Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ukrainietis, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta-(duomenys neskelbtini), teistas: 2007-05-10 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., galutinė bausmė - bauda 9 MGL dydžio, kuri sumokėta 2007 -07-05, teistumas išnykęs. Kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G.

smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei S. Š., o būtent: 2020 m. balandžio 12 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini)bute adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, delnu du kartus sudavė nukentėjusiajai S. Š. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. Š. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. G. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai įsigijo pistoletą EKOL&VOLTRAN Major mod. 88, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinį, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais ir pažeisdamas 2010-11-18 Nr. XI-1146 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, įsigaliojusio nuo 2011-03-01, 32 str. 1 d. reikalavimus, neturėdamas leidimo gabeno ir laikė savo gyvenamosiose vietose adresais (duomenys neskelbtini), pistoletą EKOL&VOLTRAN Major mod. 88, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinį, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais iki kol 2020-04-13 00:10 val. įvykio vietos apžiūros metu jį paėmė policijos pareigūnai tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta. Ginklą įsigijo legaliai, toje pačioje firmoje, kur lankė kursus. Nuo (duomenys neskelbtini)m. pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju maisto prekių parduotuvėse. Paskui pradėjo dirbti karštuose taškuose ir prasidėjo daug grasinimų. Nusprendė įsigyti ginklą, kad apsaugotų save. Tuo metu jie buvo parduodami be jokių kursų, užteko tik pateikti dokumentą. Šis ginklas buvo pirktas ne nusikaltimams daryti, bet kad apsaugoti save. Jį nešdavosi tik į darbą. Nesinešdavo jo į pasivaikščiojimus. Ginklas, kai rado pareigūnai, buvo be šovinių, stovėjo pas jį kaip suvenyras. Jis dabar žino, kad norint įsigyti ginklą, turi turėti leidimą, seifą ir panašiai, o tada nebuvo taip viskas rimta. Jis pavojaus nekėlė, pripažįsta, kad neatsakingai pažiūrėjo į tai. Ginklą įsigijo iki (duomenys neskelbtini) m. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ rašto, kad nėra įsigijęs dujinio pistoleto iš jų, gali atsakyti, kad jie pasižiūrėjo paskutinius kelis metus, ir neturėjo labai didelio noro ieškoti. Pistoleto dokumentai buvo pas jo tėvukus. Jam mama skambino ir sakė, kad rado dėžutę ir čekį, jis pasakė, kad jam ji nebereikalinga, tai mama ir išmetė. Nesikreipė į policiją dėl ginklo įteisinimo. Ginklą laikė (duomenys neskelbtini), paskui jis išsikraustė į (duomenys neskelbtini)ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini), tas ginklas ir buvo tuose trijuose adresuose. Tas ginklas buvo kraustomas su kitais daiktais. Baltas ginklas su ruda rankena, metalinis su auksinės spalvos šovinių dėklu ir pilka rankena.

Dėl smurto šeimoje paaiškino, kad buvo Velykų vakaras. Iš ryto pirko pirkinius, ruošė Velykų stalą. Prisėdo prie stalo apie 15 val. – 15 val.30 min., žaidė su vaikais vaikiškus žaidimus. Saikingai vartojo alkoholį. Po 3 - 4 valandų pradėjo su S. konfliktuoti, buvo kažkokie nepasitenkinimai. Jis išėjo iš kambario. Paskui vėl prasidėjo konfliktas, nes buvo paliestos jam nemalonios temos ir jis jai sudavė per veidą, sakydamas „sustok, užteks“. Tai buvo Velykų dieną, balandžio 12 d. Galėjo būti apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis gyvena su S. Š. ir trimis vaikais. Vienas vaikas jo iš pirmos santuokos, antras jos iš pirmos santuokos, o trečias – bendras. Su S. Š. santykiai geri, bet paskutinis pusmetis gal buvo intensyvesnis. Santykiai su S. neblogi. Gyvena kaip sugyventiniai nuo (duomenys neskelbtini) m. Kiek prisimena, sudavė S.i vieną kartą, bet byloje užfiksuota, kad du, tai jis pripažįstu, kad sudavė du kartus. Po smūgio ji sureagavo neigiamai, pasitraukė į šoną, ir tiek. Smūgis nebuvo stiprus, bet jai buvo nemalonu. Gal po įvykio ji nuėjo į tualetą. Po konflikto S. pasakė, kad paskambins ir jis apsiramins. Jis įvertino tai kaip grėsmę, manė, kad atvažiuos kažkas iš draugų, pažįstamų ir jis, pasiėmęs pjaustymo lentelę, peilį iš virtuvės pasakė, kad nepataria jai skambinti. Kambaryje prie kompiuterio buvo K. su ausinėmis, jis jį pakvietė ir paklausė jo, kaip jis mano, kas geriau, ar nupjauti ranką, ar koją. Po kažkurio laiko S. pagalvojo, kad tai grasinimas. Ji pradėjo skambinti policijai, jis jos prašė, kad neskambintų, nes tai tik emocijos. Jis pasakė, kad eina į laiptinę ir pasitiks pareigūnus. Atvykus policijai, paaiškino situaciją ir palydėjo juos į namus. Negali paaiškinti, kodėl pasakė tuos žodžius, gal dėl to, kad turėjo maistą ir tą lentelę, buvo neblaivus ir panašiai. K. S. paskambino jo tėvukui, ji turbūt norėjo atkeršyti. Jis labai blogai vertina savo poelgį, buvo karantinas, jis kaip kempinė viską renka, o po to viskas sprogsta. Grįžęs iš po laikino sulaikymo, pirmiausia, ką jis padarė, tai apsikabino S., K. ir paprašė atleidimo. Lankosi pas šeimos psichologą. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Motyvuojamoji dalis

2020-04-29 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 253 str. 1 d. (1 t., b. l. 10).

Daiktų saugojimo kvitas ŠAP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiajame policijos komisariate, daiktų saugykloje, yra saugomas iš įvykio vietos paimtas ginklas- pistoletas dujinis, garsinis ,,EKOL&VOLTRAN Major“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121).

Pažyma iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, kurioje matyti, kad V. G. leidimo ginklui neturi (1 t., b. l. 182-183).

Išvadą dėl kaltinamojo kaltės leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė: kaltinamojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, kur jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nukentėjusiosios S. Š. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, mažamečio liudytojo K. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. G. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t. y. neturėdamas leidimo laikė, gabeno šaunamąjį ginklą pistoletą ,,EKOL&VOLTRAN Major mod. 88“, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinį, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais ir pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus.

BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas laikomas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau teismas prieina prie išvados, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, jog tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-329/2011, 2K-271-648/2015, 2K-230-697/2017). Spręsdami mažareikšmiškumo klausimą nusikaltimų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bylose, teismai, be kita ko, atsižvelgia į tai, ar kaltinamasis pažeidė tik ginklų ir šaudmenų apyvartos taisykles, ar padarė žalą arba sukėlė realią grėsmę ir kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms; į ginklų ir šaudmenų kiekį, pavojingumą (kategoriją); į ginklų, šaudmenų įsigijimo aplinkybes, laikymo vietą, prieinamumą ir grėsmę aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-520/2010, 2K-329/2011, 2K-7-109/ 2013, 2K-275/2014, 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas iki 2011 m. kovo 1 d. dujiniams pistoletams įsigyti ir turėti nenumatė pareigos gauti leidimą. Nuo 2011 m. kovo 1 d. tokie ginklai priskiriami C kategorijai ir jiems bei jų šaudmenims įsigyti ir turėti reikia leidimo. Pereinamasis laikotarpis, iki kada buvo galima gauti leidimą ar atiduoti ginklus nemokamai sunaikinti, baigėsi 2014 m. liepos 1 d. (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 str. 2 d.). Aptariamu atveju kaltinamasis neteisėtai laikė, gabeno šaunamąjį ginklą pistoletą EKOL&VOLTRAN Major mod. 88, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinį, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis jį būtų įsigijęs neteisėtai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginklo laikymas tapo neteisėtu, pasikeitus reglamentavimui, kadangi, kaip teigė pats kaltinamasis, dujinį pistoletą įsigijo dar iki (duomenys neskelbtini) metų, kuomet teisinis reglamentavimas dar nenumatė tokio tipo ginklui įsigyti leidimą ir ginklas buvo laikomas iki tol, kol 2020-04-13 buvo rastas policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu. Ginklą kaltinamasis laikė namuose rašomojo stalo stalčiuje, be šovinių kaip suvenyrą. Nenustatyta, kad būtų jį rodęs aplinkiniams. Iš nukentėjusiosios S. Š. apklausos protokolų matyti, kad apie ginklą žinojo kartu gyvenantis kaltinamojo sugyventinės sūnus K. Š. ir pati kaltinamojo sugyventinė S. Š., kuri patvirtino, kad niekada nėra mačiusi, kad sugyventinis nešiotųsi ginklą su savimi. Nėra duomenų, kad dėl laikomo ginklo būtų kilusi reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, jog kas nors jį paims, panaudos, susižeis. Praeityje kaltinamasis teistas 1 kartą, (duomenys neskelbtini) m., būdamas 19 metų amžiaus, teistumas išnykęs. Nėra duomenų, kad kaltinamasis ginklą būtų ketinęs panaudoti daryti naujas nusikalstamas veikas ar kitais neteisėtais tikslais. Nusikalstama veika šiuo atveju greičiau padaryta dėl atsainaus požiūrio į įstatymų laikymąsi arba išvis jų nežinojimą. Pripažintina, kad kaltinamojo padaryta veika formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, tačiau ji yra mažareikšmė. Todėl kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla šios nusikalstamos veikos atžvilgiu nutrauktina.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str. 2 d.). V. G. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini), praeityje yra dirbęs saugos tarnybose. Praeityje baustas administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, skirtas įspėjimas (1 t., b. l. 177-178). Kaip minėta, praeityje ((duomenys neskelbtini) m.) teistas 1 kartą, nebuvo teistas už neteisėtą disponavimą ginklais ar šaudmenimis. Išnykus teistumui, juridiškai laikomas neteistu (1 t., b. l. 175-176). Atsižvelgiant į nurodytą V. G. charakteristiką, asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais taip pat įrodyta, kad kaltinamasis V. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei S. Š. tyčia jai delnu suduodamas į veido sritį ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu buvo gautas A. G. prašymas perduoti kaltinamąjį V. G. jo atsakomybėn pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamojo V. G. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiam nusikaltimui. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo klasifikacija, priskyrimu nesunkiam nusikaltimui. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismo posėdžio metu buvo gautas laiduotojo A. G. prašymas perduoti V. G. atsakomybėn pagal laidavimą. Prašyme nurodė, kad jis yra jo sūnus, taip išėjo, jam gėda ir nemalonu, atsiprašo už jį. Mano, kad daugiau taip nebebus, prašo atleisti. Su kaltinamuoju jie negyvena, jis gyvena su žmona. Bendrauja 3-4 kartus per savaitę. Visko būna, bet jis jo klauso. Gerbia jį kaip tėtį. Jis yra pensininkas, bet dar dirba Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centre kultūros meno vadovu. A. G. teigiamą asmenybę patvirtina ir prie prašymo pateikti dokumentai: iš teistumo pažymos matyti, kad A. G. yra neteistas (2 t., b. l. 122), iš administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, kad A. G. yra nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 121). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. G. tėvas A. G. turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir gali jam daryti teigiamą įtaką. Kaip matyti iš bylos duomenų, visos BK 40 straipsnio 1 dalies būtinos sąlygos nustatytos, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos ir kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 40 str., laikosi praktikos, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Šioje byloje V. G. kaltinamas padaręs 2 nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealiosios sutapties: nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d., yra padaryta veika 2020-04-12, o nusikalstama veika, numatyta LR BK 253 str. l d. yra padaryta laikotarpyje nuo 2011-03-01 iki 2020-04-13, nusikalstamos veikos nėra tarpusavyje susijusios ir laikytinos pakartotinėmis nusikalstamomis veikomis (realioji sutaptis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas kaltinamąjį dėl veikos, numatytos LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje pagal LR BK 40 str. šiuo aspektu yra galimas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. G. teistas (duomenys neskelbtini) m., tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 175-176), o vadovaujantis LR BK 97 str. 6 d., kai sueina LR BK 97 str. nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, praeityje ((duomenys neskelbtini) m.) kartą baustas administracine tvarka, paskirtas įspėjimas (1 t., b. l. 177-178), ikiteisminio tyrimo metu bei teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, turtinė žala nepadaryta, nukentėjusioji S. Š. pretenzijų kaltinamajam neturi. Dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, išlaiko šeimą, pajamos nėra didelės, teistumas užkirstų kelią dirbti saugos tarnybose. Rūšinis smurto prie nukentėjusiąją pavojingumas yra mažesnis (delnu du kartus sudavė į veido sritį), praeityje nėra smurtavęs, su sugyventine lankėsi pas psichologą.

Tokiu būdu, teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą jį perduodant A. G. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri padės kaltinamajam V. G. tinkamai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos padarinius.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 13 d. 00.20 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 13.50 val. (2 paros) (1 t., b. l. 189, 196-197).

V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 15-16).

Policijos departamento prie LR VRM buhalterinės apskaitos valdybos finansinių operacijų skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-05-11 informuoja, kad patyrė išlaidas už psichologų suteiktas teisinės pagalbos paslaugas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje 53,66 eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko šias išlaidas pagrįstomis visa apimtimi ir pripažįsta jas proceso išlaidomis, todėl suma 53,66 Eur priteistina iš kaltinamojo V. G..

Daiktiniai įrodymai – kompaktinė plokštelė su mažamečio parodymais, saugoma prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą V. G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą ir bylą V. G. atžvilgiu nutraukti.

V. G. perduoti A. G. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu V. G. paskirti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pripažinti Policijos departamento prie LR VRM patirtas išlaidas sumoje 53,66 (penkiasdešimt tris eurus ir 66 ct.) proceso išlaidomis ir priteisti iš V. G. 53,66 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 66 ct.) sumą Policijos departamento prie LR VRM naudai.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su mažamečio parodymais, saugomą prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. G., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.