- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-981-508/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-02805-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-04 nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., 2012-04-27 gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Institucija) pareiškimą dėl kreditorinių teisių pažeidimo, kuriuo prašoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. Š. atžvilgiu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., pripažinti J. Š. padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d., ir paskirti jam administracinę baudą. Pareiškime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. „apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <...>“. To paties įstatymo 14 str. 2 d. numatyta, jog „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“. Draudėjo sąvoka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 2 d., kuri apibrėžia, kad draudėjai - visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 232207450, registruota „(duomenys neskelbtini) , nevykdo minėtais teisės aktais nustatytų privalomųjų mokėjimų, 2012-04-01 UAB „Verslo vystymo projektai“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 62089,38 Lt, iš jų 59087,33 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 3002,05 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimą. Paskutinį kartą Fondo biudžetą valstybinio socialinio draudimo įmokų 1444,51 Lt suma išieškota 2010-09-29 pagal 2008-12-03 kredito įstaigoms pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau - VSDFV Kauno skyrius) debeto mokėjimo nurodymus. Nuo 2009-12-28 į UAB „(duomenys neskelbtini) turimas sąskaitas kredito įstaigose pateikti debeto mokėjimo nurodymai iki šiol nėra įvykdyti. UAB „(duomenys neskelbtini) nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio imtinai. VĮ „Registrų centras“ išrašo 2012-04-05 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) vardu įregistruoti žemės sklypas ir statiniai, esantys adresu „(duomenys neskelbtini) , kurie areštuoti antstolių R. S. (pagal VSDFV Kauno skyriaus sprendimą 2008-12-18 Nr. 60058 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka) ir S. U. bei Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos. VĮ „Regitra“ išrašo 2012-04-05 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) vardu nėra registruotų transporto priemonių. Antstolei R. S. 2009-08-17, 2011-06-07, 2012-01-16 pateikti Kauno skyriaus sprendimai dėl išieškomos skolos sumos papildymo. UAB „(duomenys neskelbtini) 2010 m. balanso duomenimis, bendrovės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 368044 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 207995 Lt, t.y. 2010 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. UAB „Verslo vystymo projektai“ pelno (nuostolių) 2010 metų ataskaitos duomenimis bendrovė gavo 9542,00 Lt pelno ir turėjo galimybę atsiskaityti su Fondo biudžetu, bet neatsiskaitė. VSDFV Kauno skyrius UAB (duomenys neskelbtini) 2010-05-21, 2011-03-25, 2011-11-21 ir 2012-01 siuntė raginimus „Dėl dokumentų pateikimo patikrinimui“. Dokumentai nebuvo pateikti. VSDFV Kauno skyriaus, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) kreditoriaus, interesai pažeidžiami, kadangi bendrovės įsiskolinimas Fondo biudžetui didėja. Registro duomenimis įsiskolinimas sudarė: 2010 m. III ketvirtį – 5120,47 Lt, 2010 m. IV ketvirtį – 15412,14 Lt, 2011 m. I ketvirtį – 23730,01 Lt, 2011 m. II ketvirtį – 32838,94 Lt, 2011 m. III ketvirtį – 42513,08 Lt, 2011 m. IV ketvirtį – 52026,17 Lt, 2012 m. I ketvirtį – 62089,38 Lt. Darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini) yra nemoki. J. Š. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 4 str. ir 8 str. 1 d., turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, o jos pradelsti mokėjimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi J. Š. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), jis pažeidė kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus teises, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla J. Š. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius šią nutartį skundė Kauno apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir 2012-07-05 nutartį panaikino bei grąžino nagrinėti bylą iš naujo apylinkės teisme.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi J. Š. skyrė administracinę nuobaudą- 5000 Litų.
Šalies argumentai
Skundu J. Š. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, bylą J. Š. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde teigiama, jog teismo nurodytas argumentas, jog bendrovė laikotarpiu – nuo VSDFV Kauno skyriaus kreipimosi dienos neatliko jokių mokėjimų VSDFV Kauno skyriui, negali būti pagrindu skirti administracinę nuobaudą. Teismas neįvertino, jog bendrovė šiuo metu pajamų negauna, nes bendraturtis (duomenys neskelbtini) laukia tolesnių teismo sprendimų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini), todėl rekonstrukcijos darbai nevyksta. Iki VSDFV Kauno skyriui kreipiantis į teismą, mokėjimai buvo atlikti kitam kreditoriui-VMI, nes ankstesniu mokėjimu skola buvo mažinama VSDFV Kauno skyriui. Administracinėje byloje yra pateikti duomenys, kad bendrovė turi tik du kreditorius - VMI ir VSDFV Kauno skyrių, taip pat turi nekilnojamąjį turtą, kurį ketina rekonstruoti ir parduoti. VSDFV Kauno skyriui, taip pat teismui yra paaiškinta ir žinoma apie bendrovės sunkią finansinę padėtį, taip pat apie tai, kad tik UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcija ir realizavimas paspartintų atsiskaitymą su kreditoriais. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas, 2012-10-01 nutartyje taip ir nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini) nemokumo. Nutartyje nėra išdėstyta jokių argumentų, taip pat neįvertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kauno miesto apylinkės teismas nurodė tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bendras nuostatas, tačiau šių nuostatų nesiejo su nagrinėjama byla. Todėl, nors Kauno apygardos teismas grąžino bylą atgal, tam kad būtų įvertinti byloje esantys visi įrodymai, teismas dėl jų visiškai nepasisakė. 2012-10-01 nutartyje teismas nusprendžia bausti įmonės vadovą, tačiau nekonstatuoja įmonės nemokumo. VSDFV Kauno skyriaus susiformavusi priešiška nuostata bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) jos vadovo atžvilgiu yra visiškai neracionali ir ekonomiškai nepagrįsta. VSDFV Kauno skyriaus siekimas nubausti vadovą, kuris yra vienintelis bendrovės akcininkas, ne tik nepagerins bendrovės finansinės padėties, bet taip pat apsunkins ir skolos grąžinimą valstybei arba, geriausiu atveju, tik maža dalis jos bus grąžinta. Skunde pažymima, jog VSDFV Kauno skyrius šiai dienai yra areštavęs UAB„(duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl iš šio turto neišsiieško skolos. Be to, VSDFV Kauno skyrius gali ir pats inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas visiškai nepasisakė dėl senaties termino. Administracinė byla turi būti nutraukta, ne tik dėl to, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau yra suėjęs ir 6 mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas (ATPK 250 str. 7 p.). Senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2009-08-17 sprendimo, kuomet Institucija sužinojo apie pažeidimo padarymą, tai yra priėmė sprendimą kreiptis į antstolį dėl išieškomos skolos sumos papildymo, todėl paskutinė diena administracinei nuobaudai paskirti buvo 2010-02-17.
Apeliantas taip pat prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą arba visai jos neskirti. Nurodo, jog teismas turėtų įvertinti pastangas rekonstruoti nekilnojamąjį turtą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad vadovavosi VSDFV Kauno skyriaus rekomendacijomis mažinti bendrovėje darbuotojų skaičių. Visiems atleistiems darbuotojams buvo išmokėtos išeitinės išmokos, kas patvirtina, jog bendrovės vadovas neturėjo tikslo, kad bendrovė bankrutuotų. Būtina atsižvelgti į tai, kad kreditoriams mokėjimai nėra periodiški tik dėl įmonės laikinai pablogėjusios finansinės padėties. Be to, pareiškėjas turi tris vaikus, du iš kurių yra moksleiviai, o trečiasis - studentas, kuriam taip pat reikalinga parama.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo J. Š. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi išsamiai įvertinti byloje surinktus esminius įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė išsamiai visų reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai įvertino įrodymus, jų visumą, todėl nepagrįstai J. Š. skyrė administracinę nuobaudą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.
ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 5000 iki 10 000 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviems sąlygoms, tai yra įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pirmoji sąlyga aiškinama pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“ (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. N-62-458/2010).
Taigi, įmonės vadovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tada, kai įmonė yra nemoki ir kreditoriai patys nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl svarbu nustatyti ne tik tai, kad nebuvo vykdomi įsipareigojimai VSDFV, tačiau įmonė buvo nemoki, kaip tai įvardinta LR Bankroto įstatymo 2 str. 8 d. Be to, administracinio teisės pažeidimo sudėčiai nustatyti svarbu yra ir jo padarymo laikas, todėl būtina nustatyti ir laiką, konkrečią datą, o šiuo atveju nemokumo laikotarpį, kuris suponuoja pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Taip pat pažymėtina, jog būtina sąlyga nustatant įmonės nemokumą yra ne bet kokių įsipareigojimų, o pradelstų įsipareigojimų santykis su turto, kuris įrašytas į balansą, verte.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. Š. vadovaujama bendrovė iš tiesų jau ilgą laiką nemoka VSDF įmokų, įsiskolinimas beveik 70 000 Litų. Įmonė taip pat skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir ši skola yra beveik dvigubai didesnė nei VSDFV Kauno skyriui. Tačiau šių ir kitų byloje esančių duomenų nepakanka spręsti, jog įmonė nemoki. Tuo labiau nepakanka teigti, jog įmonė buvo nemoki 2010, 1011 metais ar kreipimosi su pareiškimu į teismą metu. Vertinant vien tik UAB (duomenys neskelbtini) 2010 ir 2011 metų balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, negalima padaryti išvados, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš 2010 metų įmonės balanso matyti, jog įmonė turėjo 207 995 Lt po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų (b. l. 35), iš 2011 metų balanso matyti, jog įmonė turėjo 332 102 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų (b. l. 55), o 2012 metų pirmojo ketvirčio balanso iš viso nėra. Iš šių duomenų nėra galimybės daryti kategoriškos išvados dėl praleistų įsipareigojimų dydžio ir jų santykio su turto verte vienam ar kitam laikotarpiui, todėl nėra galimybės nustatyti ne tik laiko, nuo kada atsirado pareiga pareiškėjui kreiptis į teismą, tačiau ir tos pareigos nevykdymo trukmės.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog Kauno apygardos teismas šiuos trūkumus jau buvo nurodęs 2012 m. rugpjūčio 31 nutartyje ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, tačiau šie trūkumai taip ir liko nepašalinti. Jokie papildomi duomenys dėl objektyvios finansinės būklės ir nemokumo 2010 m., 2011 m. ar 2012 metų 1 ketvirtį nebuvo ištirti. Teismas nagrinėdamas bylą iš naujo apsiribojo tik pareiškėjo ir Institucijos atstovo apklausa. Sprendimą priėmė remdamasis jau iki to laiko byloje buvusiais duomenimis, dėl kurių aukštesnysis teismas buvo pasisakęs, jog jie nepakankami nustatyti bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir spręsti apie tai, ar yra J. Š. veikoje ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis ar ne.
Dar daugiau, teismas nenurodė jokios išsamios surinktų duomenų analizės, nepasisakė, kokie objektyvūs duomenys patvirtina vieną ar kitą administracinio teisės pažeidimo sudėties elementą J. Š. veikoje. Teismas, remdamasis vien byloje esančiais 2010 ir 2011 metų UAB (duomenys neskelbtini) balansais, bei tuo, kad jokie atsiskaitymai su kreditoriais nevykdomi, skola tik didėja, jokių veiksmų siekiant sumažinti įsiskolinimus, nesiimta, konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. Š. pažeidė jo vadovaujamos bendrovės kreditorių teises ir padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tačiau pažymėtina, jog nei vienas iš nurodytų veikos pasireiškimo būdų nesudaro šiame straipsnyje nurodyto pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementų. Be to, kaip jau minėta anksčiau, būtina nustatyti ir pažeidimo padarymo laiką, t.y. laiką, kada įmonė tapo nemoki, nes tik tada atsiranda pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Ir ypač tai akcentuotina šios bylos atžvilgiu, nes būtent pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartus argumentus, konstatuotina, jog apylinkės teismas priimdamas sprendimą minėtos ATPK 256 str. 3 d. įtvirtintos normos nesilaikė, nesiaiškino ir nenustatė bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, argumentuotai neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, atitikimo bylos aplinkybėms, formaliai padarė nepagrįstas išvadas dėl J. Š. padaryto pažeidimo ir jo atsakomybės.
Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog teismas nors ir vadovaujasi ATPK 286 str., 287 str., reglamentuojančiais nutarimo turinį bei rūšis, tačiau priimtą sprendimą įvardina „nutartimi“. Be to, nurodydamas byloje priimtą sprendimą, kaip tai numato ATPK 286 str. 2 d., nurodo, jog skiriama nuobauda, tačiau nenurodo už ką, nenurodo sprendimo dėl J. Š. pripažinimo padarius kokį nors teisės pažeidimą.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo priimta 2012 m. spalio 1 d. nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.