- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2-1395-884/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00325-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Ieškovas
- UAB „Ignitis“
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybei dėl skolos už elektros energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 568,56 Eur skolos už elektros energiją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. už Objektui tiektą elektros energiją atsakovė tinkamai ir laiku su neatsiskaitė, todėl susidarė 568,56 Eur skola. Nors su atsakove rašytinė elektros energijos pirkimo − pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į Objektą skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta, atsakovei kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), jose reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos. Taisyklėse reglamentuota, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad objekto adresu buvo siunčiami standartiniai pranešimai dėl atsiskaitymo, kliento kodas suteikiamas vartotojui, kuomet objektas yra prijungiamas prie tinklų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Plungės rajono savivaldybė kaip juridinis asmuo elektros bute (duomenys neskelbtini), nenaudojo ir negalėjo jos vartoti. Elektrą (ar elektros energiją) šioje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. nuomojo ir ten gyveno nuomininkė Z. L.. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip ir kokiu būdu tiekė elektros energiją į ieškinyje nurodytą butą (objektą), nors teigia, jog elektra buvo parduodama to neįforminus rašytine sutartimi. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-163/2013, kurioje išaiškinta, jog elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Faktinis elektros energijos vartojimas teismo nuomone neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo pardavimo santykiams atsirasti. Mano, kad minėtos nutarties negalima taikyti šioje byloje, nes ši nutartis suteikia išskirtinumą vienam tiekėjui, prieštarauja konkurencijos principui, prievolių sampratai bei gerai moralei. Vadovaujantis tokia logika bei paminėta nutartimi atsakovas netenka galimybės gintis nuo ieškininių reikalavimų įprastais civilinės teisės būdais, nes nuomininko prievolė mokėti už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją ieškinyje nurodytu laikotarpiu automatiškai perkeliama patalpų savininkui, tai yra Plungės rajono savivaldybei. Ieškovė nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, jog kaip nors būtų bandžiusi pareikalauti likviduoti įsiskolinimą iš nuomininkės Z. L. siunčiant vartotojai raginimą susimokėti, siūlant sudaryti skolos likvidavimo grafiką, perspėjant dėl galimo elektros teikimo atjungimo ar panašiai. Nors ieškovė teigia nebuvus rašytinės sutarties su nuomininke, tačiau jai buvo suteiktas kliento kodas - 34006283. Atsakovės turimais duomenimis elektros tiekėjas buvo sudaręs rašytinę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nuomininke Z. L., prievolė mokėti už sunaudotą elektros energiją ieškinyje nurodytu laikotarpiu turėtų būti perkelta nuomininkei.
4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad ieškovė turėtų būti įpareigojama peržiūrėti savo sutartis, galėtų būti priimama atskiroji nutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 299 straipsnį dėl ieškovės galimai daromų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. Byloje ginčas kilo dėl buto savininko atsakomybės nuomininkui neatsiskaitant už butui tiekiamą elektros energiją. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei Plungės rajono savivaldybei. 2006 m. vasario 15 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 7 butas buvo išnuomotas Z. L.. Patikrinus gyventojų registro duomenis nustatyta, kad Z. L. mirė (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. susidarė 568,56 Eur skola už bute suvartotą elektros energiją. Su atsakove skolos susidarymo laikotarpiu rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
Dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovės ir buto nuomininkės
6. Atsakovė teigia, kad elektros tiekėjas, t. y. ieškovė, buvo sudaręs rašytinę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nuomininke Z. L. ir pateikė į bylą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurią atsakovė nurodo gavusi iš AB „Ignitis“ darbuotojos. CPK 202 straipsnyje įtvirtinta, jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Ieškovės atstovė nurodo, kad tai yra iš sistemos atspausdinta standartinė sutartis, kuri gali būti bet kada atspausdinama, nuomininkės nėra pasirašyta, ieškovės vertinimu tarp nuomininkės ir ieškovės sutartis pasirašyta nebuvo, atstovė paaiškino, kad kliento kodas yra suteikiamas prijungus objektą prie tiekimo tinklo ir suteikiamas konkrečiai objektui, kuriam tiekiama elektros energija. Iš atsakovės pateiktos Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad dokumento pildymo data – 1983 m. vasario 13 d., šalys – AB Lesto, klientu nurodyta Z. L., įrašytas ir jos asmens kodas. Minėta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas Z. L. 2006 m. vasario 15 d., atsakovės atstovas aiškino, kad Z. L. gyveno bute anksčiau, butas buvęs suteiktas kitam asmeniui, tačiau pažymėtina, kad pateiktas dokumentas nėra Z. L. pasirašytas, vertintina, kad atsakovės į bylą patekta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties kopija nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu, kad tarp nuomininkės ir ieškovės buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Darytina išvada, kad tarp nuomininkės Z. L. ir ieškovės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta.
Dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių ir jų subjektų
7. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtintas Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas ir kt. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2006).
8. CK 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį elektros energijos tiekimo vartotojams sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties viešumas aiškinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 17 punktas).
9. Byloje nustatyta, kad, atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė Z. L. elektros energijos tiekimo sutarties nebuvo sudariusi. Ši aplinkybė pagal Taisyklių 101 punktą yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Taigi, pagal minėtą teismo praktiką už patiektą elektros energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovo argumentais, kad nagrinėjamos bylos atveju prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka savivaldybei priklausančio buto nuomininkei Z. L., kaip faktiniam elektros energijos vartotojui, be to, kaip jau minėta, Z. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos matyti, kad skola laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. už bute suvartotą elektros energiją sudaro 568,56 Eur. Teismo vertinimu, ši ataskaita laikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susidariusio įsiskolinimo dydį, dėl kurio ginčo nėra, ieškovei iš atsakovės priteistina 568,56 Eur įsiskolinimas už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).
Dėl metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
11. Vienas iš ieškinio reikalavimų nurodytas metinių palūkanų priteisimas, prašoma priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinio dalyje dėl teisinių argumentų 15 punkte nurodomos 5 procentų dydžio palūkanos. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį šešių procentų dydžio metinės palūkanos mokamos, kai šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Atsakovė Plungės rajono savivaldybė nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 22,23 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis ir komisinis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimo išsprendimo ir CPK 299 ir 300 straipsnio taikymo
12. Ieškiniu ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą įsiteisėjus teismo sprendimui. Pagal CPK 646 straipsnio nuostatas, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą teismas išduoda vykdomąjį raštą. Teismas pažymi, jog vykdomasis raštas išduodamas tik sprendimui įsiteisėjus, todėl, tuo atveju, kai ieškiniu prašoma išduoti vykdomąjį raštą sprendimui įsiteisėjus, teismui nepagrįstai perkeliama našta sekti teismo sprendimo įsiteisėjimo momentą, išduoti vykdomąjį raštą, kai tuo turi rūpintis pati ginčo šalis. Vykdomojo dokumento išdavimas ir pateikimas antstoliui vykdyti reiškia teisinių prievartos priemonių taikymą skolininkui, gera valia nevykdančio savo pareigų (pvz., nevykdančio teismo sprendimo). Prieš teismui išduodant vykdomąjį raštą, atsakovei turi būti suteikiama galimybė gera valia įvykdyti sprendimą. Atsakovei nebendradarbiaujant dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, ieškovė turi kreiptis į teismą atskiru prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo
13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas kėlė klausimą dėl teismo atskirosios nutarties priėmimo. CPK 299 straipsnis numato, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad šioje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas teismui atlikti procesinius veiksmus paminėtų nuostatų pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, būdama būsto savininkė ir manydama, kad yra padaryti teisės pažeidimai, turi teisę pati kreiptis į atitinkamas institucijas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės 568,56 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 56 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22,23 Eur (dvidešimt du eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.