- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-25
- Bylos Nr.
- 2A-2214-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20408-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- UAB „Ogmina“, UAB „Baltic Continent“
- Ieškovas
- Z. B.
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ogmina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Ogmina“, UAB „Baltic Continent“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir pinigų už defektuotą televizorių grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Z. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti 2012-09-28 su UAB „Baltic Continent“ sudarytą sutartį dėl televizoriaus „Orion“ remonto neteisėta ir negaliojančia, įpareigoti UAB „Baltic Continent“ servisą išmokėti 735,00 Lt už defektuotą televizorių „Orion“ ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Televizorių „Orion“ 2012-07-19 pirko „Ogminos“ parduotuvėje, esančioje Konstitucijos pr., Vilniuje. Ieškovas namuose pastebėjo, kad nuotolinio valdymo pultelio instrukcija buvo atspausdinta latvių kalba ir kad yra paties televizoriaus defektų. Parduotuvėje ieškovui pasiūlė kreiptis į garantinį servisą. Į garantinį servisą ieškovas kreipėsi 2012-09-28, tačiau ten paaiškėjo, kad gaminį galima remontuoti be galimybės išmokėti pinigus. Ieškovas tvirtina, kad serviso 2012-10-11 pranešimas atsiimti tariamai suremontuotą televizorių reiškia ir sutarties dėl protingo remonto termino pabaigą, o kadangi gaminys pilnai nesuremontuotas, klientas iš naujo gali kreiptis į paslaugų tiekėją dėl defekto pašalinimo ir vadovaujantis CK 6.363 str. 8 d., prašyti grąžinti sumokėtus pinigus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ogmina“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes atlikus televizoriaus patikrinimą konstatuota, kad gedimas yra skaitmeniniame bloke, kuris pašalintas pakeitus skaitmeninį bloką, o trūkstama televizoriaus vartojimo dalis pateikta lietuvių kalba, todėl neteisinga reikalauti iš atsakovo nutraukti televizoriaus pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti ieškovui 735,00 Lt sumą.
Atsakovas „UAB Baltic Continent“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes ieškovas iki šiol neatsisėmė iš serviso centro techniškai tvarkingos prekės. Serviso centro atsakomybė yra tinkamai suremontuoti prekę, o 2012-10-05 kliento pretenzijos turinio nusiskundimai neapima serviso centro atsakomybės turinio. Pažymi, kad klientui remonto kaina nebuvo pranešta dėl to, kad klientas prekę pridavė remontui pagal garantines sąlygas. Atsakovas tvirtina, kad serviso veiksmai buvo teisingi, sąžiningi ir neturėjo motyvų pabloginti kliento padėtį, atsakovas savo atsakomybės srities darbus vykdė tinkamai, todėl paslaugų atlikimo sutarties nepažeidė ir iš esmės sutartis negali būti nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: pripažinta negaliojančia ir nutraukta ieškovo Z. B. ir atsakovo UAB „Baltic Continent“ 2012-09-28 sudaryta Patikrinimo ir remonto paslaugų teikimo sutartis Nr. 1209U07989; ieškovui solidariai iš atsakovų UAB „Baltic Continent“ ir UAB „Ogmina“ priteista 735 Lt ; ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteista 74,79 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteista 26,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog buvo pažeistos ieškovo, kaip vartotojo teisės, apribota galimybė laisvai rinktis paslaugas. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas, atvykęs į remonto įmonę išreiškė norą remontuoti televizorių ir nepareiškė noro grąžinti pinigus. Ieškovas nuo pat pradžių aiškiai išreiškė pardavėjui valią sutartį nutraukti ir atgauti sumokėtus pinigus. Ieškovas ne kartą kaip tai atlikti teiravosi nuvykęs tiesiogiai į parduotuvę. Šio reikalavimo ieškovas neatsisakė ir vėliau, t. y. 2012-10-05 ieškovas raštu kreipėsi į UAB „Baltic Continent“ direktorių, prašydamas gražinti pinigus už nekokybišką prekę, kai dar televizorius nebuvo suremontuotas. Įvertinus tai, kad ieškovas yra vartotojas, senyvo amžiaus, o atsakovai yra profesionalūs verslininkai, kuriems yra keliami aukštesni elgesio reikalavimai, ieškovo (vartotojo) interesų prioritetinis gynimas negali būti vertinamas kaip neadekvačiai suvaržantis ar juolab paneigiantis pardavėjo teises ar teisėtus interesus, nes pardavėjas (verslo subjektas) šiuo atveju atgauna parduotą prekę, kurią gali be didesnių kliūčių-sunkumų realizuoti. Teismas pripažįsta, jog 2012-09-28 ieškovas su UAB „Baltic Continent“ pasirašė Patikrinimo ir remonto paslaugų teikimo sutartį Nr. 1209U07989 dėl suklydimo, ieškovui nesusipažinus su pasirašomų dokumentų turiniu, aiškiai suklydus dėl sutarčių sąlygų ir tikintis, jog pasirašydamas sutartį, turės galimybę atgauti pinigus už nekokybišką prekę. Ieškovas tikėjosi, jog pasirašo sutartį dėl prekės patikrinimo, po kurio turės galimybę atgauti pinigus už prekę, tačiau paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo žinomos prieš pasirašant sutartį, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2012-09-28 pasirašyta Patikrinimo ir remonto paslaugų teikimo sutartį vertintinas kaip adekvatus ir pagrįstas. Atsakovo UAB „Baltic Continent” serviso pagrindinė atsakomybės sritis yra įvykdyti remonto darbus, o nekokybiškos prekės pardavėjas yra atsakovas UAB „Ogmina“. Šiuo metu byloje nagrinėtas ginčas dėl ieškovo teisių, kylančių iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, gynimo, todėl atsižvelgiant į tai ir remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, teismas mano, kad tikslinga reikalaujamą grąžinti 735 Lt sumą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų - UAB „Baltic Continent” ir UAB „Ogmina“ (CK 6.6, 6.350 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Ogmina“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas jam kaip vartotojui suteiktomis teisėmis nori naudotis nesąžiningai. Televizorius atitinka jam keliamus techninius kokybės reikalavimus. Buvęs smulkus trūkumas, susijęs su skaitmeninio bloko gedimu, buvo pašalintas, o trūkstama vartojimo dalis lietuvių kalba ieškovui buvo pateikta. Dėl to, kad televizoriaus pilnavertiškam naudojimui užtikrinti buvo reikalingas smulkus remontas, neteisinga reikalauti nutraukti televizoriaus pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti ieškovui sumokėtus 735 Lt. Ieškovo, kaip vartotojo, teisių gynybai ir šios gynybos tikslams pasiekti pakaktų pasinaudoti vartotojo teise pareikalauti neatlygintinai pašalinti televizoriaus trūkumus, tokia gynybos priemonė laikytina proporcinga daikto trūkumui. Siekimas pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir susigrąžinti pinigus dėl neesminio televizoriaus trūkumo laikytinas pertekline priemone ir ieškovo piktnaudžiavimu teise. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas pasirašė sutartį nesusipažinęs su pasirašomų dokumentų turtiniu. Taigi, ieškovas nesielgė kaip normalus atidus ir protingas asmuo, todėl sutartis negali būti nutraukiama remiantis CK 1.90 str. Teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojos D. D. parodymus, kad ieškovas buvo informuotas apie prekės grąžinimo arba jos garantinio remonto tvarką. Taigi, teismas neišsiaiškino bylos aplinkybių, todėl pažeidė procesines teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti. Ieškovas nuo pat ginčo pradžios siekė televizorių grąžinti atsakovui UAB „Ogmina“, o ne jį remontuoti, tačiau atsakovai nesuteikė tokios galimybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Kaip matyti iš bylos, ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių. CK 6.363 str. reglamentuoja atvejus kai pirkėjui (vartotojui) yra parduotas netinkamos kokybės daiktas. Šio straipsnio 4-7 yra įtvirtinti keli vartotojo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 8 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2014 m. sausio 7 d., buvo nurodyta, kad „pirkėjas vietoj šio straipsnio 4–7 dalyse numatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šiuo atveju netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu pirkėjas turi grąžinti pardavėjo sąskaita. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.“
Taigi, kaip matyti iš pacituotos teisės normos, ji nėra imperatyvi, o dispozityvi, t.y. įstatymas leidžia pasirinkti vartotojui tokį jo pažeistų teisių gynimo būdą, kuris jam atrodo labiausiai priimtinas. Apeliantas teigia, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis. Tačiau naudojimasis vienu iš kelių alternatyvių įstatyme nustatytų savo realiai pažeistų teisių gynimo būdų, nėra piktnaudžiavimas. Todėl šiuo atveju, televizoriui esant su defektais, ieškovas, kaip vartotojas, tik pasirinko tą savo teisių gynimo būdą, kuris jam pasirodė tinkamiausias. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovai dėl pinigų grąžinimo ieškovui nepatirs nuostolių, nes suremontavus televizorių, jis jokių defektų neturi, todėl vėl gali būti realizuotas. Kadangi televizorius yra pas vieną iš atsakovų, o ieškovas atsisako jį paimti, tai šiuo atveju atsakovai turi rūpintis, kad nenukristų jo vertė ir, kad jis būtų parduotas už kiek įmanoma didesnę kainą. Todėl, nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis, dėl ieškovo reikalavimo grąžinti pinigus, o ne televizorių, patirs nuostolių.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sutartį nutraukė CK 1.90 str. 4 d. pagrindu. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ieškovas yra senyvo amžiaus, kad jis turėtų teisinį išsilavinimą duomenų nėra. Todėl akivaizdu, kad jam negali būti keliami labai aukšti teisinio išprusimo ir pastabumo reikalavimai, Ieškovas nurodo, kad jis nuo pat kreipimosi į atsakovus pradžios norėjo grąžinti televizorių ir nepageidavo jo remontuoti. Apeliantas su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, nes, anot jo liudytoja D. D. nurodė visiškai priešingas aplinkybes.
Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).
Šiuo atveju iš visumos byloje esančių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų darytina išvada, jog labiau tikėtina, jog ieškovas įrodė savo teiginius, t.y., kad jis nuo pat pradžios siekė grąžinti atsakovui televizorių ir atgauti už jį sumokėtus pinigus, todėl atmetami atsakovų teiginiai, jog ieškovas iš pradžių pageidavo remontuoti televizorių, o paskui persigalvojo.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas suklydo pasirašydamas Patikrinimo ir remonto paslaugų teikimo sutartį.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes buvo priimtas tinkamai pritaikius procesines ir materialines teisės normas bei teismų praktiką, reglamentuojančią vartojimo teisinius santykius, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.