Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. Ž., antstolis J. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio J. P. 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-172-49322 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

1.1. Pareiškėja nurodė, kad antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/11/00821, vykdoma pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. A2.6-1967-503/2011 dėl 1 158,48 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojai valstybei. 2021 m. lapkričio 26 d. antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49321, kuriame nurodė, jog skolininkas savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Areštavus skolininko vardu registruotas banko sąskaitas, piniginių lėšų išieškoti nepavyko. Antstoliui paskelbus skolininko paiešką per policiją, buvo nustatyta, kad skolininkas gyvena Vokietijoje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, antstolis vykdomąjį dokumentą grąžino pareiškėjai. Antstolis 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-21-172-49322 vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00821 užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino pareiškėjai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir veika, vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 4 straipsniu, nebuvo perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), bylų teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00821 vyko pagal iki 2013 m. lapkričio 19 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) redakcijos nuostatose nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad šiuo atveju baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimo ir išieškojimo klausimus sprendžia ir nutarimo skirti baudą kontrolę vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jei nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą išdavė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, todėl antstolis šį vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai.

2. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla jį perdavė nagrinėti teismui.

2.1. Antstolis nurodė, kad vykdymo metu nustatyta, jog nėra galimybės įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas pareiškėjai. Teisės aktai nenumato galimybės, vykdomojo dokumento visiškai ar iš dalies neįvykdžius, vykdomąjį dokumentą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui.

3. Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjos VMI skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

4.1. Teismas nurodė, kad išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 99 straipsnio 4 dalis). Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1-2 dalyse pažymėta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Teismo vertinimu, šios nuostatos reiškia, kad nagrinėjamu atveju minėtos funkcijos yra pavestos pareiškėjai VMI. Pagal CPK 1 straipsnio 2 dalį, jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Taigi, esant prieštaravimams tarp CPK ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi, priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog antstolis pagrįstai 2021 m. lapkričio 25 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja VMI (apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos VMI skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. CPK 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad esant prieštaravimas tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Taigi šiuo atveju CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ginčo teisinių santykių nereglamentuoja ATPK. Tai reiškia, kad, antstoliui vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1967-503/2011 paskirtos 1 158,48 Eur baudos išieškojimą, galėjo būti taikomos tik CPK 624 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Kitos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 631, 632, 638, straipsniai) galėjo būti taikomos tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtiems sprendimams vykdyti.

5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK nuostatas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pareiškėjai nepavesta atlikti veiksmų, susijusių su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimu paskirtos nuobaudos išieškojimu. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Pagal ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 3 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal ATPK ir kurie nebuvo perkvalifikuoti pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Pažymėtina, kad pagal ATPK nuostatas pareiškėjai buvo pavesta administruoti nutarimo skirti baudą vykdymą (ATPK 309 straipsnio 2 dalis), tačiau ši ATPK redakcija įsigaliojo tik 2015 m. liepos 1 d., kartu nustatant, jog iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 309 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, - protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutarimu 1 158,48 Eur baudą skolininkui A. Ž. skyrė vadovaudamasis ATPK 309 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2015 m. liepos 1 d., todėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pareiškėjai nebuvo pavesta.

6. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Nurodo, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK ir CPK nenustatyta galimybė, vykdomojo dokumento visiškai ar iš dalies neįvykdžius, vykdomąjį dokumentą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI (CPK 638 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neįvykdyti teismų sprendimai administracinėse bylose dėl nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi CPK nustatyta tvarka. ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia, jog, vykdomąjį dokumentą perdavus priverstinai vykdyti, šios funkcijos tenka teismui. Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

6.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškė nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, taip piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, todėl jai taikytina CPK 95 straipsnyje numatyta sankcija. Pažymėtina, kad pareiškėja jau ne kartą yra pateikusi atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų, kuriais buvo atmesti analogiški pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų.

7. Daugiau atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos VMI skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia antstolio veiksmus, kuriais jis užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00821 ir vykdomąjį dokumentą grąžino pareiškėjai.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00821 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. A2.6-1967-503/2011 dėl 1 158,48 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojai valstybei. Bauda skolininkui A. Ž. buvo paskirta už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130² ir 129 straipsniuose, padarymą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. A2.6-1967-503/2011 antstoliui J. P. vykdyti pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas. Antstolis, patikrinęs duomenis apie skolininko turtinę padėtį, nustatė, kad skolininkas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Antstoliui areštavus skolininko vardu registruotas banko sąskaitas, piniginių lėšų išieškoti nepavyko. Antstolio kontoroje 2021 m. gegužės 3 g. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pranešimas apie tai, kad skolininko gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. 2021 m. lapkričio 26 d. antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49321. 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-21-172-49322 antstolis užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00821 ir vykdomąjį dokumentą grąžino apeliantei VMI.

13. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atlikdamas vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

14. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių laikytini pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytinais dokumentais (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu, laikytini vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (t. y. kai išieškomos vykdymo išlaidos) (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 2 punktas).

15. CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo SVI nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (CPK 632 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantė vertina, kad antstolis, priėmęs patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, vykdomąjį dokumentą nepagrįstai grąžino jai, o ne protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog teismas nepagrįstai taikė CPK nuostatas, nes administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog, atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, priverstinio vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje SVI ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

18. Baudos skyrimo metu galiojusioje ATPK 312 straipsnio redakcijoje buvo numatyta, jog nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ATPK 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti (ATPK 313 straipsnio 14 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2012 m. sausio 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK skirsnyje, reglamentuojančiame nutarimo skirti baudą vykdymo procesą, priverstinis baudos vykdymas buvo reglamentuotas tik viename – 314 – straipsnyje, kuriame buvo aptarti tik patys bendriausi priverstinio baudos išieškojimo klausimai, taigi iš esmės antstoliui perduoto vykdyti vykdomojo dokumento dėl priverstinio baudos išieškojimo procesas vyksta pagal CPK nuostatas. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog, esant prieštaravimų tarp CPK normų ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo proceso taisykles nustato būtent CPK normos. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai, ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai).

19. Kaip minėta, CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra numatyti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai ir kaip vienas iš atvejų vykdomajam dokumentui, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinti išieškotojui yra tas atvejis, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Vykdomoji byla, CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, laikoma baigta, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK nebuvo reglamentuoti antstolio veiksmai grąžinant neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, kai vykdymas neįmanomas dėl skolininko turtinės padėties, taigi nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai veikė pagal CPK nuostatas. Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Taigi antstolis, patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininko turtinės padėties, jo buvimo vietos nustatymo ir kitus veiksmus, vadovaudamasis CPK 631, 632 straipsniais, 2021 m. lapkričio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49321 ir patvarkymą Nr. S-21-172-49322 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, užbaigė vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir pagrįstai vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai VMI.

20. Nors ATPK 309 straipsnio redakcijoje, galiojusioje baudos paskyrimo metu, buvo numatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia ir nutarimo vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jei nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, jog pagal CPK nuostatas tik įvykdyti vykdomieji dokumentai yra grąžinami juos išdavusiai institucijai (CPK 631 straipsnio 6 dalis), o neįvykdyti ar nevisiškai įvykdyti vykdomieji dokumentai, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, grąžinami išieškotojui, taigi šiuo konkrečiu atveju – VMI (CPK 631 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 316 straipsnį, nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su žyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), taigi šio straipsnio nuostatos iš esmės atitinka CPK nuostatas, jog tik visiškai įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje nurodyto ATPK 309 straipsnio redakcijoje nurodyta, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti baudą vykdymu, išskyrus kiek tai susiję su šio kodekso 307 straipsnyje ir 313 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytais veiksmais, sprendžia ir nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama VMI.

21. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog, nors bauda skolininkui paskirta vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir jai yra suteiktos išieškotojos teisės ir pareigos, pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai – pareiškėjai VMI. Teismai analogiškose bylose laikosi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2S-1150-459/2021, Nr. e2S-1153-253/2021, 2022 m. kovo 10 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-314-889/2022, 2S-320-513/2022).

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos skyrimo

24. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad apeliantė jau ne kartą yra pateikusi atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų, kuriais buvo atmesti analogiški jos skundai dėl antstolio veiksmų.

25. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

26. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Taigi baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog apeliantė yra pareiškusi panašius skundus dėl antstolio veiksmų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, t. y. teise pateikti skundą dėl antstolio veiksmų ar atskirąjį skundą naudojasi ne pagal jos paskirtį ar sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs apeliantės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo analogiškoje civilinėje byloje.

29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, antstolio prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutarties dalį dėl antstolio veiksmų atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Antstolis J. P. prašo priteisti iš apeliantės 120 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas.

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atliktų veiksmų neteisėtais ir teismas nutartimi sutiko su antstoliu, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi, ir taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

34. Kasacinis teismas, spręsdamas antstolio patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, yra išaiškinęs, kad bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Be to, pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 7 punktą bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų antstoliams gali atstovauti antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą. Kita vertus, konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje. Net ir pripažinus, kad antstolio (antstolių) kontoros vidinių žmogiškųjų resursų valdymas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant, be kita ko, į galimus teisminius ginčus dėl antstolio vykdomų funkcijų, šių ginčų skaičius iš esmės yra sunkiai prognozuojamas, nes jis priklauso ne tik nuo antstolio darbo krūvio vykdant funkcijas, bet ir nuo asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti vykdant šias funkcijas, iniciatyvos ginčijant antstolio veiksmus teismine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų ieškovams (pareiškėjams) būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Taigi tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

35. Antstolio patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio.

36. Atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusą, į bylos sudėtingumą, į tai, kad analogiškas teisinis klausimas buvo nagrinėjamas jau daugelyje apeliacinės instancijos bylų, taip pat į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas antstolio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti iš apeliantės 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo antstoliui J. P.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens antstolio J. P. prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P.