- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- 1-975-1002/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14406-20
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Nukentėjusysis
- S. Š.
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ukrainietis, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta-(duomenys neskelbtini), teistas: 2007-05-10 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., galutinė bausmė - bauda 9 MGL dydžio, kuri sumokėta 2007 -07-05, teistumas išnykęs. Kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G.
smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei S. Š., o būtent: 2020 m. balandžio 12 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini)bute adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, delnu du kartus sudavė nukentėjusiajai S. Š. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. Š. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
V. G. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai įsigijo pistoletą EKOL&VOLTRAN Major mod. 88, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinį, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais ir pažeisdamas 2010-11-18 Nr. XI-1146 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, įsigaliojusio nuo 2011-03-01, 32 str. 1 d. reikalavimus, neturėdamas leidimo gabeno ir laikė savo gyvenamosiose vietose adresais (duomenys neskelbtini), pistoletą EKOL&VOLTRAN Major mod. 88, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinį, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais iki kol 2020-04-13 00:10 val. įvykio vietos apžiūros metu jį paėmė policijos pareigūnai tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta. Ginklą įsigijo legaliai, toje pačioje firmoje, kur lankė kursus. Nuo (duomenys neskelbtini)m. pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju maisto prekių parduotuvėse. Paskui pradėjo dirbti karštuose taškuose ir prasidėjo daug grasinimų. Nusprendė įsigyti ginklą, kad apsaugotų save. Tuo metu jie buvo parduodami be jokių kursų, užteko tik pateikti dokumentą. Šis ginklas buvo pirktas ne nusikaltimams daryti, bet kad apsaugoti save. Jį nešdavosi tik į darbą. Nesinešdavo jo į pasivaikščiojimus. Ginklas, kai rado pareigūnai, buvo be šovinių, stovėjo pas jį kaip suvenyras. Jis dabar žino, kad norint įsigyti ginklą, turi turėti leidimą, seifą ir panašiai, o tada nebuvo taip viskas rimta. Jis pavojaus nekėlė, pripažįsta, kad neatsakingai pažiūrėjo į tai. Ginklą įsigijo iki (duomenys neskelbtini) m. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ rašto, kad nėra įsigijęs dujinio pistoleto iš jų, gali atsakyti, kad jie pasižiūrėjo paskutinius kelis metus, ir neturėjo labai didelio noro ieškoti. Pistoleto dokumentai buvo pas jo tėvukus. Jam mama skambino ir sakė, kad rado dėžutę ir čekį, jis pasakė, kad jam ji nebereikalinga, tai mama ir išmetė. Nesikreipė į policiją dėl ginklo įteisinimo. Ginklą laikė (duomenys neskelbtini), paskui jis išsikraustė į (duomenys neskelbtini)ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini), tas ginklas ir buvo tuose trijuose adresuose. Tas ginklas buvo kraustomas su kitais daiktais. Baltas ginklas su ruda rankena, metalinis su auksinės spalvos šovinių dėklu ir pilka rankena.
Dėl smurto šeimoje paaiškino, kad buvo Velykų vakaras. Iš ryto pirko pirkinius, ruošė Velykų stalą. Prisėdo prie stalo apie 15 val. – 15 val.30 min., žaidė su vaikais vaikiškus žaidimus. Saikingai vartojo alkoholį. Po 3 - 4 valandų pradėjo su S. konfliktuoti, buvo kažkokie nepasitenkinimai. Jis išėjo iš kambario. Paskui vėl prasidėjo konfliktas, nes buvo paliestos jam nemalonios temos ir jis jai sudavė per veidą, sakydamas „sustok, užteks“. Tai buvo Velykų dieną, balandžio 12 d. Galėjo būti apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis gyvena su S. Š. ir trimis vaikais. Vienas vaikas jo iš pirmos santuokos, antras jos iš pirmos santuokos, o trečias – bendras. Su S. Š. santykiai geri, bet paskutinis pusmetis gal buvo intensyvesnis. Santykiai su S. neblogi. Gyvena kaip sugyventiniai nuo (duomenys neskelbtini) m. Kiek prisimena, sudavė S.i vieną kartą, bet byloje užfiksuota, kad du, tai jis pripažįstu, kad sudavė du kartus. Po smūgio ji sureagavo neigiamai, pasitraukė į šoną, ir tiek. Smūgis nebuvo stiprus, bet jai buvo nemalonu. Gal po įvykio ji nuėjo į tualetą. Po konflikto S. pasakė, kad paskambins ir jis apsiramins. Jis įvertino tai kaip grėsmę, manė, kad atvažiuos kažkas iš draugų, pažįstamų ir jis, pasiėmęs pjaustymo lentelę, peilį iš virtuvės pasakė, kad nepataria jai skambinti. Kambaryje prie kompiuterio buvo K. su ausinėmis, jis jį pakvietė ir paklausė jo, kaip jis mano, kas geriau, ar nupjauti ranką, ar koją. Po kažkurio laiko S. pagalvojo, kad tai grasinimas. Ji pradėjo skambinti policijai, jis jos prašė, kad neskambintų, nes tai tik emocijos. Jis pasakė, kad eina į laiptinę ir pasitiks pareigūnus. Atvykus policijai, paaiškino situaciją ir palydėjo juos į namus. Negali paaiškinti, kodėl pasakė tuos žodžius, gal dėl to, kad turėjo maistą ir tą lentelę, buvo neblaivus ir panašiai. K. S. paskambino jo tėvukui, ji turbūt norėjo atkeršyti. Jis labai blogai vertina savo poelgį, buvo karantinas, jis kaip kempinė viską renka, o po to viskas sprogsta. Grįžęs iš po laikino sulaikymo, pirmiausia, ką jis padarė, tai apsikabino S., K. ir paprašė atleidimo. Lankosi pas šeimos psichologą. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. G. kaltė taip pat įrodoma baudžiamojoje byloje esančia ir teisiamajame posėdyje ištirta medžiaga, kurią teismas pripažįsta įrodymais:
2020-04-13 V. G. apklaustas įtariamuoju parodė, kad psichinėmis ligomis neserga, fizinių ir psichikos sutrikimų neturi, psichiatrinėje ar narkologinėje priežiūros įskaitoje nėra registruotas, galvos traumų nėra turėjęs, teisės jam yra išaiškintos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) nuo gimimo, lietuviškai kalbėti ir rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Parodo, jog įtarime nurodytu laiku, asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per vieną du kartus delnu smogė sugyventinei S.i per skruostą. 2020-04-12 jis vienas pats per dieną išgėrė vieną butelį trauktinės 0.5 litrų talpos. Su sugyventine S. gyvena bendrai šešeri metai, augina vieną bendrą vaiką ir yra dar vienas vaikas iš sugyventinės pirmos santuokos. Konfliktas įvyko dėl to, jog sugyventinė reiškė pretenzijas jam dėl vaikų auklėjimo, dėl per didelio jo tvarkos ir drausmės reiklumo. Konflikto metu jis nesusivaldė ir smogė. Sugyventinė po smūgių sudavimo iš karto pareigūnų nekvietė, jie po to dar kalbėjosi, ir tik po kažkiek laiko ji pakvietė pareigūnus. Ji pasakė: ,,man atrodo, tu nori pailsėti“. Jis smogdamas nenorėjo sugyventinės užgauti ar kitaip ją sužaloti. Konfliktas vyko kambaryje, kuriame daugiau nieko nebuvo. Tuo metu vaikai buvo kitame kambaryje, jie turėjo girdėti, bet negalėjo matyti. Smurtas šeimoje vyko pirmą kartą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (2 t., b. l. 5-8).
2020-04-14 V. G. apklaustas įtariamuoju parodė, kad maždaug prieš 10 metų, datos jis dabar tiksliai neprisimena, iš ginklų parduotuvės, kuri tuo meta buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) miesto bulvare, šalia kino teatro ,, (duomenys neskelbtini)“, nusipirko dujinį pistoletą. Jo markės ir modelio dabar neprisimena. Tuo meta jokio leidimo įsigyti ginklą nereikėjo. Ar perkant parduotuvėje jo prašė pateikti asmens dokumentą, jis dabar neprisimena. Kartu su ginklu tada nusipirko ir 7 ar 8 šovinius bei ginklo dėklą. Šovinių buvo tiek, kiek tilpo į dėtuvę. Ginklą ir šovinius įsigijo savigynai. Nusipirktą ginklą laikė gyvenamosiose vietose, kuriose gyveno. Nuo to laiko jis pakeitė lygtai tris gyvenamąsias vietas. Seifo ginklui laikyti jis neturėjo, tačiau jį visada laikė saugiai, tokiose vietose, kur jis kitiems asmenims buvo nematomas. Ginklą su savimi jis nešiojosi gal kokius metus laiko, o po to jis pasidarė nebetinkamas naudoti, t. y. šaudant jis pradėjo užsikirsti. Nuo to laiko jis ginklu nebesinaudojo. Nusipirktus šovinius po jų įsigijimo metų laikotarpiu iššaudė į orą. Apie tai, kad yra pasikeitęs įstatymas, reglamentuojantis dujinių ginklų įsigijimą, jis žinojo, t. y. žinojo, kad po įstatymo pasikeitimo ginklus galima įsigyti tik turint leidimą. Apie tai, kad reikėjo įregistruoti jau turimą dujinį ginklą, nebuvo girdėjęs. Jeigu būtų žinojęs, kad reikia jį užregistruoti policijoje, tai tikrai būtų tai padaręs, nes juo nesinaudojo ir jis jam nebuvo reikalingas. S. Š. yra mačiusi šį ginklą. Jis nuo jos niekada neslėpė. Jis buvo kaip koks suvenyras ir niekam pavojaus nekėlė. Mano, kad S. žinojo, kad paskutiniu meta jis ginklą laikė savo rašomojo stalo stalčiuje. Su S. Š. jo santykiai tikrai yra geri. Jie kartu augina ne tik jų bendrą dukrą A. G., bet ir S. sūnų K. Š.. (duomenys neskelbtini) jie šventė Velykas. Jie abu vartojo alkoholį. Išgėrė butelį trauktinės. Vakare, galėjo būti apie 21 valanda, jis susipykęs su S. nuėjo į vaikų kambarį, kuriame yra pastatytas rašomasis stalas su jo kompiuteriu. Jis sėdėdamas prie kompiuterio išgėrė dar apie 0,33 l talpos butelį trauktinės. Vėliau konflikto metu jis sudavė S.i du kartus į veidą. Dėl to labai gailisi. Jis dar prisimena, kad po to, kai sudavė S.i, nuėjo į virtuvę ir pasiėmė mėsai mušt ir pjaustyti skirtą kirvuką. Kadangi buvo girtas, tai pasielgė labai kvailai ir prišnekėjo nesąmonių. Pasiėmęs šį kirvuką, turėdamas omenyje save ir ant savęs rodydamas pasakė: ,,rinkis ką nupjauti: ranką ar koją“. Sakydamas šiuos žodžius jis žiūrėjo į K. Berniukas pamatęs, jog rankoje laiko kirvuką, galėjo išsigąsti ir pagalvoti, kad jis ketina jam kažką padaryti blogo. Ar jo žodžius girdėjo S., nežino. Jeigu gerai prisimena, tai lygtai K. nubėgęs pas ją į kitą kambarį jai kažką pasakė. S. tikrai neteisingai įvertino situaciją. Ji pasiėmusi telefoną skambino į policiją. Jis jai bandė pasakyti, kad juokauja, tačiau ji jo neklausė. Po pokalbio jis S. paprašė nusiraminti ir pats išėjo pasitikti policijos pareigūnų. Labai gailisi dėl savo elgesio (2 t., b. l. 11-14).
2020-05-13 V. G. apklaustas įtariamuoju parodė, kad jam įteiktą įtarimą suprato, nuorašą gavo. Kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Jis sutinka, kad delnu sudavė S.i per veidą, konfliktas įvyko. Įtakojo alkoholis, nes abu buvo išgėrę, per Velykas lengvai pavartojo. Taip pat netinkamai elgėsi su K., išgąsdino jį, negerai padarė. Jis labai sureagavo į jų su S. konfliktą, jis jautrus, verksmingas. Jam jeigu nesiseka, jeigu kažkiek balsą pakeli, tenka raminti. Gavosi labai negeri dalykai, nes veikia karantinas, sėdėjimas namie, jaučiasi blogai. Jis visą laiką dirbo, dėl šeimos stengėsi, turi daug darbo stažo, o kai S. grįžo į darbą po dekreto, nebuvo kur palikti jų vaiko. Jis sutiko išeiti iš darbo vien dėl vaiko priežiūros, nes nebuvo kur dėti, o auklė per brangu. O dėl ginklo, jis jaučiasi dar blogiau, nes dėl ginklo registracijos girdėjęs buvo. Tai buvo seniai, net nepamena, kada tos kalbos buvo. Jis dirbo apsaugos darbuotoju, turėjo leidimus dirbti su ginklu ir nežinodamas, kad reikia registruoti turimą savigynai ginklą, jo neįregistravo. Nepaskaitė, nepasidomėjo, ir taip gavosi. Jis tą ginklą nusipirko laikotarpiu nuo 2008-2010 metų, tiksliai nepamena, (duomenys neskelbtini) buvo ginklų parduotuvė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pirko legaliai, nebuvo tas ginklas gautas kažkur nelegaliai. Jis kirtosi, buvo netinkamas šaudyti. Dar turėjo jo dokumentus, kuriuos išmetė gal prieš pusmetį. Jie kraustėsi du kartus, pirma jis kraustėsi iš (duomenys neskelbtini), paskui pradėjo gyventi su S. V. g., iš ten kėlėsi į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena ir dabar. Ginklą perkėlė tik šiais adresais. Jis sutinka, kad per aplaidumą nepasižiūrėjo registravimo tvarkos, termino. Nesigilino, ir taip gavosi. Dėl to gailisi, nes tikrai gavosi negerai. Dėl smurto namie irgi gailisi, pirmas atvejis toks buvo. Jis atsiprašė S., jie yra susitaikę (2 t., b. l. 50-53).
Nukentėjusioji S. Š. 2020-04-14 apklausta liudytoja parodė, kad V. G. yra jos sugyventinis. Jo atžvilgiu parodymus duoti sutinka. Su V. kartu gyvena apie 5-6 metus. Jie oficialiai nėra susituokę. Jie augina du vaikus: jos sūnų K. Š. ir jų bendrą dukrą A. G.. Šiuo meta jie gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Su V. veda bendrą ūkį, kartu auklėja vaikus. Jos ir sugyventinio santykiai nebuvo labai blogi. Būdavo, kad pasipykdavo, tačiau jis jos atžvilgiu smurto nėra naudojęs. Jie dažniausiai susipykdavo, kai V. būdavo neblaivus. Girtas jis dažnai pasidarydavo agresyvus, kartais namuose pradėdavo kelti triukšmą. 2020-04-12 jie šventė namuose Velykas. Apie 15 valandą sėdo prie stalo pietauti. Ji buvo nupirkusi 0,5 l talpos butelį trauktinės ,, (duomenys neskelbtini)“. Jie abu minėtą alkoholio butelį išgėrė. Apie 20 valandą V. nuėjo į vaikų kambarį, kuriame yra pastatytas sugyventinio rašomasis stalas, ir atsisėdęs prie kompiuterio kažką žiūrinėjo. Ką jis kambaryje darė, nematė, nes ji tuo metu buvo svetainės kambaryje, žiūrėjo televizorių. Kartu su ja buvo dukra, o sūnus sėdėjo taip pat prie kompiuterio, kuris yra vaikų kambaryje. Apie 23 val. 35 min. ji išgirdo, kad pradėjo verkti K.. Ji nesuprato, kas jam nutiko ir pakvietė jį ateiti. Sūnus priėjęs prie jos pasakė, kad ,,dėdis“, t. y. V. jį ,,kolioja„. Ką konkrečiai jos sugyventinis K. sakė, nežino, ji vaiko detaliai apie tai neklausinėjo. Pati būdama svetainėje negirdėjo, ką V. jos sūnui sakė, nes buvo įjungtas televizorius, o be to, žaidė su dukra ir nesiklausė, kas ten vaikų kambaryje vyksta. Sūnui liepė sėstis ant sofos. Tuo meta V. taip pat atėjo į svetainės kambarį. Ji jam pasakė, kad jis liautųsi šaukęs ant K. ir pasakė, kad iškvies policiją. V. tada pradėjo šaukti ant jos. Ką jis jai konkrečiai sakė, neprisimena. Po to pati nusprendė nueiti į tualetą. Jai einant link svetainės durų, V. pradėjo eiti paskui ją. Ji į jį atsisuko ir tada jis šaukdamas, jog jo negąsdintų, du kartus plaštaka sudavė jai į kairįjį skruostą. Ji pajuto skausmą. Kadangi smūgiai nebuvo labai stiprūs, tai jai jokių sužalojimų žymių neliko ir sužalojimai nebuvo padaryti. Jeigu gerai prisimena, tai ji lygtai stumtelėjo V. nuo savęs, nenorėdama, jog jis jai vėl suduotų. Po to ji nuėjo į tualetą ir ten būdama išgirdo, kaip jis pasakė: ,,rinkis, ką nukirsti - koją ar ranką“. Sakydamas šiuos žodžius, V. nešaukė, tačiau buvo supykęs. Išgirdusi minėtus žodžius ji iš karto išėjo iš tualeto ir tada pamatė svetainėje stovintį V.ą. Jis rankoje laikė kapojimui skirtą peilį. Ji išsigando. Matė, kad K. taip pat išsigandęs ir verkė. A. neverkė. Ji nesuprato, kas vyksta. Paėmusi nuo stalo mobilaus ryšio telefoną, ji nuėjo į vaikų kambarį, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad sugyventinis grasina vaikui peiliu. V. išgirdęs ją kalbančią telefonu, atbėgo į vaikų kambarį, ant lovos numetė peilį ir pasakė, kad jis juokauja. Po to apsirengęs pasakė, kad eina į lauką pasitikti policijos pareigūnų. Gal po kokių 10 minučių sugyventinis grįžo. Kartu su juo buvo policijos pareigūnai. Ji jiems pradėjo pasakoti, kas nutiko. Policijos pareigūnė ją ir K. buvo nusivedę į vaikų kambarį. Pareigūnei pradėjus bendrauti su K., jis pasakė, kad ,,dėdis“ rašomojo stalo stalčiuje laiko ginklą. Pareigūnė minėtą stalčių atidariusi tikrai rado pistoletą. Ji gal prieš kokius 3 metus, jiems gyvenant bute, adresu (duomenys neskelbtini), namuose sekcijoje pamatė kažkokį pistoletą. Iki tol šio ginklo namuose nebuvo mačius. Ji V. paklausė, iš kur šis ginklas atsirado. Ji dabar neprisimena, ką konkrečiai jis atsakė. Lygtai minėjo, kad kažkas jam šį ginklą atidavė. Jokių šovinių ji nematė. Kiek laiko ginklas sekcijoje buvo, negali pasakyti, tačiau praėjus gal kokiam mėnesiui, ginklas iš sekcijos dingo. Kur ginklą V. padėjo, nežino, ji jo apie tai neklausinėjo ir net užmiršo, kad jis jį turėjo. Niekada nėra mačiusi, kad sugyventinis ginklą nešiotųsi su savimi. Kai pareigūnai 2020-04-13 rado pas V.ą rašomo stalo stalčiuje ginklą, ji atpažino, kad tai tas pats pistoletas, kurį anksčiau buvo mačiusi namuose. Ar V. šį ginklą buvo įregistravęs savo vardu, nežino. Kaip suprato iš sūnaus pasakojimo, tai V. jam ginklu negrasino. K. tik pamatė, kad V. stalčiuje laiko ginklą ir apie tai pasakė policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai V. sulaikė ir paėmė rastą ginklą. Dar prieš išvykstant policijos pareigūnams, ji po V. rašomuoju stalu rado tuščią 0,5 l talpos butelį ,, (duomenys neskelbtini)“. Kaip suprato, V. alkoholį vartojo sėdėdamas prie kompiuterio. Kaip sakė, dėl suduotų smūgių jai sužalojimai padaryti nebuvo, pas medikus nesilankė ir ji pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jai išaiškinta. Jį reikšti atsisako. K. V. jai sudavė, tai galėjo būti apie 23 val. 40 min. (1 t., b. l. 46-49).
Nukentėjusioji S. Š. 2020-04-23 apklausta papildomai liudytoja parodė, kad papildomai apklausiama, paaiškina, kad per Velykas, namuose buvo su sugyventiniu V. lengvai išgėrę. K., jos sūnus, nuėjęs į savo kambarį, sėdėjo. Paskui jį po kurio laiko ir V.as nuėjo į tą patį kambarį. Kas ten įvyko, ji negirdėjo, nes su mažąją buvo bendroje svetainės/virtuvės patalpoje. Paskui vedė dukrą į tualetą ir staiga išgirdo verkiantį K. ir išgirdo V. sakantį: rinkis, ką nukirsti – ranką ar koją. Staigiai išėjo ir čiupo telefoną skambinti policijai. Jau prieš vaiko verkimą, ji buvo įspėjusi V., kad jis ramintųsi. Jis sudavė jai ranka į kairįjį skruostą du kartus. Liepė ramintis, ir tada dar nebūtų kvietusi policijos. Sudavė gana skaudžiai, pajuto skausmo kažkiek, pakaito kažkiek skruostas, ir praėjo. Jokių žymių nebuvo, išoriškai jokių sužalojimų nesimatė. Todėl ji niekur ir nesikreipė, į ekspertizę nėjo. Patvirtina, kad fizinis skausmas buvo sukeltas. Kai jis tokiais žodžiais pagrasino vaikui, ji išsigando ir negalvodama jau kvietė policiją. Kiek matė, prie vaiko jis nebuvo priėjęs artyn. Kad jis rankoje laikė peilį, ji nematė, tik matė, kaip jį išmetė iš rankos. Kai pamatė ją skambinančią į policiją, V. sakė, kad juokauja ir bandė viską nuleisti juokais. O ji ir sūnus realiai išsigando, nes jis buvo neblaivus ir gana agresyvus tuo momentu. Anksčiau niekada nėra mušęs nei jos, nei vaikų. Niekada nėra nukentėjusi. Kas jam užėjo tą vakarą, ji nežino. Dėl ginklo viską pasakė per apklausą, papildymų neturi. V. atsiprašė ir jos, ir jos sūnaus. Jis tai padarė, kai buvo atvežtas susirinkti daiktų. Telefonu dabar nebendrauja, kiek žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Dabar pervedė jai pusę pinigų už buto nuomą, rūpinasi jais. Ji sutinka, jam atleisti ir sūnus jam atleido. Prašytų bylą jam nutraukti. Namuose ji užtikrina vaikų saugumą, jis vaikus myli ir neskriaudžia. Šis atvejis pirmas, nieko panašaus nėra buvę (1 t., b. l. 52-55).
Mažametis liudytojas K. Š. (2020-04-21), apklaustas liudytoju, parodė, kad sutinka papasakoti įvykį. Prieš savaitę arba dvi viskas buvo. Buvo Velykų pirma diena, jam atrodo, jis buvo namie, mama, sesė, kuriai 3 metai. Tiksliai nepamena. Ir buvo V.. Mama gyvena kokius tris ar daugiau metų su V.. Jis jį vadina dėde. Iki to įvykio jo santykiai su juo buvo geri. Niekada nėra jo mušęs, baręs yra, kad lovos nepasiklojo, bet tik dėl smulkmenų. Nuėjo visi prie stalo pavalgyti po pietų. Jis nuėjo į savo kambarį pakalbėti per kompiuterį su draugais. Nežino, kas ten vyko, nes buvo duris užsidaręs, negirdėjo. Po kokios valandos ar dviejų atėjo V. pas jį į kambarį. Nuo Velykų stalo jis buvo išgėręs, bet nedaug, nes gerai nemat,ė ką ir kiek gėrė. Jis darė kažką prie kompiuterio ir atsinešė butelį alkoholinio gėrimo, gal viskis ten. Kažkiek gėrė. Jis tame kambaryje miega, ir ten yra jo kompiuteris. V. jam nieko nesakė. Ar buvo triukšmas namie, jis negali pasakyti, nes buvo su ausinėmis. Jis tada nuėjo į kitą kambarį, kur buvo mama. Ėjo atsigerti. Mama su sese ėjo į tualetą, o V. išėjo iš jo kambario, nuėjo į virtuvę ir iš stovo išsitraukė peilį. Peilis didelis, mėsai su kaulais kapoti. Mama ir sesė tuo metu buvo tualete. Su peiliu rankoje jis jam pasakė: ,,nukirsiu tau ranką ar koją“. Jis stovėjo nuo jo apie 3-4 metrus. Rankoje laikė peilį, bet nuleistą ir artyn nėjo. Jis buvo girtas, gal todėl taip elgėsi. Prieš tai jis jam nieko nepasakė, konflikto nebuvo. Nieko jam nepasakė ir nepadarė. Kai pamatė peilį ir išgirdo, ką jis sako, išsigando ir pradėjo verkti. Tada mama išėjo iš tualeto. Ji bėgo prie telefono ir kvietė policiją. Mama nieko nesakė jam, ir jam nesakė. Mama buvo išgėrusi prieš kelias valandas iki to įvykio. Prie stalo jie ten gėrė, po dvi taureles. Daugiau V. jam nieko nesakė, tik tą vieną sakinį. Jis to labai išsigando, verkė. Buvo tik išgąstis, fizinio skausmo nesukėlė. Mano, kad nieko jis jam nebūtų padaręs, nebūtų jo žalojęs. Niekada nėra mušęs. Ir toks atvejis yra pirmas. Pasikalba kartais, sutaria gerai, t. y., iki įvykio. Namuose mama su juo irgi sutaria, viskas yra gerai. V. jo atsiprašė, kai buvo atėjęs susirinkti daiktų. Pagal jį, tai nuoširdžiai atsiprašė. Sakė užsikoduos. Jis nežino, ar jis turi bėdų dėl alkoholio. Bet namie retai išgeria. Jis atleido jam, sutiktų taikytis. Realiai jis tik išsigando, iš 10 balų jis tą išgąsti įvertintų 6 balais. Jis nematė, ar jis sudavė tą vakarą jo mamai (1 t., b. l. 165-168).
2020-04-29 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 253 str. 1 d. (1 t., b. l. 10).
2020-04-13 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas dujinis ginklas- ,,EKOL&VOLTRAN Major“ mod. 88, 9 mm P.A, Nr.(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-24).
2020-04-12 policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti faktiniai duomenys įvykio vietoje (1 t., b. l. 34-37).
Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas nukentėjusiosios pokalbis su BPC operatoriumi (1 t., b. l. 88-89).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta, kad V. G. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (tuo metu (duomenys neskelbtini)) nuo 2009-01-01 iki 2011-03-01 nėra įsigijęs dujinio pistoleto ,,EKOL&VOLTRAN Major mod. 88“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu (1 t., b. l. 93).
Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinis, C kategorijos, tvarkingas, šaudymui tinkamas, ,,EKOL&VOLTRAN Major mod. 88“, dujinis - garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais - garsiniais šoviniais (1 t., b. l. 114-117).
Daiktų saugojimo kvitas ŠAP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiajame policijos komisariate, daiktų saugykloje, yra saugomas iš įvykio vietos paimtas ginklas- pistoletas dujinis, garsinis ,,EKOL&VOLTRAN Major“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121).
Pažyma iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, kurioje matyti, kad V. G. leidimo ginklui neturi (1 t., b. l. 182-183).
Išvadą dėl kaltinamojo kaltės leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė: kaltinamojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, kur jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nukentėjusiosios S. Š. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, mažamečio liudytojo K. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. G. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t. y. neturėdamas leidimo laikė, gabeno šaunamąjį ginklą pistoletą ,,EKOL&VOLTRAN Major mod. 88“, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinį, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais ir pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus.
BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas laikomas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau teismas prieina prie išvados, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, jog tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-329/2011, 2K-271-648/2015, 2K-230-697/2017). Spręsdami mažareikšmiškumo klausimą nusikaltimų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bylose, teismai, be kita ko, atsižvelgia į tai, ar kaltinamasis pažeidė tik ginklų ir šaudmenų apyvartos taisykles, ar padarė žalą arba sukėlė realią grėsmę ir kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms; į ginklų ir šaudmenų kiekį, pavojingumą (kategoriją); į ginklų, šaudmenų įsigijimo aplinkybes, laikymo vietą, prieinamumą ir grėsmę aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-520/2010, 2K-329/2011, 2K-7-109/ 2013, 2K-275/2014, 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017).
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas iki 2011 m. kovo 1 d. dujiniams pistoletams įsigyti ir turėti nenumatė pareigos gauti leidimą. Nuo 2011 m. kovo 1 d. tokie ginklai priskiriami C kategorijai ir jiems bei jų šaudmenims įsigyti ir turėti reikia leidimo. Pereinamasis laikotarpis, iki kada buvo galima gauti leidimą ar atiduoti ginklus nemokamai sunaikinti, baigėsi 2014 m. liepos 1 d. (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 str. 2 d.). Aptariamu atveju kaltinamasis neteisėtai laikė, gabeno šaunamąjį ginklą pistoletą EKOL&VOLTRAN Major mod. 88, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinį, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis jį būtų įsigijęs neteisėtai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginklo laikymas tapo neteisėtu, pasikeitus reglamentavimui, kadangi, kaip teigė pats kaltinamasis, dujinį pistoletą įsigijo dar iki (duomenys neskelbtini) metų, kuomet teisinis reglamentavimas dar nenumatė tokio tipo ginklui įsigyti leidimą ir ginklas buvo laikomas iki tol, kol 2020-04-13 buvo rastas policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu. Ginklą kaltinamasis laikė namuose rašomojo stalo stalčiuje, be šovinių kaip suvenyrą. Nenustatyta, kad būtų jį rodęs aplinkiniams. Iš nukentėjusiosios S. Š. apklausos protokolų matyti, kad apie ginklą žinojo kartu gyvenantis kaltinamojo sugyventinės sūnus K. Š. ir pati kaltinamojo sugyventinė S. Š., kuri patvirtino, kad niekada nėra mačiusi, kad sugyventinis nešiotųsi ginklą su savimi. Nėra duomenų, kad dėl laikomo ginklo būtų kilusi reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, jog kas nors jį paims, panaudos, susižeis. Praeityje kaltinamasis teistas 1 kartą, (duomenys neskelbtini) m., būdamas 19 metų amžiaus, teistumas išnykęs. Nėra duomenų, kad kaltinamasis ginklą būtų ketinęs panaudoti daryti naujas nusikalstamas veikas ar kitais neteisėtais tikslais. Nusikalstama veika šiuo atveju greičiau padaryta dėl atsainaus požiūrio į įstatymų laikymąsi arba išvis jų nežinojimą. Pripažintina, kad kaltinamojo padaryta veika formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, tačiau ji yra mažareikšmė. Todėl kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla šios nusikalstamos veikos atžvilgiu nutrauktina.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str. 2 d.). V. G. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini), praeityje yra dirbęs saugos tarnybose. Praeityje baustas administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, skirtas įspėjimas (1 t., b. l. 177-178). Kaip minėta, praeityje ((duomenys neskelbtini) m.) teistas 1 kartą, nebuvo teistas už neteisėtą disponavimą ginklais ar šaudmenimis. Išnykus teistumui, juridiškai laikomas neteistu (1 t., b. l. 175-176). Atsižvelgiant į nurodytą V. G. charakteristiką, asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais taip pat įrodyta, kad kaltinamasis V. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei S. Š. tyčia jai delnu suduodamas į veido sritį ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismo posėdžio metu buvo gautas A. G. prašymas perduoti kaltinamąjį V. G. jo atsakomybėn pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamojo V. G. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiam nusikaltimui. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo klasifikacija, priskyrimu nesunkiam nusikaltimui. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismo posėdžio metu buvo gautas laiduotojo A. G. prašymas perduoti V. G. atsakomybėn pagal laidavimą. Prašyme nurodė, kad jis yra jo sūnus, taip išėjo, jam gėda ir nemalonu, atsiprašo už jį. Mano, kad daugiau taip nebebus, prašo atleisti. Su kaltinamuoju jie negyvena, jis gyvena su žmona. Bendrauja 3-4 kartus per savaitę. Visko būna, bet jis jo klauso. Gerbia jį kaip tėtį. Jis yra pensininkas, bet dar dirba Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centre kultūros meno vadovu. A. G. teigiamą asmenybę patvirtina ir prie prašymo pateikti dokumentai: iš teistumo pažymos matyti, kad A. G. yra neteistas (2 t., b. l. 122), iš administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, kad A. G. yra nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 121). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. G. tėvas A. G. turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir gali jam daryti teigiamą įtaką. Kaip matyti iš bylos duomenų, visos BK 40 straipsnio 1 dalies būtinos sąlygos nustatytos, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos ir kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 40 str., laikosi praktikos, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Šioje byloje V. G. kaltinamas padaręs 2 nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealiosios sutapties: nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d., yra padaryta veika 2020-04-12, o nusikalstama veika, numatyta LR BK 253 str. l d. yra padaryta laikotarpyje nuo 2011-03-01 iki 2020-04-13, nusikalstamos veikos nėra tarpusavyje susijusios ir laikytinos pakartotinėmis nusikalstamomis veikomis (realioji sutaptis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas kaltinamąjį dėl veikos, numatytos LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje pagal LR BK 40 str. šiuo aspektu yra galimas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. G. teistas (duomenys neskelbtini) m., tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 175-176), o vadovaujantis LR BK 97 str. 6 d., kai sueina LR BK 97 str. nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, praeityje ((duomenys neskelbtini) m.) kartą baustas administracine tvarka, paskirtas įspėjimas (1 t., b. l. 177-178), ikiteisminio tyrimo metu bei teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, turtinė žala nepadaryta, nukentėjusioji S. Š. pretenzijų kaltinamajam neturi. Dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, išlaiko šeimą, pajamos nėra didelės, teistumas užkirstų kelią dirbti saugos tarnybose. Rūšinis smurto prie nukentėjusiąją pavojingumas yra mažesnis (delnu du kartus sudavė į veido sritį), praeityje nėra smurtavęs, su sugyventine lankėsi pas psichologą.
Tokiu būdu, teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą jį perduodant A. G. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri padės kaltinamajam V. G. tinkamai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos padarinius.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 13 d. 00.20 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 13.50 val. (2 paros) (1 t., b. l. 189, 196-197).
V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 15-16).
Policijos departamento prie LR VRM buhalterinės apskaitos valdybos finansinių operacijų skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-05-11 informuoja, kad patyrė išlaidas už psichologų suteiktas teisinės pagalbos paslaugas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje 53,66 eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko šias išlaidas pagrįstomis visa apimtimi ir pripažįsta jas proceso išlaidomis, todėl suma 53,66 Eur priteistina iš kaltinamojo V. G..
Daiktiniai įrodymai – kompaktinė plokštelė su mažamečio parodymais, saugoma prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą V. G. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą ir bylą V. G. atžvilgiu nutraukti.
V. G. perduoti A. G. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu V. G. paskirti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Pripažinti Policijos departamento prie LR VRM patirtas išlaidas sumoje 53,66 (penkiasdešimt tris eurus ir 66 ct.) proceso išlaidomis ir priteisti iš V. G. 53,66 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 66 ct.) sumą Policijos departamento prie LR VRM naudai.
Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su mažamečio parodymais, saugomą prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. G., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.