Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas, sužinojęs apie prašymą padidinti vaikui teikiamą išlaikymą, nuo 2020 m. vasario mėn. nutraukė priteisto išlaikymo mokėjimą. Ieškovė šiuo metu registruota darbo biržoje, nes neturi kam palikti prižiūrėti mažametės dukros.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, svarbių priežasčių dėl negalėjimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nenurodė, jokių įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. K. ir atsakovas S. K. yra nepilnametės G. K., a/k (duomenys neskelbtini) tėvai. Santuoka tarp šalių nutraukta 2016 m. teismo sprendimu, iš atsakovo priteista po 130 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui.

Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimą, padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui ir priteisti iš jo dukros išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygų pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja teisena mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK 538 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (CK 3.201 straipsnis). Abiem atvejais bus priimtas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Taigi, abiem atvejais bus ne keičiamas teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet priimamas naujas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio keitimo.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo ir iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikui praėjo ketveri metai. Šalių dukra nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, jai yra nustatytos lėtinės ligos – (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes, kaip pagrindžiančias iš esmės padidėjusius vaiko poreikius, teismas pripažįsta pagrindu spręsti vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą.

Ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. birželio mėn. dirbo, jos vidutinis darbo užmokestis buvo apie 402 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vasaros laikotarpiu dirbti neturi galimybių, nes nėra kam prižiūrėti ir kur palikti mažametę dukrą. Užsiregistravo užimtumo tarnyboje, nuo liepos mėn. gaus pašalpą, o rudenį, dukrai pradėjus lankyti mokyklą, vėl eis dirbti. Ruošiant dukrą mokyklai išleido apie 400 – 450 Eur. Atsakovas žadėjo pusę šios sumos kompensuoti, tačiau ne tik nepervedė pinigų, bet nuo 2020 m. vasario mėn. nutraukė teikti išlaikymą dukrai. Ieškovė su dukra gyvena jos motinai priklausančiame bute, šiuo metu yra pilnai išlaikomos mamos. Dukrai reikia kasdien vartoti vaistus nuo alergijų, ortopediniai bateliai yra brangesni už įprastinius, atsakovui nustojus teikti išlaikymą, ji nebegali patenkinti net minimaliausių, kasdienių vaiko poreikių. Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką.

Atsakovas, žinodamas apie iškeltą teisme bylą ir paskirtą teismo posėdį, atsiliepimo į ieškinį, įrodymų apie savo turtinę padėtį ir kt. nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šio kodekso 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti Civilinio proceso kodekse. Nagrinėjamai bylai aktuali galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Teismas konstatuoja, kad jei atsakovas pageidavo, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalėjo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėjo galimybės atvykti. Minėta, tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

Rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Atsakovas nepaneigė, jog dukrai nustatytos lėtinės ligos, (duomenys neskelbtini). Su tuo susiję papildomos išlaidos avalynei, vaistams ir kitos su tuo susijusios išlaidos. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad yra sąlyga (iš esmės padidėję vaiko poreikiai) proporcingai padidinti iš atsakovo dukrai priteistą išlaikymą, o atsakovo teikiamas 130 Eur išlaikymas vaikui yra neproporcingas vaiko poreikiams.

Nors ieškovė ir nurodo, kad būtiniausiems vaiko poreikiams – maistui, vaistams, aprangai ir avalynei, mokyklai ir mokesčiams už prailgintos priežiūros grupę, komunalinėms paslaugoms už butą ir kt. per mėnesį išleidžia apie 200 – 300 Eur, teismo nuomone tokia suma nėra pakankama kitiems būtiniems vaiko poreikiams bent minimaliai patenkinti. Ieškovė nurodė, kad vaiko saviraiškai lavinti, apsilankyti kine, teatre, lankyti vaiko asmenybę lavinančių užsiėmimų, neturi galimybės dėl lėšų stokos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovas iš esmės yra nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, su ja nebendrauja, nedalyvauja jos priežiūroje, ugdyme, lavinime.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Šiuo metu Lietuvoje nustatyta 607 Eur MMA. Pagal byloje esančius įrodymus apie šalių pajamas, turtinę padėtį, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti mažesnį, nei šis orientacinis kriterijus vaiko poreikių lygį, tačiau prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymas yra pagrįstas ir galės bent minimaliai užtikrinti vaiko poreikius. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba, atsakovas nebeteikia išlaikymo dukrai, ieškovei vienai tenka visa vaiko priežiūros našta, iš atsakovo priteistina po 250 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui.

Išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 174 Eur.

Iš atsakovo taip pat proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei 90 Eur ((250 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš S. K. 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros G. K. išlaikymui nuo 2020 m. vasario 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti G. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise L. K..

Priteisti iš S. K. 90 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti iš S. K. 174 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.