykdymą. Tiesą ieškovams atskleidė tik tuomet, kai Lizingo bendrovė ėmė reikalauti iš jo skolos pagal sudarytą laidavimo sutartį.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį (pateiktas 2011-12-19) atsakovams UAB „Darilita“ ir D. K. dėl skolos, palūkanų, nuostolių iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo ir atsakovo D. K. priešieškinį (pateiktas 2012-11-02) dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 2012-12-21 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė (t. 2, b. l. 61-62). Atsakovo D. K. teiginiai dėl psichologinio ir ekonominio spaudimo iš “Swedbank lizingas“, UAB pusės yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais. Atsakovas posėdyje pripažino, kad jis suvokė sutarties esmę, jos sąlygas, galėjo rinktis sudaryti tokią lizingo sutartį, ar nesudaryti. Tačiau nežiūrint į tai, jog jau buvo patyręs nuostolių, pasirinko vėl rizikuoti ir sudaryti lizingo sutartį.
Ieškovai ginčydami pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 – 6.4 punktų sąlygas, reikalauja tik pirkėjo “Swedbank lizingas“, UAB pareigos atsiskaityti vykdymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-10 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009-11-13 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-07-30 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2010-10-19 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-400/2010 ir kt.). Kaip žinia, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesiniuose sprendimuose tokios kategorijos bylose itin pabrėžia ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo aspektą. Nurodoma, kad pagal sutarčių teisės institutą kiekviena sutarties šalis visada privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-505/2008.).
Lizingo sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti, jeigu sutartis nenustato kitaip (CK 6.567 str. 1 d.). Pagal šią teisės normą lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, vykdydamas lizingo sutartimi prisiimtas prievoles, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens, todėl privalo su juo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl lizingo dalyko įsigijimo.
Pirkimo–pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydimasis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl to turi tam tikrų specifinių bruožų, lyginant su atskira pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui. Šis, nebūdamas pirkimo–pardavimo sutarties šalis, turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo ir pareigą sumokėti už įsigytą turtą (CK 6.573 str. 1 d.). Tokia lizingo forma, kai sudarius dvi nurodytas sutartis, susiklosto trišaliai jas sudariusiųjų santykiai, vadinama netiesioginiu (trišaliu) lizingu. Nors pirkimo-pardavimo sutartis ir lizingo sutartis yra dvi teisiniu požiūriu savarankiškos dvišalės sutartys, jų pagrindu atsiradę trišaliai santykiai lemia specifinį jų dalyvių teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą. Taigi, esant lizingo santykiams nurodytomis sąlygomis, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkciją, turi tik finansinį interesą, o daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas. Pagal CK 6.574 straipsnį, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį ir, lizingo davėjui reikalaujant, pažeidimų nepašalinus, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Siekiant nustatyti sandorio šalių tikrąją valią, išreikštą sudarant sandorį per įgaliotinį ir įgaliotinio 2007-06-26 sudarytą lizingo sutartį, ginčijamos sandorio sąlygos negali būti aiškinami atskirai nuo viso sandorio. Pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad turtas perkamas tikslu perduoti jį tarp Pirkėjo ir Lizingo gavėjo 2007-06-26 sudarytos lizingo sutarties Nr. 055130 pagrindu valdyti ir naudotis Lizingo gavėjus (UAB „Darilita“), Lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis (Sutarties 4 p., t. 1, b. l. 69-52). UAB „Darilita“ pagal minėtą lizingo sutartį įsipareigojo per 10 metų, mokėdama įmokas pagal grafiką, išpirkti lizinguotą turtą. UAB „Darilita“ atstovas D. K. sutiko, kad mokestis už perkamą butą būtų jo skolos pagal anksčiau nutrauktą lizingo sutartį įskaitymas. Sudarant 2007-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį, D. K. atstovavo ieškovus, tačiau turėdamas pareigą elgtis sąžiningai, neatskleidė ieškovams sudarytų sandorių esmės, neinformavo, kad sudaromu sandorių įskaitomos jo įmonės skolos. Kadangi UAB „Darilita“ (lizingo gavėjas) nevykdė pareigos mokėti periodines įmokas pagal sutartį, “Swedbank lizingas“, UAB (lizingo davėjas) pasinaudojo įstatymo nuostatomis ir, nutraukusi sutartį, pareikalavo atlyginti nuostolius, susidariusius lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių.
Aiškinant sutartį sąžiningai, ta aplinkybė, kad ieškovai nėra lizingo sutarties Nr. 055130, sudarytos 2007-06-26, šalis, nežino šios sutarties sąlygų, neturėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį, nesudaro pagrindo reikalauti pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 – 6.4 punktų pripažinimo negaliojančiais ir sumokėti pinigus. Tokią pareigą turi D. K., tačiau ieškovai iš jo nereikalauja sumokėti buto kainos. Ieškovai, išduodami D. K. įgaliojimą disponuoti butu, žinojo ir suvokė visas su tuo susijusias pasekmes, nesidomėjo D. K. skolomis, sudarytais sandoriais, nereikalavo paaiškinimų dėl sudaryto sandorio, visiškai juo pasitikėdami geranoriškai iš buto išsikraustė, t. y. įvykdė sudarytą sandorį.
Dėl to, kas pasakyta, ieškovų reikalavimai atmestini.
Bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinio suma yra 185 000 Lt, žyminis mokestis sudaro 4 700 Lt. Ieškovai sumokėjo 300 Lt, o likusios 4 400 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 37). Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovų (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 88, 93 str.). Iš ieškovų priteisiama 4 400 Lt žyminio mokesčio ir 69,42 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
M. M. K. ir A. K. ieškinį dėl atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos pripažinimo niekine atsakovams „Swedbank lizingas“, UAB, UAB „Darilita“, D. K., tretiesiems asmenims Panevėžio m. 5 notarų biuro notarei V. J., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region, atmesti.
Priteisti iš M. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 2 200 Lt (du tūkstančius du šimtus litų) žyminio mokesčio ir po 34,71 Lt (trisdešimt keturis litus 71 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.